Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-14][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-7-23-248-2017].docx
Bylos nr.: e3K-7-23-248/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės pataisos namai 188722220 atsakovas
UAB "Akiro" 300605251 Ieškovas
UAB "Vilungė" 134522910 trečiasis asmuo
UAB "Sumeda" 165711510 trečiasis asmuo
UAB "Tiresta" 301579560 trečiasis asmuo
UAB "Aukštaitijos ranga" 301512533 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4.3. Alternatyvių sankcijų taikymas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

Civilinė byla Nr. e3K-7-23-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01032-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Akiro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namams, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė“, uždarajai akcinei bendrovei „Tiresta“, uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos ranga“, uždarajai akcinei bendrovei „Sumeda, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešųjų pirkimų teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymą ir atitikties jiems vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Akiro (toliau – ir ieškovė, kasatorė) prašė teismo panaikinti atsakovo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) Supaprastintų pirkimų komisijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.
  3. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovo vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Pastato rekonstrukcijos darbai“ (pirkimo Nr. 168583) (toliau – ir Konkursas). Perkančioji organizacija Konkurso laimėtoja pripažino UAB „Vilungė“, nors pasiūlymų eilė turėjo būti sudaryta iš tiekėjų, kurių kvalifikacija yra pakankama rangos sutarčiai įvykdyti. Tiekėjas, atliksiantis statybos darbus ypatingos kategorijos statinyje, privalo būti atestuotas ir turėti teisę jame atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, nurodytus rangos darbų techniniame projekte. Tiekėjų uždarųjų akcinių bendroviųVilungė“, „Tiresta“, „Aukštaitijos ranga“, Sumeda“ (pasiūlymų eilės 14 vietos) kvalifikacijos atestatuose specialiųjų statybos darbų sritis „elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas“ nėra nurodyta, todėl šių Konkurso dalyvių kvalifikacija turėjo būti pripažinta nepakankama. Dalyvės uždarosios akcinės bendrovėsTiresta“, „Aukštaitijos ranga“, „Sumeda“ (pasiūlymų eilės 24 vietos) neturi Valstybinės energetikos inspekcijos nustatyta tvarka išduoto atestato vykdyti atitinkamų energetikos įrenginių (šilumos ir elektros) remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus.
  4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vykdant rangos sutartį nebus atliekami elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo darbai. Visi įrenginiai, skirti elektros energijai tiekti ir skirstyti, yra laikomi elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginiais. Atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad statinys šiuo metu yra priskirtas ypatingų statinių kategorijai, tapo pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi, kuria atsakovas privalo vadovautis.
  5. Be to, atsakovas net netikrino, ar Konkurso dalyviai turi teisę verstis statinio ekspertizės, pastato energetinio sertifikavimo bei kadastrinių ir geodezinių matavimų veikla, nors privalėjo įsitikinti, ar rangovas, su kuriuo bus sudaryta rangos sutartis, turi teisę šias paslaugas suteikti, nes jos yra rangovo būsimų sutartinių įsipareigojimų dalis ir tai yra valstybės reguliuojamos (licencijuojamos) veiklos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovo vykdyto Konkurso pirkimo objektas – Marijampolės pataisos namų nuteistųjų bendrabučio 604/p rekonstrukcijos darbai (Konkurso sąlygų 2.1 punktas). Darbų reikalavimai pateikti Konkurso sąlygų 4 priede – techniniame projekte. Be kitų darbų, kurie turėtų būti atlikti rekonstruojant pastatą, nustatyti šie: naujos vidaus elektros instaliacijos pastate įrengimas (atnaujinant elektros instaliaciją, įrengiant apšvietimą energiją taupančiais šviestuvais), mechaninės ventiliacijos įrengimas, patalpų signalizacinės sistemos įrengimas, kt. (Projekto priedo Projektavimo užduoties Statytojo techninės specifikacijos 1 priedo 7 punktas).
  3. Kvalifikacijos reikalavimų atitiktis buvo pripažinta 21 Konkurso dalyviui. Konkurso laimėtoja pripažinta tiekėja UAB „Vilungė. Ieškovės UAB „Akiro“ pasiūlymas įrašytas pasiūlymų eilės penktoje vietoje. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė pretenziją, joje iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir pateikdama teismui ieškinį. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 9/07-21007 ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
  4. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, ar perkančiosios organizacijos sudarytos pasiūlymų eilės 14 vietose esančių Konkurso dalyvių kvalifikacija yra pakankama rangos sutarčiai įvykdyti, t. y. ar tiekėjas, atliksiantis statybos darbus neypatingos kategorijos statinyje, privalėjo būti atestuotas ir turėti teisę atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, nurodytus rangos darbų techniniame projekte, ir ar dalyvis kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos nustatyta tvarka išduotą atestatą vykdyti atitinkamų energetikos įrenginių (šilumos ir elektros) remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus.
  5. Teismas nurodė, kad minimalūs kvalifikacijos reikalavimai Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams nustatyti Konkurso sąlygų 3.1 punkte. Konkurso sąlygų 3.1.6 punkte tiekėjams nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad rangovas turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu (statinių kategorija ypatingi statiniai; statinių grupė negyvenamieji pastatai; statybos darbų sritys: a) bendrieji statybos darbai (žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas), statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir pan.) statyba ir montavimas, hidroizoliacija, stogų įrengimas, apdailos darbai); b) statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; c) statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; d) statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; e) statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; f) statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas). Reikalavimą būti atestuotam atlikti bendruosius statybos darbus turi tenkinti rangovas. Reikalavimui pagrįsti pateikiami: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – SPSC) nustatyta tvarka ar atitinkamos užsienio šalies institucijos nustatyta tvarka išduotų galiojančių įmonės kvalifikacijos atestatų arba teisės pripažinimo pažymų kopijos, patvirtintos rangovo įmonės anspaudu ir įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens parašu.
  6. Konkurso sąlygų 3.1.7 punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą, kad rangovas per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi turėti atestuotą ypatingo statinio (negyvenamieji pastatai) statybos vadovą, ypatingo statinio (negyvenamieji pastatai) specialiųjų statybos darbų (statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas) vadovą. Rangovas ir subrangovai šį reikalavimą gali atitikti bendrai. Vienas specialistas gali užimti kelias šiame punkte išvardytas pozicijas. Perkančioji organizacija nurodė, kad kaip kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai pateikiami bendras rangovo ir subrangovų ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovų sąrašas, kuriame nurodoma: darbuotojo vardas ir pavardė, darbovietės pavadinimas ir įmonės kodas, kokių darbų vadovo pareigas turi teisę eiti ir šią teisę suteikiančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, SPSC išduoto kvalifikacijos atestato numeris bei išdavimo data ar šią teisę suteikiančios teisės pripažinimo pažymos kopija (Konkurso sąlygų 3.1.6 punktas).
  7. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ (toliau – STR 1.01.06:2013) 5 punktą ypatingas statinys – tai visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių. Statinio kategoriją pagal STR 1.01.06:2013 pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas (STR 1.01.06:2013 6 punktas).
  8. Teismas nustatė, kad Marijampolės pataisos namų pastato rekonstravimo, įrengiant kameras, projekte rekonstruojamas pastatas yra priskirtas neypatingų statinių kategorijai, nes numatomas kalinčių nuteistųjų skaičius – 87 žmonės (projekto bendrieji statistiniai rodikliai). Be to, Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamento direktoriaus-vyriausiojo architekto 2015 m. rugsėjo 2 d. patvirtintuose Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nurodyta, jog statinio kategorija – neypatingas. Atsakovas, prieš paskelbdamas apie Konkursą, 2015 m. spalio 14 d. atsakė į paklausimą dėl techninės specifikacijos projekto ir nurodė, kad projekto statinio bendruosiuose rodikliuose nurodytas kalinčių nuteistųjų skaičius – 87, aptarnaujančio personalo skaičius 810 žmonių, bendras vienu metu žmonių skaičius – 97, statinys nepriskiriamas ypatingų statinių kategorijai. 2015 m. lapkričio 10 d., atsakydama į gautą paklausimą, išaiškino, kad bus rekonstruojamas pastatas, kuris šiuo metu priskirtas ypatingų statinių kategorijai.
  9. Marijampolės savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 4 d. išdavė leidimą statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą kaip neypatingą statinį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad projektas buvo tikslinamas (koreguojamas), išduotas kitas leidimas rekonstruoti statinį (kaip ypatingą statinį), todėl atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti tokių dokumentų, o ieškovės argumentai apie tai, kad 14 vietose esančių pirkimo dalyvių kvalifikacija yra nepakankama rangos sutarčiai įvykdyti, t. y. nėra pateikta atestatų, kad tiekėjai, atliksiantys statybos darbus ypatingame statinyje, yra atestuoti ir turi teisę atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, atmestini kaip neįrodyti.
  10. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 Statybos darbai“ (toliau – STR 1.08.02:2002), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), 1 priedo 1.2 punktą specialieji statybos darbai skirstomi į mechaninius (1.2.1 punktas) ir elektrotechnikos darbus (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai) (1.2.2 punktas).
  11. Teismas nustatė, kad SPSC interneto puslapyje 2013 m. sausio 4 d. perkančiosioms organizacijoms buvo paskelbta informacija, kad mechanikos darbai (statinio inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų paleidimo ir derinimo darbai) ir elektrotechnikos darbai (statinio inžinerinių sistemų paleidimo ir derinimo darbai) į kvalifikacijos atestatus neįrašomi.
  12. Teismas, remdamasis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2004 m. balandžio 19 d. išduotu atestatu eksploatuoti elektros įrenginius Nr. E-0159, nustatė, kad Konkurso laimėtoja pripažintai tiekėjai UAB „Vilungė“ suteikta teisė verstis elektros įrenginių eksploatavimu, o atestato privalomajame priede detalizuoti elektros įrenginių eksploatavimo darbai: elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V eksploatavimo darbai (išskyrus oro ir oro kabelių linijas); specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo darbai; elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimo darbai. 2007 m. gegužės 9 d. atestate eksploatuoti šilumos įrenginius ir turbinas Nr. T-0616 nurodyta, kad UAB „Vilungė“ suteikiama teisė verstis šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimu, o pagal šio atestato privalomąjį priedą tiekėja turi teisę verstis šilumos punktų iki 1 MW (kartu su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemomis) eksploatavimo darbais. Kitų Konkurso dalyvių UAB „Tiresta“, UAB „Aukštaitijos ranga“, UAB „Sumeda“ kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.
  13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB ,,Akiro“ apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  14. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymėjo, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, kad galimi darbų atlikimo rangovai tikrai bus pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas, minimaliuose kvalifikacijos reikalavimuose nustatė tik keletą reikalavimų (baigtinį sąrašą), kurie keliami ypatingų statinių rangovams. Kolegija laikė nepagrįstais apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad Konkurso pasiūlymų eilės 14 vietose nurodyti dalyviai neįrodė turintys teisę atlikti pastato energetinio naudingumo sertifikavimo darbus, statinio ekspertizės darbus, kadastrinių ir geodezinių matavimų darbus. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, išaiškino ir teisingai nustatė turinčias reikšmę ginčui ir ginčo Konkursui aplinkybes, teisingai šias aplinkybes įvertino, padarė pagrįstas išvadas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB ,,Akiroprašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė ieškinį grindė ir tuo argumentu, kad atsakovas netikrino, ar Konkurso dalyviai turi teisę verstis statinio ekspertizės, pastato energetinio sertifikavimo bei kadastrinių ir geodezinių matavimų veikla. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl to nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų darbų išaiškino ir teisingai nustatė turinčias reikšmę ginčo aplinkybes, teisingai jas įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, nors tokių duomenų pirmosios instancijos teismo sprendime nėra.
    2. Ieškovei įrodžius, kad į pirkimo objekto sudėtį įeina ir tokie darbai kaip pastato energetinis sertifikavimas, statinio ekspertizė bei kadastrinių ir geodezinių matavimų darbai ir kad atsakovas netikrino, ar Konkurso dalyviai turi teisę užsiimti šia veikla, vien šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Atsakovas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl pretenzijos nurodė, kad pastato energetinis sertifikavimas, statinio ekspertizė, kadastriniai ir geodeziniai matavimai yra paslaugos, o ne darbai. Jokių kitų paaiškinimų ir argumentų dėl šių ginčo darbų sprendime dėl pretenzijos pateikta nebuvo. Tai reiškia, kad atsakovas pripažino faktą, jog vykdant rangos sutartį turės būti atlikti pastato energetinio sertifikavimo, statinio ekspertizės, taip pat kadastrinių ir geodezinių matavimų darbai, ir kad atsakovas netikrino, ar pirkimo dalyviai turi teisę atlikti ginčo darbus.
    3. Kai tiekėjas pareikšta pretenzija įrodinėja tam tikras aplinkybes (šiuo atveju kad į pirkimo objekto sudėtį įeina pastato energetinio sertifikavimo, statinio ekspertizės, kadastrinių ir geodezinių matavimų darbai), o perkančioji organizacija sprendime dėl pretenzijos šias tiekėjo įrodinėjamas aplinkybes pripažįsta tiesiogiai arba jų neginčija, laikytina, kad perkančioji organizacija dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atitinkamą faktą pripažino, o tiekėjo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje įrodinėtos aplinkybės laikytinos įrodytomis. Pareikšdamas ieškinį teisme tiekėjas neprivalo iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios yra grindžiamos perkančiosios organizacijos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pripažintu faktu.
    4. Kai tiekėjo (ieškovo) ieškinio reikalavimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo panaikinimo yra grindžiamas aplinkybe, kad pirkimo dalyviai neturi teisės užsiimti veikla, kuri yra tiekėjo būsimų sutartinių įsipareigojimų dalis, nėra reikalaujama, kad tiekėjas (ieškovas) įrodytų, jog dalyviai iš tiesų neturi teisės užsiimti atitinkama veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tiekėjui pakanka įrodyti aplinkybę, kad perkančioji organizacija iš viso netikrino, ar dalyviai turi teisę užsiimti veikla, kuri yra tiekėjo būsimų sutartinių įsipareigojimų dalis.
    5. Pagal kasacinio praktiką, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimus teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011; 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Taigi atitinkamai ir perkančiosios organizacijos teisme iškelti atsikirtimai prieš tiekėjus turi sutapti su tais, kurie buvo nurodyti perkančiosios organizacijos sprendime dėl pretenzijos, perkančioji organizacija savo atsikirtimus prieš tiekėjus teisme gali grįsti tik tokiais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo nurodyti jos sprendime dėl pretenzijos.
  2. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo nurodoma, jog atliekant rangos sutartį reikės atlikti ir pastato energetinį sertifikavimą, statinio ekspertizę, kadastrinius ir geodezinius matavimus. Atsakyme į ieškovės pretenziją buvo nurodyta, kad tai yra paslaugos, o ne darbai. Rangos sutartyje yra nustatytas tik darbų atlikimas, t. y. pirkimo objekto nesudaro šių paslaugų atlikimas. Toks atsakymo į pretenziją motyvas reiškia, kad atsakovas prieštarauja ieškovės teiginiams. Statinio ekspertizė atlikta prieš pradedant projektavimo darbus. Statinio ekspertizės aktas buvo pridėtas prie techninio projekto, todėl ieškovė žinojo, kad tokių darbų tikrai nereikės atlikti pagal rangos sutartį. Pastato energetinio sertifikavimo, kadastrinių ir geodezinių matavimų paslaugų pirkimus atsakovas vykdys atskirai nuo rangos sutarties, nes svarbu, kad tokias paslaugas atliktų su rangovu jokiais ryšiais nesaistomas asmuo. Teismai sprendimuose įvertino visus ieškovės motyvus ir byloje esančius įrodymus.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
  2. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (įskaitant Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo praktiką).
  4. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo praktiką).
  5. Nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčą, teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis pasisako dėl: a) Konkurso sąlygų 3.1.6 ir 3.1.7 punktų teisėtumo; b) perkančiųjų organizacijų sprendimo pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimus tiekėjams dėl jų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, teisėtumo ir jo vertinimo; c) perkančiųjų organizacijų pareigų vertinant tiekėjų teisę verstis veikla; d) perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų padarinių.

 

Dėl perkančiosios organizacijos reikalavimų, susijusių su tiekėjų pajėgumo atlikti ypatingų statinių statybos darbus (Konkurso sąlygų 3.1.6 ir 3.1.7 punktai) vertinimu, teisėtumo

 

  1. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo aiškiai išreikšto nesutarimo (argumentais pagrįsto reikalavimo ir atsikirtimo į jį) dėl kokių nors Konkurso sąlygų teisėtumo. Be to, atsakovas teismo procese, bandydamas atremti ieškovės argumentus, siekė įrodyti, kad ši netinkamai pasinaudojo galimai pažeistų teisių gynyba, nes ikiteisminėje stadijoje nekvestionavo Konkurso sąlygų teisėtumo, o šį aspektą netiesiogiai kelia ieškinyje.
  2. Dėl šio klausimo kasaciniam teismui kilo abejonių, todėl, laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reguliavimo, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas ir joms pasiūlė dėl to pateikti rašytinius paaiškinimus. Kasaciniame teisme negauta jokių rašytinių paaiškinimų.
  3. Ieškovė prieš atsakovą inicijavo peržiūros procedūrą iš esmės dėl galimai neteisėto Konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo netinkamai įvertinus 1–4 vietų tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygoms. Vienas iš pagrindinių ieškovės argumentų yra tas, kad, atsižvelgiant į Konkurso sąlygų 3.1.6 ir 3.1.7 punktus (šios nutarties 10, 11 punktai) ir Konkurso sąlygų paaiškinimą, perkančioji organizacija ne visiškai įsitikino ūkio subjektų teise vykdyti atitinkamus darbus ypatingame statinyje. Ieškovės teigimu, tiekėjas, atliksiantis statybos darbus ypatingame statinyje, privalo būti atestuotas ir turėti teisę atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, nurodytus rangos darbų techniniame projekte.
  4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai su tokia ieškovės pozicija nesutiko, ją pripažino nepagrįsta dviejų argumentų pagrindu: pirma, pirkimo objektas – darbai neypatingame statinyje (ši aplinkybė nustatyta pagal Techninio projekto, Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. ArL-486, 2015 m. gruodžio 4 d. leidimo statyti naują, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą nuostatas), antra, atsakovas Konkurso sąlygų 3.1.6 ir 3.1.7 punktuose įtvirtino tik kai kuriuos reikalavimus, taikytinus vykdant ypatingo statinio statybos darbus. Su tokia teismų pozicija išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka, vertina ją kaip teisiškai nepagrįstą.
  5. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija 2015 m. spalio 14 d. atsakė į paklausimą dėl techninės specifikacijos projekto nuostatų, šiame atsakyme (juo teismai vadovavosi atmesdami ieškovės ieškinį) nurodė, jog pastate vienu metu bus mažiau nei 100 asmenų, todėl jis pagal STR 1.01.06:2013 nuostatas nepriskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Kasacinis teismas pažymi, kad Konkursas paskelbtas 2015 m. spalio 26 d., o pirmiau nurodytas atsakymas į paklausimą teiktas dėl techninės specifikacijos projekto, t. y. ne dėl Konkurso sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai negalėjo savo pozicijos grįsti prieš Konkurso paskelbimą išreikšta perkančiosios organizacijos pozicija, juolab kad ji viešojo pirkimo procedūrų metu pakito.
  6. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atsakovas Konkurso metu (2015 m. lapkričio 10 d.), atsakydamas į gautą prašymą paaiškinti (patikslinti) iškeltus reikalavimus, kelis kartus nurodė, jog rekonstruojamas pastatas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). Vis dėlto, 2015 m. gruodžio 14 d. atsakydama į ieškovės pretenziją, perkančioji organizacija ją atmetė, be kita ko, ir dėl to, kad pastatas nėra ypatingas statinys.
  7. Pažymėtina, kad tokią dviprasmišką paties atsakovo poziciją dėl pastato priskyrimo ypatingų ar neypatingų statinių kategorijai galimai nulėmė teisinis reguliavimas, susijęs su vienam laisvės atėmimo vietoje gyvenančiam asmeniui (nuteistajam) tenkančiu minimaliu plotu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 740 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos tikslas – vienam asmeniui iki 2022 m. turėtų tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 (kartu su 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimu) nurodyta, kad iki modernizacijos priemonių įgyvendinimo toks plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.
  8. Pastaruoju teisės aktu (ministro įsakymu) perkančioji organizacija vadovavosi 2015 m. lapkričio 10 d. paaiškindama Konkurso sąlygas, o Vyriausybės nutarimu savo poziciją grindė atsiliepdama į ieškinį. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į STR 1.01.06:2013 nuostatas, pagal kurias pastato priskirtinumas ypatingo ar neypatingo statinio kategorijai priklauso nuo to, ar jame vienu metu bus daugiau kaip 100 žmonių, tą patį pastato plotą dalijant iš skirtingo minimalaus vienam asmeniui skirto ploto (3,1 ar 5 kv. m), nagrinėjamu atveju bus gaunamas skirtingas rekonstruojamo pastato kvalifikavimo rezultatas.
  9. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakingų asmenų parengtuose techniniame ir darbo projektuose (taip pat kituose su pastato rekonstrukcija susijusiuose dokumentuose) rekonstruojamas pastatas įvardytas kaip neypatingas statinys (STR 1.01.06:2013 6 punktas), į Konkursu siekiamą rezultatą, t. y. modernizuoti Marijampolės pataisos namus taip, jog vienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui tektų bent 5 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto, dėl ko šiame statinyje vienu metu būtų ne daugiau kaip 100 asmenų (STR 1.01.06:2013 5 punktas), sprendžia, kad statybos darbai turėjo būti atliekami neypatingame statinyje.
  10. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina atsakovo kruopštumo ir atidumo stoka rengiantis Konkursui. Atsakovas bet kokiu atveju negalėjo vienu metu laikytis dviejų pozicijų dėl nuteistiesiems taikytino minimalaus gyvenamojo ploto, nes kiekviena iš jų sukelia skirtingus padarinius. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad perkančioji organizacija dėl reikalavimų ypatingiems statiniams teisėtai nustatė tik kai kurias tiekėjų kvalifikacijos sąlygas. Kasacinio teismo jau spręsta, kad dėl teisės verstis veikla perkančiosios organizacijos negali kelti reikalavimų ir tikrinti atitikties jiems selektyviai (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Šiuo aspektu pagrįsta laikytina ieškovės pozicija (jei kartu būtų pritarta, kad Marijampolės pataisos namai – iš tiesų ypatingas statinys), kad dėl pirmiau aptartų Konkurso sąlygų ir jų paaiškinimo tiekėjas, atliksiantis statybos darbus tokiame statinyje, privalo būti atestuotas ir turėti teisę atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, nurodytus rangos darbų techniniame projekte.
  11. Kita vertus, perkančioji organizacija privalėjo nuosekliai laikytis savo paskelbtų Konkurso sąlygų, kurias paprašyta dar atskirai ir paaiškino. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką).
  12. Atkreiptinas dėmesys ir į pasyvią teismų poziciją šiuo klausimu. Atsižvelgdami į Konkurso sąlygas (reikalavimus dėl tiekėjų kvalifikacijos, Techninės specifikacijos nuostatas bei kitas Konkurso nuostatas), taip pat į pristatytą nevienareikšmišką atsakovo poziciją, ypač 2015 m. lapkričio 10 d. paaiškinimą, kuriame kelis kartus patvirtinta, kad rekonstruojamas pastatas priskirtas ypatingų statinių kategorijai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo spręsti dėl Konkurso sąlygų dviprasmiškumo, neaiškumo. Tai – akivaizdus atsakovo nukrypimas nuo teisėto elgesio standarto, kurį teismai turėjo identifikuoti ex officio (pagal pareigas) (dėl šio aspekto žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą).
  13. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  14. Kasacinis teismas taip pat primena savo praktiką, pagal kurią pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Nagrinėjamu atveju, jei byloje perkančioji organizacija iš tiesų laikė, kad rekonstruojamas pastatas – neypatingas statinys, ji negalėjo nei nustatyti reikalavimų, keltinų ypatingos kategorijos statiniui, nei Konkurso sąlygas išaiškinti taip, kad jos teisėtai nustatytos kaip ypatingam statiniui.
  15. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad Konkurso sąlygų 3.1.6 ir 3.1.7 punktai nustatyti pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, tiekėjų laisvos ir sąžiningos konkurencijos imperatyvus, todėl šios kasacinio teismo nuostatos ex officio pripažįstamos neteisėtomis.
  16. Dėl pirmiau nurodytų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija atskirai neformuluoja naujų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, nes laiko, kad anksčiau pažymėtos išvados pagrįstos ligšioline, nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika.

 

Dėl perkančiųjų organizacijų sprendimo pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimus tiekėjams dėl jų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, teisėtumo ir jo vertinimo

 

  1. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga pasisakyti dėl pirmiau nurodytų Konkurso sąlygų teisėtumo ir kitu – VPĮ bei specialiųjų teisės aktų santykio – aspektu bei patikslinti kai kuriuos kasacinio teismo praktikoje aktualius klausimus dėl perkančiųjų organizacijų teisės nustatyti reikalavimus tiekėjams verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis).
  2. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į pirmiau nurodytą 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovo pateiktą Konkurso sąlygų paaiškinimą, kuriame savo sprendimą nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, inter alia, aiškino tuo, kad, jis atsižvelgė į teisės aktus ir į įkalinimo įstaigos specifiką bei didelius saugumo užtikrinimo reikalavimus ir reikalaus, jog rangovų atestatai atitiktų Konkurso dokumentuose nurodytus reikalavimus. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija galėjo lemti neteisėtų Konkurso sąlygų nustatymą, netinkamai aiškinant ir tarpusavyje taikant VPĮ bei kitus specialiuosius teisės aktus.
  3. Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje šios srities praktikoje, inter alia, pasisakyta, kad:
    1. sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010);
    2. kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-564-469/2016 45 punktą);
    3. atestatas, patvirtinantis teisę būti rangovu, išduodamas tik ypatingų statinių statybai; teisė būti neypatingo statinio rangovu nepriklauso nuo Aplinkos ministerijos [šiuo metu – SPSC] atestato, kurio išdavimui nustatyta speciali tvarka, turėjimo; dėl to Lietuvoje teisė vykdyti neypatingų statinių statybą įgyjama ne pagal specifinę atestavimo tvarką, o bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokią teisę įtvirtinant įmonės steigimo ar kituose veiklos dokumentuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-158/2011);
    4. perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai; reikalavimas, kad neypatingo statinio statybos darbams tiekėjai privalo įrodyti teisę vykdyti statybos veiklą ypatingame statinyje, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes, priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkančiosios organizacijos negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi; jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų ypatingų statinių statybos darbų atestato, nors jis tokiems darbams (neypatingų statinių) apskritai nėra privalomas (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika);
    5. socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai; viešojo intereso [suinteresuotumo pirkimo objektu] apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  4. pristatytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad, pirma, pagal galiojančias teisės normas, neypatingų statinių statybos darbams vykdyti nereikia įgyti specialiosios teisės, atsižvelgiant į tai, antra, perkančiosios organizacijos negali reikalauti iš tiekėjų įrodyti šios teisės turėjimą, nes jis per se neteisėtas, neproporcingas ir nepateisinamas jokiais pagrindais, trečia, dėl to darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos dėl teisės verstis veikla gali kelti reikalavimus, atsižvelgdamos tik į specialiuosius statybos rangą reglamentuojančius teisės aktus, bet ne į kitus pagrindus, todėl jei pagal teisės aktus tiekėjai automatiškai gali verstis statybos ranga (nesant specialios teisės įgijimo tvarkos), perkančiosios organizacijos negali jų papildomai prašyti įrodyti šios teisės turėjimo.
  5. Kitais žodžiais tariant, perkančiosios organizacijos gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose teisės aktuose (atsižvelgiant į tai, kad VPĮ materialioji šio aspekto pusė nereglamentuojama), tačiau negali sukurti kokybiškai naujų reikalavimų – nei šios teisės susiaurinti, nei praplatinti. Dėl to, inter alia, atsižvelgiant į VPĮ subsidiaraus taikymo kitų teisės aktų atžvilgiu taisyklę, pirkimo sąlygomis negalima paneigti atitinkamam tiekėjui teisės aktais suteikiamos ar pagal juos įgytos teisės verstis atitinkama veikla. Ši pozicija iš dalies atsispindi vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių dėl užsienio tiekėjų teisės verstis veikla vertinimo (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016).
  6. Kaip nurodyta šios nutarties 36 punkte, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės palaikydamas atsakovo poziciją, sprendė, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, jog galimi darbų atlikimo rangovai tikrai bus pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas, minimaliuose kvalifikacijos reikalavimuose teisėtai nustatė tik keletą reikalavimų, kurie keliami ypatingų statinių rangovams. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nepagrįsta ir nukrypstanti nuo ankstesnės kasacinio teismo praktikos.
  7. Jei pagal galiojančius teisės aktus atitinkamos ūkio (verslo) veiklos vykdymas nepriklauso nuo atskiro ir specifinio šios veiklos atestavimo, sertifikavimo ar kitokios leidimų tvarkos, de jure (teisiškai) laikytina, kad šia veikla ketinantis užsiimti ūkio subjektas tai daryti gali, šios teisės perkančiosios organizacijos iškeltais reikalavimais jokiais pagrindais ir priemonėmis negali riboti ir privalo vertinti, kad tokie tiekėjai VPĮ 34 straipsnio taikymo prasme savaime įrodo savo pajėgumą.
  8. Pirmiau nurodyta išvada dėl perkančiųjų organizacijų pareigų aktuali bei taikytina ir tokiais atvejais, kai atitinkama ūkio (verslo) veikla ar jos vykdymas tam tikrais atvejais yra atskirai sertifikuojami, atestuojami ar įgyjami kitokiu specifiniu būdu (pavyzdžiui, statybos darbai ypatingame statinyje), o perkančiosios organizacijos ne tik patikrina tiekėjo pajėgumą pagal specialiuosius teisės aktus, bet ir nustato papildomus jų kvalifikacijos patikrinimo reikalavimus. Kitais žodžiais tariant, jei tiekėjo ar jo personalo turimi atestatai (sertifikatai ar pan.) pagal specialiuosius teisės aktus jam suteikia teisę verstis tam tikra veikla, perkančiosios organizacijos negali iškelti papildomų reikalavimų tiekėjui, jo personalui, jų abiejų pajėgumo įgijimo įrodinėjimui ir pan., o privalo patikrinti, ar turima teisė verstis tokia veikla atitinka galiojantį teisinį reguliavimą.
  9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016, ją vertinant su pirmiau nurodytais išplėstinės kolegijos išaiškinimais, iš dalies buvo vadovautasi kitokiais argumentais. Vis dėlto pažymėtina, kad pastarojoje 2016 m. sausio 6 d. nutartyje kasacinis teismas nesuformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti teismo precedentų keitimo taisykles (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  10. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl tapačių ar iš esmės panašių pirkimo objektų perkančiosios organizacijos (esant tapačiam reguliavimui) privalo nustatyti analogiškus tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimus, todėl VPĮ 34 straipsnio aiškinimo ir taikymo kontekste praranda prasmę ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje nurodyto vieno iš pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo kriterijaus – įprastinė atitinkamų reikalavimų (sąlygų) taikymo praktika – taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
  11. Jei įvairios perkančiosios organizacijos savo organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose vienodai [tinkamai] taikys specialiuosius teisės aktus, jos dėl tokių pačių pirkimo objektų neišvengiamai turės nustatyti analogiškas pirkimo sąlygas dėl tiekėjų teisės verstis veikla (VPĮ 34 straipsnis). Kitiems kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 35–38 straipsniai) įprastinės atitinkamų reikalavimų taikymo praktikos kriterijus tebetaikytinas kaip vienas iš reikšmingų (bet ne lemiančių) pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo pagrindų, nebent VPĮ ar kituose teisės aktuose bus atskirai įtvirtintos tam tikros perkančiųjų organizacijų pareigos elgtis konkrečiu būdu.
  12. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokias teisės aiškinimo taisykles:
    1. viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos;
    2. reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti;
    3. viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio.

 

Dėl perkančiųjų organizacijų pareigų vertinant tiekėjų teisę verstis veikla

 

  1. Vienas svarbiausių kasatorės kasaciniame skunde keliamų teisės klausimų (kasacijos pagrindų) – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytas proceso teisės normų pažeidimas, susijęs su bylos esmės neatskleidimu. Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nenagrinėjo jos reikalavimo, susijusio su perkančiosios organizacijos pareigų patikrinti Konkurso dalyvių teisę atlikti tam tikrus darbus (statinio ekspertizę, pastato energetinį sertifikavimą ir kadastrinius bei geodezinius matavimus) nevykdymu.
  2. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės argumentus, teiktus ikiteisminėje ginčo stadijoje ir teismo procese, taip pat į jos daromas išvadas apie įrodytas šalių ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, vertina, jog kasatorė netiesiogiai kvestionuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nukrypimą nuo galiojančios kasacinio teismo praktikos, susijusios su perkančiųjų organizacijų pareigomis tikrinti tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), turėjimą tais atvejais, kai jos įrodinėjimo sąlyga viešojo pirkimo dokumentuose expressis verbis (tiesiogiai) neįtvirtinta. Tokį vertinimą taip pat suponuoja kasatorės pozicija, kad perkančioji organizacija netikrino 1–4 vietoje įrašytų dalyvių teisės atlikti pirmiau nurodytus darbus ir vien ši aplinkybė yra pakankama atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
  3. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrindinis kasatorės argumentas, jog teismai nesprendė dėl šalių ginčo dalies, pagrįstas, todėl konstatuoja netinkamą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bylos nagrinėjimą. Šis pažeidimas galėjo būti padarytas dėl to, kad teismai, nusprendę, jog statybos darbai bus atliekami neypatingame statinyje, laikė, kad nėra prasmės nagrinėti ieškovės keliamų argumentų dėl tam tikrų darbų atlikimo. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kiti apeliantės (ieškovės) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, bet plačiau tokios savo pozicijos nemotyvavo.
  4. Kasacinis teismas nepasisakys iš esmės dėl 1–4 vietose įrašytų dalyvių teisės atlikti pirmiau nurodytus darbus, nes, kaip nurodyta pirmiau, dėl to nepasisakė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, be to, iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) matyti, kad viešojo pirkimo sutartis su Konkurso dalyviu sudaryta ir įvykdyta; kita vertus, dėl pirmiau neteisėtomis pripažintų Konkurso sąlygų šis klausimas taip pat netenka prasmės (dėl to plačiau bus pasisakoma vėliau); galiausiai ieškovės reikalavimų pagrįstumui nustatyti reikėtų vertinti, ar pagal Konkurso sąlygas į pirkimo objektą įėjo statinio ekspertizės, pastato energetinio sertifikavimo ir kadastrinių bei geodezinių matavimų darbai, o dėl pirmiau nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju tai būtų neracionalu ir neekonomiška.
  5. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, tik pažymi nepagrįstą atsakovo poziciją, susijusią su statinio ekspertizės, pastato energetinio sertifikavimo ir kadastrinių bei geodezinių matavimų kvalifikavimu. Nepriklausomai nuo to, ar šios veiklos laikytinos darbais, ar paslaugomis, perkančioji organizacija privalėjo patikrinti tiekėjų teisę jas vykdyti, jei jos iš tiesų įeina į pirkimo objektą. Atitinkamų darbų (paslaugų) kvalifikavimas nedaro įtakos VPĮ 34 straipsnio nuostatų taikymui, o gali lemti tik išvadą apie sudėtinį pirkimo objektą, dėl ko priklausytų kitų reikalavimų tiekėjams taikymas.
  6. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja poreikį keisti ligšiolinę kasacinio teismo praktiką dėl perkančiųjų organizacijų pareigų tikrinti tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo dokumentuose aiškiai neįtvirtintus reikalavimus. Ankstesnėje kasacinio teismo šios srities praktikoje, be kita ko, nurodyta, kad net jei pirkimo sąlygų [konkrečiu atveju] ir negalima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkama veikla, VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys aiškintini taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti; perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015).
  7. Iš pristatytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad dėl teisės verstis veikla reikalavimų atitikties vertinimo kasacinis teismas padarė išimtį ta prasme, kad tiekėjų pajėgumas vertinamas pagal specialiuosius teisės aktus, nepriklausomai nuo to, jog jų nuostatos į pirkimo sąlygas neperkeltos. Kitais žodžiais tariant, pagal ligšiolinę kasacinio teismo praktiką, tiekėjų pasiūlymai iš esmės vertinti kaip neatitinkantys reikalavimų, neįtvirtintų pirkimo sąlygose, bet išplaukiančių iš specialiųjų teisės normų.
  8. Dėl šios praktikos pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti išaiškinimai pateikti ginče dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011), vėliau jie buvo perimti bei plėtojami bylose, kuriose konkrečiai buvo sprendžiama dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, susijusių su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu, teisėtumo.
  9. Pažymėtina, kad pristatyta kasacinio teismo praktika, pirma, ne visiškai atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją (dėl šio aspekto plačiau bus pasisakoma vėliau); antra, ji sukuria prielaidas perkančiųjų organizacijų galimam piktnaudžiavimui ar bent pernelyg didelei diskrecijai vertinant tiekėjų pajėgumą pagal iš anksto neišviešintus reikalavimus; trečia, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tokia praktika nepalanki kitų valstybių narių tiekėjams, nes jiems yra sunkiau žinoti kitos šalies teisės normas ir teismų praktiką; ketvirta, tai iškreipia, ypač statybos rangos, teisinius santykius ir pirkėjų bei pardavėjų interesų pusiausvyrą, nes iš esmės dėl pirkimo sąlygų turinio esant paprastai labai mažai pirkimo vertės daliai (25 proc.), susijusios su palyginti nesudėtingais darbais ar paslaugomis (pvz., kadastrinių matavimų atlikimas, geodezinių nuotraukų padarymas ir pan.), atmetami ar teismo pripažįstami kaip netinkami mažiausios kainos pasiūlymai, nors, esant aiškesnėms pirkimo sąlygoms, tokių pasiūlymų tinkamumo problemų nebūtų (tiekėjai pasisamdytų subrangovus, pasitelktų partnerius ir pan.).
  10. Teisingumo Teismo ne kartą konstatuota, kad:
    1. perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (pvz., Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, 115 punktas);
    2. pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylantį skaidrumo įpareigojimą reikalaujama, kad kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios (pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, 41 punktas);
    3. laikantis vienodo požiūrio reikalaujama, kad formuluojant savo pasiūlymus konkurso dalyviams būtų sudarytos lygios galimybės; tai reiškia, kad visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos (pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell’Adda, C-42/13, 44 punktas);
    4. skaidrumo įpareigojimu siekiama užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei; tai reiškia, jog visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, 88 punktas);
    5. skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, reglamentuojantys visas viešojo pirkimo procedūras, reikalauja, kad esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams (pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimo sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, 32 punktas).
  11. Iš esmės tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015), tik, kaip nurodyta pirmiau, dėl teisės verstis veikla buvo padaryta išimtis iš bendrųjų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Ši išimtis iš esmės reiškė, kad pirmenybė buvo suteikta specialiųjų teisės normų taikymui, o ne viešųjų pirkimų sąlygų aiškumui, todėl pirkimo sąlygos, ypač dėl tiekėjų kvalifikacijos, nebūdavo pripažįstamos neaiškiomis, o techninės specifikacijos reikalavimai būdavo sistemiškai aiškinami su kitų teisės aktų nuostatomis.
  12. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios nutarties 63 punkte nurodytų argumentų, nebepagrįsta toliau taikyti aptariamą išimtį, juolab kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, galima racionaliau suderinti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų interesus šioje srityje. Viename naujausių sprendimų Teisingumo Teismo spręsta dėl tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymo, atsižvelgiant į tai, kad jie išplaukia iš nacionalinių teisės aktų ar teismų praktikos, bet tiesiogiai pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinti (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Pizzo, C-27/15).
  13. Teisingumo Teismas šiame sprendime nurodė, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas; tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.
  14. Pastarojoje Teisingumo Teismo byloje iš esmės buvo spręsta dėl tam tikro Italijos teisėje nustatyto mokesčio mokėjimo prievolės nevykdymo padarinių. Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Teisingumo Teismo bendro pobūdžio išaiškinimai, pagal kuriuos negalima pašalinti dalyvio iš viešojo pirkimo procedūros pagal jos sąlygose neįtvirtintus reikalavimus, kuriuos galima nustatyti tik iš teismo praktikoje pateikiamo nacionalinės teisės aiškinimo, todėl perkančioji organizacija, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, leidžia tiekėjui ištaisyti trūkumus, taikant teisės analogijos taisykles, aktualūs ir dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo.
  15. Dėl tiekėjų pasiūlymų trūkumų taisymo mechanizmo, kai dalyvis nepateikia pirkimo objektą atitinkančių atestatų ar kitų teisę verstis veikla patvirtinančių dokumentų, nes pareiga juos pateikti nebuvo nustatyta pirkimo sąlygose, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo, pagal kurią tiekėjams suteikiama plati galimybė pateikti trūkstamus jų kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016 28-31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  16. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymas ir kvalifikacijos duomenų tikslinimo praktika pagal ligšiolinę nacionalinę jurisprudenciją leidžia tiekėjams ištaisyti tam tikrus pasiūlymų (plačiąja prasme) trūkumus (nors ši praktika iš esmės siejama su pasiūlymų, o ne su pirkimų sąlygų turinio ydingumu), todėl Teisingumo Teismo nurodytas trūkumų šalinimo mechanizmas nesukuria kokybiškai naujų su VPĮ 34 straipsnio taikymu susijusių problemų. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad neretai dalyviai, ypač rangos darbų pirkimuose, arba neturi teisės atlikti tam tikros siauros specializacijos darbų (paslaugų), arba pagal įstatymą yra ribojami tai daryti (pavyzdžiui, ekspertuoti kokį nors darbą). Atsižvelgiant į tai, trūkumų šalinimo mechanizmas, kuriuo būtų keičiama ligšiolinė kasacinio teismo praktika, turėtų apimti ir tiekėjo sudėties pasikeitimo ar pasitelkiamų naujų trečiųjų asmenų situacijas.
  17. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia pakeisti ankstesnius kasacinio teismo praktikos precedentus dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo, bei, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles:
    1. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
    2. jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
    3. tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
    4. jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatskleisdami ir nenagrinėdami dalies šalių ginčo esmės, priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, kurie negali būti palikti galioti, todėl yra panaikinami. Vis dėlto nors kasacinis teismas ex officio pripažino neteisėtomis Konkurso sąlygas, kasatorės prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui netenkintinas.
  2. Kasacinio teismo jau minėta, kad, teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įtraukti į procesą ar ne; kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis  (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
  3. Taigi pakartotinis nagrinėjimas, ar 1–4 vietose įrašyti dalyviai turėjo teisę atlikti tam tikrus darbus (paslaugas), praranda teisinę reikšmę, nes nei Konkurso laimėtoju pripažintas ūkio subjektas, nei visi jo konkurentai (tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę Konkurse) negali turėti teisėtų lūkesčių sudaryti viešojo pirkimo sutartį (šiame kontekste žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; kt.). Atsižvelgiant į tai, dėl šalių ginčo iš esmės spręstina kasaciniame teisme.
  4. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. CVP IS duomenimis, atsakovas su Konkurso laimėtoja UAB „Vilungė“ 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ginčijamus atsakovo sprendimus panaikinti, nes jų galiojimas pagal VPĮ yra pasibaigęs ir ginčo šalims nesukelia jokių padarinių. Dėl pirmiau nurodytų argumentų kasacinis teismas sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir atsakovo Marijampolės pataisos namų ginčijamus sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją pripažinti neteisėtais.
  6. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje taip pat spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių 2015 m. gruodžio 30 d. sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovo ir UAB „Vilungė“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.
  7. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl viešojo intereso, nesusijusio su ekonominėmis priežastimis (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis), perkančiosios organizacijos ir Konkurso laimėtojos sudaryta viešojo darbų pirkimo sutartis nepripažįstama negaliojančia, o atsakovui skiriama alternatyvioji sankcija – bauda (dėl jos plačiau pasisakoma kitoje dalyje).
  8. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016) pažymėta, kad nors pagal ankstesnę kasacinio teismo praktiką, pasisakant dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, buvo sprendžiama ginčo šalis grąžinti į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją, toks nurodymas laikytinas iš dalies teisiškai nekorektišku, jis iš esmės reiškė perkančiųjų organizacijų įpareigojimą iš naujo atlikti atitinkamus pasiūlymų vertinimo veiksmus, todėl nuo šiol būtent taip ir turėtų būti formuluojami teismų sprendimai, t. y. perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigojamos pakartotinai atlikti tam tikrus ginčo konkretų išsprendimą teisme įgyvendinančius veiksmus.
  9. Dėl kitų kasatorės kasacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui spręsti ir kasacinio teismo praktikai plėtoti išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (alternatyviosios sankcijos skyrimo)

 

  1. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.
  2. Kasacinio teismo dėl šios VPĮ normos išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių (pvz., kokiomis naudojasi Europos Komisija, skirdama baudą valstybei narei už įsipareigojimų nevykdymą); taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, šios veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas jai baudą, kuri negali viršyti 10 proc. neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).
  3. Kasacinis teismas pastarojoje byloje taip pat nurodė, kad tai, jog panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, nei ankstesnėje byloje, per se nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais (a fortiori dėl sutarties vertės); svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis; atkreiptinas dėmesys į tai, kad santykinai didžiausia kasacinio teismo perkančiajai organizacijai skirta bauda siekė 5 proc. sutarties vertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013), o mažiausia – apie 0,27 proc. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).
  4. Galiausiai kasacinis teismas pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą nereikšmingomis aplinkybėmis laikytinos, inter alia: situacijos, kai pirkimą vykdo ne pati perkančioji organizacija, bet jos įgaliotas subjektas; viešojo pirkimo sutarties kontrahento – tiekėjo veiksmai viešajame pirkime; galimai neoperatyvus ieškovo pažeistų teisių gynimas; tikėtinas ieškovės pasiūlymo atmetimas dėl per didelės kainos, jei šis pasiūlymo atmetimo pagrindas nebuvo šalių ginčo objektu (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Šiame kontekste taip pat primintina, kad kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).
  6. Dėl šios nutarties 84 ir 85 punktuose nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nebesivadovautina pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 išreikšta pozicija perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją baudą atsižvelgti į tai, jog atsakovė, nustatydama neteisėtus reikalavimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo.
  7. Dėl alternatyvios sankcijos baudos dydžio nustatymo kriterijų vienoje kasacinio teismo bylų pradėtos formuluoti aiškesnės teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės; joje nurodyta, kad, įvertinus atlikto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė negu 10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės, perkančiajai organizacijai skirtina įstatyme nurodytų maksimalaus ir minimalaus dydžių baudos vidurkis – 5 proc. (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).
  8. Pažymėtina, kad tokia kasacinio teismo pozicija nebuvo aiškiai vadovaujamasi vėlesnėse bylose, todėl konstatuotina, kad nesuformuluota aiškesnės praktikos šioje srityje. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 konstatuota, kad iš teisinio reguliavimo (VPĮ) negalima daryti vienareikšmės alternatyvios sankcijos – baudos kvalifikavimo išvados, a fortiori ją prilyginti administracinei atsakomybei (nuobaudai). Daugiau jokioje kitoje nutartyje nustatant konkretų baudos dydį perkančiajai organizacijai nebuvo pritaikytas alternatyvios sankcijos – baudos – vidurkis.
  9. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 952 straipsnio 5 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone.
  10. Be to, atkreiptinas dėmesys į vis dažnėjančią žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo išlaidų kai kuriose bylose dydžiams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015). Dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymo leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu.
  11. Pažymėtina, kad vienintelėje pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015 atsakovei (perkančiajai organizacijai) buvo skirtas santykinai nedidelis baudos dydis (0,27 proc. sutarties vertės), nes tąkart teismas nustatė pažeidimus ne vykdant viešojo pirkimo, o peržiūros procedūras. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėtoje byloje kasacinis teismas alternatyvią sankciją perkančiajai organizacijai skyrė taikydamas specialiąją (VPĮ 952 straipsnio 1 dalis), o ne bendrąją normą (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis).
  12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ligšiolinę kasacinio teismo praktiką, siekiant šios nutarties 89 punkte nurodytų tikslų, perkančiosioms organizacijoms alternatyvios sankcijos baudos skiriamos net ir tais atvejais, kai procesinio sprendimo priėmimo metu neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis jau būna įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį sujungtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-309-248/2015). Pirmiau nurodytais teisės išaiškinimais ir praktika vadovautinasi ir nagrinėjamoje byloje.
  13. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai skirtina 15 000 Eur dydžio bauda (apie 1,5 proc. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 990 848,13 Eur vertės). Atsižvelgiant į tai, kad, nepriklausomai nuo tiekėjų konkurenciją ribojančių sąlygų, Konkurse dalyvavo gana didelis tiekėjų skaičius, be to, nors atsakomybė už neteisėtas Konkurso sąlygas tenka atsakovui, bet jį galimai suklaidino reguliavimas dėl laisvės atėmimo vietose gyvenantiems asmenims skiriamo minimalaus ploto ir šio reguliavimo taikymas kartu su statybos rangos reglamentavimu, todėl darytina išvada, kad skirtinos baudos dydis yra proporcingas ir atgrasantis, taip pat priversiantis atsakovą kruopščiau rengtis kitiems viešojo pirkimo konkursams.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 217 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kadangi ieškovės kasacinis skundas iš esmės tenkintas, priimant sprendimą jos naudai, tai ieškovei iš atsakovo priteistina 651 Eur (217 + 217 + 217) šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas nepriteistinas.
  2. Kasacinis teismas patyrė 15,24 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės kasacinis skundas iš esmės tenkintas, tai valstybei iš atsakovo priteistina 15,24 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais atsakovo Marijampolės pataisos namų 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją.

Atmesti ieškovės reikalavimą grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo sąlygų 3.1.6, 3.1.7 punktus.

Skirti atsakovui Marijampolės pataisos namams (j. a. k. 188722220) 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akiro“ (j. a. k. 300605251) iš atsakovo Marijampolės pataisos namų (j. a. k. 188722220) 651 (šešis šimtus penkiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo Marijampolės pataisos namų (j. a. k. 188722220) 15,24 Eur (penkiolika Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

 

 

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

             

                                                        Birutė Janavičiūtė

             

                                                        Egidijus Laužikas

             

                                                        Rimvydas Norkus

             

                                                        Sigita Rudėnaitė

             

                                                        Gediminas Sagatys

             

                                                        Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-506/2009
  • 3K-3-307/2011
  • 3K-3-506/2011
  • e3K-3-546-469/2016
  • 3K-7-32/2013
  • CPK
  • 3K-3-590/2013
  • 3K-3-440/2010
  • 3K-3-158/2011
  • 3K-3-96-916/2015
  • 3K-3-62-415/2016
  • 3K-3-43/2012
  • e3K-3-39-690/2015
  • 3K-3-249/2011
  • e3K-3-577-415/2016
  • 3K-3-440-415/2015
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-309-248/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei