Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-12][nuasmeninta nutartis byloje][eA-562-261-2018].docx
Bylos nr.: eA-562-261/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
"Akepus" 3001199801 pareiškėjas
Kategorijos:
34.2. Alkoholio kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.16. Bylos dėl ekonominių sankcijų

Administracinė byla Nr. eA-562-261/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05894-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:             

 

I.

 

  1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-149/15 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam buvo skirta 1 015 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Pareiškėjas paaiškino, kad AKĮ nėra nurodyta, kas yra laikytina atidaryta pakuote. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju reikia vadovautis poįstatyminiu aktu, į kurį nukreipia AKĮ 17 straipsnio 4 dalis, t. y. Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (toliau – Gabenimo ir laikymo taisyklės). Šių taisyklių 4 punkte nurodyta, kad alkoholio produktų pakuotė laikoma atidaryta, jeigu pakuotė yra pažeista (atkimšta, atsukta ir pan.).
  3. Pareiškėjo vertinimu, Nutarime buvo nepagrįstai konstatuota, kad alus buvo išsineštas iš dalies atidarytoje taroje, o putojantis vynas – neatidarytoje taroje. Pareiškėjas paaiškino, kad vyno kamštis nebuvo ištrauktas, nes jį ištraukus, nebūtų galimybės perduoti butelį klientui jo neišpilant. Kitu atveju – alaus butelių kamšteliai buvo atsukti. Taigi, abiem atvejais pakuotė buvo pažeista ir sudaryta galimybė gėrimus išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Be to, bare buvo sudarytos sąlygos gėrimus vartoti vietoje, t. y. klientams prie kasos ir prie vartojimui skirtos vietos yra padėti vienkartiniai indai gėrimų išpilstymui. Pareiškėjas ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių ir negalėjo pagrįstai numatyti, jog gėrimai bus išsinešti iš baro. AKĮ nėra nustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje.
  4. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o patikrinimo protokolo surašymo metu pareiškėjas nedalyvavo, todėl Nutarime nurodytas AKĮ pažeidimas buvo fiksuotas pažeidžiant AKĮ nustatytą tvarką. Be to, pareiškėjo nuomone, buvo nepagrįstai remiamasi įrodymais, surinktais administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad jam bus taikoma didesnė sankcija dėl to, kad jis jau buvo baustas už AKĮ pažeidimus, todėl, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 4 dalis. Be to, nagrinėjant bylą nebuvo apklausti liudytojai – pirkėjai R. M. ir A. K. Negana to, pareiškėjo nuomone, pats pareiškėjo patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai, nes sprendimas atlikti patikrinimą nėra motyvuotas, nenurodytas jo pagrindas.
  5. Pareiškėjas nesutiko ir su skirtu baudos dydžiu. Pareiškėjas nurodė, kad jam turėjo būti skirtas baudos vidurkis (361,50 Eur) ir net jei laikyti, kad Departamentas pagrįstai taikė didesnę sankciją už AKĮ pažeidimo pakartotinimą, turėjo būti skirta 1 013,50 Eur, o ne 1 015 Eur bauda.
  6. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 23–30).
  7. Departamentas nurodė, kad tai, jog gėrimai 2015 m. spalio 8 d. buvo išsinešti iš baro, rodo, kad pareiškėjas nesugeba užtikrinti AKĮ reikalavimų parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Departamento nuomone, pirkėjams buvo sudarytos visos galimybės gėrimus išsinešti neatidarytoje taroje. Pareiškėjo poziciją Departamentas vertino kaip pareiškėjo siekį bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti atsakomybės.
  8. Departamentas pastebėjo, kad AKĮ įtvirtina kriterijus, kurių laikantis jis yra įgyvendinamas (turi būti parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai, o jeigu yra galimybių užtikrinti jų vartojimą vietoje, parduoti tokius gėrimus atidarytoje pakuotėje). Pareiškėjas šiuo atveju tik dalinai pažeidė apsauginę foliją ant putojančio vyno butelio ir apsauginį popierių bei kamštelius ant alaus gėrimų pakuočių. Tokie pareiškėjo imitaciniai veiksmai, Departamento nuomone, negali būti vertinami kaip alkoholinių gėrimų pardavimas atidarytoje pakuotėje vartojimui vietoje. Pareiškėjas privalo laikytis įstatymų reikalavimų veiksmingomis ir efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis. Departamentas pažymi, kad alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla, o pareiškėjas yra viešojo maitinimo įmonė, todėl jo argumentai, kad pareiškėjas neatsakingas už pirkėjų elgesį vertintini kaip išimtinai gynybinio pobūdžio.
