Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-09][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2280-629-2021].docx
Bylos nr.: eA-2280-629/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 288739270 pareiškėjas
Kategorijos:
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje

?

Administracinė byla Nr. eA-2280-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01779-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – R. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-351 (2.13-1.) ,,Dėl R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundo dalyje dėl NMA veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą dėl pareiškėjo skundo pripažinimo pagrįstu dėl pirmojo pažeidimo; 2) panaikinti Sprendimo 2 punktą, kuriuo NMA skirtas papeikimas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. skirtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) registruotas laiškas kartu su R. K. skirtu administracinio nusižengimo protokolu (toliau – ir Protokolas) nebuvo įteiktas minėtam asmeniui, o nuskenuotas ir įregistruotas NMA dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), kadangi adresatas ant voko buvo nurodytas NMA darbuotojas, t. y. R. K., ant voko taip pat nebuvo nurodyta, jog AAD laišką su Protokolu būtina įteikti asmeniškai R. K.. Todėl NMA Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir BRD) Dokumentų tvarkymo skyriaus (toliau – ir DTS) (duomenys neskelbtini) R. K. (NMA darbuotojui) adresuotą AAD laišką su protokolu, vadovaudamasi NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 74 punktu, nuskenavo, įkėlė ir užregistravo DVS.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad NMA pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendindama Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones, atlieka valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę, finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą ir kt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 907 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę, paskyrimo“ NMA paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę. AAD Protokole minimas žuvų įveisimas, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, iš kurių R. K. galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra pareiškėjai / paramos gavėjai pagal NMA administruojamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, o R. K. pagal jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galbūt įsigijo mailių įžuvinimui) projektus administruojančius padalinius. Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvą 95/46/EB (toliau – ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR) ir kitus teisės aktus pareiškėjo asmens duomenys, nesusiję su jo darbine veikla, buvo pradėti tvarkyti NMA.

4.       Pareiškėjas teigė, kad vadovaujantis Reglamento Nr. 1306/2013 7 straipsniu ir 1 straipsnio 2 dalimi, NMA turi užtikrinti, jog būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant išvengti interesų konflikto. Inspekcija Sprendime nevertino, kad Protokole, be kita ko, buvo nurodyta informacija apie R. K. mailiumi žuvinamus (mailių galbūt gaunant iš NMA pareiškėjų / paramos gavėjų) vandens telkinius, iš kurių naudojimo gali būti gaunamos pajamos, kurių R. K. nėra deklaravęs, o remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, NMA kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos, jį vykdo. Asmens duomenys, nurodyti Protokole, susiję su Įstatymo nuostatų vykdymu, kurio kontrolę remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi NMA privalo vykdyti, bei dėl NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės pagal NMA nuostatus, NMA teisėtai ir pagrįstai buvo pradėti tvarkyti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, t. y. asmens duomenis tvarkyti buvo būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

5.       Pareiškėjas paaiškino, kad atsakydamas į Inspekcijos klausimą, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu AAD raštui NMA direktorius sukūrė rezoliuciją, jos vykdytoju nurodydamas NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir KOS) darbuotojus, nurodė, jog NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunktyje įtvirtinta, jog DTS pagal paskirtą DVS rezoliuciją įvardytų tipų dokumentus tiesiogiai perduoda administruoti NMA struktūrinių padalinių vadovams ar valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, paskiriamiems atsakingais už dokumentų išnagrinėjimą tinkamai ir laiku – t. y. KOS vedėjui, kuris rezoliucija paskiria konkrečius vykdytojus pagal kompetenciją nagrinėti „Pasitikėjimo linija“ ir kitais būdais gaunamos informacijos turinį atitinkančius pareiškėjų, kitų asmenų pranešimus, kuriuose pateikiama informacija apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti ES ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iš kurių R. K. galbūt įsigijo mailių įžuvinimui, yra NMA pareiškėjai / paramos gavėjai, o R. K. pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo šių fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galbūt ir įsigijo) paraiškas administruojančius padalinius, todėl galbūt galėjo daryti įtaką priimant jiems palankius sprendimus. Be to, R. K., įžuvinęs Protokole nurodytus ežerus, platino ir žvejybos leidimus, t. y. galbūt galėjo gauti pajamų iš šios veiklos, kuri nebuvo deklaruota. Rezoliucija DVS KOS buvo paskirta siekiant nustatyti galimus R. K. ir NMA pareiškėjų / paramos gavėjų ryšius (R. K. naudojantis NMA pareiškėjų / paramos gavėjų paslaugomis ir galbūt gaunant pajamas), galbūt pažeidžiant teisės aktų, įskaitant Įstatymo, reikalavimus.

7.       Pareiškėjas teigė, kad įstaigoje vidinėmis tvarkomis yra užtikrinta, kad visi darbuotojai pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimus, ir informaciją, su kuria susipažįsta, išskirtinai naudotų tik tarnybiniais tikslais, todėl nesutiko su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kurioje nurodoma, kad NMA pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktą. R. K. asmens duomenys, nesusiję su jo darbine veikla, buvo atskleisti tretiesiems asmenims – Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK), kuri pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį kontroliuoja ir prižiūri kaip deklaruojantys asmenys laikosi Įstatymo. NMA paklausimas VTEK buvo siunčiamas siekiant išsiaiškinti galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą, dėl kurio galbūt turėtų būti atliekamas R. K. tarnybinės veiklos patikrinimas, nes NMA ir VTEK atlieka Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, kaip tai numatyta Įstatymo 22 straipsnyje. NMA turėjo teisinį pagrindą tvarkyti R. K. asmens duomenis Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės tikslu (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisėtumo principas; BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta teisėtumo sąlyga), nors jie NMA buvo gauti ir ne šiuo tikslu (BDAR įžanginės dalies 50 pastraipa).

8.       Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kad atplėšus R. K. skirtą voką, NMA darbuotojai negalėjo nepastebėti, kad Protokolas pateiktas tikslu įteikti R. K., o ne tikslu pradėti tyrimą dėl Protokole pateiktų AAD nustatytų nusižengimų ir tokiu būdu, NMA, savo raštvedybos sistemoje registruodama R. K. skirtą dokumentą ir jame pateiktą su juo susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims (VTEK), pradėdama tvarkyti jame nurodytus R. K. asmens duomenis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose numatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus. Sprendime netinkamai vertinta aplinkybė dėl BDAR 6 straipsnio, kuris apibrėžia duomenų tvarkymo teisėtumą, ir jo 1 dalies e punkto, kad tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (įgyvendinant įstatymo 22 straipsnyje numatytas Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijas). Sprendime neįvertinta, kad AAD dokumente, nors ir adresuotame R. K., buvo nurodyta informacija apie darbuotojo privačius interesus, kurių jis galbūt nebuvo / nėra deklaravęs ir dėl kurių galėjo kilti įtarimų dėl galimo interesų konflikto (Įstatymo 5 str. 1 d., 6 str. 1 d. ir 7 str.). VTEK savo praktikoje ne kartą yra akcentavusi, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami Įstatymo nuostatas, gavę informacijos apie galimus Įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus, turi pareigą inicijuoti atitinkamus patikrinimus. Sprendime plačiau nepasisakyta dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos, todėl Sprendimas ne tik nepagrįstas, bet ir neišsamus bei neargumentuotas, todėl ši jo dalis naikintina. Taip pat naikintinas ir skirtas papeikimas, kuris nėra proporcinga sankcija, už tokius įstaigos veiksmus, prilygintus pažeidimui, kai nurodyti teisės aktai akivaizdžiai pagrindžia NMA suteiktą ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti aptartus veiksmus, t. y. ir tvarkyti asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto apimtyje. NMA veiksmuose nėra tyčios ir kaltės NMA veiksmuose. NMA Inspekcijos Sprendimo 3 punktą  nurodymą, įvykdė.

9.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

10.       Atsakovas nesutiko, kad NMA užtikrino teisėtumo principą, nes registruotu paštu iš AAD gavusi dokumentą (administracinio nusižengimo protokolą), skirtą perduoti administracinį nusižengimą padariusiam darbuotojui, jį pradėjo aktyviai tvarkyti neteisėtais tikslais, kartu perdavė jį susipažinti grupei trečiųjų asmenų. Nei vienas iš NMA skunde nurodytų teisės aktų nenustato NMA teisės viešojo intereso gynimo labui skaityti jos darbuotojui asmeniškai skirtų laiškų ir skleisti juose pateiktą informaciją tretiesiems asmenims. Inspekcijos nuomone, NMA turi pakankamai teisės aktuose nustatytų kitų priemonių, kurios suteikia jai teisę ginti viešąjį interesą teisėtais būdais, o ne skaitant per klaidą atplėštą svetimą laišką. Inspekcijai nebuvo pareigos Sprendime pasisakyti dėl NMA pateiktų argumentų, susijusių su BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, kadangi pats privačiam asmeniui skirto laiško atplėšimas padarė tolimesnį laiške pateiktų asmens duomenų tvarkymą neteisėtu. Nesuprantama, kodėl NMA įvykdė Inspekcijos sprendimo 3.1  3.3 punktuose duotus nurodymus, jei mano, kad visi NMA veiksmai, susiję su trečiojo asmens (savo darbuotojo) duomenų tvarkymu, buvo teisėti. Iš NMA pateiktos informacijos matyti, kad atplėšto trečiajam asmeniui adresuoto laiško turinys nesukėlė NMA abejonių dėl to, kad jis skirtas ne NMA, bet asmeniškai trečiajam asmeniui. NMA teigė, kad tuo atveju, jei laiškas turėtų žymą „įteikti asmeniškai“, NMA jo neatplėštų. Todėl atsakovas darė išvadą, jog NMA pasinaudojo AAD padaryta laiško siuntimo klaida ir sąmoningai pradėjo nagrinėti privačiam asmeniui skirtą informaciją. Sprendimo dalis dėl trečiojo asmens duomenų, gautų iš AAD, tvarkymo teisėtumo yra pagrįsta, išsami ir argumentuota, o faktas, kad NMA Sprendimu duotą nurodymą įvykdė, įrodo, kad NMA padarytus pažeidimus pripažino ir siekė juos pašalinti. Sprendimu buvo nustatyti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytų teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principų bei BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pažeidimai. Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, šių BDAR nuostatų pažeidimai priskirtini prie pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamos didžiausios baudos, todėl tai negali būti prilyginama nedideliam pažeidimui, o atsižvelgiant į BDAR preambulės 147 punktą, skundo tyrimo metu NMA nesiėmė jokių veiksmų trečiojo asmens patirtai žalai sumažinti, šiuos veiksmus atlikdama tik po to, kai gavo Inspekcijos nurodymą. Inspekcija, išnagrinėjusi trečiojo asmens skundą ir pripažinus jį pagrįstu, teisėtai, motyvuotai ir laikydamasi proporcingumo principo pritaikė NMA dvi BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas ir tai atitiko ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte Inspekcijai suteiktas teises.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

 

II.

 

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo NMA skundą atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. yra NMA (duomenys neskelbtini). AAD R. K. 2019 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame pateikė administracinį nurodymą sumokėti baudą. Minėtas protokolas kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. lydraščiu Nr. (11.6)-ADS-20582 buvo išsiųstas registruotu laišku pareiškėjo darbovietės – NMA adresu ((duomenys neskelbtini)), ant voko kaip duomenų gavėjas buvo nurodytas R. K.. Inspekcija 2020 m. sausio 13 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundą, papildytą 2020 m. sausio 22 d. pateikta informacija, kuriame nurodoma, jog R. K. buvo skirtas AAD registruotas laiškas kartu su jam skirtu administracinio nusižengimo protokolu, tačiau minėtas laiškas ir Protokolas nebuvo jam įteikti, o nuskenuotas ir įregistruotas NMA dokumentų valdymo sistemoje. Inspekcija NMA pateikė 2020 m. sausio 24 d. prašymą Nr. 2R-421 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją, susijusią su NMA (duomenys neskelbtini) R. K. Inspekcijai pateiktu skundu.

14.       NMA 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. BR6-911, be kita ko, informavo Inspekciją, jog adresatu ant voko buvo nurodytas NMA darbuotojas R. K., ant voko taip pat nebuvo nurodyta, jog AAD laišką su Protokolu turi įteikti asmeniškai jam, NMA (duomenys neskelbtini) R. K., t. y. NMA darbuotojui, adresuotą AAD laišką su protokolu, vadovaujantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 74 punktu, nuskenavo, įkėlė ir užregistravo DVS. NMA taip pat nurodė, kad Protokole minimas žuvų įveisimas, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iš kurių R. K. galbūt įsigijo mailių įžuvinimui, yra pareiškėjai / paramos gavėjai pagal NMA administruojamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemones, o R. K. pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai įsigijo) projektus administruojančius padalinius. NMA direktoriaus rezoliucija DVS KOS buvo paskirta remiantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunkčiu bei vadovaujantis NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. BR1-125, 3.1 papunkčiu, kuriame numatyta, jog KOS vykdo NMA administruojančių valstybės ir ES paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei padalinių veiklos kokybės kontrolę, atliekant administracinius tikrinimus, patikras vietoje bei vidinę vindikaciją), siekiant nustatyti galimus pareiškėjo ir NMA pareiškėjų / paramos gavėjų ryšius (pareiškėjui naudojantis NMA pareiškėjų / paramos gavėjų paslaugomis ir galimai gaunant pajamas), galimai pažeidžiant teisės aktų, įskaitant Įstatymo, reikalavimus. NMA pažymėjo, jog jokios kitos užduotys susipažinti kitiems NMA darbuotojams be BRD DTS registravimą atliekančių darbuotojų, paties pareiškėjo bei rezoliucijos vykdytojų, t. y. atsakingų KOS darbuotojų, siunčiamos nebuvo. NMA nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenys, susiję su galimu Įstatymo nuostatų nesilaikymu, buvo perduoti VTEK, institucijai, kuri įgaliota tikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu).

15.       Teismas nustatė, kad Inspekcija šioje byloje ginčijamu 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-351 (2.13-1.) „Dėl R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundo dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų“ nusprendė 2020 m. sausio 6 d. R. K. skundą pripažinti pagrįstu (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.); NMA pareikšti papeikimą (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.); nurodyti NMA: nedelsiant perduoti pareiškėjui iš AAD gautus jam skirtus dokumentų originalus; nedelsiant iš NMA raštvedybos sistemos ištrinti (arba nesant tam galimybės padaryti juos neprieinamus) pareiškėjui skirtus AAD pateiktus ir su tuo susijusius dokumentus; apie pareiškėjo duomenų ištrynimą (ar kitus veiksmus, apribojančius pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą) pranešti VTEK, kaip tai nustato BDAR 19 straipsnis; apie veiksmus, kurių bus imtasi informuoti pareiškėją pagal BDAR 12 straipsnį; apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 15 d. raštu informuoti Inspekciją (Sprendimo rezoliucinės dalies 3 p.). NMA 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. BR6-2878 informavo Inspekciją, jog Inspekcijos Sprendimo 3 punkte pateiktus nurodymus visiškai įvykdė.

16.        Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ), BDAR nuostatas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, pažymėjo, kad            AAD surašytą Protokolą pažeidėjui R. K. registruotu laišku išsiuntė į jo darbovietę NMA (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 str. 1 d.). NMA darbuotoja, gavusi iš AAD voką, adresuotą R. K., tačiau be žymos „įteikti asmeniškai“, visiškai pagrįstai vykdydama savo darbines funkcijas, atplėšė trečiajam asmeniui skirtą voką su jame esančiu R. K. skirtu Protokolu, nes objektyviai negalėjo žinoti, kad AAD siunčiama informacija yra konfidenciali ir skirta tik pareiškėjui. AAD padarė asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, tačiau teismas dėl minėtos aplinkybės nepasisakė, kadangi tai nėra šios bylos objektas.

17.       Teismas sutiko su Inspekcijos Sprendime padaryta išvada, jog atplėšus R. K. skirtą voką ir susipažinus su jo turiniu (lydraščiu ir Protokolu), NMA BRD DTS darbuotoja, o vėliau ir su Protokolu susipažinęs NMA direktorius bei kiti darbuotojai, negalėjo nesuprasti, kad Protokolas pateiktas tikslu įteikti jį pareiškėjui, o ne tikslu NMA pradėti tyrimą dėl Protokole pateiktų AAD nustatytų nusižengimų pareiškėjo atžvilgiu. NMA, Protokolo, skirto asmeniškai R. K., jam nepateikė, o pažeisdama BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tvarkymo teisėtumo sąlygas, toliau tvarkė R. K. asmens duomenis, tokiu būdu plėsdama pareiškėjo asmens duomenų gavėjų, kurie neturėjo teisės susipažinti su R. K. asmens duomenimis, ratą NMA bei papildomai renkant (telefonu) su pareiškėju susijusius duomenis iš AAD bei atskleidžiant Protokolo turinį VTEK.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, jog NMA direktorius asmeniškai paties trečiojo suinteresuoto asmens (R. K.) 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie jam skirtą korespondenciją, tačiau NMA į tokio pobūdžio raštą nesureagavo. Todėl teismas konstatavo, kad Inspekcija, vertindama minėtus NMA veiksmus, pagrįstai sprendė, jog NMA, savo raštvedybos sistemoje registruodama R. K. perduoti skirtą dokumentą ir jame pateiktą su juo susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus.

19.       Teismas pažymėjo, kad R. K. 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku, siųstu iš adreso (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NMA direktorių su prašymu paaiškinti, kas konkrečiai ir kokiu pagrindu atliekama su jam asmeniškai skirtu laišku, tačiau atsakymo iki skundo pateikimo Inspekcijai dienos negavo. R. K. pateikus skundą Inspekcijai, NMA trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog R. K. elektroninio pranešimo neformuluoja kaip prašymo dėl jo kaip duomenų subjekto teisės įgyvendinimo, be to, R. K. elektroninis pranešimas yra pateiktas nesilaikant Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo NMA taisyklėse nustatytos tvarkos, t. y. pateiktas nepasirašytas, kreipiamasi ne nurodytais būdais ir kontaktais; taip pat nurodė, jog pareiškėjas su minėta tvarka buvo supažindintas, tačiau ja nesivadovavo ir tai prisidėjo prie jo teisių įgyvendinimo apsunkinimo. NMA taip pat pažymėjo, jog neatsakė į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 28 d. elektroninį laišką elektroniniu paštu NMA direktoriui pateiktą nepasirašytą paklausimą, nes neidentifikavo jo kaip prašymo dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo.

20.       Teismas vertino, kad institucijoje (NMA) darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas darbiniu elektroniniu paštu leidžia tinkamai identifikuoti tiek elektroninio laiško siuntėją, tiek gavėją. Be to, kilus abejonių dėl siuntėjo tapatybės, faktą apie siuntimą / nesiuntimą galima buvo išsiaiškinti tarp darbuotojų ir žodžiu. Teismas konstatavo, jog NMA turėjo pateikti atsakymą R. K. ir reaguoti į jo elektroninį laišką, kadangi, akivaizdu, jog jo raštas siejamas su asmens duomenų tvarkymu ir BDAR nuostatomis. Todėl Inspekcija, išanalizavusi R. K. skundą ir NMA pateiktą informaciją, Sprendime teisėtai padarė išvadą, jog NMA, neatsakydama į R. K. prašymą ir nesiimdama jokių veiksmų, neįgyvendino duomenų subjekto teisių ir tuo pažeidė BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus.

21.       Teismas pažymėjo, jog nekvestionuoja NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės, reglamentuotos teisės aktais, įskaitant ir vykdant kontrolę mailiumi žuvinamų vandens telkinių ir kt. Ginčo nėra, jog NMA atlieka valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės NMA yra paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę. Tačiau NMA, net ir disponuodama Protokole nurodyta informacija dėl R. K. Protokole nurodytų ežerų įžuvinimo, negalėjo pažeisdama BDAR principus Protokolo pagrindu, nukreipti (NMA direktoriaus rezoliucija) atlikti tyrimą NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriui ar kreiptis į VTEK. Teismo vertinimu, NMA, siekdama įgyvendinti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, turėjo inicijuoti savarankišką tyrimą NMA darbuotojo R. K. atžvilgiu, t. y., pati kreiptis į instituciją, priėmusią Protokolą (AAD), dėl minėto administracinio nusižengimo subjekto; tiesiogiai kreiptis į darbuotoją dėl paaiškinimo pateikimo ar pasinaudoti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis.    

22.       Teismas darė išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

 

III.

 

23.       Pareiškėjas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

24.       Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginču ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu dėl asmens duomenų, gautų iš AAD, tvarkymo teisėtumo ir skirtu papeikimu. BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisėtumo principas, reiškiantis, jog tam, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi remiantis teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR, t. y. esant nors vienai teisėto tvarkymo sąlygai pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, remdamasis BDAR įžanginės dalies 40, 45 ir 50 pastraipomis, pažymi, kad jei duomenų tvarkymas yra grindžiamas ES arba valstybės narės teise, o tai demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant apsaugoti visų pirma svarbius bendro viešojo intereso tikslus, asmens duomenų valdytojui turėtų būti leidžiama toliau tvarkyti duomenis neatsižvelgiant į tikslų suderinamumą. 

25.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog ne tik NMA, bet ir VTEK atlieka Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, kaip tai numatyta Įstatymo 22 straipsnyje, t. y. NMA turėjo teisinį pagrindą tvarkyti Pareiškėjo asmens duomenis Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės tikslu (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisėtumo principas; BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta teisėtumo sąlyga), nors jie NMA buvo gauti ir ne šiuo tikslu (BDAR įžanginės dalies 50 pastraipa). NMA nuomone, VDAI sprendime netinkamai vertino aplinkybę, kurią NMA ne kartą akcentavo savo atsakyme į VDAI paklausimą, kad pagal BDAR 6 straipsnį, kuris apibrėžia duomenų tvarkymo teisėtumą, ir jo 1 dalies e punktą, kad tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (Įgyvendinant Įstatymo 22 straipsnyje numatytas Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijas), o teismas, nagrinėdamas bylą vienašališkai vertino NMA pateiktas aplinkybes ir į jas visiškai neatsižvelgė. Remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, NMA kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos, jį vykdo, todėl teigti, kad NMA pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktus nepagrįsta, nes duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir pagrįstai, t. y. esant teisiniam pagrindui. NMA gavus informacijos apie galbūt padarytus asmenų įstatymų pažeidimus ir apribojus NMA teisę tokią informaciją tvarkyti ir / ar ja disponuoti, tai suponuotų kitus galimus teisės aktų pažeidimus, už kuriuos kiltų atsakomybė pačiai NMA. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir nepateikė vertinimo, todėl teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu.

26.       Pareiškėjas teigia, kad VTEK savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami Įstatymo nuostatas, gavę informacijos apie galimus Įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus, turi pareigą inicijuoti atitinkamus patikrinimus. Teismas sprendime dėl to nepasisakė.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad nei Inspekcija, nei teismas plačiau savo sprendime nepasisakė ir dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos. Todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neišsamus bei neargumentuotas ir naikintinas. Atitinkamai naikintinas ir skirtas papeikimas, kuris negali būti laikomas proporcinga sankcijai už įstaigos veiksmus, prilygintus pažeidimui, kai teisės aktai akivaizdžiai pagrindžia NMA suteiktą ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti minėtus veiksmus, t. y. ir tvarkyti asmens duomenis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą. NMA vertinimu, Sprendimu skirtas papeikimas paskirtas Sprendime neįvertinus visų aplinkybių, yra neproporcingas nesant tyčios ir kaltės NMA veiksmuose, o pirmosios instancijos teismas motyvuotai nevertino tokios sankcijos pagrįstumo.

28.       NMA nesutinka su teismo sprendimu, kad NMA, siekdama įgyvendinti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, turėjo inicijuoti savarankišką tyrimą NMA darbuotojo atžvilgiu. NMA, siekdama tinkamo, objektyvaus bei nešališko situacijos teisinio vertinimo, teisėtai perdavė informaciją institucijai, kurios esminė pareiga yra atlikti tokio pobūdžio tyrimus. Antra vertus, teismas nevertino aplinkybių, jog NMA galbūt nebūtų net gavusi visos ar objektyvios informacijos iš paties darbuotojo dėl galimo interesų konflikto, todėl teismo sprendimas neteisėtas, neišsamus ir nemotyvuotas.

29.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenagrinėjo ir NMA skunde išdėstyto galbūt korupcinio pobūdžio veikų ir su jomis susijusių aspektų vertinimo. BDAR negali suteikti imuniteto korupcinio pobūdžio veikoms, tokio tipo veikų užkardymas yra valstybės deleguota funkcija. Remiantis Reglamento Nr. 907/2014, 1 priedo B dalies V punktu, turi būti imtasi priemonių, kad interesų konfliktų butų išvengta. Šiuo atveju NMA atsakingi darbuotojai ėmėsi visų veiksmų pagal numatytas procedūras, kad būtų pradėtas tyrimas dėl galimo interesų konflikto, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus ir nemotyvavo šios sprendimo dalies, nevertino, kad duomenų subjektui dėl galimo netinkamo duomenų tvarkymo net nebuvo sukelta reali žala. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepatyrė nei turtinės, nei neturtinės žalos, nes su asmens duomenimis susipažino tik tikslinga asmenų grupė, vykdanti jiems pavestas funkcijas. Asmens duomenys buvo atskleisti tik teisę gauti šiuos asmens duomenis turinčiam subjektui (VTEK), todėl galima teigti, kad buvo užkirstas kelias susiformuoti didesnėms korupcijos apraiškoms ir interesų konfliktams.

30.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pats privačiam (trečiajam) asmeniui skirto laiško atplėšimas padarė tolimesnį laiške pateiktų asmens duomenų tvarkymą neteisėtu. Nei viename iš NMA paaiškinimų (argumentų) nėra jokios informacijos, kad trečiasis asmuo dar prieš jam skirto laiško atplėšimą būtų pažeidęs NMA nurodytus įstatymus ar bent būtų įtartas dėl privačių interesų supainiojimo ar korupcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Trečiajam asmeniui skirto asmeninio dokumento neperdavimas tikrajam adresatui, jo turinio atskleidimas daugiau kaip 15 NMA darbuotojų (kaip nurodyta trečiojo asmens skunde Inspekcijai) bei VTEK negali būti pateisinamas jokių teisės aktų, reglamentuojančių NMA veiklą, kontekste. Inspekcija nesutinka, kad NMA veiksmuose nebuvo kaltės. Sprendimu buvo nustatyti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytų teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principų bei BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pažeidimai. Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį šių BDAR nuostatų pažeidimai priskirtini prie pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamos didžiausios baudos, todėl tai negali būti prilyginama nedideliam pažeidimui. Skundo tyrimo metu NMA nesiėmė jokių veiksmų trečiojo asmens patirtai žalai sumažinti, šiuos veiksmus atliko tik po to, kai gavo Inspekcijos nurodymą. Papeikimas negali būti laikoma neproporcinga poveikio priemone, ypač įvertinus tai, jog pagal BDAR preambulės 148 punktą ši poveikio priemonė yra viena iš švelniausių. Pats pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kuriais grindžia tokios poveikio priemonės neproporcingumą, išskyrus tai, kad NMA veiksmuose nebuvo tyčios bei kad trečiasis asmuo nepatyrė realios žalos. Tyčios ir žalos nebuvimas galėtų būti tik aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl konkrečios poveikio priemonės už padarytą BDAR nuostatų pažeidimą taikymo, tačiau ne kaip aplinkybės, kurios apskirtai šalina galimybę taikyti poveikio priemones.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

32.       Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo 1 ir 2 punktų, kuriais dėl netinkamo trečiojo suinteresuoto asmens R. K. asmens duomenų naudojimo NMA pareikštas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

34.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

36.       Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje.

37.       Tai ir konstituciniu lygmeniu garantuojama teisinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Konstitucijos saugoma žmogaus teisė į gyvenimo privatumą nėra absoliuti, Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti teisėto informacijos rinkimo pagrindai: informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

38.       Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).

39.       Nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio Konvencijos straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

40.       Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais (Chartijos 8 straipsnio 2 dalis).

41.       Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose, be kita ko, su automatizuotu būdu tvarkomų asmens duomenų apsauga (pvz., Europos Tarybos 1981 m. Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108); 1995 m. spalio 24 d. direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama būtinybė tvarkant asmens duomenis saugoti asmens teisę į privatumą (privataus gyvenimo gerbimą) ir dar didesnis šios apsaugos poreikis, kai duomenys tvarkomi automatizuotai.

42.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privataus gyvenimo sąvoka yra plati, ji apima asmens fizinį bei psichinį neliečiamumą; tad gali apimti daugelį asmens tapatybės aspektų, tokius kaip asmens pavardė (vardas), kitos asmens tapatybės ir sąsajos su šeima nustatymo priemonės; su asmens teise į atvaizdą susiję elementai; seksualinė tapatybė ir orientacija, seksualinis gyvenimas; asmeninė informacija, dėl kurios asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ji nebus paskelbta be jo sutikimo. Pagal Konvencijos 8 straipsnį suteikiama garantija pirmiausia siekiama užtikrinti kiekvieno individo asmenybės raidą jam palaikant santykius su kitais žmonėmis, nesant jokio išorinio kišimosi. Taigi net ir viešame kontekste egzistuoja asmens sąveikos su kitais sritis, kuri gali patekti į „privataus gyvenimo“ sferą; be kita ko, privatus gyvenimas gali apimti profesinę ar verslo veiklą; taip pat teisę gyventi privačiai, nesant nepageidaujamo dėmesio (pvz., su tolesnėmis nuorodomis, Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, peticijos Nr. 18030/11, par. 191; Didžiosios kolegijos 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, peticijos Nr. 931/13, par. 129–131; Didžiosios kolegijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Burbulescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61496/08, par. 70–71; Didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Bédat prieš Šveicariją, peticijos Nr. 56925/08, par. 72; Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 30562/04 ir 30566/04, par. 66).

43.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad informacijos, susijusios su asmens privačiu gyvenimu, tvarkymas (pavyzdžiui, rinkimas, kaupimas, laikymas, panaudojimas ar kitoks atskleidimas) patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį; Konvencijos 8 straipsnis suteikia teisę į tam tikrą informacinį apsisprendimą, leidžiant asmenims remtis savo teise į privatumą dėl duomenų, kurie, nors neutralūs, yra renkami, tvarkomi ir skleidžiami visuotinai, tokia forma ar tokiu būdu, kad tai gali būti susiję su jų teisėmis pagal šią nuostatą (pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, par. 133–138, su tolesnėmis nuorodomis).

44.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad asmens duomenų kontekste privataus gyvenimo sąvoka neturi būti interpretuojama apribojančiai (pernelyg siaurai). Platus aiškinimas atitinka Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurioje nurodomas jos tikslas – užtikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis automatizuotai, visų šalių teritorijose būtų gerbiamos kiekvieno asmens teisės ir pagrindinės laisvės, o svarbiausia, jo teisė į privatų gyvenimą (pvz., 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Benedik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 62357/14, par. 102; Didžiosios kolegijos 2000 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Amann prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27798/95, par. 65).

45.       Spręsdamas, ar institucijų laikoma informacija apie asmenį yra susijusi su privataus gyvenimo aspektais, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į konkretų kontekstą, kuriame tokia informacija buvo užfiksuota ir laikoma, įrašų pobūdį, tai, kaip jie buvo naudojami ir tvarkomi ir kokie galimi to rezultatai (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, par. 67; 2011 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Khelili prieš Šveicariją, peticijos Nr. 16188/07, par. 55; 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Straka ir kiti prieš Slovakiją, peticijų Nr. 11809/12 ir 35284/13, par. 79). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma ir daugelis elementų, reikšmingų vertinant, ar priemonės, taikomos už asmens būsto ir privačių patalpų ribų, yra susijusios su jo privačiu gyvenimu. Kadangi tam tikrais atvejais žmonės sąmoningai ar tyčia dalyvauja veikloje, kuri yra ar gali būti įrašoma ar apie kurią pranešama viešai, tokio asmens pagrįsti lūkesčiai dėl privatumo gali būti reikšmingas, nors nebūtinai lemiamas, veiksnys atliekant šį vertinimą (pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, par. 193).

46.       Duomenys, siejami su intymiausiais ir labiausiai asmeniniais individo asmenybės aspektais, pavyzdžiui, duomenys apie sveikatą; religinės pažiūros; seksualinė orientacija; etninė ar rasinė kilmė; DNR informacija; taip pat įrašuose apie teistumą esantys duomenys, yra ypatingi privataus gyvenimo elementai, patenkantys į Konvencijos 8 straipsnio apsaugos sritį; tokių duomenų apsauga nuo bet kokio piktnaudžiavimo yra itin svarbi (pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizottsag prieš Vengriją, par. 192, su tolesnėmis nuorodomis; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, par. 76, 103; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje E.B. ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 31913/07, 38357/07, 48098/07, 48777/07 ir 48779/07, par. 75). Kaip griežtai privatūs, net intymūs, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įvertinti ir, pavyzdžiui, duomenys, susiję su seksualiniu gyvenimu ir santykiais su partneriu (finansiniu priklausomumu nuo jo) (2017 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Y prieš Šveicariją, peticijos Nr. 22998/13), nukentėjusiųjų baudžiamajame procese dėl seksualinės prievartos tapatybės duomenys (pvz., 2012 m. sausio 17 d. sprendimai bylose Kurier Zeitungsverlag und Druckerei GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 3401/07; Krone Verlag GmbH & Co KG ir Krone Multimedia GmbH & Co KG prieš Austriją, peticijos Nr. 33497/07), kt.

47.       Aktualu nagrinėjamai bylai ir tai, kad Europos Sąjungos teisės lygmeniu duomenų apsaugą reglamentavo 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (pažymėtina, kad ši direktyva nuo 2018 m. gegužės 25 d. panaikinta įsigaliojus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB).

48.       Nagrinėjamu atveju, ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ).

49.       Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

50.       BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

51.       Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas nustato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtinta, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo(vientisumo ir konfidencialumo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

52.       Pagal BDAR 12 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą BDAR 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal BDAR 1522 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus, elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis. BDAR 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas sudaro palankesnes sąlygas naudotis 1522 straipsniuose nustatytomis duomenų subjekto teisėmis. BDAR 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas neatsisako imtis veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą pasinaudoti teisėmis pagal BDAR 1522 straipsnius, nebent duomenų valdytojas įrodo, kad jis negali nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 3 dalimi, duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal BDAR 1522 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip. Pagal BDAR 12 straipsnio 4 ir 6 dalis, jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone; nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl BDAR 1521 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę.

53.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad NMA registruotu paštu iš AAD gavusi dokumentą (administracinio nusižengimo protokolą), skirtą perduoti administracinį nusižengimą galbūt padariusiam darbuotojui – trečiajam suinteresuotam asmeniui, jį pradėjo aktyviai tvarkyti bei perdavė šią informaciją susipažinti grupei trečiųjų asmenų. 

54.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad NMA atlieka valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės NMA yra paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad NMA gali nepaisyti BDAR įtvirtintų reikalavimų ir asmeninio pobūdžio korespondenciją tvarkyti kitaip, nei nurodyta BDAR.

55.       Pažymėtina, kad nei vienas iš NMA apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų nenustato NMA teisės viešojo intereso gynimo tikslu skaityti šios institucijos darbuotojui asmeniškai skirtos korespondencijos ir skleisti joje pateiktą informaciją tretiesiems asmenims. Viena vertus, NMA turi pakankamai teisės aktuose nustatytų kitų priemonių, kurios suteikia jai teisę ginti viešąjį interesą teisėtais būdais, o ne analizuojant per klaidą atplėštų svetimų laiškų turinį, kita vertus, pagal ANK 621 straipsnį asmuo gali apskųsti jam nepalankų nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir tokiu būdu gintis nuo jam pareikštų įtarimų.

56.       Byloje taip pat nustatyta, kad NMA direktorius asmeniškai paties trečiojo suinteresuoto asmens (R. K.) 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie jam skirtą korespondenciją su prašymu pateikti informaciją apie tai, kas yra daroma su jam adresuotu laišku, tačiau NMA į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą nesureagavo ir atsakymo iki skundo pateikimo Inspekcijai dienos nepateikė.

57.       Remdamasi nutarties 5356 punktuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad NMA pasinaudojo AAD padaryta laiško siuntimo klaida ir sąmoningai pradėjo nagrinėti privačiam asmeniui skirtą informaciją bei ją pateikė susipažinti tretiesiems asmenims.

58.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pats susipažinimas su privačiam (trečiajam) asmeniui skirta korespondencija (laiško atplėšimas), nesant motyvuoto teismo leidimo ir įstatyminio pagrindo tokiam veiksmui atlikti, yra neteisėtas Konstitucijos, Konvencijos, Chartijos ir Reglamento aiškinimo bei taikymo prasme, todėl bet koks tolimesnis tokiu būdu gautų duomenų tvarkymas negali būti pripažįstamas teisėtu. Trečiajam asmeniui skirto asmeninio dokumento neperdavimas tikrajam adresatui, jo turinio atskleidimas daugiau kaip 15 NMA darbuotojų bei VTEK negali būti pateisinamas jokių teisės aktų, reglamentuojančių NMA veiklą, kontekste, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertinami kritiškai ir atmetami.

59.       Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame Sprendimo 1 ir 2 punktuose teisėtai ir pagrįstai konstatuoti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytų teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principų bei BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pažeidimai. Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį nurodytų BDAR nuostatų pažeidimai priskiriami prie pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamos didžiausios baudos, o BDAR preambulės 148 punkto nuostatų papeikimą galima vertinti kaip vieną iš švelniausių poveikio priemonBDAR nustatytus pažeidimus. 

60.        Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, šiuo atveju papeikimas laikytinas proporcinga poveikio priemone tik įvertinus aspektą, kad bauda, kuri galėtų būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą tiek institucijai, tiek visiems mokesčių mokėtojams. Taigi teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo pažeidimas galėtų būti prilyginamas nedideliam pažeidimui, o jam skirta poveikio priemonė – neproporcinga.

61.       Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

62.       Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

63.       Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                         Arūnas Dirvonas

 

 

                                        Milda Vainienė

 

 

                                        Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • A-1410-442/2019
  • A-934-756/2020