Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-15][nuasmeninta nutartis byloje][eA-947-822-2018].docx
Bylos nr.: eA-947-822/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
G. Muzikevičiaus firma 135199933 pareiškėjas
Kategorijos:
34.2. Alkoholio kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė

?

Administracinė byla Nr. eA-947-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01461-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

 (S)

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės G. M. firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės G. M. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir ) G. M. firma (toliau – ir pareiškėjas, Firma) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-33/16 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-33/16), kuriame Firmai paskirta 362 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau – ir Kauno AVPK policijos nuovada) pareigūnų vykdytais veiksmais ir nustatytomis aplinkybėmis, kurias neteisingai ir nepagrįstai vertino Departamentas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3.       Firma teigė, kad ekonominė sankcija už Įstatymo pažeidimus savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas turi būti laikomasi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio reikalavimų. Byloje svarstytinas klausimas, ar policijos pareigūnų veikla, išaiškinant Įstatymo pažeidimus, už kuriuos Firmai paskirta ekonominė sankcija, buvo teisėta, ar yra pagrindas policijos pareigūnų veiksmus pripažinti provokacija padaryti pažeidimą.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVPK policijos nuovados pareigūnai 2015 m. gruodžio 19 d. nustatė, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, Firmos darbuotoja apie 23.30 val., paprašius policijos pareigūnui, pardavė 3 putojančio vyno butelius, kuriuos policijos pareigūnas iš kavinės išsinešė. 2015 m. gruodžio 20 d. apie 00.07 val. buvo parduoti 2 buteliai putojančio vyno kitoje pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kai Firmos darbuotojas, paprašius policijos pareigūnui, pardavė nurodytus alkoholinius gėrimus ir policijos pareigūnas juos išsinešė iš kavinės. Taigi, policijos pareigūnas atliko kontrolinius pirkimus.

5.       Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai turėjo įvertinti tai, kad naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais ir licencijų verstis mažmenine prekyba taisyklių pažeidimai iš esmės daromi tik ūkio subjektų, vykdančių prekybą alkoholiniais gėrimais, prekybos vietose, todėl, jų veiksmų teisėtumas turi atitikti teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su ūkio subjektų patikrinimais, reikalavimus.

6.       Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Policijos veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką bei prekybos akcizinėmis prekėmis kontrolę, planas (toliau – ir Planas) ir buvo organizuota tikslinga policijos pareigūnų prevencinė priemonė, policijos pareigūnai turėjo aiškų tikslą patikrinti pareiškėjo veiklą. Policijos pareigūnai iš anksto žinojo apie numatomą pareiškėjo valdomų prekybos vietų patikrinimą ir galimus kontrolinius pirkimus, todėl jų veiksmai turėjo atitikti VAĮ, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 patvirtintas Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1765 redakcija), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtinto Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, t. y. turėjo būti parengtas ir patvirtintas pavedimas atlikti Firmos veiklos patikrinimą, pavedimas atlikti kontrolinius pirkimus Firmos prekybos vietose, tačiau policijos pareigūnai atliko Firmos veiklos patikrinimą ir vykdė kontrolinius pirkimus, neturėdami teisinio pagrindo tokiems veiksmams, taigi, ir jų veiksmai neatitiko teisėtumo principo reikalavimų.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą Nr. ATK2-33/16, privalėjo vadovautis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais ir suformuota teisine jurisprudencija dėl teisės pažeidimų įrodymų leistinumo kriterijų. Pareiškėjas nurodė, jog įrodymai turi būti gauti iš įstatyme nurodytų šaltinių ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 256 straipsnio 2 dalis), kad teisėsaugos institucijų pareigūnams būtina laikytis visų procesinės formos reikalavimų, garantuojančių informacijos tikrumą ir fiksavimo visapusiškumą, tai reiškia, kad tik įstatyme nustatyta procesine tvarka surinkta, ištirta ir įvertinta informacija gali būti laikoma įrodymu; įrodymui keliamas teisėtumo reikalavimas, reiškiantis, kad įrodymas turi būti gaunamas (renkamas) tik teisėtais būdais, su tuo susijęs ir įrodinėjimo priemonių leistinumo kriterijus (požymis), reiškiantis, kad įrodymu gali būti laikoma tik iš įstatyme nustatytos įrodinėjimo priemonės gauta informacija; be to, ir įrodinėjimo priemonė turi būti gauta teisėtu būdu; individualų teisės aktą priimančiam subjektui negalima savo išvadų grįsti tomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios nėra gautos teisėtu būdu. Firma teigė, kad Departamentas nesistengė išsiaiškinti aplinkybių (apie jas pareiškėja nurodė Departamentui, teikdama 2016 m. kovo 3 d. paaiškinimą), susijusių su policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą patvirtinančiais teisiniais ir faktiniais pagrindais.

8.       Pareiškėjo teigimu, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartys, kadangi bendrosios kompetencijos teismas sprendė savarankišką klausimą dėl fizinio asmens atsakomybės, o ne juridinio asmens atsakomybės.

9.       Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pateikė prašymą „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimo“, prašydamas: 1) ištirti, ar Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punkto (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1765 redakcija), šiuo metu galiojančio Policijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, jog pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat legalioje apyvartoje esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 158 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti neatskleisdami savo tapatybės, 158 straipsnio 2 daliai tiek, kiek nustatyta, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutarties turinį, bei šio kodekso 1601 straipsnio 1 dalies nuostatai, nurodančiai, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio kodekso 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą, ATPK 249 ir 264 straipsnių nuostatoms, nustatančioms administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 1511, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 2281, 240, 2501 ir 2503 straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis; 2) ištirti, ar Aprašo 4, 6, 8, 9, 10 ir 11 punktų nuostatos tiek, kiek nustatyta, kad kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163, 1631-16315, 164, 177-1772, 1852, 1854, 1856 straipsniuose, kad gavus Aprašo 5 punkte nurodytą informaciją, pagal poreikį ji tikslinama (naudojant informacines sistemas, susisiekiant su pranešėju ir pan.) ir, esant pakankamam pagrindui manyti, jog informacija objektyvi, surašomas nustatytos formos pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą, kuris pateikiamas įgaliotam pavesti atlikti kontrolinius pirkimus asmeniui, kad pavedimas surašomas vienu egzemplioriumi ir ūkio subjektui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui neįteikiamas, kad kontrolinius pirkimus galima pradėti organizuoti ir atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui, bei kad pavedimas pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo ar ikiteisminio tyrimo bylos (turgavietėje ar kitoje nelegalios prekybos vietoje pagal vieną pavedimą atlikus kelis sėkmingus kontrolinius pirkimus prie kitų administracinių teisės pažeidimų ar ikiteisminio tyrimo bylų pridedamos pavedimo kopijos), neprieštarauja šiuo metu galiojančioms ta apimtimi ATPK 249 ir 264 straipsnių nuostatoms, nustatančioms, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai; 3) ištirti, ar Aprašo 4, 6, 9 ir 10 punktų nuostatos tiek, kiek kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201–204 ir 222 straipsniuose, kad gavus Aprašo 5 punkte nurodytą informaciją, pagal poreikį ji tikslinama (naudojant informacines sistemas, susisiekiant su pranešėju ir pan.) ir, esant pakankamam pagrindui manyti, jog informacija objektyvi, surašomas nustatytos formos pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą, kuris pateikiamas įgaliotam pavesti atlikti kontrolinius pirkimus asmeniui, kad kontrolinius pirkimus galima pradėti organizuoti ir atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui ir išimtiniais atvejais (pvz., nustačius prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą ar kitais atvejais, kai pavedimo įforminimas iš esmės pažeidimo fiksavimą padarytų neįmanomą) kontrolinis pirkimas gali būti atliekamas žodžiu suderinus tai su asmeniu, įgaliotu pasirašyti pavedimą, tokiais atvejais pavedimas nesurašomas, o ne vėliau kaip kitą darbo dieną surašomas tarnybinis pranešimas, pagrindžiantis kontrolinio pirkimo atlikimo būtinumą be pavedimo, neprieštarauja šiuo metu galiojančioms BPK 158 straipsnio 1 ir 2 dalies, 159 straipsnio 1 dalies bei 1601 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nustatančioms kitų procesin prievartos priemonių („Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai“ ir „Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus“), teisinius pagrindus ir subjektų, priimančių sprendimus dėl jų atlikimo, kompetenciją, šių priemonių taikymo neatidėliotinais atvejais teisinius pagrindus; 4) ištirti, ar Aprašo 4 punkto nuostatos tiek, kiek kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163, 1631-16315, 164, 177-1772, 1852, 1854, 1856 straipsniuose; taip pat už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201–204 ir 222 straipsniuose, neprieštarauja šiuo metu galiojančioms ta apimtimi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punkto (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1765 redakcija), šiuo metu galiojančioms Policijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms, nustatančioms pareigą policijos generaliniam komisarui nustatyti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarką; 5) ištirti, ar Aprašo 4 punkto nuostatos tiek, kiek kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201–204 ir 222 straipsniuose neprieštarauja šiuo metu galiojančioms ta apimtimi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, nustatančioms kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo teisinius pagrindus; 6) ištirti, ar Aprašo 8 punkto nuostatos tiek, kiek pavedimas surašomas vienu egzemplioriumi ir ūkio subjektui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui neįteikiamas, neprieštarauja šiuo metu galiojančiai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies nuostatai, nustatančiai ūkio subjektų veiklos patikrinimų pradėjimo teisinius pagrindus, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principams; 7) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą; 8) teismui priėmus sprendimą skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu nurodytiems įstatymams, pripažinti neteisėta norminio administracinio akto dalį, kuri negali būti taikoma nuo jo priėmimo dienos.

10.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė  atmesti.

11.       Departamentas nurodė, jog vadovaujantis su Kauno AVPK policijos nuovados 2016 m. sausio 8 d. raštais Nr. 20-S-4315 ir Nr. 20-S-4320 pateikta ir Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiose kavinėse nuo 22.00 val. iki 8.00 val. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti), taigi, Firma nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto reikalavimo.

12.       Atsakovas teigė, kad Kauno AVPK policijos nuovada surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie Firmos prekybos vietose padarytus Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, Departamentas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinktus duomenis vertino kaip objektyvius ir pakankamus Firmos padaryto Įstatymo pažeidimo įrodymus. Be to, policijos pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami įstatymuose nustatyta tvarka, o šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai būtų apskųsti ir tuos veiksmus kompetentingi pareigūnai (organai) būtų įvertinę kaip prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams: priešingai, Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.8.-721-540/2016 ir Nr. A2.8.-713-738/2016 pripažino, kad Firmos darbuotojai R. G. ir A. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, atsakomybė už kuriuos nustatyta ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, kai 2015 m. gruodžio 19 d. apie 23.30 val. ir 2015 m. gruodžio 20 d. apie 00.07 val., vykdydami darbo funkcijas ir nesilaikydami Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, pardavė alkoholinius gėrimus tarnybines pareigas vykdžiusiems policijos pareigūnams. Atsakovas pažymėjo, kad dėl minėtų įvykių aplinkybių minėtose administracinių teisės pažeidimų bylose dėl pareiškėjo samdomų darbuotojų priimti įsiteisėję nutarimai, t. y. juose nurodytos aplinkybės yra neginčytinai nustatytos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A143-258/2009) šiuo atveju negali būti kvestionuojamos neginčijamai nustatytos aplinkybės, jų teisėtumas ir pagrįstumas.

13.       Atsakovas nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas Departamento priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai išeina už šio ginčo ribų, juolab, kad policijos pareigūnų veiksmus neginčijamai jau yra įvertinęs Kauno apylinkės teismas minėtose administracinių teisės pažeidimų bylose.

 

II.

 

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15.       Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms ištyrimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo nuostatų atitiktis BPK, ATPK, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms negali būti apskritai tiriama, nes tos pačios galios teisės aktų atitikties vienas kitam nėra teisinių galimybių įvertinti, be to, šioje administracinėje byloje nėra vertinama policijos pareigūnų veikla, jų priimti administraciniai aktai, atitinkamai nėra taikomos ATPK, BPK, Policijos veiklos įstatymo, Policijos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos. Aprašo nuostatų atitiktis ATPK, BPK, Policijos veiklos įstatymo, Policijos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms, teismo vertinimu, negali būti tiriama šioje administracinėje byloje, nes šioje administracinėje byloje nėra vertinama policijos pareigūnų veikla, jų priimti administraciniai aktai, atitinkamai nėra taikomos ATPK, BPK, Policijos veiklos įstatymo, Policijos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo abejoti minėtų teisės aktų atitiktimi Konstitucijos nuostatoms. Dėl Aprašo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Konstitucijos nuostatoms pareiškėjos pateikti argumentai nesukėlė teismui abejonių dėl Aprašo atitikties minėtoms teisės aktų nuostatoms.

16.       Teismas akcentavo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-713-738/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00346-2016-4) A. D. skyrė 14,00 Eur baudą už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 19 d. apie 23.30 val., dirbdama barmene Firmos bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, po 22 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais uždarytoje pakuotėje ir išsinešti, t. y. už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, taip pat Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-721-540/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00354-2016-3) R. G. skyrė 14,00 Eur baudą už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 20 d. apie 00.07 val., dirbdamas barmenu Firmos kavinėje-bare, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), po 22.00 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais uždarytoje pakuotėje ir leido juos išsinešti, t. y. už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, minėti teismo nutarimai yra įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtuose Kauno apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose buvo įvertinta policijos pareigūnų veikla, jų priimti aktai, todėl teismas šioje administracinėje byloje neturi jokio teisinio pagrindo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose atlikto policijos pareigūnų veiklos, jų procesinių aktų įvertinimo. Pareiškėjo skunde pateikti policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, atliekant Firmos veiklos patikrinimą, vertinimai šioje administracinėje byloje yra visiškai nereikšmingi, jie nesudaro ir negali sudaryti nei prielaidų, nei sąlygų panaikinti skundžiamą Nutarimą Nr. ATK2-33/16.

17.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Nutarime Nr. ATK2-33/16 vadovautasi faktiniais duomenimis, neįvertinus jų leistinumo reikalavimų, teismas pabrėžė, jog atsakovas rėmėsi policijos surinktais duomenimis, kurių leistinumo, galiojant minėtiems Kauno apylinkės teismo procesiniams sprendimams, vertinti kitaip, negu tai atliko Kauno apylinkės teismas, nėra jokio teisinio pagrindo.

 

III.

 

18.       Pareiškėjas  G. M. firma apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Nutarimą Nr. ATK2-33/16. 

19.       Pareiškėjas taip pat prašo teismo ištirti: 1) ar Aprašo 4, 6, 8, 9, 10 ir 11 punktų nuostatos tiek, kiek nustatyta, kad kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163, 1631-16315, 164, 177-1772, 1852, 1854, 1856 straipsniuose, kad gavus Aprašo 5 punkte nurodytą informaciją, pagal poreikį ji tikslinama (naudojant informacines sistemas, susisiekiant su pranešėju ir pan.) ir, esant pakankamam pagrindui manyti, jog informacija objektyvi, surašomas nustatytos formos pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą, kuris pateikiamas įgaliotam pavesti atlikti kontrolinius pirkimus asmeniui, kad pavedimas surašomas vienu egzemplioriumi ir ūkio subjektui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui neįteikiamas, kad kontrolinius pirkimus galima pradėti organizuoti ir atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui, bei kad pavedimas pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo ar ikiteisminio tyrimo bylos (turgavietėje ar kitoje nelegalios prekybos vietoje pagal vieną pavedimą atlikus kelis sėkmingus kontrolinius pirkimus prie kitų administracinių teisės pažeidimų ar ikiteisminio tyrimo bylų pridedamos pavedimo kopijos), neprieštarauja šiuo metu galiojančioms ta apimtimi ATPK 249 ir 264 straipsnių nuostatoms, nustatančioms, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai; 2) ar Aprašo 4, 6, 9 ir 10 punktų nuostatos tiek, kiek kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201–204 ir 222 straipsniuose, kad gavus Aprašo 5 punkte nurodytą informaciją, pagal poreikį ji tikslinama (naudojant informacines sistemas, susisiekiant su pranešėju ir pan.) ir, esant pakankamam pagrindui manyti, jog informacija objektyvi, surašomas nustatytos formos pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą, kuris pateikiamas įgaliotam pavesti atlikti kontrolinius pirkimus asmeniui, kad kontrolinius pirkimus galima pradėti organizuoti ir atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui ir išimtiniais atvejais (pvz., nustačius prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą ar kitais atvejais, kai pavedimo įforminimas iš esmės pažeidimo fiksavimą padarytų neįmanomą) kontrolinis pirkimas gali būti atliekamas žodžiu suderinus tai su asmeniu, įgaliotu pasirašyti pavedimą, tokiais atvejais pavedimas nesurašomas, o ne vėliau kaip kitą darbo dieną surašomas tarnybinis pranešimas, pagrindžiantis kontrolinio pirkimo atlikimo būtinumą be pavedimo, neprieštarauja šiuo metu galiojančioms BPK 158 straipsnio 1 ir 2 dalies, 159 straipsnio 1 dalies bei 1601 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nustatančioms kitų procesin prievartos priemonių („Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai“ ir „Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus“), teisinius pagrindus ir subjektų, priimančių sprendimus dėl jų atlikimo, kompetenciją, šių priemonių taikymo neatidėliotinais atvejais teisinius pagrindus; 3) ar Aprašo 4 punkto nuostatos tiek, kiek kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163, 1631-16315, 164, 177-1772, 1852, 1854, 1856 straipsniuose; taip pat už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201–204 ir 222 straipsniuose, neprieštarauja šiuo metu galiojančioms ta apimtimi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punkto (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1765 redakcija), šiuo metu galiojančio Policijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms, nustatančioms pareigą policijos generaliniam komisarui nustatyti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarką; 4) ar Aprašo 4 punkto nuostatos tiek, kiek kontroliniai pirkimai atliekami siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201–204 ir 222 straipsniuose neprieštarauja šiuo metu galiojančioms ta apimtimi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, nustatančioms kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo teisinius pagrindus; 5) ar Aprašo 8 punkto nuostatos tiek, kiek pavedimas surašomas vienu egzemplioriumi ir ūkio subjektui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui neįteikiamas, neprieštarauja šiuo metu galiojančiai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies nuostatai, nustatančiai ūkio subjektų veiklos patikrinimų pradėjimo teisinius pagrindus, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principams.

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nepateikė aiškių ir išsamių argumentų, kodėl mano, kad Aprašas atitinka pareiškėjo nurodytus teisės aktus. Teismas apsiribojo fragmentiniais teiginiais, jų nepaaiškindamas ir nepagrįsdamas teisės aktais, teismų praktika ir pan.

20.2.                      Visa faktinė bylos medžiaga iš Kauno AVPK buvo perduota Departamentui, kuris tik ją perskaitė, apibendrino ir surašė procesinius dokumentus, kurie numatyti Įstatyme. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent Departamentas turėjo įvertinti policijos pareigūnų veiksmus, išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir tai, kad policijos pareigūnų veiksmai ir surinkta bylos medžiaga atitinka tuos teisės aktų reikalavimus, dėl kurių yra sprendžiamas ginčas, o teismas turėjo įvertinti, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, atliko šiuos veiksmus ir jo priimtas Nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

20.3.                      Teismas visiškai neatsakė į pareiškėjo skunde išdėstytus ginčytinus klausimus, pvz., ar policijos pareigūnų veiksmai atitiko VAĮ nuostatas, nustatančias ūkio subjekto veiklos patikrinimo reikalavimus, bei ar Departamentas, priimdamas individualų teisės aktą, nepažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

20.4.                      Firma nesutinka su teismo argumentu, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų pasisakė ir juos įvertino Kauno apylinkės teismas. Pareiškėjas teigia, kad šis teismas nevertino policijos pareigūnų veiksmų, nes apie juos nei viename procesiniame dokumente nėra pateikta jokios informacijos, tai atsispindi tik iš pareigūnų tarnybinių pranešimų ir proceso dalyvių paaiškinimų.

20.5.                      Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant ATPK bendrosios dalies normas (2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–2928/2011; 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15–1056/2004).

20.6.                      Viešojo administravimo subjektų veiksmai, susiję su atliekamais kontroliniais pirkimais ir jų atlikimo tvarka, turi būti įtvirtinti tik įstatyme ir išdėsto argumentus, susijusius su jo prašymu ištirti, ar Aprašo nuostatos neprieštarauja jo nurodytiems teisės aktams, teigdamas, kad dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė. 

21.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti

22.       Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą ir šalių argumentus, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

23.       Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai sulygina Aprašo nustatyta tvarka policijos pareigūnų atliekamus kontrolinius pirkimus su VAĮ nustatytais ūkio subjekto patikrinimais. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat legalioje apyvartoje esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. ATK2-33/16, kuriuo pareiškėjui paskirta 362 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiuose 2016 m. sausio 19 d. nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.8.-713-738/2016 ir Nr. A2.8.-721-540/2016, kuriais paraiškėjo darbuotojams buvo skirtos baudos už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, buvo įvertinta policijos pareigūnų veikla, jų priimti aktai, todėl atsakovas policijos surinktų duomenų leistinumo vertinti kitaip, negu tai atliko Kauno apylinkės teismas, neturėjo jokio teisinio pagrindo, taip pat teismas šioje administracinėje byloje neturėjo teisinio pagrindo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose atlikto policijos pareigūnų veiklos, jų procesinių aktų įvertinimo, ir pareiškėjo skundą atmetė.

26.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo prašymu ištirti, ar Aprašo nuostatos neprieštarauja jo nurodytiems teisės aktams. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas turėjo įvertinti policijos pareigūnų veiksmus, įrodyti, kad policijos pareigūnų veiksmai ir surinkta bylos medžiaga atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliantas teigia, kad teismas neatsakė į pareiškėjo skunde išdėstytus klausimus, ar policijos pareigūnų veiksmai atitiko VAĮ nuostatas, nustatančias ūkio subjekto veiklos patikrinimo reikalavimus, bei ar Departamentas nepažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas teigia, kad Kauno apylinkės teismas nevertino policijos pareigūnų veiksmų, apie juos nei viename procesiniame dokumente nėra pateikta jokios informacijos. 

27.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28.       Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1826 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

29.       Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

30.       Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

31.       Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 2015 m. gruodžio 19 d. apie 23.30 val. barmenė A. D. kontrolinio pirkimo metu Kauno AVPK policijos nuovados pareigūnams P. M. ir J. B. pardavė tris 0,7 l talpos butelius putojančio vyno uždarytoje pakuotėje ir ne vartoti vietoje; minėtų putojančio vyno butelių barmenė neatidarė, liepė užsikišti už rūbų, kad niekas nepamatytų, nes ji negalinti pardavinėti alkoholio išsinešti, t. y. pardavė uždarytoje pakuotėje, ir pirkėjai juos išsinešė iš baro patalpų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 2015 m. gruodžio 20 d. apie 00.07 val. barmenas R. G. kontrolinio pirkimo metu Kauno AVPK policijos nuovados pareigūnams P. M. ir G. Z. pardavė du 0,7 l talpos butelius putojančio vyno uždarytoje pakuotėje, ne vartoti vietoje, minėtų putojančio vyno butelių barmenas neatidarė t. y. pardavė uždarytoje pakuotėje, ir pirkėjai juos išsinešė iš baro patalpų. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.8.-721-540/2016 ir Nr. A2.8.-713-738/2016 pripažino, kad Firmos darbuotojai R. G. ir A. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jiems baudas. Minėtos Kauno apylinkės teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

32.       Pasisakydama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos remiantis byloje esančiais įrodymais ir apeliantas šių aplinkybių iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl to, ar policijos pareigūnų veiksmai atliekant kontrolinius pirkimus, kurių metu užfiksuoti minėti alkoholio pardavimo tvarkos pažeidimai, buvo tinkami ir teisėti, ar skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus bei ar Aprašas, nustatantis kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką, neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems norminiams teisės aktams.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės ar baro, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės ar baro darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

34.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad įsiteisėjusiomis Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimis nustatyta, jog Firmos darbuotojai pardavė alkoholinius gėrimus po 22 val. išsinešti. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju juridinės reikšmės neturi Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartys, kadangi bendrosios kompetencijos teismas sprendė savarankišką klausimą dėl fizinio asmens atsakomybės, o ne juridinio asmens atsakomybės.

35.       Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose Kauno apylinkės teismo išnagrinėtose bylose nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai provokavo pareiškėjo darbuotojus padaryti nustatytus pažeidimus ar kad policijos pareigūnų atliktas kontrolinis patikrinimas buvo neteisėtas. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnai, kuriems pareiškėjo darbuotojai neteisėtai pardavė alkoholinius gėrimus, veikė pagal Kauno AVPK viršininko patvirtintą 2015 m. gruodžio 17 d. Policijos veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką bei prekybos akcizinėmis prekėmis kontrolę, planą Nr. 20-IL-122818 (I t., b. l. 40), kuriame numatyta prevencinė priemonė, kurios metu Kauno AVPK policijos nuovados pareigūnai nuo 2015 m. gruodžio 19 d. 22.00 val. iki 2015 m. gruodžio 20 d. 2.0val. turėjo vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo bei prekybos akcizinėmis prekėmis kontrolės veiksmus. Šiame Plane, be kita ko, nurodyta, kad Kauno AVPK nuovada gavo nusiskundimų apie Kauno mieste vykdomą neteisėtą naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais. Tai iš esmės atitinka Aprašo 5.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad kontroliniai pirkimai organizuojami, kai gaunama informacijos, kad ūkio subjektai vykdo <...> teisėtą ūkinę komercinę veiklą, tačiau pažeidžia <...> teisės aktus, kurie reglamentuoja jų veiklą. Kaip minėta, pareiškėjo darbuotojai bausti už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, taigi, tenkinama ir Aprašo 4.1 punkte įtvirtinta sąlyga, leidžianti atlikti kontrolinius pirkimui siekiant greitai ir efektyviai atskleisti, ištirti ir patraukti asmenis atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163, 1631–15, 164, 177–1772, 1852, 1854, 1856 straipsniuose. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnui užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą suteikta teisė policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus (Policijos įstatymo 18 str. 1 d. 14 p.).

36.       Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Įvertinus skundžiamo Nutarimo Nr. ATK2-33/16 turinį, matyti, kad jis pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, kurios yra siejamos su nurodytais faktiniais duomenimis. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima suvokti ginčijamo sprendimo priėmimo faktinį bei teisinį pagrindą, todėl tai neriboja pareiškėjų teisės į teisminę gynybą, o nagrinėjančiam ginčą teismui yra galimybė apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį bei visapusiškai ir objektyviai išspręsti ginčą, todėl darytina išvada, kad Nutarimas Nr. ATK2-33/16 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo su pareiškėjo ir jo darbuotojų padarytu pažeidimu susijusių aplinkybių vertinti kitaip, nei įvertino Kauno apylinkės teismas.

37.       Atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su policijos pareigūnų veiksmų atitikties VAĮ nuostatoms, reglamentuojančioms ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Viešojo administravimo įstatymo IV skirsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“ reglamentuoja viešojo administravimo subjektų atliekamus veiksmus (VAĮ 361 str. 1 d.). Tuo tarpu, policijos pareigūnai kontrolinius patikrinimus pagal Policijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą atlieka užtikrindami policijos uždavinių, šiuo atveju – teisės pažeidimų prevencijos, įgyvendinimą, kas nelaikytina viešuoju administravimu.

38.       ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

39.       Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). 

40.        Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo išsamiai atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas ar nemotyvuotas.

41.       Pareiškėjas apeliaciniame kelia Aprašo 4, 6, 8, 9, 10 ir 11 punktų teisėtumo klausimą, manydamas, jog jo nurodytos Aprašo nuostatos galimai prieštarauja ATPK 249 ir 264 straipsnių nuostatoms, BPK 158 straipsnio 1 ir 2 dalies, 159 straipsnio 1 dalies bei 1601 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punkto (šiuo metu – Policijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto) nuostatoms, Kriminalinės žvalgybos 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principams.

42.       Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 str. 3 d.).

43.       Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). Nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne asmens, prašančio ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

44.       Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, anot pareiškėjo, turėtų būti ištirtas jo nurodytų Aprašo nuostatų teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Aprašo atitiktimi ATPK 249 ir 264 straipsnių nuostatoms, BPK 158 straipsnio 1 ir 2 dalies, 159 straipsnio 1 dalies bei 1601 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punkto (šiuo metu – Policijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto) nuostatoms, Kriminalinės žvalgybos 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principams nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą negali būti tenkinamas.

46.        Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo individualios įmonės G. M. firmos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Ramutė Ruškytė

        

 

        Arūnas Sutkevičius

 

 

        Skirgailė Žalimienė

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • BPK
  • BK