  9. Departamentas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus. Departamentas taip pat pažymėjo, kad LVAT griežtai vertina ūkio subjektų veiksmus net ir tais atvejais, kai alkoholiniai gėrimai būna parduodami atidaryti, bet paliekami kamšteliai pirkėjams.
  10. Departamentas pastebėjo, kad ūkio subjektą patikrinimo metu gali atstovauti tiek jo vadovas, tiek bet kuris kitas jo atstovas, darbo santykiais veikiantis ūkio subjekto vardu tikrinamoje prekybos vietoje. Už tuos pačius pažeidimus pareiškėjui buvo taikytos sankcijos kelis kartus, taip pat ir 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. ATK2-39/14, todėl buvo konstatuotas įstatymui priešingos veikos pakartotinumas.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 165–181). Teismas ginčijamą Departamento Nutarimą iš esmės paliko nepakeistą, pakoreguodamas jame nustatytą baudą. Teismas nusprendė nustatyti, kad pareiškėjui skiriama 1 013,50 Eur dydžio bauda.
  2. Teismas, detaliai aprašęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl Departamento padarytų procedūrinių pažeidimų yra nepagrįsti.
  3. Teismas nurodė, kad šiai bylai yra aktualus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-75-806/2016 bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-345-365/2016, kuriuose aiškiai patvirtinta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjui priklausančiame bare pardavėja N. V. 2015 m. spalio 8 d. pardavė putojančio vyno butelį, šiek tiek praplėšė jo foliją ir leido pirkėjui alkoholinį gėrimą išsinešti iš baro. Teismas nurodė, kad šie sprendimai turi nagrinėjamai bylai prejudicinę galią.
  4. Teismas, įvertinęs nuotraukas, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, o ypač įsiteisėjusius bendrosios jurisdikcijos teismų sprendimus, darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog gėrimai buvo parduoti vartoti vietoje, yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą.
  5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojamas nesupratimas, kodėl jam skirta griežtesnė sankcija, yra apsimestinis, nes Nutarime buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą padaro AKĮ pažeidimus. Teismas sprendė, kad bauda paskirta pagrįstai ir teisingai, tačiau baudos dydis koreguotinas, nustatant tikslų baudos vidurkį, t. y. 1 013,50 Eur.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas UAB „Akepus apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (I t., b. l. 184192).
  2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl dalies pareiškėjo nurodytų argumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl vyno pardavimo atvejo ir visiškai nevertino alaus pardavimo aplinkybių. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad minėti bendrosios kompetencijos teismai nekonstatavo, kad N. V. alaus pardavimo atveju pažeidė AKĮ reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad alaus pardavimo įvertinimas būtinas ne tik vertinant, ar ginčijamas Nutarimas yra teisėtas, bet ir pareiškėjui organizuojant savo veiklą, kurios sudėtinė dalis yra alkoholio pardavimas.
  3. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai atmesdamas pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir pakoreguodamas Nutarime numatytą baudą, priėmė sprendimą, nenumatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Pareiškėjas nurodo, kad jam visiškai nesuprantama teismo išvada atmesti jo argumentus kaip teisiškai nereikšmingus. Pasak pareiškėjo, tokia teismo išvada buvo visiškai nemotyvuota.
  4. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 2–7).
  5. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus nurodytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Departamentas paaiškina, kad 2015 m. spalio 1 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo buvo pateikta informacija apie pareiškėjo galimai daromus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Tai buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad pareiškėjo veikla gali prieštarauti teisės aktų reikalavimams ir atlikti pareiškėjo neplaninį patikrinimą.
  6. Departamentas nurodo, kad pareiškėjas tik imitavo viešojo maitinimo veiklą, siekdamas neteisėtai pasinaudoti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo išimtimi. Pirkėjai, pirkę alkoholinius gėrimus, pareiškėjo neva viešojo maitinimo vietą suvokė kaip parduotuvę ar naktinę parduotuvę.
  7. Departamentas taip pat nurodo, kad Gabenimo ir laikymo taisyklės yra taikomos fiziniams asmenims, tačiau net jei šias taisykles ir būtų galima taikyti šiuo atveju, tai pareiškėjo parduotų gėrimų atidarymas neatitinka minėtų taisyklių 4 punkto, nes gėrimo pakuotė nebuvo atkimšta (nei alaus butelių kamščiai nebuvo nuimti, nei vyno butelio kamštis nebuvo ištrauktas).

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

  1. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 1 015 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Nutarimą (I t., b. l. 13–17) pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl konstatavo, kad jį naikinti nėra pagrindo, tačiau patikslino baudos dydį, jį sumažindamas iki 1 013,50 Eur. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka. Pareiškėjas savo poziciją grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepasisakė dėl dalies pareiškėjo argumentų ir nepasisakė dėl Nutarimo teisėtumo tiek, kiek jame buvo konstatuotas pažeidimas susijęs su alaus pardavimu išsinešimui. Be to, pasak pareiškėjo, teismas negalėjo atmesti skundą, bet pakoreguoti baudos dydį.
  3. AKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 straipsnyje yra reglamentuojama mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje yra išvardyti atvejai, kuriems esant, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama. Vienas tokių atvejų, kuris įtvirtintas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, yra susietas su tam tikru paros metu, t. y. nustatyta, jog alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama viešojo maitinimo vietose nuo 22 val. iki 8 val. Ta pati įstatymo norma kartu įtvirtina ir šio draudimo išimtis, be kita ko, numatydama, kad šis draudimas netaikomas parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
  4. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nurodytu paros metu, kartu nustatė ir dvi alternatyvias šio draudimo išimtis, t. y. arba parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti pilstomi, arba parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastaroji išimtis, kuria ir remiasi pareiškėjas, tvirtindamas, kad jis galėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu paros metu, yra susijusi su dviem kumuliatyviomis sąlygomis (abi sąlygos turi egzistuoti kartu), t. y. atidaryta pakuote bei alkoholinių gėrimų pardavimu vartoti tik vietoje.
  5. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, AKĮ nenustato, kas yra laikoma atidaryta pakuote. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju reikia vadovautis Gabenimo ir laikymo taisyklėmis, kurios, pasak pareiškėjo, atidarytą pakuotę sieja su pakuotės pažeidimu. Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, kad tiek parduoto alaus, tiek ir parduoto vyno pakuotės buvo pažeistos.
  6. Pareiškėjas nurodo, kad į Gabenimo ir laikymo taisykles nukreipia pats AKĮ (17 straipsnio 4 dalis), tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad AKĮ 17 straipsnio 4 dalis reglamentuoja draudimą fiziniams asmenims laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose. Atitinkamai, minėta AKĮ norma numato, kad fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pareiškėjo nurodomos Gabenimo ir laikymo taisyklės (jų 1 punktas) aiškiai apibrėžia, kad jos yra taikomos fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenantiems ir laikantiems alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas yra ne fizinis, o juridinis asmuo, todėl negali remtis teisės aktu, kuris nustato taisykles išimtinai fiziniams asmenims. Tačiau net ir minėtos Gabenimo ir laikymo taisyklės nurodydamos, kad alkoholio produktų pakuotė laikoma atidaryta, jeigu pakuotė yra pažeista, toliau tai detalizuoja, nurodydamas, kad tokiu atveju pakuotė yra atkimšta, atsukta ar panašiai pažeista.
  7. AKĮ nepateikia atidarytos pakuotės sąvokos, o tai reiškia, kad įstatyme vartodamas šiuos žodžius įstatymų leidėjas jiems nepriskyrė specialios reikšmės, t. y. šie žodžiai turi būti suprantami ir aiškinami taip, kaip jie suprantami paprastai bendrinėje lietuvių kalboje. Alkoholio produktų pakuotės atidarymas paprastai suprantamas kaip bet koks veiksmas (kamštelio atsukimas ir nuėmimas, kamščio išraukimas ir kt.), po kurio atlikimo alkoholio produktą galima išpilti iš produkto pakuotės (taros) be atskirų (papildomų) pakuotės atidarymo veiksmų, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vyno pardavimas su neištrauktu kamščiu iš butelio ar alaus butelių kamštelių prasukimas reiškia, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse. Konstatavus, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neatidarytose pakuotėse, vertinimas ar alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartoti tik vietoje nebeturi teisinės reikšmės, todėl ši sąlyga ir su tuo susiję ginčo šalių argumentai teisėjų kolegijos nevertinami.
  8. Šiame kontekste galima pažymėti ir tai, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.
  9. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo padaryto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad minėtas pažeidimas yra nustatytas nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių alkoholinių gėrimų buvo parduota neatidarytose pakuotėse, nes minėta AKĮ nuostata, kuri šiuo atveju buvo pažeista, kelia bendrą reikalavimą neparduoti alkoholinių gėrimų nurodytu laiku, jeigu nėra tenkinamos sąlygos, lemiančios išimties taikymą (šiuo atveju – jeigu alkoholiniai gėrimai (iš esmės gali būti ir vienas gėrimas) buvo parduoti neatidarytoje pakuotėje).
  10. Pareiškėjui Nutarimu buvo skirta tik vos didesnė ekonominė sankcija, nei numatytas sankcijos vidurkis. Pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo atsakomybės už AKĮ pažeidimus (nors už to paties reikalavimo nesilaikymą jau ne kartą jam buvo skirtos baudos), rodo, jog pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos. Taigi, pasisakydama dėl pareiškėjui Departamento parinkto baudos dydžio, kolegija pažymi, kad pareiškėjui paskirta bauda buvo individualizuota, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pažeidimo pobūdį, todėl ji taip pat pripažintina pagrįsta. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nors ir ne žymiai, tačiau šią baudą sumažino nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, jo padėtis negali būti bloginama, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinių pažeidimų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nebekartoja. Šių išvadų pareiškėjo argumentai nepaneigia.
  11. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai               Audrius Bakaveckas

 

Stasys Gagys

 

 

Ramutė Ruškytė


Paminėta tekste: