Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-15][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-143-695-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-143-695/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
9-oji laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 125067253 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.6.9.2. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
4.6. Bylos dėl valdymo gynimo
2.6. Prievolių teisė
2.6.9. Kitais pagrindais atsirandančios prievolės
2.4.2.12. Savininko teisių gynimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-143-695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45758-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.9.2.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 9-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. (D. L.) ieškinį atsakovei 9-ajai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių gynimą reiškiant negatorinį ieškinį ir nepagrįsto praturtėjimo institutą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė: 1) uždrausti atsakovei bet kokia forma, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, sudaryti kliūtis patekti ieškovui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant pašalinti esamas kliūtis  kelio užtvarą; 2) priteisti iš atsakovės 2639,82 Eur sumą kaip nepagrįstai gautas lėšas; 3) priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso metalinis garažas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypas nėra išnuomotas. Žemės sklype taip pat stovi metaliniai garažai, priklausantys kitiems asmenims, kurie yra atsakovės nariai. Atsakovė, nesutikdama, kad ieškovas vykdytų veiklą sau priklausančiame metaliniame garaže, savavališkai, neturėdama žemės sklypą patikėjimo teise valdančio trečiojo asmens sutikimo, pastatė šiame žemės sklype automatiškai valdomą kelio užtvarą, užtveriantį kelią patekti į ieškovui priklausantį metalinį garažą. Ieškovas ne kartą reikalavo atsakovę sudaryti galimybę patekti prie jam priklausančio metalinio garažo, tačiau atsakovė atsisako išduoti ieškovui kelio užtvaro nuotolinio valdymo pultelį ar kitą priemonę, kuriuo galėtų jį valdyti.

4.       Ieškovas teigia, kad atsakovė, įrengusi užtvarą ir neleisdama ieškovui naudotis jo metaliniu garažu, piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Be to, ieškovas atsakovei 20092012 metų laikotarpiu už žemės nuomą ir šiukšlių išvežimą sumokėjo 9190 Lt (2661,61 Eur) sumą (mėnesinė įmoka už žemės sklypo nuomą buvo 200 Lt (57,92 Eur), o už šiukšlių išvežimą 20 Lt (5,79 Eur). Nuo 2012 metų atsakovė užkirto kelią ieškovui naudotis sklypu ir metaliniu garažu, todėl ieškovas sustabdė visus mokėjimus. Taip pat, ieškovo manymu, atsakovė nepagrįstai iš ieškovo reikalavo mokėti kas mėnesį po 200 Lt (57,92 Eur) už žemės sklypo nuomą ir 20 Lt (5,79 Eur) už šiukšlių išvežimą, nes atsakovė už minėtą laikotarpį sumokėjo 2688,44 Eur mokestį už žemės nuomą ir 1079,08 Eur mokestį už šiukšlių išvežimą. Bendra atsakovės patirtų išlaidų suma yra 3767,52 Eur, todėl, atsižvelgiant į bendrą bendrijos narių skaičių (172) ir dar ieškovui priklausantį garažą, kiekvienam garažo savininkui tenkanti išlaidų suma už 20092012 metus sudaro 21,78 Eur. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai iš ieškovo pareikalavo ir gavo 2639,82 Eur sumą, kuri turi būti sugrąžinta ieškovui, priteisiant iš atsakovės šią sumą kaip nepagrįstai gautas lėšas. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise perduotas trečiajam asmeniui. Šiame žemės sklype yra įsikūrusi atsakovė. Ieškovas 2009 m. lapkričio 19 d. įrangos pirkimopardavimo sutartimi už 10 000 Lt (2896,20 Eur) iš I. A. (I. A.) įsigijo metalinį garažą ir kitą sutartyje nurodytą įrangą.

7.       Trečiasis asmuo 2017 m. sausio 24 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatė, kad žemės sklypas aptvertas vieline tvora, šiaurės rytų dalyje, ties žemės sklypu, įrengti automatiniai vartai, žemės sklype yra garažai, iki kurių galima patekti pro šiuos vartus. Trečiasis asmuo 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į atsakovę, kad ši pašalintų pažeidimus, tačiau pakartotinai 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. spalio 23 d. atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti.

8.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neginčija, jog kelio užtvaras yra pastatytas, jis sudaro kliūtį ieškovui patekti iki jo metalinio garažo, tačiau, atsakovės nuomone, šis užtvaras yra pastatytas visos bendrijos narių interesais, siekiant apsaugoti bendrijos prižiūrimą teritoriją, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys.

9.       Įvertinęs nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad jo nuosavybės teisė į metalinį garažą yra pažeidžiama neleidžiant jam privažiuoti prie garažo; teisiškai nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad ieškovas gali prie savo garažo patekti pėsčiomis, todėl jo nuosavybės teisė yra nepažeidžiama.

10.       Kartu teismas padarė išvadą, kad kelio užtvaro naudojimas ginčo sklype atitinka jo naudotojų interesus, nes taip užkertamas kelias į teritoriją patekti pašaliniams asmenims. Atsakovės atsisakymas už adekvatų išlaidų padengimą suteikti ieškovui galimybę naudotis kelio užtvaru (pvz., suteikiant nuotolinio valdymo pultą ar nurodant telefono numerį, kuriuo paskambinus būtų pakeliamas užtvaras), nes ieškovas nėra bendrijos narys, teismo vertinimu, yra teisiškai nepagrįstas. Toks ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo (trukdymo patekti prie metalinio garažo) pašalinimo būdas (pvz., suteikiant nuotolinio valdymo pultą ar nurodant telefono numerį, kuriuo paskambinus būtų pakeliamas užtvaras) šiuo atveju, teismo nuomone, būtų proporcingas ir adekvatus pažeistų teisių gynimo būdas. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas tokio reikalavimo nagrinėjant bylą nereiškė ir teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad tik kelio užtvaro pašalinimas tinkamai apgintų jo pažeistą teisę, todėl teismas negali savo nuožiūra keisti ieškovo ieškinio dalyko, nes tai būtų ieškinio ribų peržengimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ieškovo negatorinio reikalavimo (pašalinti ginčo kelio užtvarą) kaip neproporcingo ir neadekvataus, tačiau pabrėžė, kad tai neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su reikalavimu kitokiu (adekvačiu) būdu apginti jo pažeistą teisę.

11.       Taip pat teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Vien tai, kad atsakovės nariai moka mažesnius mokesčius ar kad, ieškovo teigimu, atsakovė nemoka žemės mokesčio valstybei, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė negalėjo susitarti su ieškovu dėl kitokių mokėjimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), nereiškė nagrinėjamoje byloje reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų ar sutarties sąlygų keitimo. Dėl to teismas, konstatavęs, kad susitarimas tarp ginčo šalių buvo sudarytas, neturėjo pagrindo spręsti dėl tokio susitarimo turinio modifikavimo nesant šalies reikalavimo.

12.       Nustas, kad tarp ginčo šalių sudarytas susitarimas dėl kasmėnesinių mokėjimų atsakovei, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti iš ieškovo pinigus, t. y. žodinis susitarimas tarp šalių dėl 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį mokėjimo už ieškovo vykdomą ūkinę veiklą bei 20 Lt (5,79 Eur) per mėnesį už šiukšlių išvežimą.

13.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę pašalinti kelio užtvarą, esantį žemės sklype adresu: Justiniškių g. 18, Vilnius; priteisti ieškovui iš atsakovės be pagrindo įgytus 2639,82 Eur ir 1380,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14.       Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nustatė, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens; žemės sklype atsakovė įrengė kelio užtvarą, kuris nėra pašalintas, nors atsakovė tokią pareigą turi; užtvaras įrengtas valstybinėje žemėje, kuri nėra parduota, išnuomota ar kitokiu būdu perduota valdyti konkretiems subjektams.

15.       Kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypas turi būti naudojamas tokiu būdu, kad būtų tenkinami visos visuomenės poreikiai, tačiau, įrengus kelio užtvarą, šiuo valstybinės žemės plotu gali naudotis tik ribotas subjektų ratas; atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įrengti kelio užtvaro valstybinėje žemėje. Kolegija sprendė, kad atsakovės įrengtas kelio užtvaras pastatytas neturint tam teisinio pagrindo, jis trukdo asmenims, tarp jų ir ieškovui, naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu.

16.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pašalinti kelio užtvarą yra neproporcingas ir neadekvatus. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimą, įpareigojant atsakovę pašalinti žemės sklype esantį kelio užtvarą.

17.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl kasmėnesinių mokėjimų atsakovei. Kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas egzistavo, taip pat kad ieškovas turėjo pareigą mokėti atsakovei daugiau nei kiti bendrijos nariai.

18.       Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniais, vadovaudamasi šių teisės normų kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 310/2013; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016), atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas turėjo pareigą mokėti atsakovei žemės nuomos mokestį ir didesnį negu bendrijos nariai, šiukšlių išvežimo mokestį sutarties ar įstatymo pagrindu, kolegija sprendė, kad atsakovė nepagrįstai iš ieškovo gavo 2639,82 Eur.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo valstybinės žemės sklypas nėra išnuomotas ar kitokiu būdu perduotas tretiesiems asmenims ir kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įrengti kelio užtvarą, padaryta pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat tinkamą procesinio sprendimo motyvavimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 183, 185, 263 straipsniai). Byloje esantys raštiniai įrodymai, teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė teisėtai valdo ir naudoja ginčo valstybinės žemės sklypą, mokėjo už jį Vilniaus miesto savivaldybei nuomos mokestį. Atsakovė taip pat prižiūri ir tvarko žemės sklypą. Sklypo teritorijos (kuri buvo tapusi sąvartynu, joje lankėsi gyvenamosios vietos neturintys asmenys) tvarkymu turi būti suinteresuota ne tik atsakovė, bet tokį viešąjį interesą turėtų turėti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl šių tikslų atsakovė nutarė žemės sklypą aptverti, o vėliau ir įrengti kelio užtvarą. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino šias aplinkybes patvirtinančių liudytojų parodymų, atsakovės narių susirinkimų protokolų, neišsireikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų, patvirtinančių nuomos mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą, taip pat savo iniciatyva neįtraukė savivaldybės į bylos nagrinėjimą.

19.2.                       Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 pateiktų išaiškinimų. Nors minėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš dalies skiriasi, joje pateikti išaiškinimai dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių nesant sudarytos rašytinės nuomos sutarties yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Nors atsakovės nariai neturi ginčo žemės sklype nekilnojamųjų daiktų, jie teisėtai naudojasi šiame sklype esančia nuosavybe (metaliniais garažais) ir ją valdo. Atsakovė yra registruota Juridinių asmenų registre, taip pripažįstant jos statusą ir reikšmę sprendžiant klausimus, susijusius su jos narių valdomais metalinio tipo garažais. Atsižvelgiant į garažų bendrijos specifiką, atsakovė turi turėti kažkokią teritoriją savo funkcijoms, nurodytoms įstatuose, vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Ginčo žemės sklypas reikalingas tam, kad atsakovės nariai tinkamai naudotų ir pagal paskirtį eksploatuotų savo nuosavybę. 

19.3.                       Atsakovė valstybinės žemės sklypą naudojo teisėtai, valstybės ir savivaldybės institucijos tai žinojo, tam pritarė ir gavo už tai atlygį. Atsakovė žemės sklypą naudojo ir tvarkė visuomeniškai naudingu tikslu  gyventojų, turinčių metalinius garažus, poreikiams užtikrinti. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl teisinių santykių, atsiradusių faktiškai naudojant valstybinę žemę. Teismas turėjo pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, nustatyti ir pasisakyti, kokias teises ir pareigas turi atsakovė, nors ir nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau faktiškai valdanti valstybinės žemės sklypą visuomenei naudingu tikslu ir už mokanti žemės nuomos mokestį. Padaręs šias išvadas teismas turėjo spręsti dėl atsakovės teisės įrengti valstybinės žemės sklype kelio užtvarą. To teismui nepadarius buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, pažeisti atsakovės ir jos narių teisės ir interesai, jų teisiniai lūkesčiai, viešasis interesas, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje taip ir nebuvo nustatyta bei nėra aišku, ar atsakovė už naudojamą valstybinės žemės sklypą nuomos mokestį mokėjo pagrįstai.

19.4.                       Byloje esantys įrodymai (narių susirinkimų protokolai, liudytojų parodymai, ieškovo 2009–2012 metais vykdyti mokėjimai; atsakovės atliekų, tarp jų ir padangų, atsirandančių dėl ieškovo vykdytos ūkinės veiklos, tvarkymo išlaidos) patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl ieškovo veiklos atsakovės teritorijoje. Priešingos teismo išvados padarytos pažeidžiant CK 1.72 straipsnio 1 dalį, 2.74 straipsnio 1 dalį, 6.156 straipsnio 1 dalį, 6.193 straipsnio 1 dalį, 6.237–6.242 straipsnius

20.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji teisėtai naudojasi ginčo valstybinės žemės sklypu ir jį valdo. Byloje konstatuota, kad valstybinės žemės patikėtinis yra trečiasis asmuo, jis patikėjimo teise ginčo sklypą valdo, naudoja ir juo disponuoja (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi trečiajam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta spręsti dėl žemės sklypo suteikimo, išnuomojimo, pardavimo ar suteikimo neatlygintinai naudotis. Byloje trečiasis asmuo nurodė, kad su atsakove nėra sudaręs žemės nuomos sutarties ar perdavęs naudotis neatlygintinai. Atsakovė taip pat pripažįsta, kad žemės nuomos sutarties nėra sudariusi ir jos neturi. Taip pat atsakovė neturi dokumentų, kurie patvirtintų, kad žemės sklypas jai buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančio Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1984 m. gruodžio 26 d. rašto matyti, kad ne atsakovei, o jos nariams Vilniaus miesto vykdomojo komiteto potvarkiais buvo leidžiama tremetų laikotarpiui statyti surenkamus metalinius garažus suderinus jų pastatymo vietą. Taigi duomenų byloje, kad valstybinis žemės sklypas būtų perleistas ar išnuomotas teisės aktų nustatyta tvarka atsakovei, nėra. Vien faktas, kad atsakovė moka žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad žemės sklypas atsakovei yra išnuomotas ar suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka.

20.2.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto savivaldybę trečiuoju asmeniu. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Šiuo atveju atsakovė nenurodė, kokią įtaką savivaldybei galėtų turėti teismų sprendimai. Be to, valstybinės žemės sklypo patikėtinis yra ne savivaldybė, todėl ji neturi teisės spręsti dėl valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai ar nuomos pagrindais.

20.3.                       Teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įrengti kelio užtvarą valstybinėje žemėje. Teismai nustatė, kad atsakovė, siekdama neleisti pašaliniams asmenims eiti per jos narių ir ne narių naudojamą žemės sklypą, valstybinėje žemėje pastatė tvorą su automatiniais vartais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tvora ir automatiniai vartai pastatyti valstybinėje žemėje. Taip pat byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pripažino, jog ji neteisėtai juos įrengė 2015 m. gruodžio mėnesį (2016 m. kovo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas).

20.4.                       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 50 punkto nuostatomis, atsakovė tvorą su kelio atitvaru pastatė valstybinėje žemėje neturėdama valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo ar susitarimo, todėl minėtų statinių statyba be statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis) yra laikoma savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Taigi šiuo atveju nesvarbu, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypu, nes bet kokiu atveju veikla jame ar statinių statyba turi būti derinama su valstybinės žemės patikėtiniu – trečiuoju asmeniu.

20.5.                       Atsakovės nurodoma kasacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 suformuotos teisės aiškinimo taisyklės šio ginčo atveju negali būti taikomos, nes nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės ir ginčo dalykas visiškai skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, ką pripažįsta ir pati atsakovė, todėl šio ginčo atveju minėta kasacinio teismo nutartimi ir teisės aiškinimu remtis negalima. Vien faktas, kad atsakovės nariai galimai teisėtai valdo jiems priklausančius laikinus statinius, nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė teisėtai naudojasi valstybinės žemės sklypu, tuo labiau kad ji turi teisę statyti valstybinėje žemėje įvairus statinius, ribojančius trečiųjų asmenų patekimą į jį, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

20.6.                       Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad šalių nesiejo joks susitarimas, todėl ieškovas neturėjo pagrindo mokėti atsakovei kas mėnesį nuomos ir šiukšlių išvežimo mokesčių. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant CK 6.478 straipsnio, CPK 12, 178, 263 straipsnių nuostatas. Atsakovė, nebūdama ginčo žemės sklypo nuomininkė, neturėjo teisės sklypo subnuomoti kitiems asmenims, tarp jų ieškovui, ir gauti už tai pajamas. Be to, tokia veikla prieštarautų atsakovės įstatams, iš kurių matyti, kad atsakovė neturi teisės užsiimti komercine veikla. Teismo sprendimu iš atsakovės priteista skola už naudojimąsi žemės sklypu yra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas valstybės atžvilgiu, jis apskaičiuotas atsižvelgiant į nuomos mokestį, kurį paprastai moka valstybinės žemės nuomininkai.

20.7.                       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių buvo kažkoks kitoks susitarimas, kurio nedraudžia įstatymas, tačiau nenurodė, koks kitas sandoris būtų sudarytas, už kurį ieškovas būtų turėjęs mokėti pinigus atsakovei. Tuo labiau ieškovas negalėjo reikšti reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar jo modifikavimo (kaip nurodyta pirmosios instancijos sprendime), nes toks sandoris išvis nebuvo sudarytas.

21.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota pašalinti valstybinės žemės sklype įrengtą kelio užtvarą, nepakeistą ir atmesti šią kasacinio skundo dalį; dėl kitos kasacinio skundo dalies pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                       Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens. Asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės panaudos arba valstybinės žemės nuomos sutartis. Duomenų, kad žemės sklypas būtų išnuomotas arba kitu būdu perduotas tretiesiems asmenims, nėra. Žemės sklype nėra įregistruotų atsakovei ar ieškovui priklausančių statinių. Taigi nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė naudojasi žemės sklypu.

21.2.                       Nagrinėjamu atveju automatinis kelio užtvaras įrengtas valstybinėje žemėje, kuri nėra parduota, išnuomota ar kitokiu būdu perduota valdyti konkretiems subjektams, todėl nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir ja turi būti naudojamasi tokiu būdu, kad būtų tenkinami visos visuomenės poreikiai, tačiau, įrengus kelio užtvarą, šiuo valstybinės žemės plotu gali naudotis tik ribotas subjektų ratas. Be to, negalima tokia situacija, kad asmuo savavališkai valstybinėje žemėje įsirengtų automatinį užtvarą ir tvorą ir tokiu būdu kliudytų visiems kitiems subjektams patekti į valstybinės žemės plotą. Taigi sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovė neturi teisės kliudyti asmenims, tarp jų ir ieškovui, patekti į valstybei priklausantį žemės sklypą, šiuos veiksmus draudžia įstatymai. 

21.3.                       Remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Taigi mokesčių rinkimas yra priskirtas savivaldybėms, todėl nagrinėjamu atveju būtent savivaldybė turėjo atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu iš atsakovės buvo renkamas mokestis.

21.4.                       Atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika yra susijusi su tokiais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre registruoti statiniai. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės (jos narių) eksploatuojami metaliniai garažai, kaip statiniai, būtų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, ar tai, kad duomenys apie juos būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad garažams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas jai buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovė neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-233 „Dėl sklypo Nr. 1-4 prie Pilaitės prospekto ir Justiniškių gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo. Šiuo įsakymu buvo nustatyti suformuotų laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypų prie Pilaitės pr. ir Justiniškių g. duomenys, be kita ko, ginčo žemės sklypo paskirtis, plotas, ribos, taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Atsakovė taip pat neginčijo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3911 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1 prie Pilaitės prospekto ir Justiniškių gatvės įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas ir nustatyti jo kadastro duomenys.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl žemės sklypo naudojimo ir negatorinio ieškinio

 

22.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Šiuo ieškiniu yra ginamos savininko daiktinės teisės. Asmenų teisės, atsiradusios prievoliniais pagrindais (nuomos, panaudos ar kt.), jeigu jos yra pažeidžiamos, ginamos prievoliniais teisiniais gynimo būdais, o ne reiškiant negatorinį ieškinį. Jeigu yra pareiškiamas negatorinis reikalavimas kartu su kitais reikalavimais dėl kitokiu pagrindu kilusių teisių pažeidimo, tai pagal negatorinio ieškinio sąlygas nagrinėjama reikalavimų dalis, kuri susijusi su statinio savininko teisių gynimu, tačiau neapima gynimo tų teisių, kurias statinio savininkas turi iš prievolinių santykių. Byloje pagal negatorinį ieškinį nesprendžiami klausimai dėl savininko ar kitų asmenų teisių (žemės nuomos, naudojimo, mokesčių už žemę mokėjimo, garažų bendrijos žemės naudojimo, jų įforminimo ir kt.), jeigu tai nesusiję su savininko teisių gynimu ir jeigu nėra pareikštų atitinkamų reikalavimų.

23.       Nagrinėjamu atveju yra pareikštas statinio (metalinio garažo) savininko reikalavimas dėl jo, kaip savininko, teisių pažeidimo, sudarant kliūtis patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, pastatyto ant valstybinės žemės sklypo. Reikalavimų dėl šio savininko ar garažų bendrijos valstybinės žemės sklypo naudojimo, šio naudojimo įforminimo, žemės sklypo paėmimo ar kitokių, susijusių su žemės sklypo naudojimo teisėtumu, nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta. Valstybinės žemės sklypo patikėtiNacionalinė žemės tarnyba, byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu, taip pat jokių reikalavimų nei ieškovui, kaip garažo savininkui, nei atsakovei garažų bendrijai taip pat nėra pareiškusi. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai dėl teisinių valstybinės žemės sklypo naudojimo aplinkybių šiai bylai reikšmingi tiek, kiek jie pagrindžia ieškovo, kaip statinio savininko, žemės naudojimą.

24.       Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas 2009 m. lapkričio 19 d. įrangos pirkimopardavimo sutartimi nusipirko įrangą, o kartu su ja ir metalinį garažą. Teisėjų kolegija pažymi, kad metaliniai garažai yra laikini statiniai, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 27 straipsnio 31 dalis), tačiau, nepaisant to, jie yra statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis), todėl jiems išdėstyti reikalingas atitinkamas žemės sklypas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad metaliniai garažai buvo pastatyti apie 1984 m. su to meto Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos sutikimu, juos leista pastatyti laikinai (3  metams), o vėliau (1995 m.) buvo įkurta ir nustatyta tvarka registruota garažų bendrija – atsakovė.

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ginčo dėl kurių byloje nėra, sprendžia, kad jos patvirtina, jog valstybinės žemės sklypas, reikalingas atsakovei, taip pat ir metalinių garažų savininkams, nebuvo savavališkai užimtas ir (ar) naudojamas.

26.       Kiti kasaciniame skunde keliami klausimai dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo, galimų nuomos teisinių santykių tarp atsakovės ir valstybės susiformavimo, jų įforminimo, mokesčių mokėjimo ir kt., nėra susiję su ieškovo, kaip metalinio garažo savininko, teisių nustatymu ir gynimu, todėl nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

   

Dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų

 

27.       CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. 

28.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas).

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Statinio savininkas, naudodamas jį pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti, t. y. prie jo prieiti pats ar, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems (nuomoti ir pan.). Priėjimas prie statinio turi būti suprantamas pagal konkrečias aplinkybes kaip galimybė patekti su daiktais, įranga, transportu ar kitokiu turtu, kuris reikalingas tam daiktui panaudoti savininko naudai ir interesais. Garažo savininkas, naudodamas šį statinį pagal paskirtį transporto priemonei ir jos reikmenims ar įrangai laikyti, turi teisę prie jo patekti per žemės sklypą, kuriame garažas pastatytas, su transporto priemone ir kitais daiktais, kurie reikalingi transporto priemonei naudoti. Patekimo į žemės sklypą, kuriame yra savininko garažas, sąlygos ir jų įgyvendinimas turi būti tokie, kad nepažeistų statinio savininko teisės naudotis garažu.

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad garažas turi naudojimo paskirtį transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti, pagal kurią naudoti šį statinį sutikimo ar leidimo nereikia, nes tokias teises suteikia nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.3 punktas). Tuo tarpu garaže ar teritorijoje prie jo vykdyti kitokią veiklą (teikti paslaugas, vykdyti verslą ir kt.) gali būti taikomi leidimai ar specialiais įstatymais nustatyti ribojimai. Šios aplinkybės daro įtaką kitų, pirmiausia su savininku susijusių, asmenų (pvz., garažo bendrija) veiksmams, nes jie, įgyvendinami savo teises, neturi teisės pažeisti statinio (garažo) savininko teisių. Šios aplinkybės nepaneigia garažų bendrijos interesų užtikrinti tvarką ir saugumą objekte (teritorijoje, kurioje yra pastatyti garažai), tačiau taikomos priemonės (tvoros, užtvarų, vartų, kitų apsaugos priemonių statymas ir pan.) neturi paneigti garažo savininko teisės nekliudomai naudotis savo daiktu laikantis įstatymų.

32.       Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems šios nutarties 2punkte nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

33.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas.

34.       Savininko teises suvaržęs asmuo gali veikti įgyvendindamas savo teises, pavyzdžiui, tvarkyti garažų teritoriją, užtikrinti saugumą joje, atlikti statybas ir kt. Šių teisių vykdymas neretai detaliai būna reglamentuotas įstatymais, kurių reikalavimų turi būti paisoma. Be specializuotų teisės aktų reikalavimų taip pat turi būti paisoma bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad būtų nepažeistos kitų asmenų, t. y. ir savininkų, teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja išvadą, kad savininko teisių neturi pažeisti nei statybos organizavimas, nei vykdymas, nei statybos rezultato naudojimas, pavyzdžiui, pastatytų įrenginių eksploatavimas.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginant savininko teises nuo kito asmens statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio, galima, tačiau ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą ar įrodyti kitų statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimą. Statybą leidžiančio dokumento pripažinimas negaliojančiu ir neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbūs tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Gali būti, kad statinys pastatytas nepadarant pažeidimų, o savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu, pavyzdžiui, galimybės savininkui patekti prie jo garažo panaikinamos dėl užtvaro naudojimo, nesuteikiant garažo savininkui galimybės valdyti užtvaro. Tokiu atveju ginant savininko teises neturi reikšmės, ar užtvaras įrengtas turint reikiamus leidimus ir tinkamai įvykdžius visus statybos teisinius reikalavimus. Statinio savininkas gina savo privatų interesą – netrukdomai naudotis nuosavybe. Todėl jį įgyvendindamas jis turi teisę remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalin. Savininkas neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kiekvienu atveju šie reikalavimai būna detalizuoti, pritaikyti konkrečiai situacijai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimą būtų aišku, kokie veiksmai turi būti atliekami ar nuo ko turi būti susilaikoma, kad savininko teisės ir interesai būtų veiksmingai apginti. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą.

37.       Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą.

38.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė nugriauti pastatytą užtvarą, tačiau tinkamai nepagrindė, kodėl ir kokiu būdu vien užtvaro sumontavimas pažeidžia ieškovo, kaip garažo savininko, teises. O pirmosios instancijos teismas nurodyto reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad užtvaro pašalinimas (nugriovimas) nėra proporcinga priemonė padarytam ieškovo teisių pažeidimui, kai ieškovas prašo pašalinti užtvarą, bet nesutinka, kad jam būtų sudaryta galimybė patekti į teritoriją kitokiu būdu, pavyzdžiui, naudojant užtvaro valdymo priemones.

39.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 36, 37 punktuose pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi atmesdamas reikalavimą dėl savininko teisių gynimo ir daromo pažeidimo pašalinimo, tiek apeliacinės instancijos teismas, šį reikalavimą tenkindamas visiškai, netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį dėl reiškiamų reikalavimų (jų detalumo, nurodomų pažeidimo pašalinimo būdų) ir teismo vaidmens parenkant konkrečioje situacijoje iš dalies ieškovo reikalavimus atitinkantį pažeidžiamų jo teisių pašalinimo būdą. Susidariusioje situacijoje turi būti įvertintos aplinkybės, kad ieškovas, kaip savininkas, pareiškė ieškinį, kuriuo turi būti ginamos teisės naudoti daiktą (metalinį garažą), o ne savininko kitais įstatymais ginami interesai, pavyzdžiui, vykdyti verslą, teikti paslaugas ir turėti laisvą priėjimą prie garažo ne tik sau, bet ir klientams. Kadangi šios aplinkybės susijusios su naujų bylos faktų nustatymu ir vertinimu, galbūt ieškovo pareikštų reikalavimų tikslinimu, tai naikintinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys, susijusios su reikalavimais dėl ieškovo, kaip metalinio garažo savininko, teisių gynimo, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 349 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis). 

 

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

 

40.       CK 6.237 straipsnyje nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

41.       Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

42.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėto praturtėjimo institutas, kaip civilinių teisių gynybos būdas, yra taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jam išreikalauti visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka pažeistoms asmens teisėms visiškai apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat buvo pareiškęs reikalavimą dėl atsakovės, jo teigimu, be teisinio pagrindo gautų 2639,82 Eur, kuriuos jis 2009–2012 laikotarpiu sumokėjo už žemės sklypo nuomą ir šiukšlių išvežimą.

44.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl mokesčių už žemės sklypo nuomą ir šiukšlių išvežimą mokėjimo ir šių mokesčių dydžio. Dėl šios priežasties, t. y. nustatęs, kad atsakovė minėtas lėšas iš ieškovo gavo esant tam teisiniam pagrindui – šalių susitarimui, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2639,82 Eur priteisimo. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos įrodymai nepatvirtina tokio (dėl kasmėnesinių žemės nuomos mokesčio ir atliekų tvarkymo išlaidų apmokėjimo) šalių susitarimo egzistavimo. Todėl šis teismas minėtą ieškinio reikalavimą tenkino CK 6.237 straipsnio pagrindu.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą praktiką).

46.       Vadovaudamasi šios nutarties 41, 42, 45 punktuose nurodytais išaiškinimais, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, tarp jų atsakovės narių susirinkimų protokolus ir paties ieškovo paaiškinimus, taip pat tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį – ieškovui nuosavybės teise atsakovės veiklos teritorijoje priklauso metalinis garažas, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas byloje neįrodinėjo, jog jis pats asmeniškai nurodytu laikotarpiu išveždavo naudojant garažą ir vykdant jame veiklą susidariusias atliekas ir mokėjo žemės nuomos mokestį, sprendžia, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl žemės nuomos ir atliekų tvarkymo mokesčių mokėjimo ir jų dydžio. Priešingos apeliacinės instancijos teismo išvados yra teisiškai nepagrįstos. Esant šalių susitarimui dėl nurodytų mokesčių mokėjimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

47.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 2639,82 Eur pagrįstumo, netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl šios ieškinio dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria minėtas ieškinio reikalavimas yra atmestas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

48.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 3,98 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

49.       Kadangi bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dar neegzistuoja visos CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo sąlygos, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas paliktinas bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 9-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 125067253) priteista 2639,82 Eur, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas šis reikalavimas.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė 9-oji laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (j. a. k. 125067253) įpareigota pašalinti kelio užtvarą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2228-5412, kadastro Nr. 0101/0028:46, adresu: Justiniškių g. 18, Vilnius, ir kuria iš atsakovės ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Perduoti nurodytą bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

 

 

        Rimvydas Norkus

 

 

        Algis Norkūnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-369/2014
  • 3K-3-236-611/2016
  • CPK
  • e3K-3-64-313/2018
  • 3K-3-63/2009
  • CK1 1.72 str. Žodinė sandorių forma
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK6 6.478 str. Sutarties forma
  • CK4 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
  • 3K-3-407/2008
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • 3K-3-140-403/2018
  • 3K-3-285/2010
  • 3K-3-344/2012
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • 3K-3-7-378/2015
  • CPK 349 str. Kasacinio skundo atsisakymas
  • CK6 6.237 str. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą
  • 3K-3-166/2008
  • e3K-3-25-695/2019
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-121-421/2019
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos