Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-22][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-306-916-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-306-916/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Skaita 133378179 atsakovas
Verus gustus 135139384 atsakovas
CITY PLAZA 135757861 atsakovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.3. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.3. Atstovavimas:
2.2.3.1. Atstovavimas (jame dalyvaujantys asmenys, jų įgalinimai, įgalinimų atsiradimo pagrindai, atstovavimo rūšys ir kt.)
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.1. Neteisėta veika
2.5.10.2.2. Priežastinis ryšys
2.5.10.2.4. Žala:
2.5.10.2.4.1. Turtinė žala
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.1. Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.8. Atleidimas nuo įrodinėjimo:
3.2.4.8.2. Prejudiciniai faktai
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.10. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
3.2.6.10.2. Papildomo sprendimo priėmimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-306-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00590-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 44.2.4.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verus gustus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A., S. N. ir Leonoros D. N. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skaita“, uždarajai akcinei bendrovei „City Plaza“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Verus gustus“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos (negautų pajamų) atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš UAB „City Plaza S. N. 2398,50 Lt (694,65 Eur), L. D. N. – 2398,50 Lt (694,65 Eur), V. A. – 4797 Lt (1389,31 Eur) žalos, padarytos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto naudojimo, atlyginimą; priteisti iš UAB „SkaitaS. N. 11 742,50 Lt (3400,86 Eur), L. D. N. – 11 742,50 Lt (3400,86 Eur), V. A. – 23 485 Lt (6801,73 Eur) žalos, padarytos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto naudojimo, atlyginimą; priteisti solidariai iš UAB Skaita“, UAB Verus gustus“ ir UAB „City PlazaS. N. 35 667,50 Lt (10 330,02 Eur), L. D. N. 35 667,50 Lt (10 330,02 Eur), V. A. 71 335 Lt (20 660,04 Eur) žalos, padarytos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto naudojimo, atlyginimą; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-01-6594 atkurtos ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypus: 1) 0,0196 ha (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (S. N. priklauso 49/196 dalys, L. D. N. – 49/196 dalys, V. A. – 98/196 dalys); 2) 0,2915 ha (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (S. N. priklauso 729/2915 dalys, L. D. N. – 729/2915 dalys, V. A. – 1457/2915 dalys); 3) 0,1068 ha (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (S. N. priklauso 267/1068 dalys, L. D. N. – 267/1068 dalys, V. A. –534/1068 dalys). Šiuose žemės sklypuose ilgą laiką stovėjo atsakovams priklausantys pastatai: žemės sklype (duomenys neskelbtini) UAB „Skaita“ priklausantis sargo namelis su pakeliama užtvara, UAB „City Plaza“ priklausantis automobilių stovėjimo aikštelės ženklas su užrašu „Tik Plaza prekybos ir verslo centro klientamsir UAB „Verus gustus“ priklausantys vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai; žemės sklype (duomenys neskelbtini) UAB „Skaita“ priklausantis sargo namelis, stulpas su mokamos automobilių stovėjimo aikštelės simboliu, šuns būda, voljeras ir statybinės medžiagos; žemės sklype (duomenys neskelbtini) UAB „City Plaza“ priklausantis stendas su užrašu „Plaza įvažiavimas tik klientams“. Kadangi atsakovai nepašalino jiems priklausančių menkaverčių statinių, tai ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012, kuris Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1839-343/2012, paliktas nepakeistas, atsakovai įpareigoti pašalinti menkaverčius statinius iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Ieškovų teigimu, pirmiau nurodyti statiniai ilgą laiką trukdė jiems naudotis žemės sklypais savo nuožiūra, pažeidė jų (žemės savininkų) teises, nustatytas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje; atsakovai savavališkai, be nuomos sutarties ar ieškovų leidimo, neatlygintinai naudojosi žemės sklypais, todėl ieškovai, negalėdami išnuomoti sklypų, patyrė tiesioginę žalą, kurią sudaro negautos pajamos už sklypų nuomą. Savo reikalavimus atlyginti patirtą žalą ieškovai grindė UAB „Laudomus“ atliktu 2008–2013 metų žemės sklypų nuomos kainų vertinimu, prašydami priteisti vidutinę žemės sklypų nuomos kainą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 30 d. (dienos, kai atsakovai privalėjo pašalinti savo statinius iš ieškovų žemės sklypų) iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovai nurodo, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012. Atsakovų neteisėti veiksmai yra tyčiniai, jie žinojo, kad savavališkai, be ieškovų sutikimo ir leidimo naudojasi jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, taip sukeldami ieškovams turtinę žalą – nuostolius. Jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. savavališko naudojimosi žemės sklypais, ieškovai būtų turėję galimybę juos išnuomoti ir gauti nuomos mokestį. Ieškovų vertinimu, egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), kaltė ir priežastinis ryšys; nėra CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinę atsakomybę šalinančių pagrindų.

 

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš UAB „City PlazaS. N. priteisė 1308,25 Lt (378,90 Eur), L. D. N. – 1308,25 Lt (378,90 Eur), V. A. – 2616,50 Lt (757,79 Eur) žalos atlyginimo; iš UAB „SkaitaS. N. priteisė 8103,81 Lt (2347,03 Eur), L. D. N. – 8103,81 Lt (2347,03 Eur), V. A. – 16 207,63 Lt (4694,05 Eur) žalos atlyginimo; iš UAB Verus gustus“ S. N. priteisė 6031,61 Lt (1746,88 Eur), L. D. N. – 6031,61 Lt (1746,88 Eur), V. A. – 12 063,23 Lt (3493,75 Eur) žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; 2014 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu priteisė UAB „City Plaza“ ir UAB „Skaita“ iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė V. A. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1839-343/2012, kuri yra prejudicinė nagrinėjamai bylai, konstatuota, jog atsakovų daiktų ir nesudėtingų statinių buvimas ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose sudarė kliūtis jiems be apribojimų patekti į žemės sklypus, jais naudotis; įvairūs statiniai, ieškovų sklype esantys be jų sutikimo, trukdantys savininkams savo nuožiūra naudotis nuosavybės teisės objektu, pažeidė žemės savininkų teises, įtvirtintas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad ieškovai, į teismą kreipęsi 2013 m. liepos 1 d., reiškia reikalavimus atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 30 d. (nuosavybės teisių atkūrimo datos) iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. už 55 mėnesius. Kadangi reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą už ilgesnį laikotarpį, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, tai teismas konstatavo, kad gali būti tenkinami tik reikalavimai atlyginti žalą, patirtą nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atitinkamai perskaičiavo atlygintinos žalos dydžius.

Spręsdamas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teismas vertino liudytojos I. I. parodymus, kuri teigė, kad norėjo išsinuomoti žemės sklypą Kauno mieste, susitiko su V. A., ji sklypą nuomojo 100 Lt už arą, bet liudininkė ketino nusiderėti iki 85–90 Lt (dėl reikalingų investicijų); kitų sklypų nuomos kainos buvo panašios, tačiau šis variantas I. I. buvo priimtiniausias; liudininkė žinojo apie poreikį atlikti detalųjį planavimą, dėl kurio patirtas išlaidas sutarties šalys būtų išskaičiavusios iš nuomos mokesčio arba jas būtų sumokėjusi ieškovė; teismams dėl sklypą užimančių statinių nugriovimo užtrukus, liudytoja išsinuomojo kitą sklypą. Teismas, skaičiuodamas žalos dydį, rėmėsi UAB „Laudomus“ 2008–2013 metų nuomos kainų studijoje nurodyta nuomos kaina, t. y. 89 Lt (25,78 Eur) už arą per mėnesį, pažymėdamas, kad sklypą ketinusios nuomotis liudytojos I. I. parodymai patvirtina, jog ši nuomos kaina buvo reali;žalos dydžio, apskaičiuoto neperžengiant ieškinio senaties ribų, atėmė 13 000 Lt (3765,06 Eur) detaliojo planavimo išlaidas, kurios, liudytojos teigimu, būtų buvusios išskaičiuotos nuomos kainos. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad sklype ant apšvietimo stulpo kabantis UAB „City Plaza“ priklausantis automobilių stovėjimo aikštelės ženklas su užrašu „Tik Plaza prekybos ir verslo centro klientams“ neužėmė sklypo ploto, liudytoja I. I. pripažino, jog vien tik šis ženklas nebūtų sutrukdęs išsinuomoti sklypo, sprendė, kad nėra ženklo kabėjimo ir žalos ieškovams tiesioginio priežastinio ryšio, todėl nepriteisė žalos atlyginimo iš UAB „City Plaza“. Teismas pripažino, kad UAB „Skaita“ priklausantis sargo namelis su pakeliama užtvara ir UAB „Verus gustus“ priklausantys vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai vienodai trukdė liudytojai I. I. išsinuomoti sklypą, todėl, nenustatęs šių atsakovų veiksmų bendrumo ir galimybės taikyti solidariąją atsakomybę, sprendė, jog atsakomybė dalinė ir sudaro po 1/2 dalį padarytos žalos. Dėl to priteisė ieškovams UAB ,,Skaita iš viso 32 415,25 Lt (9388,11 Eur) žalos atlyginimo; iš UAB Verus gustus“ priteistino žalos atlyginimo dydį perskaičiavo nuo 2012 m. sausio 27 d. (kada šiam atsakovui pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nes nei nagrinėjamoje, nei civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012 nėra duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į šį atsakovą su reikalavimu pašalinti vaikų žaidimų aikštelės įrenginius arba siūlę išsinuomoti žemės sklypą jiems eksploatuoti), priteisdamas iš viso 24 126,45 Lt (6987,50 Eur) žalos atlyginimo.

Spręsdamas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teismas vertino liudytojos A. K. parodymus, kuri nurodė, kad yra gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė, ketino užsiimti verslu (įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir greitojo maisto užkandinę), norėjo išsinuomoti ieškovų sklypą dešimčiai metų, būtų mokėjusi apie 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį, o už bendro (jos ir ieškovų sklypų) detaliojo plano parengimą 5000–7000 Lt (1448,10–2027,34 Eur), tačiau dėl didelio reklamos stendo „Įvažiavimas į City Plaza“, kurio V. A. negalėjo nugriauti, sklypo neišsinuomojo. Teismas nenustatė, kad A. K. detaliojo planavimo kainą siekė išskaičiuoti iš nuomos mokesčio arba reikalavo, kad detalųjį planavimą atliktų ieškovai, todėl sprendė, jog faktas, kad neatliktas sklypo detalusis planavimas, negali būti laikomas aplinkybe, galėjusia sutrukdyti ieškovams realiai išnuomoti žemės sklypą ir iš to gauti pajamų. Teismas, skaičiuodamas žalos dydį, rėmėsi UAB „Laudomus“ 2008–2013 metų nuomos kainų studijoje nurodyta 89 Lt (25,78 Eur) už arą per mėnesį nuomos kaina, pažymėdamas, kad liudytoja A. K. ketino nuomotis sklypą už 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį, jos parodymai patvirtina, jog ši nuomos kaina buvo reali. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priteisė ieškovams iš UAB „City Plaza“ iš viso 5233 Lt (1515,58 Eur) žalos atlyginimą.

Spręsdamas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad šis žemės sklypas pagal savo naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) galėjo būti nuomojamas tik tokiai veiklai, be to, norint plėtoti reikėjo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovai, pareiškę ieškinį dėl UAB ,,Skaitaįpareigojimo nusikelti nuo sklypo jai priklausančius statinius ir objektus, sklypo detaliojo plano nebuvo pradėję rengti, nepateikė įrodymų, jog realiai ketino (siūlė) išnuomoti šį sklypą be detaliojo planavimo (V. A. pripažino, kad skelbimų niekur nebuvo paviešinusi ar įdėjusi) ar kad kas nors norėjo (sutiko) išsinuomoti šį sklypą, todėl sprendė, jog ieškovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų kad UAB ,,Skaitaneteisėtais veiksmais padaryta nurodomo dydžio žala bei egzistuoja jos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo bei UAB „City Plaza“ ir UAB „Skaita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. papildomo sprendimo, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir 2014 m. sausio 22 d. papildomą sprendimą nepakeistus.

Kolegija sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (ieškovų, kaip žemės savininkų, teisių pažeidimo, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje). Kolegija sprendė, kad bylos duomenys apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius objektus ir statinius bei liudytojos I. I. parodymai patvirtino, jog ieškovai nesudarė susitarimo dėl jiems priklausančio žemės sklypo nuomos, nes jų nuosavybės teisės buvo suvaržytos dėl sklype esančių atsakovų statinių. Kolegijos vertinimu, byloje esančios UAB „Laudomus“ nuomos kainų studijos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams nepaneigia jos įrodomosios reikšmės, o tik patvirtina, kad ieškovų užsakymu buvo nustatytos žemės sklypų nuomos kainos, kurios yra rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis); dėl faktinių bylos aplinkybių ir įrodinėjimo specifikos pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo nuomos kainą, turėjo pagrindą remtis UAB „Laudomus“ išvadomis, kurios nepaneigtos bylos duomenimis. Kolegija pažymėjo, kad negautas pajamas apibūdina pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovų gautino nuomos mokesčio per laikotarpį, kuriam netaikytina ieškinio senatis, atėmė 13 000 Lt (3765,06 Eur) detaliojo plano parengimo kainą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo UAB „City Plaza“ taikyti civilinę atsakomybę; UAB „Skaita“ ir UAB „Verus gustus“ atsakomybė – dalinė, o iš UAB „Verus gustus“ priteistino žalos atlyginimo dydis skaičiuotinas nuo jos sužinojimo apie ieškovų teisių pažeidimą momento. Kolegija atmetė UAB „Verus gustus“ argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog S. N. ir L. D. N. realiai siekė išnuomoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis tretiesiems asmenims, pažymėdama, kad nors liudytoja I. I. derybas vedė su V. A., tačiau nenurodė, kad būtų nuomojusi tik šiai ieškovei priklausančią sklypo dalį, nepaneigti V. A. argumentai, jog ji veikė visų bendraturčių vardu. Kolegija pripažino, kad UAB „City Plaza“ stendas ieškovų žemės sklype (duomenys neskelbtini) objektyviai apribojo savininkų teises juo disponuoti, todėl UAB „City Plaza“ privalo ieškovams atlyginti patirtą žalą, kurios dydis nustatytinas remiantis UAB „Laudomus“ 2008–2013 metų nuomos kainų studija; ieškovai įrodė, kad dėl UAB „City Plazaveiksmų kas mėnesį prarado po 89 Lt (25,78 Eur) už arą pajamų, kurias gauti turėjo realias galimybes, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą, priteistiną sumą perskaičiavęs atsižvelgdamas į taikytiną ieškinio senatį. Kolegija nurodė, kad vien prielaida, jog ieškovai būtų galėję gauti pajamų, jeigu UAB Skaita“ būtų pašalinusi jai priklausančius statinius iš ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra nepakankama žalai įrodyti, o tokia pareiga tenka ieškovams (CPK 178 straipsnis); ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo realią galimybę išnuomoti žemės sklypą, vyko derybos su potencialiais nuomininkais ar buvo juo besidominčiųjų, todėl, neįrodžius žalos fakto ir jos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo iš UAB „Skaitapriteisimo (CPK 178, 185 straipsniai). Vertindama ieškovų argumentus dėl netinkamai nustatyto ieškinio senaties termino pradžios momento, kolegija pažymėjo, kad ji nusakoma ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą). Kadangi civilinės bylos Nr. 2-2617-877/2012 duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 19 d. ieškovai parašė sutikimą, jog nuosavybės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų atkurtos su juose teisiškai neįregistruotais statiniais, tai kolegija sprendė, jog ieškovams apie jų teisių pažeidimą buvo žinoma ne nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo įsiteisėjimo, o nuo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus atkūrimo momento. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį už laikotarpį, ankstesnį negu treji metai iki ieškinio pareiškimo dienos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Verus gustus“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai apie I. I. ketinimą išsinuomoti ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sprendė remdamiesi tik liudytojos parodymais ir V. A. paaiškinimais, byloje nėra jokių tai patvirtinančių rašytinių dokumentų (preliminarių sutarčių, susitarimų ar kitų duomenų, įrodančių, kad ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami išnuomoti žemės sklypą). Kasatorius atkreipia dėmesį į liudytojos ir ieškovės paaiškinimų prieštaringumą – jos negalėjo tiksliai pasakyti, kada vyko derybos; I. I. nurodė, kad yra UAB „Nimėjabendraturtė, nuomos sutartį ketino sudaryti nuo 2010 m. sausio mėn., tačiau VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog UAB „Nimėja“ įsteigta tik 2012 m. sausio 27 d.; jos akcininkė – G. S., o I. I. nuo 2013 m. spalio 22 d. yra įmonės direktorė, taigi 2009–2011 m. įmonės atstovai ar įgalioti asmenys negalėjo tartis dėl sklypo nuomos bendrovės veiklai. Kasatorius teigia, kad paaiškinimai dėl jų prieštaringumo ir prieštaravimų rašytiniams įrodymams turėjo būti vertinami kritiškai, jais remiantis negalėjo būti sprendžiama dėl gautinų už sklypo nuomą pajamų realumo. Kolegija skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kasatoriaus pateiktų Juridinių asmenų registro išrašų, taip pažeisdama CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir nukrypdama nuo jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Teismai, pažeisdami CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nevertino ieškovų veiksmų, kurie patvirtintų siekį gauti pajamų iš sklypo nuomos, neatsižvelgė į tai, kad V. A. paaiškino, jog skelbimų dėl sklypo nuomos niekur nedėjo, potencialių klientų neieškojo (tai tariamai darė klientai), taigi nesiėmė aktyvių veiksmų žemės sklypui išnuomoti; nėra duomenų, kad tai būtų darę ir kiti ieškovai.
  2. Dėl atstovavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Anot kasatoriaus, teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnį, nevertino į bylą pateiktų L. D. N. ir S. N. išduotų įgaliojimų V. A.; S. N. įgaliojimas išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį išduotas 2010 m. lapkričio 16 d., jokių kitų įgaliojimus patvirtinančių dokumentų nepateikta, todėl kasatorius daro išvadą, kad liudytojos parodymai apie ketinimą nuomotis visą sklypą nuo 2010 m. sausio mėn. neatitinka V. A. įgaliojimų (ji neturėjo teisės išnuomoti visą žemės sklypą); byloje nėra duomenų, kad S. N. turėjo potencialių jam priklausančios sklypo dalies nuomininkų (I. I. parodė, kad nepavykus išsinuomoti ieškovų sklypo, susirado ir 2010 m. sausio pradžioje išsinuomojo kitą sklypą). Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad L. D. N. 2011 m. sausio 25 d. V. A. išduotame įgaliojime nesuteikta teisė išnuomoti įgaliotojai priklausančią žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims; nenustatinėjo L. D. N. valios išnuomoti sklypą, netyrė, kokių veiksmų ji ėmėsi šiam tikslui įgyvendinti ir ar pajamų negavo būtent dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CK 2.137 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai sprendė, jog V. A. veikė visų bendraturčių vardu – S. N. 2010 m. lapkričio 16 d. išduotas įgaliojimas patvirtina, kad ji jo vardu galėjo veikti tik nuo įgaliojimo išdavimo datos, o L. D. N. 2011 m. sausio 25 d. išduotame įgaliojime V. A. nesuteikta teisė išnuomoti įgaliotojai priklausančią žemės sklypo dalį, taigi V. A. negalėjo veikti L. D. N. vardu.
  3. Dėl netinkamai nustatytų kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai negavo pajamų už žemės sklypo nuomą ne dėl jame stovinčios kasatoriui priklausančios vaikų žaidimo aikštelės, o dėl to, jog nesiėmė veiksmų sklypui išnuomoti – neieškojo nuomininkų, nesiūlė sklypo išsinuomoti kasatoriui, net ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2617-877/2012, nepranešė kasatoriui, kad jo veiksmai daro žalą ieškovams, o tai kelia abejonių dėl ketinimų nuomoti žemės sklypą. Kasatoriaus manymu, ieškovų, o ne jo kalti veiksmai lėmė, kad nebuvo gauta pajamų už sklypo nuomą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautos pajamos turi būti realios, pagrįstos neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis; hipotetinės pajamos nepatenka į negautų pajamų sampratą. Kadangi ieškovai kalti dėl nuostolių atsiradimo, tai kasatorius teigia, jog negali būti laikoma, kad egzistavo neteisėtų jo veiksmų ir ieškovų patirto žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
  4. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skolininko atleidimą nuo civilinės atsakomybės ir jos mažinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio būtina įvertinti ir paties ieškovo veiksmus (lėmusius galimų nuostolių padidėjimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos investicijos“ v. M. B. ir S. B., bylos Nr. 3K-3-96/2011). Kasatoriaus teigimu, ieškovai nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nebendradarbiavo su juo, todėl yra pagrindas konstatuoti jų kaltę ir mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį arba atleisti kasatorių nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis).
  5. Dėl netinkamai apskaičiuoto negautų pajamų dydžio. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus dėl aplinkybės, kad S. N. ir L. D. N. neįgaliojo V. A. išnuomoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis ir patys nesiėmė aktyvių veiksmų žemei išnuomoti (to neįrodė), kasatorius nurodo, jog žalos atlyginimas jiems negali būti priteisiamas. Teismui nusprendus, kad S. N. turi teisę į žalos atlyginimą, jo dydis perskaičiuotinas (atsižvelgiant į įgaliojimo išdavimo datą) ir sumažintinas; kasatoriaus skaičiavimu, tokiu atveju žalos atlyginimo dydis S. N. sudarytų 4856,60 Lt (1406,57 Eur), o V. A. – 7772,76 Lt (2251,15 Eur).
  6. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 185 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nevertino byloje esančių įrodymų viseto, netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nevertino ieškovų veiksmų, siekiant išnuomoti žemės sklypą, ir neatsižvelgė į jų kaltę dėl nuostolių atsiradimo, todėl neobjektyviai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Pasak kasatoriaus, šie proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo kasaciniame skunde nurodytus argumentus (tokie pat buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde) ir dėl jų pasisakė, o kasatoriaus teiginys, jog ieškovai neketino nuomoti žemės sklypų, nepagrįstas ir neatitinka bylos aplinkybių.
  2. Dėl atstovavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Nesutikdami su skundo argumentais, kad V. A. neveikė visų bendraturčių vardu, ieškovai pažymi, jog ji turėjo kitų ieškovų įgaliojimus veikti jų vardu. Vien aplinkybė, kad asmenys, ketinę nuomotis žemės sklypus, bendravo tik su viena iš ieškovų, nepaneigia kitų ieškovų realių galimybių išnuomoti savo žemės sklypų dalis ir gauti 89 Lt (25,78 Eur) už arą nuomos mokestį per mėnesį.
  3. Dėl netinkamai nustatytų kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė visas kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, žalos faktas ir jų priežastinis ryšys nustatytas įsiteisėjusiu prejudicinę galią turinčiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012; dėl žalos dydžio išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje), o kasatoriaus argumentas dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo teisiškai nepagrįstas.
  4. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skolininko atleidimą nuo civilinės atsakomybės ir jos mažinimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovų vertinimu, nėra pagrindo atleisti kasatorių nuo civilinės atsakomybės, nes jis buvo nesąžiningas – apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovai nesikreipė dėl jam (kasatoriui) priklausančios vaikų žaidimų aikštelės išardymo, nors civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012, kuri yra prejudicinė nagrinėjamai bylai, nustatyta, kad kasatorius nežino, kas pastatė statinius, jis nerado tai detalizuojančių dokumentų.
  5. Dėl netinkamai apskaičiuoto negautų pajamų dydžio. Ieškovai teigia, kad V. A. turėjo S. N. ir L. D. N. įgaliojimus veiktų jų vardu, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog tai, kad asmenys, ketinę nuomotis žemės sklypus, bendravo tik su V. A., įrodo, jog jie nesiekė išnuomoti savo žemės sklypo dalis. Be to, ieškovai pabrėžia, kad kasatoriaus neteisėti veiksmai, žalos visiems ieškovams faktas ir jų priežastinis ryšys nustatytas įsiteisėjusiu prejudicinę galią turinčiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012. Ieškovai nesutinka su kasatoriaus pateiktais žalos dydžio skaičiavimais, pažymėdami, kad į juos nepagrįstai neįtrauktas L. D. N. padarytos žalos atlyginimas ir sumažintas kitiems ieškovams priteistino žalos atlyginimo dydis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė ieškovams atlygintinos žalos dydį, todėl nėra pagrindo jį perskaičiuoti.
  6. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovų manymu, kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, skundas iš esmės grindžiamas tik tuo, kad teismai kasatoriui nepalankius įrodymus vertino nepakankamai kritiškai, kaip to norėtų kasatorius; tokia aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstų teismo procesinių sprendimų. Teismai vertino įrodymų visetą, atsižvelgė į kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012, kuri yra prejudicinė nagrinėjamai bylai, nustatytas aplinkybes. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad kiti atsakovai byloje įvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl gali būti skundžiama tik jos dalis, kuria žalos atlyginimas priteistas iš kasatoriaus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl žalos atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo

 

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries, bylos Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų negautų pajamų iš žemės sklypų nuomos dėl juose esančių atsakovams priklausančių menkaverčių statinių ir tokių pajamų dydžio. Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies ir, inter alia, priteista iš kasatoriaus: S. N. – 6031,61 Lt (1746,88 Eur), L. D. N. – 6031,61 Lt (1746,88 Eur), V. A. – 12 063,23 Lt (3493,75 Eur) žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad ieškovai neįrodė, jog ėmėsi veiksmų, dėl kurių pagrįstai turėjo gauti reikalaujamo dydžio pajamų, nėra negautų pajamų ir kasatoriaus veiksmų priežastinio ryšio. Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino byloje esančių V. A. išduotų įgaliojimų, patvirtinančių, kad S. N. tik 2010 m. lapkričio 16 d. įgaliojo V. A. išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, o L. D. N. 2011 m. sausio 25 d. išduotame įgaliojime tokios teisės V. A. apskritai nesuteikė.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad, nagrinėjant kelių ieškovų reikalavimus atlyginti jiems padarytą žalą (priteisti negautas pajamas), nenukrypstant nuo pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų, būtina vertinti kiekvieno pagrįstus lūkesčius ir realias galimybes gauti pajamų bei nustatyti jų dydį. Šioje byloje kilusį ginčą sprendę teismai nustatė, kad derybas dėl ieškovų žemės sklypų nuomos faktiškai vedė, su potencialiais nuomininkais bendravo ir nuomos sutarties sąlygas derino ieškovė V. A. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovų S. N. ir L. D. N. suinteresuotumo išnuomoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis nebuvimu, konstatavo, kad bylos duomenimis nepaneigti ieškovės nurodyti argumentai, jog ji veikė visų bendraturčių vardu ir siekė išnuomoti visą ieškovams priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada pagrįsta tik iš dalies, ji padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

Byloje pateikti S. N. 2010 m. lapkričio 16 d. ir L. D. N. 2011 m. sausio 25 d. V. A. išduoti įgaliojimai. S. N. 2010 m. lapkričio 16 d. įgaliojimu, be kitų, suteikė ieškovei teisę išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančius įgaliojime nurodytus žemės sklypus (tarp jų – ir ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame stovėjo kasatoriui priklausantys vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai), sudaryti ir pasirašyti žemės sklypų nuomos sutartį (sutartis), susitarti dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų V. A. nuožiūra. Toks įgaliojimas atitinka CK 2.137 straipsnio nuostatas, todėl S. N. su žemės sklypų nuoma susijusių teisių įgyvendinimas vertintinas atsižvelgiant į atstovės V. A. jo vardu atliktus veiksmus. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad įgaliojimas išduotas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl V. A. jo vardu galėjo veikti tik nuo šios datos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes įgaliotojas turi teisę patvirtinti įgaliotinio veiksmus (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnis). Savo valią išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis ieškovas išreiškė (patvirtino) 2010 m. lapkričio 16 d. išduodamas įgaliojimą, taip pat vėliau pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje ir jame išdėstydamas poziciją dėl reikalavimo priteisti už žemės sklypo nuomą negautas pajamas.

L. D. N. 2011 m. sausio 25 d. išduotame įgaliojime V. A. suteikta teisė atstovauti L. D. N. visose teismo įstaigose atliekant įgaliojime nurodytus veiksmus, vesti civilines ir administracines bylas bei atlikti įgaliojime nurodytus procesinius veiksmus. Toks įgaliojimo turinys patvirtina, kad V. A. buvo įgaliota atstovauti L. D. N. interesams teismuose, tačiau jai nesuteiktos teisės disponuoti įgaliotojai nuosavybės teise priklausančia ginčo žemės sklypo dalimi, taigi ir ją išnuomoti. Dėl nurodytų aplinkybių, nagrinėjant L. D. N. reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ir sprendžiant dėl jos negautų pajamų realumo ir tikėtinumo, vertintinos ieškovės galimybės, pasiruošimas ir priemonės, kurių ji ėmėsi, siekdama gauti prašomų priteisti pajamų. Kaip jau buvo nurodyta, teismai nenustatė ir byloje nepateikta jų išvadas paneigiančių duomenų, kad ieškovė L. D. N. atliko konkrečius veiksmus, siekdama išnuomoti savo sklypo dalį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ketino nuomoti žemės sklypą ir buvo numačiusi iš to gauti pajamų, kad pagrįstai galėjo tikėtis jų gauti ir pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl to teisėjų kolegija, konstatavusi, kad V. A. nebuvo įgaliota išnuomoti L. D. N. priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, įvertinusi, jog ginčą nagrinėję teismai nenustatė kitų aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės valią, pasiruošimą ir realias galimybes išnuomoti žemės sklypą bei gauti prašomą priteisti nuomos mokesčio dalį, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad L. D. N. neįrodė negautų pajamų realumo ir nepagrindė jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas L. D. N. reikalavimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą ir žalos (negautų pajamų) atlyginimą, todėl skundžiamos nutarties dalis keistina ir ieškovės L. D. N. reikalavimas priteisti iš kasatoriaus žalos atlyginimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neteisėto naudojimo atmestinas.

 

Dėl V. A. ir S. N. negautų pajamų dydžio

 

Kasatorius taip pat ginčija teismų nustatytą bei ieškovams V. A. ir S. N. priteistą negautų pajamų dydį, nurodydamas, kad ieškovai nepateikė rašytinių dokumentų ar kitų duomenų, įrodančių, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami išnuomoti žemės sklypą,V. A. paaiškino, kad skelbimų dėl sklypo nuomos niekur nedėjo, potencialių klientų neieškojo, nėra duomenų, jog kiti ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų žemės sklypui išnuomoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Ginčą nagrinėję teismai nustatė, kad V. A. vedė derybas su I. I. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos, kurį I. I. ketino nuomotis penkeriems metams, tačiau, užtrukus ginčams teisme dėl statinių žemės sklype nugriovimo, išsinuomojo kitą žemės sklypą. Teismai sprendė, kad nurodytų aplinkybių pakako kasatoriaus, kuriam priklausantys vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai buvo ginčo žemės sklype, civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

Byloje teismų nustatyta, kad ieškovai turėjo realią galimybę išnuomoti I. I. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tačiau to nepadarė, nes I. I. atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį dėl jame esančių kasatoriui priklausančių vaikų žaidimų aikštelės įrenginių. Teismai atsižvelgė į šią aplinkybę, tačiau neįvertino, kad byloje nepateikta duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovai aktyviai siekė išnuomoti žemės sklypą ir ėmėsi priemonių kitiems potencialiems nuomininkams surasti V. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ketinimą išnuomoti žemės sklypą viešai neskelbė, klientų neieškojo (ją susirado pati I. I. ). Nors nuosavybės teisės į žemės sklypus Kauno apskrities viršininko įsakymu ieškovams atkurtos dar 2008 m., jie nesikreipė į kasatorių, kad šis pašalintų vaikų žaidimų aikštelės įrenginius iš žemės sklypo, kas padidintų galimybes išnuomoti žemę, – byloje nustatyta, kad apie ieškovų teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2012 m. sausio 27 d., kai jam buvo įteiktas ieškinys civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad siūlė kasatoriui išsinuomoti žemės sklypą vaikų žaidimų aikštelės įrenginiams eksploatuoti, nors, siekdami išnuomoti žemės sklypą, galėjo pasiūlyti tai padaryti faktiškai žemę užėmusiam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismų nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad V. A. ir S. N. ruošėsi išnuomoti žemės sklypą, dėjo maksimalias pastangas, siekdami gauti pajamų jo nuomos ir turėjo realias galimybes gauti prašomo priteisti dydžio pajamas, t. y. turėjo pagrindą tikėtis, jog jų sklypo dalis bus išnuomota. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir bylos aplinkybes, spręstina, kad ieškovai neišnuomojo žemės sklypo ir negavo pajamų tiek dėl jame esančių kasatoriaus įrenginių, tiek dėl nepakankamų savo pastangų.

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad ieškovai neišnuomojo žemės sklypo I. I. dėl jame esančių kasatoriui priklausančių vaikų žaidimų aikštelės įrenginių, svarbu atsižvelgti į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovų neveikimas prisidėjo prie to, jog nebuvo gauta pajamų iš žemės sklypo nuomos. Remdamasi pirmiau aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis ir kasatorių iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje netaikydamas CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir tai turėjo įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui. Konstatuotas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškovams V. A. ir S. N. priteistą negautų pajamų dydį sumažinant perpus (50 proc.)priteisiant iš atsakovo: V. A. – 6031,62 Lt (1746,88 Eur), S. N. – 3015,81 Lt (873,44 Eur) žalos atlyginimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nesudaro kasacijos dalyko.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, turi būti perskirstomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose UAB „Verus gustus“ turėtos, taip pat iš jo ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos bei išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pakeitus teismų procesinius sprendimus, patenkinta 23,44 proc. ieškovų ieškinio reikalavimų (iš jų 19,38 proc. – iš atsakovo UAB „Verus gustus“), 62,5 proc. UAB „Verus gustus“ apeliacinio ir kasacinio skundų reikalavimų.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdami ieškinį, ieškovai sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) žyminio mokesčio, o 4485 Lt (1298,95 Eur) žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį ir į priteistų iš atsakovo UAB „Verus gustus“ sumų proporcijas, pakeistinas pirmosios instancijos teismo atliktas šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, iš ieškovų proporcingai jų reikštiems reikalavimams valstybei priteistina 3816,52 Lt (1105,34 Eur) nesumokėta žyminio mokesčio dalis (iš V. A. – 1928,06 Lt (558,40 Eur), iš S. N. ir D. N. N. – po 954,13 Lt (276,34 Eur) bei sumažintina iš UAB „Verus gustus“ V. A. (iki 96,90 Lt (28,06 Eur) ir valstybei (iki 226,45 Lt (65,58 Eur) priteistina žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį ir į priteistų iš atsakovo UAB „Verus gustus“ sumų proporcijas, atitinkamai pakeistinas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu V. A. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis, iš UAB „Verus gustus“ priteistina 41,99 Lt (12,16 Eur) šių išlaidų atlyginimo.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas apeliacinį ir kasacinį skundus, atsakovas sumokėjo po 724 Lt (209,68 Eur) žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintą skundų dalį ir į sumažintų (atmestų) ieškovams priteistinų sumų proporcijas, atsakovui iš V. A. ir D. N. N. priteistina po 362 Lt (104,84 Eur), iš S. N. 181 Lt (52,42 Eur) žyminio mokesčio.

Pateikdami atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, ieškovai turėjo 600 Lt (173,77 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas prašė priteisti iš atsakovų. Prašomų atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patyrusiai V. A. priteistinas 1/3 dalies turėtų išlaidų atlyginimas, proporcingas atmestai atsakovo apeliacinio skundo daliai,75 Lt (21,72 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pateikdami atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovai turėjo 700 Lt (202,73 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas prašo priteisti iš kasatoriaus. Prašomų atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patyrusiai V. A. priteistinas turėtų išlaidų atlyginimas, proporcingas atmestai kasacinio skundo daliai, – 262,50 Lt (76,02 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atlikus UAB „Verus gustus“ ir V. A. priteistinų sumų už patirtas išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme įskaitymą, UAB „Verus gustus“ priteistina iš V. A. 7,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 15,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Padalijus šias išlaidas ieškovams proporcingai jų reikalavimams ir patenkintai kasacinio skundo daliai, gauta suma artima arba mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 359 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis dėl žalos, padarytos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto naudojimo, atlyginimo priteisimo iš UAB Verus gustus“, ir paskirstytos su šiuo reikalavimu susijusios bylinėjimosi išlaidos:

priteisti V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) 1746,88 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 88 ct) žalos atlyginimo;

priteisti S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) 873,44 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris Eur 44 ct) žalos atlyginimo;

atmesti L. D. N. reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš UAB Verus gustus“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto naudojimo;

priteisti V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) 28,06 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 6 ct) žyminio mokesčio;

priteisti valstybei iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 558,40  Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 40 ct) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660);

priteisti valstybei iš S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 276,34 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 34 ct) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660);

priteisti valstybei iš L. D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 276,34 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 34 ct) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660);

priteisti valstybei iš UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) 65,58 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 58 ct) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Likusią Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. papildomo sprendimo dalis, kuria V. A. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš UAB „Verus gustus“, ir priteisti V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) 12,16 Eur (dvylika Eur 16 ct) atstovavimo išlaidų.

Likusią Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) iš L. D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 104,84 Eur (vieną šimtą keturis Eur 84 ct) apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) iš S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52,42 Eur (penkiasdešimt du Eur 42 ct) apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio

Priteisti UAB Verus gustus“ (j. a. k. 135757861) iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,10 Eur (septynis Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                    Birutė Janavičiūtė

                                                                                    Donatas Šernas

Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 2-2617-877/2012
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CK2 2.137 str. Įgaliojimas
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • 3K-3-96/2011
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-469/2009
  • 3K-3-156-687/2015
  • 3K-3-391/2013
  • 3K-3-220/2014
  • CK2 2.133 str. Per atstovą sudaryto sandorio pasekmės
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos