Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-16][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-395-313-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-395-313/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188771865 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.3.5.2.1. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3.5.2. Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.3. Šeimos teisė
2.3.5. Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
3.2.12. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-395-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05778-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei K. P. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).    

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

  

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui A. P. priteistą išlaikymą nuo 72,40 Eur iki 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

3.       Ieškovė nurodė, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo pasikeitė išlaikymo galimybės ir sąlygos, padidėjo nepilnametės dukters A. P. minimalūs poreikiai visapusiškai ir harmoningai vystytis, todėl vaikui išlaikyti reikia daugiau lėšų. A. P. minimaliems poreikiams patenkinti reikia apie 300 Eur per mėnesį. Ieškovei tenkanti vaiko išlaikymo prievolės dalis sudaro 130 Eur per mėnesį, atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo prievolės dalis – 170 Eur per mėnesį.

4.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas sumažinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui D. P. priteistą išlaikymą nuo 150 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

5.       Atsakovas nurodė, kad, priteisus nepilnametei dukteriai D. P. 150 Eur išlaikymą, jis faktiškai neturi lėšų savo poreikiams patenkinti. Atsakovo vidutinės mėnesio pajamos 2017 metais (iki rugpjūčio mėn.) sudarė 297,50 Eur (neatskaičius mokesčių), 222,40 Eur jis privalo skirti vaikams išlaikyti, vadinasi, jam pačiam lieka 75,10 Eur, o tokią sumą atsakovas turi sumokėti valstybei mokesčių forma. Atsakovas savo poreikius gali patenkinti tik tiek, kiek sudaro jo tėvų teikiama materialinė pagalba. Išlaikymo skola pradėjo formuotis nuo 2017 m. gegužės mėn., nes atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti abiem dukterims 222,40 Eur išlaikymą.

6.       Institucija, teikianti išvadą, sutiko su ieškovės ieškiniu ir atitinkamai nesutiko su atsakovo priešieškiniu.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė priešieškinį, o ieškinį patenkino iš dalies: padidino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui A. P. priteisto išlaikymo dydį iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 5 d., iki vaiko pilnametystės; atmetė kitą ieškinio dalį.

8.       Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad A. P. turi sveikatos problemų, jai diagnozuota vidutinio sunkumo bronchų astma, kontroliuojamas alerginis rinitas bei II laipsnio hipermetropija. Ieškovei anksčiau kas mėnesį buvo mokama 237,26 Eur vaiko priežiūros išmoka, o nuo 2017 m. liepos 1 d. mokama 139,43 Eur vaiko priežiūros išmoka. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, priteisė šalių nepilnametei dukteriai D. P. iš atsakovo 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 300 Eur. Abi šalys neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas 2016 m. gruodžio 22 d. buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam skirta 724 Eur bauda ir 30 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios būtų atsiradusios po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo ir sudarytų pagrindą mažinti D. P. priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas siekia vienos dukters išlaikymo dydžio sumažinimu padengti (padidinti) kitos dukters išlaikymą, t. y. atsakovas grindžia savo turtinės padėties pablogėjimą ne tomis aplinkybėmis, kurios egzistuoja dabar, o tomis aplinkybėmis, kurios egzistuotų, jeigu būtų patenkintas ieškinys dėl kitai dukteriai priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tas aplinkybes, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, jis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog turi sveikatos problemų, kurios kliudytų dirbti, ieškotis geriau mokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, kurios užtikrintų tiek paties atsakovo, tiek ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog turi žalingų įpročių, t. y. mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, be to, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo motina. Teismo vertinimu, nepakankamai gera atsakovo turtinė padėtis susidarė ir dėl jo paties netinkamo gyvenimo būdo, t. y. dėl per dažno alkoholinių gėrimų vartojimo ir rūkymo.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia prastą jos turtinę padėtį, t. y. kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kad dažnai serga šalių nepilnametės dukterys, todėl ieškovė negali dirbti, nors planuoja vėl dirbti, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms.

12.       Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad 300 Eur suma nepilnametės dukters A. P. poreikiams tenkinti yra per didelė. Teismo vertinimu, ieškovė galėtų truputį sutaupyti, pvz., tokio amžiaus vaiko higienos priemonėms, interneto paslaugoms, nenumatytoms išlaidoms ir kt. Teismas sprendė, kad šešerių metų vaiko poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į tėvų galimybes, užtektų apie 280 Eur per mėnesį.  

13.       Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog egzistuoja pagrindas padidinti A. P. priteisto išlaikymo dydį iki 140 Eur.

14.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo oficialiai gaunamos pajamos nepasikeitė (lyginant su tomis pajamomis, kurias jis gavo, kai D. P. buvo priteistas atlyginimas). Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog, praėjus vieneriems metams, sumažėjo šios šalių dukters poreikiai, priešingai, vaikas auga, todėl didėja jo poreikiai. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, atmetė priešieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

15.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ir priėmė naują sprendimą  tenkino atsakovo reikalavimą ir sumažino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui D. P. priteistą išlaikymą nuo 150 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės; padidino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui A. P. priteisto išlaikymo dydį iki 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės.

16.       Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritarė iš dalies atsakovo argumentams, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos A. P. išlaikyti yra pagrįstos: pvz., nenumatytos išlaidos (30 Eur per mėn.), išlaidos aprangai ir avalynei (40 Eur per mėn.), išlaidos higienos priemonėms (15 Eur per mėn.) nėra būtinos tokio amžiaus vaikui, o ieškovės skaičiuojamos išlaidos būstui ir nuomai (60 Eur per mėn.) bei internetui (10 Eur per mėn.) yra aiškiai per didelės. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, jog moka 50 Eur už buto nuomą, o gaunamas 139 Eur pajamas išleidžia būstui išlaikyti, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Kolegijos vertinimu, pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą nėra aišku, ar 50 Eur suma už buto nuomą yra įskaičiuota į 139 Eur sumą, skiriamą būstui išlaikyti. Kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatavo, kad ieškovės pateiktas išlaidų A. P. išlaikyti apskaičiavimas yra netikslus ir nepagrįstas.

17.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, nepakankamai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą atsakovo gaunamų pajamų ir vaikų poreikių aspektu bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus šio principo taikymo kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

18.       Kolegija pažymėjo, kad teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su sprendimo priėmimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – įvertinimu. Teismas tokio pobūdžio bylose turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Kolegija, remdamasi šiais argumentais, sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Priešingu atveju susiklosto situacija, kad atsakovas, gaudamas 297,50 Eur pajamas per mėnesį, turi skirti 290 Eur dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti, vadinasi, jo paties būtiniesiems poreikiams patenkinti lieka 7,50 Eur per mėnesį. Kolegijos vertinimu, tokia situacija visiškai neatitinka logikos, protingumo ir proporcingumo kriterijų, objektyviai apriboja atsakovo galimybes išvis teikti vaikams išlaikymą, sudaro pagrindą didėti išlaikymo skolai ir išieškoti ją per antstolius, o tas dar labiau apsunkina atsakovo turtinę padėtį.

19.       Kolegija priėjo prie išvados, kad A. P. poreikiams patenkinti yra pakankama 260 Eur suma, prie vaiko poreikių tenkinimo abu tėvai privalo prisidėti lygiomis dalimis, todėl šiam šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis didintinas nuo 72,40 Eur iki 130 Eur.

20.       Kolegija nurodė, kad kita šalių duk D. P. yra sulaukusi beveik dvejų metų amžiaus, jos poreikiai yra mažesni negu penkeriais metais vyresnės sesers, ieškovė, atsiliepdama į priešieškinio reikalavimą, nepasisakė dėl jaunesnės dukters poreikių, todėl, laikantis abiejų vaikų lygiateisiškumo principo, D. P. priteisto išlaikymo dydis mažintinas nuo 150 Eur iki 100 Eur.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

21.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, suformuotos CK 3.192 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, kad teismai, analizuodami konkretaus vaiko poreikius, turi vadovautis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, jog teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Šios bylos atveju kolegija visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktas išlaidų A. P. išlaikyti apskaičiavimas yra netikslus ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad A. P. būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidos buvo įvertintos žymiai mažiau, negu sudaro minimali mėnesinė alga. Todėl pirmiau įvardyta apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka vaiko interesų, bendrųjų teisės principų ir kasacinio teismo praktikos.

21.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šias materialiosios teisės normas. Kolegija be pagrindo konstatavo, kad, sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti taikomi ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams, jo vystymuisi būtinoms sąlygoms ir tėvų turtinei padėčiai ir kartu turi būti įvertinta sprendimu priteisto išlaikymo dydžio atitiktis šiems kriterijams. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Šios bylos atveju kolegija formaliai įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, visiškai neanalizavo jo pastangų ir siekių gauti didesnes pajamas. Kolegija neįvertino tų faktinių aplinkybių, kad atsakovas ne tik nesiekia gauti didesnių pajamų, bet tyčiniais veiksmais netgi blogina savo turtinę padėtį (piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jam skirta administracinė nuobauda). Be to, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

21.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kolegija, pasisakydama dėl A. P. poreikiams patenkinti būtinų išlaidų, netinkamai vertino ieškovės pateiktus argumentus (įrodymus), be pagrindo rėmėsi tik atsakovo pateiktais argumentais ir įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.   

22.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 3.192 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo atitinkamos kasacinio teismo praktikos yra nepagrįsti. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti vaikams išlaikymą ir kartu tinkamai išsprendė klausimą dėl vaikams priteistų išlaikymų dydžių pakeitimo.    

22.2.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą. Kolegija išsamiai įvertino visas šiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi aktualia teismų praktika (žr. pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018) ir padarė tinkamas išvadas dėl nepilnamečiams vaikams išlaikyti reikalingų lėšų ir tėvų galimybių skirti atitinkamas lėšas vaikams išlaikyti.

22.3.                      Kasaciniame skunde be pagrindo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kolegija pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktą vaiko poreikių sąrašą, atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti vaikams išlaikymą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

 

23.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

24.       Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.  

25.       CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

26.       Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teisėjų kolegija nurodo, kad kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

27.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

28.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad bylos šalys turi du nepilnamečius vaikus – dukteris A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino bylos šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti A. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nutraukė bylos šalių santuoką ir, be kita ko, priteisė D. P. išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki vaiko pilnametystės.

29.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi A. P. priteisto išlaikymo dydį iki 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas savo ruožtu pateikė priešieškinį, reikalaudamas sumažinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu D. P. priteisto išlaikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.  

30.       Bylą nagrinėjusių teismų pozicijos išsiskyrė dėl bylos šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas (nors ir mažesne apimtimi, negu reikalavo ieškovė) padidinti A. P. priteisto išlaikymo dydį iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir kad, priešingai negu reikalavo atsakovas, nėra pagrindo mažinti D. P. priteisto išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu priėjo prie išvadų, kad, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas sumažinti D. P. priteisto išlaikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir kad A. P. priteisto išlaikymo dydis didintinas iki 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijus, šio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su sprendimo priėmimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo, be kita ko, įvertinti teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.

32.       Ieškovė nesutinka su pirmiau įvardytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijus, be to, be pagrindo rėmėsi pirmiau minėta kasacinio teismo nutartimi, nes ji nėra teismo precedentas.  

33.       Pažymėtina, kad klausimas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų taikymo yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl pirmiau įvardytų kasacinio skundo argumentų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

34.       Kaip pirmiau minėta, teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas.

35.       Pažymėtina, jog panašus (pirmiau pateiktam) aiškinimas atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pasisakyta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (žr. pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

36.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, turėjo (iš naujo ar pakartotinai) vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, yra nepagrįsta. Kaip jau buvo nurodyta, toks vertinimas reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą.

37.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-382-421/2017, 26 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 31 punktas).

38.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 nėra teismo precedentas šioje civilinėje byloje, nes skiriasi esminės bylų faktinės aplinkybės, ir kartu konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas be pagrindo vadovavosi aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

39.       Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turtinės padėties esminį pablogėjimą ir (ar) D. P. poreikių sumažėjimą po teismo sprendimo, kuriuo šiam nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo, todėl, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

40.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties, kuria patvirtinta bylos šalių taikos sutartis dėl išlaikymo A. P. teikimo, priėmimo padidėjo šio vaiko poreikiai, be to, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis (ieškovė gauna mažesnes pajamas, negu gavo 2013 metais). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, tačiau kartu akcentavo ir atsakovo turtinės padėties, tiksliau – jo gaunamų pajamų nepakankamumo išlaikymui (abiem šalių nepilnamečiams vaikams) teikti, aspektą.

41.       Šios nutarties 25–27 punktuose atskleisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindai. Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Teisėjų kolegija nurodo, kad panašus aiškinimas atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 16 punktas).

42.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, kitaip negu pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nesirėmė ta kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

43.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų, kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis geriau mokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, negu gauna dabar. Teismas, be šių faktinių aplinkybių, nustatė, kad atsakovas turi žalingų įpročių (vartoja ir yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais), jis ne tik nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, bet, priešingai, savo veiksmais blogina turtinę padėtį (Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu patraukė atsakovą administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, skyrė jam 724 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones).

44.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šios nutarties 42 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kitaip negu apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir kartu pagrįstai pripažino jo galimybes teikti A. P. išlaikymą, pakankamą (būtiną) jos poreikiams tenkinti.

   

Dėl procesinės bylos baigties

 

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįstu ir tenkina ieškovės kasacinį skundą, t. y. panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Abi bylos šalys yra visiškai atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 


 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė                        

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Janina Januškienė

 

        

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-209-916/2016
  • 3K-7-24/2013
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • 3K-3-303/2008
  • e3K-3-70-969/2018
  • CPK
  • CK3 3.194 str. Išlaikymo priteisimas
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • 3K-3-193-969/2018
  • 3K-3-294/2010
  • 3K-3-189/2009
  • 3K-3-491/2013
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės