Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-18][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-464-687-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-464-687/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
T. Polito firma ARS 178650057 atsakovas
UAB Ilzenbergo dvaras 302466003 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.6.2.1. Netesybos
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas
2.6.18.3. Statybos ranga
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.10. Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
2.6.18. Ranga
2.1.28. Bylos dėl preliminariųjų sutarčių

Civilinė byla Nr. e3K-3-464-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01099-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. P. firmos „ARS“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ ieškinį atsakovams T. P. firmai „ARS“ ir T. P. (T. P.) dėl restitucijos, netesybų ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės T. P. firmos „ARS“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilzenbergo dvaras“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymą, vienašališką sutarties nutraukimą, statybos rangos darbų, atliktų iki sutarties nutraukimo, apmokėjimą, aiškinimo ir taikymo.  
  2. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš atsakovo T. P. 10 705 Eur avansą, 3067,19 Eur delspinigius, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (toliau – ir procesinės palūkanos)
  3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė T. P. firma „ARS“ 2015 m. gegužės 21 d. sudarė fasadų remonto sutartį, pagal kurią atsakovė T. P. firma „ARS“ įsipareigojo sutarties nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., atlikti Ilzenbergo dvaro rūmų fasadų remonto ir puošybos darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už šiuos darbus. Bendra sutarties kaina – 63 899,71 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei T. P. firmai „ARS“ 30 000 Eur avansą. Atsakovė T. P. firma „ARS“ nustatytu terminu (iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.) neatliko sutartų darbų. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovei T. P. firmai „ARS“ reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo nustatytas papildomas terminas rangos darbams baigti. Be to, atsakovei T. P. firmai „ARS“ išsiųstas susitarimo dėl mokėjimo už darbus projektas ir nustatytas terminas šiam susitarimui pasirašyti. Atsakovė T. P. firma „ARS“ neatvyko į objektą pratęsti statybos darbų vykdymo, be to, laiku nepateikė ir pirmiau nurodyto susitarimo. Atsakovė T. P. firma „ARS“ ir toliau ignoravo ieškovės reikalavimus, todėl ieškovė kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl statybos darbų užbaigimo. Statybos darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė T. P. firma „ARS“, bet atliko tretieji asmenys, vertė – 72 158,13 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)).
  4. Atsakovė T. P. firma „ARS“ atliko tik dalį sutartų darbų. Atliktų darbų vertė sudaro 19 295 Eur. Todėl ši atsakovė privalo grąžinti ieškovei jos sumokėto avanso dalį, kuri siekia 10 705 Eur (30 000 Eur – 19 295 Eur).
  5. Šalys susitarė, kad už sutarties neįvykdymą bus mokami 0,2 procento sutarties kainos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 9.1 punktas). Atsakovė T. P. firma „ARS“, sutarties nustatytu terminu neatlikusi darbų, privalo sumokėti ieškovei 3067,19 Eur delspinigius.
  6. Ieškovė, pasitelkdama kitus rangovus sutartyje nurodytiems darbams baigti, patyrė 27 553,42 Eur nuostolius ((19 295 Eur + 72 158,13 Eur) – 63 899,71 Eur). Atsakovė T. P. firma „ARS“, išskaičiavus pirmiau nurodytus delspinigius, privalo sumokėti ieškovei 24 486,23 Eur nuostolių atlyginimą.
  7. Atsakovas T. P. subsidiariai atsako už atsakovės T. P. firmos „ARS“ prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis).   
  8. Atsakovė T. P. firma „ARS“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 13 271,45 Eur skolą ir procesines palūkanas. Priešieškiniu nurodė, kad atliko ir perdavė ieškovei darbus, kurių vertė – 43 271,45 Eur. Ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei T. P. firmai „ARS“ 30 000 Eur avansą. Vadinasi, liko skolinga 13 271,45 Eur. Ieškovė faktiškai priėmė darbus, nepareiškė atsakovei T. P. firmai „ARS“ pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovė nurodo, kad priėmė tik darbus, kurių vertė – 19 295 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo pagrindas atsisakyti priimti kitus atsakovės T. P. firmos „ARS“ atliktus darbus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nė viena šalis nepagrindė tikrojo atsakovės T. P. firmos „ARS“ atliktų darbų kiekio ir atitinkamai darbų vertės. Abi šalys nesilaikė sutarties 5 punkte nurodytos darbų perdavimopriėmimo tvarkos. Šalių susitarimu nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. Todėl teismas dėl abiejų šalių kaltės negali nustatyti, kokie darbai buvo atlikti iki sutartyje nustatyto termino pabaigos (2015 m. rugpjūčio 23 d.). Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu pasiūlė atsakovei T. P. firmai „ARS“ pratęsti darbų vykdymo terminus, pateikė papildomą garantiją dėl tinkamo atsiskaitymo už vėlesniais terminais atliktus darbus. Teismo vertinimu, šis raštas patvirtina šalių valią koreguoti darbų atlikimo terminus, nustatytus sutartimi.
  3. Teismas taip pat nurodė, kad, tikėtina, įrodyta, jog atsakovė T. P. firma „ARS“ atliko daugiau darbų, negu vėliau bandė įforminti ieškovė. Pastaroji, nebaigusi derėtis su atsakove T. P. firma „ARS“ ir nesant šalių suderintos valios nutraukti sutartį, sudarė susitarimus su kitais rangovais dėl sutartyje nurodytų darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė buvo nesąžininga, nes, nenorėdama pratęsti darbų vykdymo terminų, siūlė atsakovei T. P. firmai „ARS“ tą padaryti, nurodydama nerealius terminus. Ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė T. P. firma „ARS“ atliks darbus iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė T. P. firma „ARS“ neprisiėmė pareigos atlikti darbus iki Ilzenbergo dvaro 500 metų jubiliejaus minėjimo šventės, todėl ieškovė nepagrįstai argumentuoja, kad ji susitarė su kitais rangovais dėl atsakovės T. P. firmos „ARS“ neatliktų darbų atlikimo, atsiradus būtinoms aplinkybėms. Teismo vertinimu, ieškovė, pateikdama atsakovei T. P. firmai „ARS“ siūlymą pakeisti sutarties įvykdymo terminą ir kartu paraleliai susitardama su kitais rangovais dėl darbų atlikimo, pažeidė kooperavimosi pareigą. Sutartis buvo nutraukta iki darbų rezultato priėmimo, todėl ieškovė turėjo reikalauti perduoti jai atliktus darbus. Ieškovė ne tik nereikalavo, bet ir nepriėmė atsakovės T. P. firmos „ARS“ perduodamų darbų. Pasak teismo, taip ieškovė prarado teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovė T. P. firma „ARS“ nepateikė nustatyta tvarka įforminto atliktų darbų akto, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus.     
  4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą, t. y. patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš atsakovo T. P. 10 705 Eur avansą, 3067,19 Eur delspinigius, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas.
  5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, 2017 m. gegužės 18 d. priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš atsakovo T. P. 5851,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovei T. P. firmai „ARS“ sutarties nustatytu terminu neatlikus darbų (CK 6.217 straipsnis). 
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovei T. P. firmai „ARS“ reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, leidžia daryti išvadą, kad darbai nebuvo atlikti sutarties nustatytu terminu dėl šios atsakovės kaltės. Atsakovės T. P. firmos „ARS“ nurodytos darbų neatlikimo priežastys, t. y. aplinkybės, kad nebuvo uždengtas stogas ir įrengtos grindys, galėjo būti laikomos priežastimis, pateisinančiomis termino darbams atlikti praleidimą, jeigu rangos sutartyje būtų buvusi nustatyta užsakovės pareiga perduoti rangovei tam tikros būklės pastatą. Ieškovei nebuvo nustatyta tokia pareiga. Atsakovė T. P. firma „ARS“ sutarties 7.1 punktu pareiškė, kad neturi pretenzijų ir pastabų dėl galimybės atlikti sutartyje nurodytus darbus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, atmetė atsakovės T. P. firmos „ARS“ teiginius, kuriais ši įrodinėjo ieškovės kaltę dėl darbų neatlikimo sutarties nustatytu terminu.
  8. CK 6.658 straipsnio 2 dalis nustato, kad, rangovui atliekant darbą taip lėtai, kad jo baigti iki termino pabaigos aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, atsakovei T. P. firmai „ARS“ dėl savo kaltės laiku neįvykdžius įsipareigojimų, turėjo teisę atsisakyti sutarties. Todėl atsakovė T. P. firma „ARS“ turi atlyginti ieškovės nuostolius, kurie atsirado, šiai sudarius naujas rangos sutartis dėl darbų atlikimo. 
  9. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagal sutartį atliktų darbų kiekio pagrindimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad rangovas turi pareigą pateikti atliktų darbų kiekio įrodymus. Atsakovė T. P. firma „ARS“ nevykdė pareigos pildyti statybos darbų žurnalą. Šios pareigos nevykdymo aplinkybė leidžia priimti ieškovės paaiškinimus ir įrodymus dėl atsakovės T. P. firmos „ARS“ atliktų darbų kiekio ir nupirktų medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl avanso priteisimo.


III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

  1. Atsakovė T. P. firma „ARS“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų:
      1. Sprendimo dalys dėl nuostolių atlyginimo ir delspinigių priteisimo yra visiškai nemotyvuotos. Ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo patenkintas, neištyrus bylos įrodymų (kas kartu suponuoja CPK 183 ir 185 straipsnių pažeidimus) ir nepasisakius, kodėl nėra tiriami įrodymai (nors ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis buvo vienas pagrindinių ginčo pirmosios instancijos teisme objektų).
      2. Teisėjų kolegija, pripažindama atsakovės T. P. firmos „ARS“ kaltę dėl laiku neįvykdytų sutartinių prievolių ir ieškovės reikalavimo dėl avanso priteisimo pagrįstumą, visiškai neaptarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, neįvardijo, kokių įrodymų netinkamas vertinimas nulėmė motyvų ydingumą.
    2. Apeliacinės instancijos teismas suklydo, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas priteistiną sumą, ir ši teismo klaida lėmė, kad ieškovei priteista daugiau (41 325,61 Eur), negu ji reikalavo ieškiniu (38 258,42 Eur)
    3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei T. P. firmai „ARS“ tenka pareiga pagrįsti atliktų darbų kiekį, tokios išvados pagrindas yra aplinkybė, kad pastaroji nepildė statybos darbų žurnalo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad ieškovei teko pareiga organizuoti statybos darbų žurnalo tvarkymą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 4 priedo 1, 6, 7 punktai) ir šis žurnalas nebuvo tinkamai tvarkomas dėl ieškovės aplaidumo. Todėl ieškovė yra atsakinga už galimybės nustatyti atliktų darbų kiekį nebuvimą ir atitinkamai jai tenka įrodinėjimo (atliktų darbų kiekio) našta.
    4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisinis pagrindas – CK 6.658 straipsnio 2 dalis. Ši teisės norma taikytina, jeigu yra atsisakoma sutarties iki sutartyje nustatyto prievolių įvykdymo termino pabaigos. Ieškovė nenutraukė sutarties iki jos termino pabaigos. Priešingai, ieškovė raštu pranešė, kad atsakovės T. P. firmos „ARS“ prievolės pasibaigė sutartyje nurodytą pabaigos dieną.
  2. Atsakovas T. P. prisidėjo prie kasacinio skundo.
  3. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu priteistą nuostolių atlyginimą sumažinti iki 22 867,11 Eur ir atmesti kitą kasacinio skundo dalį. Ieškovės atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo neatitikties CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimams yra nepagrįsti:
      1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos.
      2. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu aiškiai nurodė (sprendimo 2728 punktai), kokie bylos įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad sutartis nebuvo įvykdyta nustatytu terminu dėl atsakovės T. P. firmos „ARS“ kaltės.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad priteistas 27 553,42 Eur (o ne 24 486,23 Eur) nuostolių atlyginimas, paprasčiausiai suklydo. Ši klaida taisytina CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.
    3. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, sutarties 5.2–5.4 punktai) atsakovė T. P. firma „ARS“ turėjo pareigą perduoti atliktus darbus. Neperdavus darbų, laikoma, kad jie neatlikti. Atsakovė T. P. firma „ARS“ neperdavė ieškovei atliktų darbų. Ieškovė tik geranoriškai sutiko priimti darbus, kurių vertė – 19 295 Eur. Atsakovė T. P. firma „ARS“ privalėjo pildyti statybos darbų žurnalą – tokią jos, kaip rangovės, pareigą nustatė Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 2 punktas (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 4 priedas). Atsakovė T. P. firma „ARS“ pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nepildė statybos darbų žurnalo. Todėl jos kasacinio skundo argumentas dėl ieškovės atsakomybės už netinkamą statybos dokumentacijos saugojimą yra nepagrįstas.
    4. Reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisinis pagrindas – CK 6.256 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 5 dalis. Tačiau netinkamo teisinio pagrindo nurodymas nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės į nuostolių, atsiradusių sudarius pakeičiančią sutartį, atlyginimą įgijimo sąlygų

 

  1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nenustatė teisei taikyti būtinų faktinių aplinkybių, nenurodydamas teisinių argumentų, priteisė ieškovei jos reikalaujamą nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo, atlyginimą.
  2. Teisėjų kolegija, atsakydama į pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas).
  3. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, nenustatė faktinių aplinkybių, kurios yra būtinos, sprendžiant šalių ginčą ir šiam ginčui spręsti taikant materialiąsias teisės normas, teisiškai nekvalifikavo šio reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykius reglamentuoja CK 6.258 straipsnio 5 dalis ir kitos su sutarties nutraukimu susijusios normos, dėl kurių taikymo teisėjų kolegija pasisako.  
  4. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
  5. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
  6. Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
  7. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės).
  8. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001).
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant nustatyti, ar nukentėjusi sutarties šalis turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, konstatuotinos bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų ir kitų būtinų sąlygų visetą, ir tada spręstina dėl materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, taikymo ir materialiojo subjektinio reikalavimo visiško ar dalies tenkinimo.

 

Dėl papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo ir vienašališko sutarties nutraukimo

 

  1. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
  2. Fasadų remonto sutarties šalys pasinaudojo įstatymo suteikta teise, susitardamos, kad užsakovas (ieškovė) turi teisę, įspėjęs rangovą (atsakovę T. P. firmą „ARS“) prieš 7 dienas, nutraukti sutartį (sutarties 12.2 punktas).
  3. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad pastato fasadų remonto ir puošybos darbai, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti atsakovė T. P. firma „ARS“, nebuvo baigti sutarties nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė T. P. firma „ARS“ nepagrindė aplinkybių, kuriomis įrodinėjo ieškovės kaltę dėl fasadų remonto sutarties neįvykdymo šios sutarties nustatytu terminu, t. y. kad atsakovei nebuvo sudarytos būtinos sąlygos atlikti sutartus darbus, ir kartu sprendė, jog sutartis nebuvo įvykdyta nustatytu terminu dėl pačios atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentais nėra paneigiama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad fasadų remonto sutartis nebuvo įvykdyta nustatytu terminu dėl atsakovės T. P. firmos „ARS“ kaltės.
  4. CK 6.209 straipsnis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę sudaryti kitai šaliai, praleidusiai sutarties įvykdymo terminą, galimybę įvykdyti sutartį, nustačius papildomą terminą. Pažymėtina, kad papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo institutas paprastai yra taikomas neesminių sutarties pažeidimų atvejais (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Jeigu termino sutarčiai įvykdyti praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 12 ir 5 dalys), nėra būtinas papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymas. Nukentėjusi šalis tokiais atvejais turi teisę pasirinkti, ar nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Vis dėlto, jeigu nukentėjusi šalis nusprendžia pasinaudoti teise nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, ši teisė turi būti įgyvendinama, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 6.209 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba, pasibaigus šiam terminui, sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Pirmiau nurodyto straipsnio trečioji dalis, be kita ko, nustato, jog nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą.
  5. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d., t. y. pasibaigus sutartam darbų vykdymo terminui, nustatė atsakovei T. P. firmai „ARS“ papildomą terminą iki 2015 m. rugsėjo 17 d. fasadų remonto sutarčiai įvykdyti. Tame pačiame rašte (reikalavime dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo), kuriuo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad, neatnaujinus darbų vykdymo, užsakovas (ieškovė) bus priverstas samdyti kitą rangovą darbams, nustatytiems sutartyje, užbaigti. Atsakovė T. P. firma „ARS“ tą pačią dieną, kurią buvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, t. y. 2015 m. rugpjūčio 27 d., pranešė, kad nevykdys sutarties per papildomai nustatytą terminą.
  6. Ieškovė, gavusi atsakovės T. P. firmos „ARS“ atsisakymą vykdyti sutartį, įgijo teisę ją nutraukti (CK 6.209 straipsnio 2 dalis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Ieškovės rašte, kuriuo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, nėra expressis verbis išdėstyto nurodymo, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu atsakovė T. P. firma „ARS“ atsisakys vykdyti ar neįvykdys sutarties papildomai nustatytu terminu. Kita vertus, pirmiau minėtas nurodymas, esantis šiame rašte, kad, neatnaujinus darbų vykdymo, užsakovas (ieškovė) bus priverstas samdyti kitą rangovą darbams, nustatytiems sutartyje, užbaigti, vertinant šį nurodymą atsakovės, kaip savo srities profesionalės, turinčios, ką ji pati nurodo, ilgalaikę patirtį statybos rangos teisinių santykių kontekste, požiūriu, gali būti suprantamas kaip įspėjimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, jeigu sutartis nebus įvykdyta papildomai nustatytu terminu (CK 6.209 straipsnio 3 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę, įspėjusi atsakovę prieš 7 dienas, nutraukti sutartį (sutarties 12.2 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog ieškovė teisėtai, t. y. atsakovei T. P. firmai „ARS“ pažeidus sutartį (neįvykdžius sutarties nustatytu terminu), nutraukė fasadų remonto sutartį.

 

Dėl darbų, atliktų iki sutarties nutraukimo, apmokėjimo

 

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimo institutas (CK 6.217 straipsnis) taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio (nuo sudarymo momento), o ex nunc (nuo nutraukimo momento), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).
  2. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Pareiga atsiskaityti už atliktus darbus yra viena iš pagrindinių užsakovo, kaip statybos rangos sutarties šalies, pareigų, įtvirtintų įstatyme (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, kaip jau buvo pirmiau nurodyta, neeliminuoja sutarties nutraukimas. Užsakovas statybos rangos sutarties nutraukimo atveju privalo atsiskaityti su rangovu už darbus, kuriuos šis faktiškai atliko pagal sutartį iki jos nutraukimo.   
  3. Šalių ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kilo, inter alia, dėl atsakovės pagal fasadų remonto sutartį atliktų darbų kiekio ir vertės. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino faktines aplinkybes, susijusias su atliktų darbų kiekiu ir verte. Pažymėtina, kad kasacine tvarka nėra tiriami faktai – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau kasaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamo taikymo, apeliacinės instancijos teisme aiškinantis atsakovės T. P. firmos „ARS“ pagal sutartį atliktų darbų kiekį. Tai yra teisės klausimas, kuriuo pasisako kasacinis teismas.
  4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus atsakovės T. P. firmos „ARS“ atliktų darbų kiekio ir kartu darbų vertės, kita vertus, teismas sprendė, jog atsakovės T. P. firmos „ARS“ pagal sutartį atliktų darbų vertė yra (bent jau) lygi avansui, kurį ieškovė sumokėjo šiai atsakovei pagal sutarties 5.1 punktą (30 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu konstatavo, kad atsakovė T. P. firma „ARS“ neįrodė, kad atliko didesnį darbų kiekį, negu pripažįsta ieškovė (19 295 Eur).
  5. Šalys sutartimi įsipareigojo bendradarbiauti vykdydamos sutartį (sutarties 2.5 punktas). Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga yra įtvirtinta ir įstatyme (CK 6.691 straipsnis). Fasadų remonto sutarties 5.2 punkte yra apibrėžta darbų perdavimopriėmimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys nesilaikė šios darbų perdavimopriėmimo tvarkos. Vadinasi, abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, vykdydamos sutartį, todėl tokio (nepakankamo) bendradarbiavimo pasekmės (įskaitant įrodinėjimo naštos aptariamu aspektu paskirstymą) negali būti priskirtos tik vienai sutarties šaliai, t. y. atsakovei T. P. firmai „ARS“.
  6. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 28 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė, siūlydama nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kartu pasiūlė papildomą darbų apmokėjimo garantiją (likusią pagal sutartį mokėtiną sumą pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą), tam tikras nuolaidas, susijusias su darbų vykdymu (galimybę nešalinti smulkių defektų), kurios (aplinkybės) patvirtina ieškovės siekį ir didelį suinteresuotumą, kad atsakovė T. P. firma „ARS“ toliau vykdytų sutartį, sudaro pagrindą manyti, jog darbų pagal fasadų remonto sutartį vykdymo procesas buvo pažengęs toliau, negu nurodo ieškovė, ir kartu sudaro pagrindą pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės T. P. firmos „ARS“ atliktų darbų kiekio ir vertės (CPK 185 straipsnis).
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės T. P. firmos „ARS“ atlik darbų vertė sudaro tik 19 295 Eur ir todėl šios atsakovės turi būti priteista likusi sumokėto avanso dalis. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tokios išvados, netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. Todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovei 10 705 Eur avansą ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis ieškovės reikalavimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

 

Dėl nuostolių, atsiradusių sudarius pakeičiančią sutartį, apskaičiavimo kriterijų ir dydžio

 

  1. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, pakeičiančios sutarties, kurią reglamentuoja CK 6.258 straipsnio 5 dalis, sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta, inter alia, protingomis sąlygomis, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai.
  2. Bet kuriuo atveju pakeičiančios sutarties sudarymo galimybė ir teisės į nuostolių, atsiradusių dėl šios sutarties sudarymo, atlyginimą apimtis pirmiausia priklauso nuo pradinės (nutrauktos) sutarties įvykdymo apimties. Pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia, išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių ieškovei sudarius pakeičiančias sutartis, atlyginimo, tačiau visiškai netyrė ir nevertino pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, nors atsakovė T. P. firma „ARS“ dar pirmosios instancijos teisme pateikė atsikirtimus dėl skirtumų, egzistuojančių tarp pakeičiančių sutarčių dalykų ir fasadų remonto sutarties dalyko. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės atsakyti į šioje kasacinėje byloje iškeltą klausimą dėl teisės į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo, atlyginimą egzistavimo ir šios teisės apimties.
  4. Darbai, kuriuos atsakovė T. P. firma „ARS“ turėjo atlikti pagal fasadų remonto sutartį, apibrėžti lokalinėse sąmatose ir puošybos elementų žiniaraštyje, kurie pridėti prie sutarties. Bendra darbų kaina – 63 899,71 Eur (sutarties 3.1 punktas). Ieškovė įrodinėjo, kad darbams, kurių atsakovė T. P. firma „ARS“ neįvykdė pagal sutartį, atlikti buvo pasitelkti tretieji asmenys (UAB „Rokiškio apdaila“ atliko fasadų remonto darbus, kurių vertė yra 50 151,95 Eur (be PVM); UAB „Akmens karalystė“ įvykdė 4 dekoro elementų gamybos užsakymus, už ką ieškovė sumokėjo 10 170,06 Eur (be PVM); kiti tretieji asmenys pagamino 25 dekoro elementus, už kuriuos ieškovė sumokėjo 2500 Eur (be PVM), atliko dekoro elementų montavimo, piliastrų kapitelių montavimo ir karnizų kampų montavimo darbus, už kuriuos ieškovė sumokėjo 3847 Eur (be PVM), atliko eksterjero elementų klijavimo ir stoglangių apdailos darbus, už kuriuos ieškovė sumokėjo 2050 Eur (be PVM); UAB „Stogvyga“ atliko fasado skardinimo darbus, kurių vertė yra 3439,12 Eur (be PVM)). Ieškovės teigimu, susidarė kainų pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis ir atsakove T. P. firma „ARS“ skirtumas, siekiantis 27 553,42 Eur, kurį privalo padengti (atlyginti) ši atsakovė. Atsakovė T. P. firma „ARS“ savo ruožtu atsikirto, kad pirmiau nurodytomis sutartimis, sudarytomis tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, be kitų darbų, buvo atlikti ir tokie darbai, kurie nebuvo nustatyti šalių 2015 m. gegužės 21 d. sudarytoje fasadų remonto sutartyje.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir nekonstatavo, ar ieškovė, apskaičiuodama nuostolius, neįskaičiavo papildomų darbų, medžiagų kainų, taip pat nesiaiškino, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad darbų atlikimo pagal pirminę ir pakeičiančias sutartis terminai buvo trumpi (gegužėsspalio mėn.) ir tokio skirtumo negalėjo lemti infliacija, ekonominės sąlygos ir kt.
  6. Nustatytas proceso apeliacinės instancijos teisme pažeidimas, kuriam pašalinti yra būtinas papildomų faktinių aplinkybių ištyrimas, negali būti pašalintas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, ir perduoda šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  7. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi proceso įstatymo apeliacinėje instancijoje nustatyta tvarka ištirti ir įvertinti ginčui išspręsti būtinas faktines aplinkybes pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Kaip jau buvo minėta, kreditoriaus – nukentėjusios sutarties šalies – teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis.
  8. Ieškovė, be pirmiau nurodytų reikalavimų, pareiškė reikalavimą dėl 3067,19 Eur delspinigių priteisimo. Ieškovės teisė reikalauti delspinigių yra įtvirtinta sutarties 9.1 punkte, kuris, inter alia, nustato, kad rangovas (atsakovė T. P. firma „ARS“), nustatytais terminais neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, moka užsakovui (ieškovei) jo reikalavimu 0,2 procento sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
  9. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau, prieš taikant įskaitymą, turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas, todėl, sprendžiant dėl delspinigių priteisimo, turi būti konstatuota, ar šiuo atveju jie priteistini.
  10. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti išspręstas, kol nėra aiškus reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisinis likimas. Todėl teisėjų kolegija naikina ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Kartu yra naikinama ir sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo patenkintų reikalavimų dydžio, priteisimo. Teisėjų kolegija taip pat naikina ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. gegužės 18 d. papildomą sprendimą, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos, priklausomai nuo bylos išsprendimo rezultato, bus perskirstytos, apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios kasaciniame teisme, tarp jų – 17,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bus paskirstytos, apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus šią bylą (CPK 93 ir 96 straipsniai). 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 361362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimas dėl 10 705 Eur avanso priteisimo, ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas šis ieškinio reikalavimas.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimai dėl 3067,19 Eur delspinigių, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, ir perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. papildomą sprendimą, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Gražina Davidonienė

 

Janina Januškienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Rimvydas Norkus


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.658 str. Užsakovo teisės darbo atlikimo metu
  • CPK
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • 3K-3-2/2014
  • 3K-3-31/2014
  • CPK 276 str. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • 3K-3-475-684/2015
  • e3K-3-420-248/2017
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • 3K-3-230/2013
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CK6 6.209 str. Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti
  • 3K-3-532/2009
  • CK6 6.687 str. Darbų apmokėjimas
  • CK6 6.681 str. Statybos rangos sutarties samprata
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK6 6.691 str. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimas
  • 3K-3-390-687/2016
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas