Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-27][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-243-695-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-243-695/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „KONVITA“ 302565243 atsakovas
DNSB „Virbeliškių bendrija“ 303140722 Ieškovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.2.2.3.1. Viešieji juridiniai asmenys
2.4.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.2.2.3. Juridinių asmenų rūšys
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė
2.2.2.3.1.10. Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
2.4.2.12. Savininko teisių gynimas
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-243-695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37034-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.9.1; 2.2.2.3.1.10

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Konvita“ ir trečiojo asmens G. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Virbeliškių bendrija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konvita“ dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, trečiasis asmuo G. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrąją dalinę nuosavybę, negatorinį ieškinį, statybos darbų atlikimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Virbeliškių bendrija“ nurodė, kad atsakovei UAB „Konvitanuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpa, esanti Vilniuje, Virbeliškių g. 3-129 (toliau – patalpa Nr. 129); 2/31 dalys negyvenamosios patalpos – automobilių statymo patalpų Vilniuje, Virbeliškių g. 3-141 (toliau – patalpa Nr. 141), o pagal nustatytą patalpos Nr. 141 naudojimosi tvarką atsakovė naudojasi automobilių statymo vietomis, plane pažymėtomis indeksais 94, 95, 96 ir 97. Ieškovės atstovai patikrino administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir nustatė, kad ties automobilių saugojimo patalpoje Nr. 141 esančiomis statymo vietomis Nr. 94–97 įrengti pastato projektiniuose dokumentuose nenurodyti pakeliami sekcijiniai garažų vartai, pastato bendrojo naudojimo techninėje patalpoje „Šilumos mazgas“ ir patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94–97, įrengta pastato projektiniuose dokumentuose nenurodyta atsakovei priklausanti vėdinimo įranga (vamzdynas), namo projektiniuose dokumentuose nenurodytas atsakovei priklausantis vandentiekio vamzdynas, jungiantys atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 129 su patalpa Nr. 141; pastato bendrojo naudojimo techninėse patalpose „Šilumos mazgas“ ir „Serverinė“ bei patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94–97, įrengti namo projektiniuose dokumentuose nenurodyti atsakovei priklausantys elektros tinklai, jungiantys atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 129 su patalpa Nr. 141; pastato laikančiosiose sienose tarp bendrojo naudojimo techninės patalpos „Šilumos mazgas“ ir patalpos Nr. 141 bei tarp bendrojo naudojimo techninės patalpos „Šilumos mazgas“ ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstos namo projektiniuose dokumentuose nenurodytos angos pažeidžiant šių sienų vientisumą; patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94–97, įrengta namo projektiniuose dokumentuose nenurodyta rekuperacinė kamera; patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94–97, įrengta namo projektiniuose dokumentuose nenurodyta apšiltinimo danga. Buvusi savininkė trečiasis asmuo G. T. nepagrindė nurodytų statybos elementų įrengimo teisėtumo, nepateikė bendraturčių atitinkamų sutikimų, nesiėmė veiksmų pažeidimams nutraukti ir padėčiai ištaisyti. Bendrojo naudojimo patalpose sumontuota atsakovės inžinerinė įranga, patalpos Nr. 141 lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Atsakovei 2016 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant nurodytas patalpas, ieškovės reikalavimai buvo žinomi, tačiau atsakovė reikalavimus įvykdyti atsisakė.

3.       Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

3.1.                      išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 ties automobilių statymo vietomis Nr. 94–97 įrengtus pakeliamus sekcijinius garažų vartus;

3.2.                      išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus;

3.3.                      išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 96–97 įrengtus rekuperatoriaus kamerą, rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus;

3.4.                      įrengti iš naujo bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ vėdinimo vamzdį bei vėdinimo groteles;

3.5.                      išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 96–97 įrengtus vandentiekio įvadus;

3.6.                      išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos „Serverinė“ įrengtą elektros įvadą, silpnų srovių elektros įvadą;

3.7.                      išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 94–97 įrengtus elektros kištukinius lizdus ir įrengti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip nurodyta namo projektiniuose dokumentuose;

3.8.                      išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 94–97 įrengtą lubų apšiltinimo dangą;

3.9.                      užtaisyti atitvaruose tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 bei tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstas angas;

3.10.                      sutvarkyti darbų, nurodytų šio ieškinio reikalavime, vykdymo statybvietes;

3.11.                      atsakovei laiku neįvykdžius šio teismo sprendimo, leisti ieškovei priverstinai atlikti pirmiau išvardytus statybos darbus, išieškoti reikiamų išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, rekuperatoriaus kamerą; iš naujo įrengti vėdinimo vamzdį, vėdinimo groteles; išardyti ir pašalinti vandentiekio įvadus, elektros įvadą, silpnų srovių elektros įvadą, elektros kištukinius lizdus ir įrengti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip nurodyta namo projektiniuose dokumentuose; išardyti ir pašalinti lubų apšiltinimo dangą; užtaisyti atitvaruose iškirstas angas; sutvarkyti statybvietes; per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, leido ieškovei priverstinai atlikti išvardytus statybos darbus ir išieškoti reikiamų išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

5.       Byloje nustatyta, kad:

5.1.                      atsakovei nuosavybės teisė priklauso 2/31 automobilių statymo patalpos Nr. 141, įsigytos iš trečiojo asmens pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį; pagal nustatytą naudojimosi tvarką ji naudojasi automobilių statymo vietomis, plane pažymėtomis indeksais 94, 95, 96, 97; patalpos Nr. 141 pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų;

5.2.                      pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 punkte nurodyta, kad pardavėjas (trečiasis asmuo) patvirtina, jog automobilių statymo vietos parduodamos kartu su dviem pakeliamais automatiniais garažo vartais;

5.3.                      trečiasis asmuo nurodytą dalį patalpos Nr. 141 buvo įsigijęs iš UAB „PPI GROUP“ pagal 2012 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 2.7 punkte nurodyta, kad automobilių statymo vietos plane parduodamos kartu su dviem pakeliamais automatiniais garažo vartais;

5.4.                      nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. daugiabučiame name, kuriame yra ginčo patalpos, yra įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija – ieškovė.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovė iš trečiojo asmens įsigijo automobilių statymo vietas su pakeliamais vartais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šiuos vartus palikti, nes jų įrengimas nepakeičia automobilių statymo patalpos paskirties, nurodytos registre. Iš šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė visada gali leisti ieškovės atstovui patekti į jos automobilių statymo patalpą.

7.       Dėl atsakovės automobilių statymo patalpoje atliktų lubų apšiltinimo darbų bei kitų inžinerinių tinklų, įrengtų automobilių statymo patalpoje, teismas konstatavo, kad šie atlikti darbai ir įrengti tinklai iš esmės keičia patalpos paskirtį, nes faktiškai atsakovė šias patalpas naudoja kaip sandėlį vykdydama savo įmonės ūkinę komercinę veiklą. Dėl to yra pagrindas šiuos tinklus pašalinti, nes jie yra įrengti be kitų bendraturčių sutikimo bei nebuvo nurodyti namo projektiniuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 , 4.89 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

8.       Atsakovė prašė byloje skirti statybos techninę ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nes ieškovės ieškinys yra pareikštas ginant bendraturčių teises, kai yra atlikti tam tikri darbai be bendraturčių sutikimo, ir tokio pobūdžio ginčui nagrinėti statybos ekspertizė nereikalinga. Atsakovė priešieškinio nepareiškė, taip pat nėra duomenų, kad ji kreipėsi į bendraturčius ar į Registrų centrą dėl automobilių statymo patalpos paskirties pakeitimo.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovės valdybos atstovai su kitais atsakingais asmenimis patikrino administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir nustatė jų trūkumus, šiuos užfiksavo 2014 m. vasario 11 d. patalpų apžiūros akte. Visų namo patalpų savininkai įgaliojo ieškovės valdymo organus teismuose ginčyti bendrojo naudojimo objektų statybos trūkumus ir (arba) atlyginti bendrijai ir (ar) pastato savininkams šių trūkumų šalinimo išlaidas ir (arba) dėl trūkumų atsiradusius nuostolius (Bendrijos visų patalpų savininkų balsavimo raštu Nr. 1 balsų skaičiavimo komisijos protokolas). Taigi ieškovė įgyvendino būtent patalpų savininkų teisę (jų sprendimą) teismine tvarka ginti jų (savininkų), o ne pačios bendrijos interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teisėjų kolegija sprendė, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami, kad patvirtintų ieškovės teisę daugiabučio namo bendraturčių vardu kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimų, padarytų naudojantis bendrojo naudojimo objektais (t. y. turėjo teisę pareikšti teismo patenkintus reikalavimus).

11.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinį grindė tiek CK 4.98 straipsnio, tiek bendrosios nuosavybės įgyvendinimą bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas reglamentuojančiomis normomis. Bendraturčių teisių pažeidimai siejami su bendrojo naudojimo techninės patalpos „Šilumos mazgas“, „Serverinė“ naudojimu. Ieškovė teigė, kad atsakovės statybinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos bendrojo naudojimo patalpose įrengtos nepaisant statybos teisės ir higienos normų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesuderinus su kitais namo bendraturčiais; be to, jų įrengimas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes bendrojo naudojimo patalpose sumontuota atsakovės inžinerinė įranga, taip pat patalpos Nr.  141 dalies lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pažeidimai atitinka nustatytuosius CK 4.83 straipsnyje.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais pagal funkcinę paskirtį, bendraturčių teisių (pareigų) vykdymo klausimams spręsti reikšmingi ir atsakovei priklausančių ginčo objektų įrengimo teisėtumo klausimai. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ normomis, būtina gauti bendraturčių sutikimą dėl ieškinyje išvardytų darbų bendrojo naudojimo objektuose atlikimo.

13.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) išvadoje nurodyta, kad pagal reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 46 punkto nuostatas neesminiai statinio projekto sprendinių pakeitimai, atitinkantys normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, statybos metu galėjo būti padaryti gavus statytojo pritarimą, o išvardyti paprastojo remonto darbai (nišų laikančiuose atitvaruose iškirtimas, statinio bendrųjų, atskirųjų, inžinerinių sistemų įrengimas, lubų apšiltinimas) priskirtini prie neesminių projekto sprendinių.

14.       Byloje esančioje darbo projekto kopijoje yra žyma „Neprieštarauju, kad iš patalpos B-2-1 į pagalbines patalpas (G-E*4-6 ašyse), vėdinimo ortakiai, elektros bei signalizacijos laidai, vandentiekio vamzdžiai būtų montuojami, laikantis šiuos darbus reglamentuojančiais dokumentais, tranzitu per šalia esančias patalpas (B-2-TP3; ryšių patalpa)“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šio dokumento kaip įrodymo, patvirtinančio teisėtą darbų atlikimą statinio statybos procese, kuris ribotų bendro naudojimo patalpų bendraturčių galimybę ginti savo pažeistas teises (t. y. kaip įrodymo, patvirtinančio, jog darbai atlikti iki trečiajam asmeniui įsigyjant patalpas), nes bylos nagrinėjimo metu originalas pateiktas nebuvo, be to, šis dokumentas nebuvo perduotas ieškovei, perimant visą namo techninę dokumentaciją, neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatų, pagal kurias statinio projektinė dokumentacija turi būti su užrašu „taip pastatyta“ (14.3 punktas). Žodiniai techninio prižiūrėtojo paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu.

15.       Ieškovei perduotoje namo projektinėje dokumentacijoje nesant įrodymų, pagrindžiančių ginčo objektų įrengimo momentą bei teisėtumą, o atsakovei ir trečiajam asmeniui atsikirtimuose nurodžius, jog darbai atlikti teisėtai namo statybos metu, būtent joms ir kilo pareiga pagrįsti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių statybos darbų atlikimą, byloje nėra, o šalių susirašinėjimo negalima laikyti pakankamu įrodymu nurodytam faktui konstatuoti.

16.       Teismas nustatė, kad patalpos ginčo name buvo nupirktos 2012 m. spalio 10 d., kai buvo įregistruotas 88 procentų baigtumas (ieškovė teigia, kad pirmasis pirkėjas nuosavybės teisę į automobilių statymo patalpos dalį įgijo 2012 m. birželio 13 d.). Tai reiškia, kad iki statinio statybų pabaigos (Statybos užbaigimo aktas surašytas 2013 m. vasario 15 d.) jau buvo kitų statinio patalpų savininkų, o atsakovė (trečiasis asmuo) nepateikė nei įrodymų, pagrindžiančių konkrečių statybos darbų, kuriuos prašoma pašalinti, momentą, nei statinio bendraturčių sutikimo dėl darbų atlikimo bendrojo naudojimo patalpose.

17.       Prašomos iškelti sistemos (ortakiai, vandentiekio vamzdynai, elektros bei signalizacijos laidai) yra atsakovės nuosavybė, kurią ji įgijo iš trečiojo asmens, šios sistemos įrengtos atsakovės (jos patalpos) individualiems poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Dėl to buvo atmestas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo sprendimu atsakovei perkeltos statytojo ir (ar) rangovo pareigos ištaisyti tariamus statybos rangos sutarties trūkumus ir kad pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė.

18.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vien faktas, jog darbai bendrojo naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas konstatuoti jų teisių pažeidimą. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė ir CK V skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų schemų aiškinamajame rašte yra duomenys, kad dėl uždengtų tinklų nėra galimybės apžiūrėti ir nustatyti bendrojo naudojimo šildymo, nuotekų, priešgaisrinės sistemos, vaizdo stebėjimo, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių tinklų būklės ties atidalytomis automobilių statymo vietomis Nr. 94–97; tinklų techninė priežiūra ir funkcionalumo užtikrinimas neįmanomi dėl tinklų fizinio nepasiekiamumo (neprieinamumo). Projekto dalies vadovas L. Č. 2017 m. vasario 17 d. Vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų schemų aiškinamajame rašte nurodė, jog, vadovaujantis 2011 m. birželio 17 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-60 dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių X skyriaus 206 punktu, šilumos punkte privalu įrengti natūralaus vėdinimo sistemą, tačiau punkte nėra įrengto vėdinimo ir vėdinimo grotelių, o jų vietoje įrengtas patalpą Nr. 129 aptarnaujančio rekuperatoriaus vėdinimo vamzdis z3. Pastato techniniame projekte nenustatyti ir papildomai įrengti privatūs ventiliaciniai vamzdynai iš dalies arba visiškai dengia pastato bendro naudojimo vėdinimo ir centrinio šildymo termofikacinius magistralinius vamzdynus, esančius patalpoje ,,Šilumos punktas“ ir gretimoje patalpoje Nr. 141 ties automobilių statymo vietomis Nr. 96–97, dėl to nėra galimybių tinkamai atlikti teisės aktų nustatytų nuolatinių techninių apžiūrų, nėra galimybių netrukdomai prieiti prie pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir (ar) atlikti atitinkamų tinklų techninę priežiūrą. Remdamasi šiais ieškovės pateiktais įrodymais, kolegija konstatavo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teisių pažeidimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, kitų objektų šiose patalpose, taip pat ir patalpoje Nr. 141, trukdančių atlikti pareigas, susijusias bendro turto priežiūra.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė prašymuose skirti ekspertizę neformulavo klausimų, susijusių su technine galimybe atlikti ieškinio reikalavimuose nurodytus darbus. Nustatyti įpareigojimai atkurti statinio atskirų elementų (konstrukcijų, inžinerinių tinklų) būklę taip, kaip nustatyta pastato projektinėje dokumentacijoje (techniniame, darbo projektuose, jų specifikacijose), todėl jų įrengimo techninis galimumas yra įvertintas projektuojant pastatą. Taigi ekspertizės skyrimas nėra tikslingas.

20.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde keliamas argumentas dėl ieškinio senaties termino, siejamas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Statybos įstatyme nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas; jis nėra siejamas su teisės kreiptis į teismą pasibaigimu (CK 1.124 straipsnis).

21.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl automobilių statymo vietose esančių vartų, pažymėjo, kad visa patalpa Nr. 141 nėra bendro naudojimo patalpa; ji bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 45 savininkams. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šios patalpos savininkų sutikimo atskirti atsakovės naudojamas patalpas pakeliamais vartais, buvimo (nebuvimo). Taip pat nėra duomenų, kad būtent šios patalpos savininkai įgaliojo ieškovę kreiptis į teismą dėl ginčo vartų pašalinimo. Kolegija sprendė, kad ieškovė nėra įgaliota reikšti negatorinio ieškinio dėl reikalavimo pašalinti automobilių statymo vietose esančius pakeliamus vartus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad, suderinus su atsakove (anksčiau – trečiuoju asmeniu), ieškovei buvo sudaryta galimybė patekti už minėtų vartų. Taigi ginčo vartai nesudaro techninių kliūčių apžiūrėti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (priešingai nei lubų apšiltinimas). Atsakovės (kaip ir kitų asmeninės (bendrosios) nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriose yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, savininkų) pareiga yra leisti administratoriui apžiūrėti bendro naudojimo objektus nekvestionuojama, tačiau šios pareigos nevykdant, ieškovė savo teisių pažeidimą turi ginti kitais teisių gynimo būdais.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

22.       Kasaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Remiantis kasacinio teismo praktika, CK 4.98 straipsnio aiškinimas suponuoja išvadą, kad ieškovė iš viso neturėjo teisės reikšti negatorinį ieškinį. Negatoriniu ieškiniu yra ginama konkretaus asmens subjektinė teisė, o tai suponuoja išvadą, jog ieškovais reiškiant negatorinį ieškinį negali būti bendraturčiai, atstovaujami ieškovės, nes tai neleidžia individualizuoti konkretaus savininko teisių pažeidimo, kaip to reikalauja CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, be to, atsakovė taip pat yra turto bendraturtė, tačiau jos teisės nebuvo pažeistos. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrija steigiama tik bendraturčių bendrojo naudojimo objektų valdymo teisei įgyvendinti. Ši teisė CK 4.98 straipsnio pagrindu negali būti ginama, o pažeistą pastato bendraturčių valdymo teisę ieškovė galėtų ginti kitais pagrindais, nes galimybė ginti naudojimo ir disponavimo teisę CK 4.98 straipsnio pagrindu yra asmeninė procesinė teisė – tik turto savininkas gali nuspręsti, ar šios teisės pažeidžiamos, todėl įgaliojimai ieškovei reikšti ieškinį turėjo būti suteikti ne pagal įstatymą, o įforminti CPK 51 straipsnyje nustatyta tvarka. Nesant tokių įgaliojimų laikytina, kad ieškinys paduotas neįgalioto asmens.

22.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nesant įrodymų, pripažino, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, kitų objektų įrengimas trukdo ieškovei atlikti pareigas, susijusias su bendro turto priežiūra, t. y. konstatavo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teisių pažeidimą. Priešingai teismo išvadoms, pareigų, susijusių su bendro turto priežiūra, atlikimo trukdymas yra ne bendraturčių subjektinių teisių naudotis ir disponuoti turtu pažeidimas, bet ieškovės specialiosios pareigos (prižiūrėti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus) trukdymas, kuris negali būti vertinamas kaip pagrindas (sąlyga) reikšti negatorinį reikalavimą. Trukdymas prižiūrėti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus gali būti vertinamas kaip daikto valdymo teisės pažeidimas.

22.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik paminėjo, tačiau neįvertino VTPSI išvados, kurioje nurodyti esminiai teiginiai, turintys reikšmę bylai teisingai išspręsti: pirma, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai; antra, jiems atlikti nereikėjo rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui, t. y. statybą leidžiančio dokumento; trečia, paprastojo remonto darbai priskiriami prie neesminių projekto sprendinių, todėl neesminiai statinio projekto sprendinių pakeitimai, atitinkantys normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, statybos metu galėjo būti padaryti gavus statytojo pritarimą. Ši išvada patvirtina, kad bendraturčių teisės nebuvo pažeistos.

22.4.                      Iš ieškovės pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad pastate yra suprojektuota ir įrengta daug kitų inžinerinių tinklų ir vamzdynų, tačiau bylą nagrinėję teismai neįvertino ir nenustatė, kodėl būtent rekuperatoriaus vamzdynų įrengimas trukdo eksploatuoti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, o kiti paslėpti inžineriniai tinklai, įrengti statybos proceso metu, netrukdo.

22.5.                      Ieškovė teigė, kad atsakovės statybinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos bendrojo naudojimo patalpose (objektuose), be kita ko, buvo įrengtos nepaisant statybą reglamentuojančių teisės aktų ir higienos normų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesuderinus su kitais namo bendraturčiais; be to, jų įrengimas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Dėl to reiškiamas reikalavimas turi mišrų teisinį pagrindą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, esant mišriam ieškinio teisiniam pagrindui, būtina nustatyti, kurios faktinės aplinkybės kvalifikuotinos kaip negatorinis ieškinys, o kurios – kaip ieškinys dėl neteistos statybos padarinių pašalinimo, nes šie pažeistų teisių gynimo būdai yra savarankiški ir kartu skirtingi, todėl juos būtina aptarti skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir rėmėsi statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau visus padarytus statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priskyrė negatoriniam ieškiniui ir nesvarstė galimybės ieškovės tikrai ar tariamai pažeistų teisių ginti CK 4.103 straipsnio 1–2 dalyse nustatytu pagrindu.

22.6.                      Spręsdamas klausimą dėl darbų atlikimo laiko, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė šią aplinkybę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė privalėjo įrodyti darbų atlikimo laiką. Tik nustačius šias aplinkybes, galima daryti išvadą apie būtinybę gauti kitų bendraturčių sutikimą atlikti darbus, nes sutikimo negalima gauti iš statybos metu neegzistuojančių savininkų. Taigi, šios faktinės aplinkybės nenustatymas lėmė neteisingą materialiosios teisės normų aiškinimą ir taikymą, t. y. atsakovei neteisėtai buvo paskirta prievolė atsakyti už tariamą ieškovės teisių pažeidimą, kilusį statybos proceso procese. Bylą nagrinėję teismai sprendimuose nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovei yra paskiriami sprendime nurodyti įpareigojimai.

22.7.                      Sprendžiant dėl atsakovės galimos civilinės atsakomybės už statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, buvo svarbu įvertinti tokios atsakomybės teisinį reglamentavimą. Tačiau teismai netaikė teisės aktų, nustatančių galimus civilinės atsakomybės subjektus. Statybos defektai, paaiškėję statinio garantiniu laikotarpiu, šalinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VII dalies 45 punkte nustatyta tvarka. Galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina tokio pobūdžio ginčų sprendimo tvarką, t. y. nukrypimai nuo statinio projektinių sprendinių yra statybos trūkumai, kuriuos šalinti privalo rangovas, o ne patalpų savininkai.

22.8.                      Vienu iš ieškovės teisių pažeidimų teismas pripažino atsakovės inžinerinių sistemų įrengimą, šios sistemos yra įrengtos pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktą, įtvirtinantį, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti atliekami gavus statinio bendraturčių pritarimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Tokia išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant statybos procesą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.

22.9.                      Pretenzijų atsakovei ir trečiajam asmeniui nereiškimas per vienerius metus nuo atliktų darbų pradžios prilyginamas sutikimo tokius darbus atlikti davimui. Tokią Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

22.10.                      Net nustačius, kad rekuperacinė sistema, lubų apšiltinimas ir kiti darbai padaryti pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negalima teigti, jog įpareigojimas ją išardyti atitinka pažeistų teisių gynimo proporcingumo principą – jos įrengimas netrukdo naudotis bendrojo naudojimo patalpomis (šilumos punktu ir kitomis patalpomis), nes vamzdynai yra išvedžioti patalpų lubomis, kaip ir kiti inžineriniai tinklai, bei atsakovei priklausančių patalpų palubėje, o pats rekuperatoriaus mechanizmas stovi patalpose (automobilių statymo vietose), kurios priskirtos naudotis atsakovei, rekuperatoriaus darbui naudojama atsakovei tiekiama elektros energija.

22.11.                      Net sutinkant su teismo išvada, kad ieškinys grindžiamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimu, ekspertizės skyrimo būtinumą lemia teismo įpareigojimas išardyti įrengtas konstrukcijas, o ypač – nurodymas įrengti šilumos mazgo vėdinimą. Byloje nėra specialiomis žiniomis pagrįstos išvados, kad toks vėdinimo įrengimas, atsižvelgiant į pastato statybos metu padarytus pakeitimus, šiuo metu yra techniškai įmanomas, ar jam įrengti nėra būtinas darbo projektas ir pan. Taip pat specialių žinių reikia norint atsakyti į klausimą, ar skundžiamame teismo sprendime nurodyti darbai gali būti atlikti be žalos ir grėsmės visam pastatui. Be to, jeigu argumentas, kad bendraturčių teisės buvo pažeistos dėl to, jog atlikti darbai nenurodyti projektinėje dokumentacijoje, būtų pripažintas reikšmingu bylai išspręsti, tai atsakovė ir trečiasis asmuo mano, jog tokiai išvadai padaryti taip pat reikalingos specialios žinios, kad būtų galima spręsti, ar visi byloje nagrinėjami statybos darbai privalėjo būti suprojektuoti, o jeigu taip, tai kokioje projektinėje dokumentacijoje – techniniame, darbo, ar kitokiuose projektuose, nes teismo sprendime tai nėra nurodoma. Taip pat tik turint specialių žinių galima atsakyti, ar padaryti nukrypimai nuo projekto yra esminiai, nes tai yra svarbu renkantis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl ekspertizės neskyrimo negali būti pripažinti pagrįstais. Priešingai teismo išvadai, klausimų ekspertizei suformulavimas galimas tik teismui priėmus nutartį skirti ekspertizę. Kita vertus, teismo nurodytos projektinės dokumentacijos buvimas nereiškia, kad galimas sprendimo įvykdymas, nes griovimo darbams atlikti reikalingas darbo projektas ir (ar) leidimas tokius darbus atlikti.

22.12.                      Kasacinio teismo jurisprudencija dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų teisės reikšti ieškinį ginant savininkų teises yra nenuosekli: pripažįstama daugiabučių namų savininkų bendrijų teisė reikšti ieškinius savininkų interesais, bet teismų praktikoje negatorinių ieškinių bylose yra konstatuojama, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė teisė. Teismų praktikai svarbią reikšmę turės ir išaiškinimas, ar negatorinis reikalavimas gali būti grindžiamas statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu, ar tai yra atskiri reikalavimai, ar atsakovu gali būti asmuo (asmenys), neatlikęs (-ę) neteisėtų veiksmų ir nebuvęs (-ę) statybos darbų rangovu (-ais), bet vėliau tapęs (-ę) pastato savininku (bendraturčiais).

23.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį; priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Tai, kad pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas gali būti ginama konkretaus asmens subjektinė teisė, nereiškia, kad toks subjektas gali būti tik vienas asmuo, o keletas – negali. Taip pat ši nuostata nereiškia, kad pažeista nuosavybės teisė gali būti ginama tik paties savininko asmeniškai arba jo pagal CPK 51 straipsnį tiesiogiai įgalioto asmens, tačiau negali būti ginama atitinkamos daugiabučių namų savininkų bendrijos. Tai, kad nekilnojamojo daikto savininkai yra ne vienas, o keli (ar keliasdešimt) asmenų, nereiškia, kad neįmanoma individualizuoti konkretaus nuosavybės teisės pažeidimo, nes kiekvienas daikto bendraturtis turi teisę naudotis bendru daiktu pagal jo paskirtį ir reikalauti, kad kiti asmenys, įskaitant ir kitus bendraturčius, netrukdytų jam šia teise naudotis. Kasaciniame skunde netinkamai aiškinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 pateiktas išaiškinimas, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė, kuris buvo suformuluotas tuo aspektu, kad negatorinį ieškinį gali reikšti tik toks nuo teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo, kuris yra nekilnojamojo daikto savininkas, ir ši aplinkybė yra ta, kuri turi būti įrodyta pirmiausiai.

23.2.                      Kasaciniame skunde netinkamai aiškinamos CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šių savininkų prievolių įgyvendinimo tvarką nurodo tolesnė šios straipsnio dalies nuostata. Sisteminė šių teisės normų analizė paneigia išvadą, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos kompetencija ribojama tik bendrojo naudojimo objektų valdymo teisės įgyvendinimu.

23.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nutartyje aptarė konkrečius byloje esančius įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes (asmeninio naudojimo inžineriniai tinklai uždengia bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus, šilumos punkte nėra natūralios ventiliacijos, kuri privaloma ir kt.) ir jų pagrindu padarė išvadą dėl ieškovės narių teisių pažeidimų. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kodėl turėtų būti laikoma nepagrįsta skundžiamoje nutartyje pateikta teismo išvada, kad vien tik pats faktas, jog atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti skirti darbai bendrojo naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas jų (bendraturčių) teisių pažeidimui konstatuoti.

23.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atsakovės į bylą pateiktus duomenis, kuriais ji siekė įrodyti aptariamų darbų suderinimą su statytoju, pagrįstai ir argumentuotai padarė išvadą, kad šie duomenys tokio suderinimo nepatvirtina. Negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis) ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) yra savarankiški ir kartu skirtingi teisių gynimo būdai, tačiau tai nereiškia, kad turi būti taikomi tik abu kartu. Teismai nustatė pagrindą taikyti CK 4.98 straipsnyje nurodytą pažeistos teisės gynimo priemonę, todėl nebebuvo jokios prasmės taikyti dar ir papildomą gynimo priemonę pagal CK 4.103 straipsnį. Ieškovė statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus nurodė tik siekdama paneigti atsakovės galimybę įrodyti ginčo dalyką sudarančių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų įrengimo teisėtumą. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimas gali (tačiau ne visais atvejais turi) būti įrodinėjamas kaip negatorinio ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 35 punktą).

23.5.                      Kasaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose pasisakyta, kad ieškovas, reikšdamas negatorinį ieškinį, privalo įrodyti tik tai, kad jis yra savininkas ir kad jo teisės yra pažeidžiamos. Įrodžius šias dvi aplinkybes, atsakovei tenka pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą, t. y. teisėto pagrindo buvimą. Nesvarbu, kas ir kuriuo konkrečiai momentu atlikdamas statybos darbus pažeidė statybą ir (ar) bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles, atitinkamo statybos procese sukurto daikto perleidimas tokio pažeidimo nepanaikina ir neteisėta statyba dėl to netampa teisėta. Daikto įgijėjas neįgyja daugiau teisių, nei jų turėjo perleidėjas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

23.6.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai siekiama remtis civilinės atsakomybės institutu. Ieškovė neprašė taikyti civilinės atsakomybės. Taikant CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytą teisių gynimo būdą nesvarbu, kada atsirado savininko teisę pažeidžiantys dalykai ir kas atsakingas dėl jų atsiradimo, nes savininkas savo nuosavybės teisę gali ginti nuo bet kokio pažeidimo (CK 4.98 straipsnis). Negatorinis ieškinys yra daiktinės teisės gynimo būdas, todėl ieškovė gali jį nukreipti bet kuriam ieškovės (jos narių) daiktines teises pažeidžiančiam asmeniui neatsižvelgdama į tai, kad su tuo asmeniu jos nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai. Reikalavimo nukreipimas rangovui būtų neįgyvendinamas dėl prievolinių teisinių santykių subjektų griežto apibrėžtumo ir iš to išplaukiančio sutarties uždarumo principo.

23.7.                      Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodytas terminas nustatytas žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkams (valdytojams) pretenzijoms dėl žemės sklype (arba gretimame žemės sklype) pastatytų svetimų statinių pareikšti, o ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams ginčyti bendrosios dalinės nuosavybės pažeidimus. Argumento dėl šios nuostatos taikymo nebuvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jis iškeltas tik apeliaciniame ir kasaciniame skunduose, pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, CPK 347 straipsnio 2 dalį

23.8.                      Argumentų ir įrodymų dėl proporcingumo siekiamam tikslui principo taikymo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nebuvo pateikta, teismai jų netyrė ir nevertino, dėl to šie argumentai negali būti priimti ir vertinami kasaciniame teisme.

23.9.                      Teismai pasisakė, kad ginčo inžineriniai tinklai ir konstrukcijos (išskyrus garažų vartus) turi būti išmontuoti ne todėl, kad juos įrengiant buvo pažeistos statybą reglamentuojančios teisės normos, o todėl, kad jie įrengti pažeidžiant ieškovės narių teises ir trukdo ieškovei (jos nariams) naudotis bendrojo naudojimo objektais ir juos prižiūrėti bei eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą išsamiai ir motyvuotai pagrindė byloje esančių įrodymų vertinimu, šalies prašymas skirti ekspertizę (kaip ir kiti procesiniai prašymai) turi būti motyvuotas ir pagrįstas; net ir motyvuotas prašymas teismui yra neprivalomas.

23.10.                      Kasaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl to, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens teisė, nereiškia, jog negatorinis ieškinys gali būti reiškiamas tik vieno asmens interesais ir negali būti reiškiamas kelių (keliolikos, keliasdešimt ar daugiau) konkrečių vieno ar kelių daiktų bendraturčių interesais. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įsteigiamos tam, kad įgyvendintų teises ir teisėtus interesus konkrečių, aiškiai apibrėžtų asmenų – konkretaus daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato savininkų. Todėl jokio prieštaravimo ar nenuoseklumo tarp Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų nėra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos subjektinės teisės reikšti negatorinį ieškinį gyvenamojo namo patalpų savininkui

 

24.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

25.       CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

26.       Nagrinėjamoje byloje atsakovei – patalpų savininkei – pareikšti reikalavimai išardyti ir pašalinti jai priklausančius inžinerinius tinklus (rekuperacinės sistemos, vandentiekio, elektros), einančius per pastato bendrojo naudojimo patalpas (šiluminį mazgą, serverinę), iš naujo įrengti vėdinimo vamzdį šilumos mazge, išardyti lubų apšiltinimo dangą, uždengiančią bendruosius inžinerinius tinklus, užtaisyti angas atitvaruose. Taigi byloje pareikšti reikalavimai pagal savo pobūdį tiesiogiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise į daugiabučiame gyvenamajame name esančius bendrojo naudojimo objektus. 

27.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal DNSBĮ (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

28.       Taigi, pagal CK ir DNSBĮ nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kaip nepagrįstus vertina kasacinio skundo teiginius, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti negatorinio ieškinio. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų ir, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktą kompetenciją.

 

Dėl negatorinio ieškinio reikalavimo ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius 

 

31.       Ieškovė nurodė, kad bendrojo naudojimo objektuose esančios atsakovės statybinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, kurias reikalaujama pašalinti, įrengtos nepaisant statybos teisės ir higienos normų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesuderinus su kitais namo bendraturčiais, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes bendrojo naudojimo patalpose sumontuota atsakovės inžinerinė įranga, taip pat patalpos Nr. 141 dalies lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Taigi kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė tiek namo bendraturčių teisių pažeidimus, tiek statybos teisės normų reikalavimų pažeidimus. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visus padarytus statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priskyrė negatoriniam ieškiniui ir nesvarstė galimybės ieškovės tikrai ar tariamai pažeistų teisių ginti CK 4.103 straipsnio 1–2 dalyse nustatytu pagrindu.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai.

33.       Minėta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

34.       Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).

35.       Vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, pažymėtina, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

36.       Kasacinio skundo argumentai, kad pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ individualių inžinerinių sistemų ir lubų apšiltinimo įrengimas yra paprastojo remonto darbai, priskirtini prie neesminių projekto sprendinių, nesudaro pagrindo vertinti, kad nėra ir savininko teisės pažeidimo.

37.       Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

38.       Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Tai sprendžiama iš aplinkybių, ar dėl vieno savininko įrengtų įrenginių neprarandama galimybė naudotis bendru įrenginiu ar kitokia sistema (elektros, vandens tiekimo ir kita), ar yra tik individualaus naudojimo trūkumai (pvz., bendros sistemos išteklių naudojimas individualiai be apskaitos ir atsiskaitymo). Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali būti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimams pašalinti ar išardyti konstrukcijas ar įrenginius, ar juos pertvarkyti, ar tik įvesti apskaitos prietaisus, ar įpareigoti sutvarkyti dokumentaciją, ar pareikalauti iš savininko kompensuoti nuostolius, atlyginti žalą, jeigu tokia padaryta bendrojo naudojimo objektams dėl vieno savininko įrengtų įrenginių, kuriuos šalinti objektyviai nėra būtina. Vien ta aplinkybė, kad individualūs įrenginiai sumontuoti bendroje patalpoje, savaime nepatvirtina tokio bendraturčių teisių pažeidimo, kuris turi būti pašalinamas išardant įrenginį.

39.       Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

40.       Nagrinėjamoje byloje namo bendraturčių teisių pažeidimu buvo pripažintas faktas, kad darbai bendrojo naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, be to, prašomi pašalinti atsakovei priklausantys inžineriniai tinklai ir lubų apšiltinimas uždengia bendrąsias statinio inžinerines sistemas, dėl to nėra galimybių netrukdomai prie jų prieiti ir tinkamai atlikti teisės aktų nurodytų nuolatin technin apžiūrų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės individualių inžinerinių sistemų buvimas bendrojo naudojimo patalpose kartu su bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis savaime nesudaro bendraturčių naudojimo teisės pažeidimo, kaip sąlygos tenkinti negatorinį ieškinį (žr. šios nutarties 37, 38 punktus). Tai, ar prašomos pašalinti atsakovės inžinerinės sistemos vertintinos kaip trukdančios naudoti, prižiūrėti, tvarkyti bendrąsias statinio inžinerines sistemas ar kitus bendrojo naudojimo objektus, pvz., ar sutrikdomas vandens, elektros tiekimas kitų patalpų savininkams, byloje nebuvo ištirta ir įvertinta.

41.       Byloje nustatyta, kad atsakovės inžinerinės sistemos, kurias ieškiniu prašoma pašalinti, neatitinka statinio projektinės dokumentacijos (nenurodytos joje), įrengtos be bendraturčių sutikimo (nenustatyta darbų atlikimo data, taigi nėra aišku, ar jie atlikti jau esant bendraturčių). Tai yra statybos veiklos trūkumai, savaime nesudarantys pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį. Nagrinėjant negatorinį ieškinį reikalavimų pagrindą sudaro savininko teisių pažeidimas, kuris gali sutapti, bet gali ir nesutapti su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Vien tai, kad padarytas statybos teisės aktų pažeidimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas. Statinio neatitiktis projektinei dokumentacijai gali būti kvalifikuojama kaip statybos teisinių aktų pažeidimas ir gali būti pašalinamas reiškiant reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis). Neteisėtos statybos padariniai pašalinami Statybos įstatymo 32, 33 straipsnių nustatyta tvarka, nebūtinai išardant statybos rezultatą, o ir kitais būdais, pvz., teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą. 

42.       Pažeidimu gali būti laikoma, kai negautas savininko sutikimas jo patalpoje sumontuoti įrenginius arba bendraturčiams priklausančioje patalpoje tai darant vienam iš savininkų be kitų savininkų sutikimo. Tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai apeliuojama į bendraturčių sutikimo nebuvimą, bendrojo naudojimo objektuose išdėstant vieno savininko individualius įrenginius ar jo inžinerines sistemas, svarbu, ar bendro naudojimo patalpa, kur sumontuoti bendri ir individualūs įrenginiai,  montavimo metu buvo bendrosios nuosavybės objektas. Jeigu ji buvo suprojektuota bendrai naudoti ateityje, bet vieno savininko įrenginiai buvo sumontuoti dar statybos metu, tai tuo metu nebuvo bendrosios nuosavybės, atitinkamai nebuvo asmens, kuris kaip bendraturtis būtų turėjęs duoti sutikimą. Ši faktinė aplinkybė (ginčijamų įrenginių sumontavimo laikas) byloje nėra nustatyta. Aplinkybe, kad statybos darbai buvo atliekami be bendraturčių sutikimo, rėmėsi ieškovas, todėl jam tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškinys gali būti atmetamas, jeigu jis neįrodytas. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį (dėl darbų atlikimo laiko), tai savaime neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Nustačius faktinę aplinkybę, kad projekto keitimo metu jau buvo patalpos bendraturčių ir turėjo būti gautas jų sutikimas, vertintina, ar bendraturčiai turėjo pagrįstų motyvų neduoti sutikimo pakeisti projektą ir atlikti darbus. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018, 17 punktas). Atsisakymas duoti sutikimą gali būti nuginčijamas teisme.

43.       Statybos procesas vyksta pagal statytojo (užsakovo) užsakymą. Statytojas formuluoja statybos užduotį ir turi teisę pasirinkti ir spręsti, kokias patalpas ir pagal kokią paskirtį įrengti. Tai atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų ir įforminama statinio projektu. Statytojas turi teisę spręsti ir sprendžia dėl projekto turinio, jo įgyvendinimo ir keitimo. Jeigu statytojas pakeitė projektą ar nuo jo nukrypo, pažeisdamas asmenų teises ir teisėtus interesus ar teisės aktų reikalavimus, tai atitinkami asmenys gali ginti savo teises teisme (CK 4.98, 4.103 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai, nors tinkamai neįforminti, bet netrukdantys valdyti ir naudoti daugiabučio gyvenamojo namo bei jame esančių bendro naudojimo objektų pagal paskirtį, gali būti nešalinami, jeigu jie nepažeidžia kitų savininkų teisių.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

44.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį dėl reiškiamų reikalavimų. Susidariusioje situacijoje turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teisių pažeidimu, atsižvelgiant į šios nutarties 37, 38, 42, 43 punktuose išdėstytus išaiškinimus. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir apskųstus sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla, išskyrus apeliacine ir kasacine tvarka nenagrinėtą jos dalį dėl pirmosios instancijos teismo atmesto reikalavimo pašalinti garažo vartus, grąžintina apeliacinės instancijos teismui, kad būtų atlikta pirmosios instancijos teismo sprendimo patikra tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių nustatymo aspektu.

45.       Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui ir (ar) vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

46.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalis tenkinti ieškinio reikalavimus ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas 

 

 

        Algis Norkūnas

 

                

        Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK