Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-24-421-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-24-421/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Verslo aljansas" 302327605 atsakovas
"SDG" 135899565 Ieškovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 188668192 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
8. BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO
8.1. Bylos dėl konkurencijos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.4. Žala:
2.5.10.2.4.1. Turtinė žala
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.2. Deliktinė atsakomybė:
2.5.10.5.2.16. Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
2.8. Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
2.8.1. Konkurencijos teisė
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-24-421/2015

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11608-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;  89                                                                    

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aljansas“, G. L. ir G. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aljansas“, G. L., G. L. dėl žalos, padarytos nesąžininga konkurencija, atlyginimo, tretieji asmenys – S. Z., E. R., V. S., S. Š., J. B., B. K., G. K., R. J., A. V., R. Š., D. Š., G. M., institucija, teikianti išvadą, – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

 

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „SDG“ atsakovams UAB „Verslo aljansas“, G. L. ir G. L. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 100 983,40 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje ieškovas teigė, kad pagrindinės jo veiklos sritys yra verslo konsultacijos, mokymai, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo teisė, priešgaisrinė sauga, civilinė sauga, aplinkosauga, profesinės rizikos tyrimas ir vertinimas, inžinerinės paslaugos, ISO standartų diegimas. Atsakovas UAB „Verslo aljansas“ teikia tokias pat paslaugas, įmonės struktūra ir veiklos teritorija tokia pati kaip ir ieškovo.

UAB „Verslo aljansas“ įsteigtas 2009 m., tačiau nuo 2009 m. iki 2011 m. pradžios jokios komercinės veiklos nevykdė, o atsakovams G. L. ir G. L. iš UAB „SDG“ perėjus dirbti į UAB „Verslo aljansas“, ši įmonė pradėjo vykdyti veiklą. Vienintelis šios įmonės akcininkas ir generalinis direktorius yra G. L. buvęs UAB „SDG“  direktorius, o jo sutuoktinė – buvusi UAB „SDG“ Kauno skyriaus direktorė G. L. eina personalo ir projektų vadovo pareigas.

Atsakovai G. L. ir G. L. įkalbinėjo daugelį UAB „SDG“ darbuotojų pereiti dirbti į UAB „Verslo aljansas“ ir dalį darbuotojų perviliojo, taip pat pasinaudojo UAB „SDG“ komercine (gamybine) paslaptimi, klientų duomenimis, sudarė sutartis su UAB „SDG“ buvusiais klientais ir taip nesąžiningai konkuruoja.

Visi atsakovų veiksmai, siekiant UAB „Verslo aljansas“ pradėti vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą, buvo atlikti nesąžiningai, todėl UAB „SDG“  patyrė nuostolių. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų per 2011 m. sausio ir vasario mėnesius buvo pervilioti 8 UAB „SDG“ darbuotojai, vėliau – dar 4 darbuotojai.

Atsakovai, ėję pareigas UAB „SDG“, žinojo apie ieškovo klientus, jiems teikiamų paslaugų rūšis ir kainas, o apie kitus klientus sužinojo iš darbuotojų, perėjusių iš UAB „SDG“. Atsakovai, turėdami žinių apie klientus, kainas ir teikiamas paslaugas, jiems galėdavo pasiūlyti palankesnes sąlygas ir taip neteisėtai įgijo pranašumą prieš ieškovą. 2012 m. kovo 23 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovas G. L. nurodė, kad UAB „Verslo aljansas“ turi ilgalaikes sutartis su 11 įmonių, kurios nutraukė sutartis su UAB „SDG“. Atsakovų nesąžiningus veiksmus patvirtina tai, kad jie nesąžiningus konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko dar dirbdami UAB „SDG“, nes ėjo vadovaujamas pareigas ir disponavo visa informacija, kuri buvo naudojama ieškovo veiklai plėtoti ir gauti pelną, kurią vėliau neteisėtomis priemonėmis pasisavindami panaudojo UAB „Verslo aljansas“. Atsakovų veiksmai atitinka įstatymo reguliuojamus nesąžiningos konkurencijos veiksmų kriterijus.

2011 metų sausio, vasario mėnesiais, kai vyko didžiausia darbuotojų migracija į UAB „Verslo aljansas“, ieškovas negavo 43 837 Lt pajamų.

Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų perviliojant UAB „SDG“ darbuotojus ir klientus ieškovas patyrė 100 983,40 Lt žalą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 7 d., steigiant UAB „Verslo aljansas“, atsakovas G. L. nebuvo UAB „SDG“ vadovu, jis juo buvo nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d., o UAB „Verslo aljansas“ vadovu jis paskirtas 2010 m. lapkričio 22 d., t. y. jau atleistas iš UAB „SDG“.

Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Verslo aljansas“ darbuotojų ieškojo per Darbo biržą, taip pat skelbdama informaciją spaudoje ir internete, ir atsižvelgęs į trečiųjų asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad pas ieškovą dirbę darbuotojai, kurie perėjo dirbti į UAB „Verslo aljansas“, nebuvo atsakovų neteisėtai pervilioti, taip pat nebuvo ieškovo specialiai apmokyti.

Įvertinęs Konkurencijos tarybos išvadą, ikiteisminio tyrimo medžiagą, aplinkybę, kad komercinių paslapčių sąrašas UAB „SDG“ buvo patvirtintas tik 2010 m. gruodžio 16 d., t. y. po to, kai atsakovai buvo atleisti iš bendrovės, taip pat tai, jog ieškovas, priimdamas įsakymą dėl komercinių paslapčių sąrašo, nenustatė jokios tokios informacijos naudojimo tvarkos, neskyrė asmenų, atsakingų už komercinių paslapčių naudojimą, taip pat nenustatė paslapčių apsaugos taisyklių, sprendė, kad ieškovas tinkamai neįformino ir neapsaugojo informacijos, jo nuomone, sudarančios komercinę paslaptį, kuri galėtų būti slapta, viešai neprieinama, tretiesiems asmenims nežinoma ir turėtų tikrąją vertę.

Teismas, įvertinęs pateiktas sutartis su klientais, sudarytas tiek UAB „SDG“, tiek „UAB „Verslo aljansas“, sprendė, kad dokumentai nėra tapatūs, jų parengimo forma bei stilius skiriasi, o apmokėjimo įkainiai yra panašūs; kad UAB „SDG“ buvę klientai patys, sutartyse ir įstatymuose nustatytais pagrindais gera valia nutraukė sutartis su UAB „SDG“ bei savo valia sudarė sutartis su UAB „Verslo aljansas“, tai neprieštarauja CK 1.63, 1.64, 6.154 straipsnių nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad ūkio subjektai turi sąžiningos konkurencijos laisvę, t. y. įstatymas nedraudžia steigti panašaus darbo profilio įmones. Be to, UAB „Verslo aljansas“ turi savo darbo veiklai išduotas licencijas.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 57 146,40 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, po 1147,6 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Verslo aljansas“ 2924 Lt atsakovams G. L. ir G. L. kiekvienam po 172 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo 64,50 Lt ir iš kiekvieno atsakovų po 18,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovų siūlymo ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti į konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Verslo aljansas“, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes dėl buvusių ieškovo darbuotojų įdarbinimo pas atsakovą, padarė išvadą, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Darbo sutarčių nutraukimas darbuotojų iniciatyva tuo pačiu metu, kai de facto nutrūko šalių bendradarbiavimas, įsidarbinimas pas atsakovą UAB „Verslo aljansas“, įvertinus abiejų įmonių specifiką, t. y. kad įprastai rajonuose įsteigtuose įmonės skyriuose dirba tik keli darbuotojai, kurie teikia paslaugas tame regione įsteigtoms įmonėms, taip pat jog šie darbuotojai buvusioje darbovietėje ėjo vadovaujamas pareigas, yra kvalifikuoti, turėjo informacijos apie paslaugų teikimo poreikį tame regione, teismo vertinimu, patvirtina, kad jų pasiryžimą nutraukti darbo sutartis su ieškovu lėmė atsakovų nesąžiningi veiksmai, kurie pasireiškė ieškovo darbuotojų skatinimu nutraukti su darbdaviu sutartis ir įsidarbinti pas jo tiesioginį konkurentą (CPK 185 straipsnis). Kadangi buvę ieškovo darbuotojai sudaro didžiąją dalį atsakovo UAB „Verslo aljansas“ darbuotojų, tai teismas padarė išvadą, kad pastarasis po konkurento darbuotojų įdarbinimo įgijo konkurencinį pranašumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvusių ieškovo darbuotojų paaiškinimai dėl tikrųjų darbo sutarčių nutraukimo priežasčių, įvertinus jų realų suinteresuotumą bylos baigtimi, nepaneigia to, jog dėl objektyvių aplinkybių (darbuotojų grupės bendri veiksmai nutraukiant darbo sutartis ir įsidarbinant kitoje darbovietėje) yra labiau tikėtina, kad jų poelgis – nutraukti darbo sutartis su ieškovu UAB „SDG“ ir įsidarbinti pas atsakovą UAB „Verslo aljansas“ – buvo nulemtas sąžiningos konkurencijos požiūriu neteisėto atsakovų elgesio.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimo, pažymėjo, kad CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kokia informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi; informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai; faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas. Įvertinusi Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 46 straipsnio, CK 6.149 straipsnio nuostatas, aplinkybę, kad UAB „SDG“ 2010 m. gruodžio 16 d. generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas UAB „SDG“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas, su kuriuo darbuotojai, tarp jų ir tie, kurie perėjo dirbti pas atsakovą, buvo supažindinti pasirašytinai ir buvo įspėti dėl galbūt neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties naudojimo, taip pat tai, jog darbuotojai, nutraukę darbo sutartis su UAB „SDG“, buvo skatinami pasirašyti nekonkuravimo susitarimus, tačiau tą padaryti atsisakė, o atsakovui G. L., kaip buvusiam UAB „SDG“ vadovui, buvo žinoma visa informacija, sudaranti ieškovo komercinę paslaptį, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo UAB „SDG“ komercinę paslaptį sudaranti informacija (duomenys apie klientus, sutartys, komercinių pasiūlymų formos) buvo perduoti atsakovui UAB „Verslo aljansas“ ir naudojami šios įmonės veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę taip pat patvirtina duomenys apie klientus, kurie nutraukė sutartis su UAB „SDG“ ir netrukus analogiškos formos ir turinio sutartis sudarė su UAB „Verslo aljansas“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vystant atsakovo UAB „Verslo aljansas“ veiklą buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo UAB „SDG“ komercinėmis paslaptimis ir taip nesąžiningai konkuruota, atsakovo galimybė sėkmingai veikti rinkoje buvo paremta ieškovo sukurtais ištekliais. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovų sąmoningai atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriais siekta įgyti konkurencinį pranašumą ieškovo atžvilgiu (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Tokios pat veiklos plėtojimas, klientų perėmimas, ieškovo komercinių paslapčių naudojimas, kvalifikuotų darbuotojų grupės perėmimas leidžia teigti, kad ieškovo konkurencinė aplinka tame pačiame specifiniame rinkos segmente, kuriame veikia ir atsakovai, buvo aiškiai pabloginta ir tai padarė ieškovui žalos.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio, nurodė, kad nagrinėjamu atveju visų atsakovų veiksmai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), pasireiškę ieškovo klientų perėmimu, atitinka CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos civilinės atsakomybės požymius; sprendė, kad ieškovui padarytą žalą geriausiai atspindi klientų, kurie pradėjo bendradarbiauti su atsakovu, sutarčių, sudarytų su ieškovu ir vėliau nutrauktų, vertė, kuri konkrečiu atveju ir laikytina dėl nesąžiningos atsakovų konkurencijos ieškovo patirtais nuostoliais, atitinkančiais teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovas buvo sudaręs ilgalaikes, neterminuotas sutartis su UAB „Agrogrupė“, UAB „Utenos antrinis popierius“, UAB „Scan Sorlie Baltic“, VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centru, UAB „Biržų komunalinis ūkis“, UAB „Būtenta“, UAB „Homes in the wood“, Biržų rajono Medeikių žemės ūkio bendrove, UAB Dirvonų lentpjūve, UAB „Svaita“, UAB „Socius“. Jeigu sutartys su šiais klientais nebūtų nutrauktos, iš jų ieškovas būtų gavęs 57 146,40 Lt pajamų. Teisėjų kolegija sprendė, kad nuostolių suma, kurią ieškovas įrodinėja atsakovo gautu pelnu ir kitų klientų, nutraukusių bendradarbiavimą su UAB „SDG“, sutartimis, nėra pagrįsta, todėl šios ieškovo reikalavimo dalies netenkino. Kadangi bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija 57 146,40 Lt priteisė iš atsakovų solidariai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovai UAB „Verslo aljansas“, G. L. ir G. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui kaip žalą negautas pajamas, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos taisyklės priteisti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų negautą grynąjį pelną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; kt.). Teismas iš esmės pripažino egzistuojant daugelį kriterijų, kurie lemia žalos priteisimą, tačiau netinkamai vertino jų turinį ir dėl to priteisė neadekvatų tariamai ieškovo patirtos žalos dydį, t. y. nusprendė atlyginti visas ieškovo negautas pajamas – 57 146,40 Lt, bet neatliko jokių detalesnių skaičiavimų ir nesiaiškino, kokios būtų ieškovo sąnaudos, teikiant paslaugas pagal sutartis, ir koks yra įprastinis ieškovo vykdomos veiklos pelningumo koeficientas; laikotarpis, už kurį priteistas nuostolių atlyginimas, yra ilgesnis negu vieneri metai (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis); priteistas žalos dydis apskaičiuotas klaidingai ir iš atsakovų ieškovui priteista 14 301,40 Lt daugiau. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą ieškovo pozicija dėl tariamai patirtos žalos buvo nenuosekli, jis procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodydavo skirtingas faktines aplinkybes ir pateikdavo skirtingus žalos skaičiavimus. Be to, ieškovo ir buvusių darbuotojų sudarytose darbo sutartyse nebuvo nustatytas terminas, kurį ieškovo komercinė paslaptis turėjo būti saugoma darbuotojams nutraukus darbo santykius su ieškovu, todėl laikotarpis, už kurį teismas galėjo priteisti žalą, negalėjo būti ilgesnis negu 12 mėnesių. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos pelningumo koeficientą (6,11) ir laikotarpį, už kurį ginčo situacijoje apskritai galėjo būti skaičiuojamas žalos atlyginimas, darytina išvada, kad ieškovui galėtų būti priteista ne daugiau kaip 2136,06 Lt grynojo pelno.

2. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 183, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. I. Vilkienė v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „LITEKSAS“ ir kt. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „SDG“ prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga ir proceso dalyvių duotais paaiškinimais bei parodymais, teisingai įvertino atsakovų veiksmus, jų neteisėtą elgesį ir pagristai sprendė, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovą ir taip nepagrįstai praturtėjo. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visetą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Priteistos žalos dydis yra visiškai įrodytas ieškovo pateiktais įrodymais ir tik minimaliai kompensuoja dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos jo turėtus nuostolius. Atsakovų apskaičiuota žala – 2136,06 Lt – yra nepagrįsta ir aiškiai per maža, neatitinkanti visiško žalos atlyginimo principo (CPK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis), apskaičiuota remiantis subjektyviais samprotavimais ir skaičiavimais. Sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės ir nepaneigia jo teisėtumo.

 

Tretieji asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis); pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

 

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus: 1) numatytus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (ieškovo darbuotojai buvo skatinami nutraukti darbo sutartis su ieškovu ir įsidarbinti pas jo tiesioginį konkurentą (atsakovą); 2) numatytus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte (plėtojant atsakovo veiklą, buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercinėmis paslaptimis). Šios apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados kasaciniu skundu nėra ginčijamos (taigi nesudaro kasacinio nagrinėjimo objekto). Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 57 146,40 Lt žalos atlyginimo (ieškovo negautos pajamos). Atsižvelgdamas į kasaciniu skundu suformuotas bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, kasacinis teismas pasisako dėl teisės klausimo, susijusio su atlygintinos žalos dydžiu, kai žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais, perviliojant darbuotojus bei pasinaudojant komercine paslaptimi (CK 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas). 

 

Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, kai žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (perviliojant darbuotojus bei pasinaudojant komercine paslaptimi)

 

Aktualus teisinis reguliavimas ir teismų praktika

 

Tarptautinėje teisėje, konkrečiai 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“ ir Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights (TRIPS sutartis); tai vienas iš dokumentų, prie kurio prisijungė Lietuva, stodama į Pasaulio prekybos organizaciją), 39 straipsnyje „Komercinių paslapčių apsauga“ neįtvirtinta nuostatų, susijusių su žalos atlyginimu. TRIPS sutarties III dalies „Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas“ 2 skyriaus „Civilinis bei administracinis procesas ir žalos atlyginimo priemonės“ 45 straipsnio „Nuostolių atlyginimas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad „teismai turi teisę įpareigoti pažeidėją atlyginti teisės turėtojui nuostolius, ir atlyginimas (kompensacija) turi būti pakankamas, kad kompensuotų teisės turėtojo dėl jo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo patirtą žalą, kai pažeidėjas, žinodamas arba turėdamas rimtą pagrindą manyti, jog pažeidžia teisę, ėmėsi neteisėtos veiklos“. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teismai taip pat turi teisę įpareigoti pažeidėją apmokėti teisės turėtojo išlaidas, į kurias gali įeiti ir atitinkamas mokestis patikėtiniui / advokatui. Atitinkamais atvejais valstybės narės gali įgalioti teismus, kad šie įgaliotų išieškoti pelną ir / ar apmokėti tikėtinus nuostolius net tada, kai pažeidėjas ėmėsi neteisėtos veiklos, nežinodamas ar neturėdamas rimto pagrindo manyti, jog ėmėsi neteisėtos veiklos“. TRIPS sutarties nuostatos yra minimalus standartas valstybėms narėms, taigi nacionalinėje teisėje gali būti numatytas ir kitoks teisinis reguliavimas dėl žalos atlyginimo, tik svarbu, kad tai neprieštarautų aptartam TRIPS sutartyje įtvirtintam minimaliam standartui

Europos Sąjungos valstybėse narėse nesant bendros pozicijos dėl to, ar 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo taikytina (ir kokia apimtimi) ir komercinėms paslaptims, yra pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo (COM/2013/0813 final – 2013/0402 (COD) (toliau – Direktyvos pasiūlymas). Direktyvos pasiūlymo 13 straipsnio „Žalos atlyginimas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad „valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios nukentėjusios šalies paraišką, įpareigotų pažeidėją, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad neteisėtai gauna, atskleidžia arba naudoja komercinę paslaptį, atlyginti komercinės paslapties turėtojui nuostolius, atitinkančius faktiškai padarytą žalą“. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „nustatydamos žalos atlyginimo sumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į visus atitinkamus veiksnius, tokius kaip neigiami ekonominiai padariniai, įskaitant nukentėjusios šalies negautą pelną, visą pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir atitinkamais atvejais – į kitus ne ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, moralinę žalą, kurią komercinės paslapties turėtojas patyrė dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo“.

Lietuvos nacionalinėje teisėje, tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kt. v. R. D. individuali įmonė „Kertupis, bylos Nr. 3K-3-66/2005, kasacinis teismas pradėjo formuoti praktiką dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, inter alia, nurodydamas, kad vienu iš žalos apskaičiavimo kriterijų gali būti ieškovo negautos pajamos, kurias turi įrodyti pats ieškovas. Šia nutartimi rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas kasacine tvarka skundžiamą sprendimą. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas išplėtotas, išaiškinant, kad ieškovo negautos pajamos šiuo atveju suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera, bylos Nr. 3K-3-418/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra ir kiti, bylos Nr. 3K-3-447/2014; kt.).

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-447/2014) taip pat išaiškinta, jog Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies (nuo 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo 2012 m. gegužės 1 d. – 15 straipsnio 4 dalis) nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais. Nurodytoje normoje įtvirtinta tam tikrų subjektų pareiga atitinkamą laikotarpį neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti, t. y. susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Tokios pareigos pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis).

 

Dėl žalos dydžio, pateiktų įrodymų ir jų vertinimo šioje byloje

 

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, kaip kriterijumi ir žalos dydžio įrodymu rėmėsi ilgalaikių, neterminuotų sutarčių, kurios buvo nutrauktos su tais pačiais ieškovo klientais, verte (UAB „Agrogrupė“, UAB „Utenos antrinis popierius“, UAB „Scan Sorlie Baltic“, VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centru, UAB „Biržų komunalinis ūkis“, UAB „Būtenta“, UAB „Homes in the wood“, Biržų rajono Medeikių žemės ūkio bendrove, UAB Dirvonų lentpjūve, UAB „Svaita“, UAB „Socius“). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šių (nutrauktų) sutarčių vertė konkrečiu atveju laikytina dėl nesąžiningos atsakovų konkurencijos ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šios apeliacinės instancijos teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis dėl toliau dėstomų argumentų.

Visų pirma, kaip buvo pažymėta pirmiau šioje nutartyje, aiškinant ir taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, negautomis pajamomis, kaip nuostoliais, yra laikomas būtent grynasis pelnas, kuris būtų gautas, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, ir kuris turi būti įrodomas pagal procesiniame įstatyme įtvirtintas taisykles (CPK 178, 185 straipsniai). Ši taisyklė, kaip minėta, taikytina ir sprendžiant dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais (perviliojant darbuotojus bei pasinaudojant komercine paslaptimi), atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius visas kitas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškovo patirtos žalos dydį turėjo nustatyti vadovaudamasis būtent grynojo pelno kriterijumi, bet ne visomis (tikėtinomis) pajamomis, kurias ieškovas (galbūt) būtų gavęs, jeigu minėtos sutartys nebūtų nutrauktos su ieškovu ir sudarytos su atsakovu UAB „Verslo aljansas“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio apeliacinės instancijos teismo taikytas žalos apskaičiavimo kriterijus ir nurodytos sumos neatitinka pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (dėl grynojo pelno), o priteista žalos suma, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir apeliacinės instancijos teismo motyvus, negali būti laikoma įrodyta (CPK 178, 185 straipsniai).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kasacinis skundas yra iš dalies pagrįstas (nepagrįstas dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje (iki 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo 2012 m. gegužės 1 d. – 16 straipsnio 4 dalyje) įtvirtinto vienerių metų termino taikymo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą).

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

                            Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. vasario 6 d. pažymą, kasacinis teismas turėjo 48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.             

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė                                         

 

                                                                                                                                            Antanas Simniškis

                                                                     

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.149 str. Dalinis turto sunaikinimas
  • CK6 6.279 str. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-62/2008
  • 3K-3-322/2008
  • 3K-3-336/2008
  • CPK
  • 3K-3-177/2006
  • 3K-3-398/2006
  • 3K-3-416/2007
  • 3K-3-427/2008
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-326/2012
  • 3K-3-418/2014
  • 3K-3-447/2014
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai