Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-30][nuasmeninta nutartis byloje][A-2715-968-2021].docx
Bylos nr.: A-2715-968/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Kategorijos:
57.3. Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos

?

Administracinė byla Nr. A-2715-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos 26; 57.3

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. prašymą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – R. K., dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Šilalės rajono savivaldybės meras A. M. (toliau – ir pareiškėjas, Meras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 3R-271 (2.13-1) „Dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo dalyje dėl R. K. asmens duomenų perdavimo Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir komisijos nariams, įskaitant mero patarėją P. D.(toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundas dėl jos asmens duomenų perdavimo Mero sudarytos darbo grupės nariams buvo pripažintas nepagrįstu ir Merui pareikštas papeikimas, o kitą Sprendimo dalį palikti nepakeistą.

2.       Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Tirdamas 2019 m. birželio 18 d. rašytinį pareiškėjos B. S. prašymą, 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjas priėmė potvarkį Nr. T3-32 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (toliau – ir 2019 m. birželio 26 d. potvarkis) ir sudarė darbo grupę rašytiniame prašyme nurodytoms aplinkybėms ištirti (toliau – ir Darbo grupė). Darbo grupei buvo pavesta išsiaiškinti, ar B. S. prašyme nurodyti faktai teisingi, ar Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė R. K. (toliau – ir Direktorė) galimai pažeidė darbo drausmę. Nesutiktina, kad Meras neteisėtai ir nepagrįstai sudarė Darbo grupę. Priimant 2019 m. birželio 26 d. potvarkį buvo nurodytas Direktorės vardas ir pavardė.

2.2.                      Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nurodyta viešo asmens sąvoka. Direktorė administravo viešųjų švietimo paslaugų teikimą ir savo nuolatine veikla turėjo reikšmės viešiesiems reikalams. Jos asmens duomenys, t. y. nuotrauka, pareigos, gimimo data, gyvenimo aprašymas, vardas ir pavardė buvo viešai skelbiami gimnazijos tinklalapyje, kuris yra prieinamas bet kuriam interneto naudotojui.

2.3.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo pažeistas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR). Priėmus 2019 m. birželio 26 d. potvarkį, visi Darbo grupės nariai asmeniškai pasirašė Komisijos nario nešališkumo deklaracijas, kuriose yra pasižadama neatskleisti asmens duomenų paslapties.

2.4.                      2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas potvarkis Nr. T3-52 „Dėl R. K. tarnybinio patikrinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkis), kuriame buvo nurodyti viešieji duomenys, t. y. prašomo atlikti tarnybinį patikrinimą asmens darbo vieta, pareigos, vardas ir pavardė. Priėmus 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį visi komisijos nariai taip pat pasirašė nešališkumo deklaracijas.

2.5.                      Priimdamas 2019 m. birželio 26 d. potvarkį ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį (toliau abu kartu – ir Potvarkiai) tinkamai vykdė merui nustatytus įgaliojimus. Jeigu Darbo grupė būtų nustačiusi, kad B. S. prašyme nurodyti faktai nepasitvirtino ir Direktorės veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių, nebūtų buvę jokio pagrindo sudaryti komisiją ir tirti galimą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir padarydamas išvadą, kad Meras B. S. prašymui ištirti privalėjo sudaryti ne Darbo grupę, o komisiją, sprendė ne atsakovui priskirtas funkcijas, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą ir priėmė neteisėtą Sprendimą. Inspekcijai nei įstatymais, nei įstatymus įgyvendinančiais aktais nėra pavesta kontroliuoti savivaldybės mero priimamų potvarkių teisėtumo, nes Inspekcija sprendžia tik asmens duomenų perdavimo teisėtumo klausimus.

2.6.                      Mero 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. T16-426 (2.20E) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 20 d. raštas) atsakovui yra nurodyta, jog Direktorės asmens duomenys Šilalės rajono savivaldybėje buvo tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio c ir e punktuose nustatytu pagrindu.

3.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      Pareiškėjas, eidamas mero pareigas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatomis, turi teisę sudaryti darbo grupes, o savo sprendimus įforminti potvarkiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 patvirtintame Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) yra numatyta tvarka, kaip meras turi įgyvendinti VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytą funkciją, susijusią su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais. Meras, sudarydamas ne tik komisiją, bet ir Darbo grupę, išplėtė asmenų ratą, kuriems buvo suteikta prieiga prie Direktorės asmens duomenų, nors vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Meras, gavęs pranešimą dėl Direktorės netinkamo darbo, turėjo sudaryti tik komisiją, kuri ir turėjo atlikti pareiškėjo darbo grupei pavestas funkcijas, t. y. atlikti tyrimą dėl Direktorės tinkamumo eiti pareigas.

3.2.                      BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Atsakovo 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2R-127(2.13) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 9 d. raštas) buvo kreiptasi į pareiškėją, prašant pateikti informaciją, pagrindžiančią Direktorės asmens duomenų perdavimo darbo grupei pagrįstumą. Pareiškėjas nepateikė informacijos, kad Direktorės asmens duomenys yra skelbiami viešai. Atsižvelgiant į tai, vertinant Direktorės asmens duomenų perdavimo darbo grupei teisėtumą, atsakovas negalėjo įvertinti aplinkybių dėl asmens duomenų paskelbimo viešai ir Sprendimas buvo priimtas, vertinant Sprendimo metu pateiktą informaciją.

3.3.                      Asmens duomenys gali būti tvarkomi (perduodami) tik tuo atveju, jei laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatytų principų ir esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto tvarkymo sąlygų. BDAR nėra numatyta išimtis, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi nesant nei vienai iš BDAR 6 straipsnyje numatytų sąlygų, jei tokie duomenys yra paskelbti viešai. BDAR taip pat nėra numatyta, kad BDAR nėra taikomas asmens duomenims, kurie yra viešai skelbiami. Asmens duomenų buvimas viešai paskelbtais nesuteikia duomenų valdytojui teisės juos tvarkyti nesilaikant BDAR nuostatų.

3.4.                      Komisijos narių pasirašytos nešališkumo deklaracijos yra laikytinos technine organizacine asmens duomenų saugumo priemone, kurią duomenų valdytojas privalo įgyvendinti vadovaudamasis BDAR 24 ir 32 straipsnių nuostatomis, tam, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje f punkte numatyto konfidencialumo principo. Pareiškėjas nepagrindė Direktorės duomenų perdavimo Darbo grupės nariams teisėtumo nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl nešališkumo deklaracijų pasirašymo negali būti laikomas argumentu, pagrindžiančiu asmens duomenų perdavimo teisėtumą.

3.5.                      Atsakovas vertindamas, ar Direktorės asmens duomenų perdavimo darbo grupei teisėtumas gali būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, turėjo nustatyti, ar pareiškėjas, gavęs B. S. prašymą, turėjo teisinę prievolę sudaryti darbo grupę, kuriai perdavė Direktorės asmens duomenis, ar atliko užduotį viešojo intereso labui arba vykdė duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Skundo nagrinėjimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas turėjo sudaryti tik komisiją, todėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punkte numatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Pareiškėjas kitų teisinių pagrindų, kuriais remiantis galėjo būti Darbo grupei perduoti Direktorės asmens duomenys nenurodė, todėl konstatavo, jog asmens duomenų perdavimui netaikytina nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atsakovas, tirdamas Direktorės skundą, privalėjo nagrinėti, vertinti bei atitinkamai Sprendime pasisakyti dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis savo Potvarkiais sudarė du darinius, kuriems buvo pavestas iš esmės tas pats darbas – t. y. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai Direktorės padarytų darbo pareigų pažeidimų.

4.2.                      Pareiškėjas sugalvojo perteklines procedūras ir savo prašyme nurodydamas, kad tiek Darbo grupę, tiek ir komisiją jis turėjo teisę sudaryti vadovaudamasis VSĮ nuostatomis, šiuo įstatymu bando pateisinti bet kurį iš nurodomų savo veiksmų, nors apie specialią, švietimo įstaigų vadovams taikytiną tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką pareiškėjui yra žinoma, kadangi pats pareiškėjas savo 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio preambulėje nurodė, kad šis potvarkis priimtas vadovaujantis ir Aprašo 5 punktu.

4.3.                      Visos atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos pateikimas Darbo grupės nariams, įskaitant ir asmeninę informaciją apie Direktorę, t. y. jos asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, absoliučiai visa informacija apie Direktorei keliamus kaltinimus dėl darbo pareigų pažeidimų, buvo atliktas nesant tam jokio teisinio pagrindo ir pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą teisėtumo principą.

4.4.                      Darbo grupė, atlikdama pareiškėjo pavestą tyrimą, labai plačia apimtimi rinko informaciją tiek iš gimnazijos darbuotojų, tiek ir reikalaudama paaiškinimų iš Direktorės. Ta informacija buvo susijusi ne tik su Direktore ir jos atliekama darbine veikla, bet ir su kitais gimnazijos darbuotojais, Darbo grupė galimai gavo ir kitų asmenų duomenis. Darbo grupės atlikto tyrimo apimtį ir informacijos kiekį, kurį, atlikdama pareiškėjo pavestą tyrimą, surinko ir sužinojo Darbo grupė ir jos nariai individualiai, patvirtina Darbo grupės pateikta 2019 m. liepos 31 d. tyrimo išvada (toliau – ir Išvada) ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. jos patikslinimas. Šių dokumentų pareiškėjas teismui nepateikė selektyviai, nenorėdamas atskleisti informacijos tiek apie Direktorę, tiek apie kitus asmenis apimties, kuri tapo žinoma ir prieinama Darbo grupei.

4.5.                      Pareiškėjas prašyme teismui patvirtino, jog inicijuodamas atlikti tyrimą dėl galimo Direktorės darbo pareigų pažeidimo, taip pat perdavė sudarytiems dariniams asmens duomenis, o tokį savo veiksmą bando pateisinti BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktų nuostatomis. Nei vienas iš šių pareiškėjo nurodomų punktų nėra ir negali būti pagrindas Direktorės duomenų tvarkymui pateisinti. Neegzistuoja jokia pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, taikoma teisinė prievolė, kuriai įvykdyti būtų buvę būtina Direktorės duomenis perduoti pareiškėjo sudarytai Darbo grupei. Jokios tariamos teisinės prievolės nenurodo ir pareiškėjas. Direktorės asmens duomenų perdavimą pareiškėjas bando pagrįsti teigdamas, kad tuos duomenis neva buvo būtina tvarkyti siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui – „šiuo atveju ištirti piliečio skundą, įvertinti galimus tarnybinius nusižengimus“. Šis pareiškėjo teiginys yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis švietimo įstaigų vadovų tarnybinių patikrinimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Darbuotojo, šiuo atveju švietimo įstaigos vadovo, tarnybinio patikrinimo atlikimas, nėra laikytinas užduotimi, kurios atlikimas būtų vykdomas viešojo intereso labui.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. 2020 m. gegužės 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą priteisti jai iš pareiškėjo 450 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. M. prašymą tenkino ir panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį.

7.       Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1.                      Šilalės rajono savivaldybėje 2019 m. birželio 19 d. gautas B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas ištirti Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje galimai vykstančius (vykusius) darbo tvarkos pažeidimus dėl Direktorės veiksmų (toliau – ir pranešimas dėl Direktorės netinkamo darbo).

7.2.                      Meras priėmė 2019 m. birželio 26 d. potvarkį. 2019 m. liepos 31 d. surašyta Išvada. 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas Mero 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu sudarytos Darbo grupės 2019 m. liepos 31 d. Išvados patikslinimas. Meras 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį. 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu sudaryta tarnybinio patikrinimo atlikimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 28 d. surašė išvadą Nr. TND-9(6.36) „Apie R. K. tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (toliau – ir Komisijos išvada).

7.3.                      Inspekcija 2019 m. rugsėjo 19 d. gavo Direktorės 2019 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl A. M., P. D. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos, kuriame nurodė, kad neteisėtai tvarkomi jos asmens duomenys. Inspekcija 2020 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją, pagrindžiančią Direktorės asmens duomenų perdavimo darbo grupei teisėtumą.

7.4.                      Meras 2020 m. sausio 20 d. raštu nurodė, kad vadovaujantis VSĮ 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė B. S. pranešimui dėl Direktorės netinkamo darbo ištirti. 2020 m. sausio 20 d. rašte nurodytos Darbo grupės išvados, siūlymai, pažymėta, jog Darbo grupei buvo perduoti tik tie asmens duomenys, kurie buvo nurodyti 2019 m. birželio 26 d. potvarkyje, kitus duomenis ir dokumentus Darbo grupei, patikrinimo metu pateikė pati Direktorė arba jos pavedimu kiti gimnazijos darbuotojai. 2020 m. sausio 20 d. rašte taip pat pažymėta, kad Komisijos nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas.

7.5.                      Inspekcija Sprendimu nusprendė Direktorės skundo dalį dėl jos asmens duomenų perdavimo Mero sudarytos Darbo grupės nariams pripažinti pagrįstu, o dalyje dėl asmens duomenų perdavimo Mero patarėjui P. D. atmesti. Taip pat nusprendė pareikšti papeikimą Merui.

8.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7, 23 straipsnio 1 dalį, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą, Aprašo 5 punktą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, eidamas mero pareigas, gavęs informaciją apie galimus pažeidimus, privalo reaguoti į gautą informaciją, nustatyti nurodytų duomenų tikrumą, esant teisiniam pagrindui privalo pradėti tarnybinį patikrinimą.

9.       Teismas analizavo VSĮ 20 straipsnio 4–5 dalis ir nustatė, kad Meras iš pradžių sudarė Darbo grupę gautam pranešimui dėl Direktorės netinkamo darbo tirti (pagal B. S. prašymą). 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu buvo pavesta ištirti, ar skunde nurodytos faktinės aplinkybės teisingos. Kartu su 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Darbo grupei buvo perduoti B. S. prašyme nurodyti Direktorės asmens duomenys: jos vardas ir pavardė, pareigos. Meras, atsižvelgdamas į Darbo grupės pateiktą Išvadą, patikslintą išvadą su siūlymais spręsti klausimą dėl Direktorės tinkamumo eiti pareigas ir kreiptis į prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo ir naudojimosi tarnybine padėtimi, vadovaudamasis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Aprašo 5 punktu, 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu sudarė Komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti.

10.       Teismas pažymėjo, kad Inspekcija pagal kompetenciją nėra ta institucija, kuri galėtų spręsti ir vertinti pareiškėjo – mero – veiksmų, atliktų siekiant ištirti B. S. pranešime dėl Direktorės netinkamo darbo išdėstytas aplinkybes, teisėtumą. Galiojantys teisės aktai, aktualūs ginčo atvejui, nedraudžia merui jo funkcijoms vykdyti sudaryti darbo grupes, kurioms pavedama teikti pasiūlymus ar išvadas tam tikrais klausimais. Teismas nepagrįstais pripažino Inspekcijos argumentus, kad Darbo grupės sudarymas dėl Direktorės galimų pažeidimų nustatymo, ko pasėkoje 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu buvo perduoti jos asmens duomenys Darbo grupės nariams, buvo neteisėtas ir, Inspekcijos vertinimu, sprendžiant dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų (asmens duomenų tvarkymo teisėtumo), perteklinis Mero veiksmas. Teismas priėjo prie išvados, kad nei įstatymais, nei įstatymus įgyvendinančiais aktais Inspekcijai nėra pavesta kontroliuoti savivaldybės mero veiklos bei priimamų potvarkių teisėtumo. Inspekcijos kompetencijai yra priskirti klausimai, susiję išimtinai su asmens duomenų tvarkymu.

11.       Teismas aptarė BDAR 5 straipsnio 1–2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad Meras Inspekcijai 2020 m. sausio 20 d. rašte buvo nurodęs, kad Direktorės asmens duomenis tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus. Teismas analizavo mero įgaliojimus, apibrėžtus VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte, ir priėjo prie išvados, kad merui, vykdančiam viešosios valdžios funkcijas, įstatymu pavesta reaguoti į galimus savivaldybei pavaldžios gimnazijos direktorės tarnybinius pažeidimus, priimti su šiais klausimais susijusius potvarkius, taip pat tokiu įstatymo nustatytu būdu tvarkyti asmens duomenis. Teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigė, kad nebuvo pagrindo Merui remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais.

12.       Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 26 d. potvarkis dėl Darbo grupės sudarymo yra teisėtas, jame nurodyti tik būtini asmens duomenys (vardas, pavardė, pareigos) ir tai atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.

13.       Teismas pažymėjo byloje nenustatęs, kad Direktorė būtų skundusi Mero veiksmus dėl Potvarkių priėmimo ar Darbo grupės veiksmus, išvadas. Darbo grupei 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Meras perdavė asmens vardą, pavardę, duomenis apie užimamas pareigas. Teismas nustatė, jog šie asmens duomenys, įvertinus asmens užimamas pareigas, yra vieši, skelbiami internete ir visiems prieinami (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 78 d.). Teismas nepagrįstais pripažino Direktorės argumentus, kad Meras Darbo grupei perdavė daugiau duomenų, nei viešai skelbiama. Darbo grupė, atlikdama pareiškėjo pavedimą, surinko daugiau Direktorės asmens duomenų, tačiau iš kitų šaltinių, jie buvo pateikti ir pačio asmens, tai buvo būtina pavedimui atlikti. Darbo grupės nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas (Aprašo 8 p.). Teismas nurodė, kad Direktorės pateikti papildomi paaiškinimai dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kurioje teismas pasisakė, jog Darbo grupės sudarymas buvo perteklinis, nedaro įtakos Inspekcijos padarytai išvadai dėl asmens duomenų tvarkymo nepagrįstumo. Teismas sprendė, kad Direktorės asmens duomenys (vardas, pavardė, duomenys apie pareigas) Darbo grupės nariams Mero buvo perduoti esant BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punkte numatytai sąlygai, siekiant nustatyti, ar yra teisinis pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Direktorės veiksmų.

14.       Teismas nusprendė, kad Inspekcija Sprendime nepagrįstai sprendė, jog Direktorės asmens duomenų perdavimas Mero sudarytos Darbo grupės nariams yra neteisėtas ir pažeidžiantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodytus principus, 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytas asmens duomenų tvarkymo sąlygas. Todėl teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį bei atmetė trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

15.       Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

16.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį, motyvuodamas tuo, kad Inspekcija pagal kompetenciją nėra ta institucija, kuri galėtų spręsti ir vertinti pareiškėjo veiksmų, atliktų siekiant ištirti B. S. pranešime dėl Direktorės netinkamo darbo išdėstytas aplinkybes, teisėtumą. Inspekcija neginčija fakto, kad, vadovaujantis VSĮ nuostatomis, pareiškėjas turi teisę sudaryti darbo grupes, savo sprendimus įforminti potvarkiais, tačiau Inspekcija, nagrinėdama skundą, turėjo įvertinti, ar Mero veiksmai, perduodant Direktorės asmens duomenis Mero sudarytai Darbo grupei ir Komisijos nariams, įskaitant Mero patarėją P. D., atitinka BDAR.

16.2.                      Pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. rašte nurodė, kad Direktorės asmens duomenys Šilalės rajono savivaldybėje yra tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytu pagrindu. Inspekcija, vertindama, ar Direktorės asmens duomenų perdavimo darbo grupei teisėtumas gali būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, turėjo nustatyti, ar pareiškėjas, gavęs B. S. pranešimą dėl Direktorės netinkamo darbo, turėjo teisinę prievolę sudaryti Darbo grupę, kuriai perdavė Direktorės asmens duomenis ar atliko užduotį viešojo intereso labui arba vykdė duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

16.3.                      Pagal Aprašo 5 ir 6 punktus Meras, sudarydamas ne tik Komisiją, bet ir dar vieną papildomą vienetą  Darbo grupę, išplėtė asmenų ratą, kuriems buvo suteikta prieiga prie Direktorės asmens duomenų, nors, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Meras, gavęs pranešimą dėl Direktorės netinkamo darbo, turėjo sudaryti tik Komisiją, kuri ir turėjo atlikti pareiškėjo Darbo grupei pavestas funkcijas (atlikti tyrimą dėl Direktorės tinkamumo eiti pareigas). BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punkte numatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, perduodant Direktorės asmens duomenis Darbo grupei, negalėjo būti taikomos. Kadangi pareiškėjas kitų teisinių pagrindų, kuriais remiantis galėjo būti Darbo grupei perduoti Direktorės asmens duomenys nenurodė, Inspekcija konstatavo, kad Direktorės asmens duomenų perdavimui netaikytina nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

16.4.                      Pareiškėjas, atsakydamas Inspekcijai, nepateikė informacijos, kad Direktorės asmens duomenys yra viešai skelbiami, todėl nepažeidė BDAR nuostatų. Inspekcija, vertindama Direktorės asmens duomenų perdavimo Darbo grupei teisėtumą, negalėjo įvertinti aplinkybių dėl Direktorės asmens duomenų paskelbimo viešai ir priėmė Sprendimą, vertindama jai Sprendimo metu pateiktą informaciją. BDAR nėra numatyta išimtis, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi nesant nei vienai iš BDAR 6 straipsnyje numatytų sąlygų, jei tokie duomenys yra paskelbti viešai. BDAR taip pat nėra numatyta, kad BDAR nėra taikomas asmens duomenims, kurie yra viešai skelbiami. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmens duomenų buvimas viešai paskelbtais nesuteikia duomenų valdytojui teisės juos tvarkyti nesilaikant BDAR nuostatų.

16.5.                      Pareiškėjas ir teismas sprendime nurodo, kad pareiškėjas Darbo grupei perdavė tik viešai skelbiamus Direktorės asmens duomenis (nuotrauka, pareigos, vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenimo aprašymas), pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. raštu Inspekcijai nurodė, kad Darbo grupei buvo perduoti tik tie Direktorės asmens duomenys, kurie buvo nurodyti 2019 m. birželio 26 d. potvarkyje, t. y. vardas, pavardė, įstaiga, kurioje ji eina, pareigos bei perduotas B. S. pranešimas dėl Direktorės netinkamo darbo. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo grupei buvo perduotas B. S. pranešimas dėl Direktorės netinkamo darbo, kuriame yra nurodyti galimi Direktorės darbo drausmės pažeidimai ir kitos su jos darbu susijusios aplinkybės, pareiškėjo nurodytas argumentas, kad priimdamas 2019 m. birželio 26 d. potvarkį ir sudarydamas Darbo grupę, Meras nepažeidė BDAR 5 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatų ir neleistinai nepaskelbė jokių asmens duomenų, kurie būtų ne vieši, o tuo pačiu ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas šis faktas, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių ir klaidinantis.

16.6.                      Komisijos narių pasirašytos nešališkumo deklaracijos laikytinos technine organizacine asmens duomenų saugumo priemone, kurią duomenų valdytojas privalo įgyvendinti vadovaujantis BDAR 24 ir 32 straipsnių nuostatomis, tam, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje f dalyje numatyto konfidencialumo principo, tačiau, tai, kad duomenų valdytojas užtikrina vieną iš asmens duomenų tvarkymo principų, nereiškia, kad yra atleidžiamas nuo pareigos užtikrinti kitus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus, kaip antai BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė Direktorės perdavimo Darbo grupės nariams teisėtumo nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl nešališkumo deklaracijų pasirašymo negali būti laikomas argumentu, pagrindžiančiu Direktorės asmens duomenų perdavimo teisėtumą.

17.       Pareiškėjas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1.                      Jis, eidamas mero pareigas ir atlikdamas jam nustatytas funkcijas, privalo vadovautis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 11, 16 punktais, 20 straipsnio 4–5 dalimis, kurios patvirtina, jog Meras, priimdamas 2019 m. birželio 26 d. potvarkį, kuriuo sudarė Darbo grupę, ir gavęs šios Darbo grupės pateiktas išvadas bei priimdamas 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį ir sudarydamas atitinkamą Komisiją Direktorės galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (konstatuoti), tinkamai reagavo į gautą informaciją, nepažeidė VSĮ nuostatų ir tinkamai vykdė merui nustatytus įgaliojimus ir pareigas. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei suburta Darbo grupė būtų nustačiusi, jog Direktorės veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių, nebūtų buvę jokio teisinio pagrindo sudaryti Komisiją ir tirti galimą tarnybinį nusižengimą.

17.2.                      Inspekcija, nustatydama (ir tuo pagrindu priimdama Inspekcijos Sprendimą), jog Meras neturėjo teisinio pagrindo sudaryti Darbo grupės, o Direktorės veiksmus privalėjo perduoti tirti sudarytai Komisijai pagal Aprašo 5 punktą, peržengė savo kompetencijos ribas. Nei įstatymais, nei įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais Inspekcijai nėra pavesta kontroliuoti mero veiklos bei Potvarkių teisėtumo.

17.3.                      Asmens duomenų tvarkymas nagrinėjamu atveju buvo nulemtas duomenų valdytojui taikoma teisine prievole, viešojo intereso labui atliekama užduotimi arba vykdant viešosios valdžios funkcijas (BDAR 6 str. 1 d. c ir e p.). Asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu galimas tik (1) kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; ir (2) kai toks asmens duomenų tvarkymo būdas yra eksplicitiškai nustatytas Sąjungos arba nacionaliniuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020). Akivaizdu, jog buvo vykdoma užduotis viešojo intereso labui, t. y. ištirtas piliečio skundas, įvertinti galimi tarnybiniai nusižengimai.

17.4.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Meras turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą Direktorės asmens duomenis (vardą, pavardę, pareigas, darbovietę), reikalingus ištirti galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, perduoti sudarytai Darbo grupei, o vėliau ir Komisijai. Potvarkiuose nurodyti tik būtini asmens duomenys (vardas, pavardė, pareigos, darbo vieta), ir tai atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktus. Duomenys apie asmens užimamas pareigas, vardas, pavardė, taip pat gimimo metai yra viešai skelbiami internete ir visiems prieinami (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 78 d.). Vadinasi, Direktorė, pati viešai paskelbusi savo asmens duomenis, galėjo tikėtis ir sutiko, kad jos viešai prieinami asmens duomenys būtų naudojami teisėtais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, jog Darbo grupė, atlikdama Mero pavedimą, surinko daugiau Direktorės asmens duomenų, tačiau jau iš kitų šaltinių ir pateiktų jos pačios.

17.5.                      Direktorės asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu, apibrėžtam ir teisėtam tikslui pasiekti ir tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti. Buvo laikomasi duomenų kiekio mažinimo principo, taip pat buvo nustatytos teisėtos asmens duomenų tvarkymo sąlygos, ir kartu nepažeistos trečiojo suinteresuoto asmens, kaip duomenų subjekto, teisės.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priteisti jos naudai iš pareiškėjo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateikta pozicija bei argumentais ir palaiko savo argumentus, kuriuos yra išsamiai išdėstęs byloje pateiktame 2020 m. gegužės 14 d. atsiliepime.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

19.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 3R-271 (2.13-1) „Dėl R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo dalyje dėl R. K. asmens duomenų perdavimo Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir komisijos nariams, įskaitant mero patarėją P. D.“ dalies, kuria R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. skundas dalyje dėl jos asmens duomenų perdavimo pareiškėjo Šilalės rajono savivaldybės mero A. M. 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu sudarytos Darbo grupės nariams pripažintas pagrįstu ir Merui pareikštas papeikimas (Sprendimo 1 ir 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, pareiškėjo skundą tenkino ir ginčytą Sprendimo dalį panaikino. Teismas konstatavo, kad Inspekcija nepagrįstai pripažino, jog Direktorės asmens duomenų perdavimas Darbo grupės nariams yra neteisėtas ir pažeidžiantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodytus principus, 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus.

21.       Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Direktorės asmens duomenys Darbo grupei galėjo būti perduoti, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punktais. Inspekcija teigia, kad tai, jog asmens duomenys yra paskelbti viešai, nereiškia, kad asmens duomenų valdytojas turi teisę teisės juos tvarkyti nesilaikydamas BDAR nuostatų.

22.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23.       Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl šių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, jos savininkas – Šilalės rajono savivaldybė; Šilalės rajono savivaldybėje 2019 m. birželio 19 d. gautas šios gimnazijos bibliotekininkės B. S. 2019 m. birželio 18 d. pranešimas dėl Direktorės netinkamo darbo, kuriuo buvo prašoma ištirti, ar Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė R. K. racionaliai naudoja gimnazijos lėšas, tinkamai organizuoja darbą; pranešimas dėl Direktorės netinkamo darbo pagrįstas pranešėjos detaliai nurodytomis (aprašytomis) aplinkybėmis, kurios, pranešėjos B. S. nuomone, pagrindžia Direktorės padarytus pažeidimus; Meras 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu iš Šilalės rajono savivaldybės valstybės tarnautojų sudarė Darbo grupę pranešime dėl Direktorės netinkamo darbo išdėstytoms aplinkybėms ištirti, pasiūlymams ir išvadai dėl paminėtame pranešime nurodytų aplinkybių pateikti; Darbo grupė 2019 m. liepos 31 d. parengė Išvadą, kurioje, be kita ko, pasiūlė spręsti klausimą dėl Direktorės tinkamumo eiti pareigas, ir kreiptis į prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo ir naudojimosi savo tarnybine padėtimi; Meras, be kita ko, vadovaudamasis Darbo grupės Išvada, 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu sudarė Komisiją.

24.       Direktorė 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriame nurodė, kad, jos vertinimu, buvo pažeisti asmens duomenų teisėto tvarkymo principai, kadangi yra abejotinas dviejų skirtingų Mero sudarytų vidaus organų (t. y. Darbo grupės ir Komisijos), Direktorės vertinimu, nagrinėjusių tą patį jos tinkamumo eiti pareigas klausimą, sudarymo tikslingumas ir teisėtumas. Inspekcija, nustačiusi Direktorės skundui išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, aptarusi aktualų teisinį reguliavimą (BDAR 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., VSĮ 16 str. 2 d. 21 p., 20 str. 2 d. 16 p., Aprašo 5, 6 p.), priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad (i) Meras, gavęs pranešimą dėl Direktorės netinkamo darbo turėjo sudaryti tik Komisiją, kuri ir turėjo atlikti Mero Darbo grupei pavestas funkcijas (atlikti tyrimą dėl Direktorės tinkamumo eiti pareigas) (Sprendimo 1 p.); (ii) Direktorės asmens duomenų perdavimas Darbo grupės nariams yra neteisėtas ir pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą teisėtumo principą. Inspekcija šioje administracinėje byloje ginčijama Sprendimo dalimi Direktorės skundą dėl jos asmens duomenų perdavimo Mero sudarytos Darbo grupės nariams pripažino pagrįstu ir Merui pareiškė papeikimą (Sprendimo 3 p.).

25.       Pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. rašte nurodė, jog Direktorės asmens duomenys Šilalės rajono savivaldybėje tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytais pagrindais. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad perduodant Direktorės asmens duomenis Darbo grupei, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punkte numatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos negalėjo būti taikomos. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjas galėjo Direktorės asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu buvo tvarkomi nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punktais.

26.       BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.). Taigi BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šešios savarankiškos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Esant bent vienai iš jų, tokiu mastu, kokiu atskira sąlyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu.

27.       Duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio c punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė. Atitinkamai duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio e punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis, kuri grindžiama šiomis alternatyviomis sąlygomis, t. y. (i) siekiu atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba (ii) duomenų valdytojui pavestų viešųjų valdžios funkcijų vykdymu.

28.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčijamos Sprendimo dalies teisėtumo klausimą, būtina nustatyti, ar Merui teisės aktuose įtvirtinta prievolė, gavus pranešimą dėl Direktorės netinkamo darbo, jam suteiktos kompetencijos ribose organizuoti paminėtame pranešime nurodytų faktų tyrimą. Jei taip, tai ar, atlikdamas jam pavestas funkcijas, pareiškėjas galėjo tvarkyti Direktorės asmens duomenis ir ar toks asmens duomenų tvarkymas susijęs su viešojo intereso užtikrinimu ir (arba) merui pavestų viešųjų valdžios funkcijų vykdymu.

29.       Vietos savivaldos įstatyme eksplicitiškai įtvirtinta, kad asmuo, eidamas mero pareigas ir atlikdamas jam nustatytas funkcijas: (i) „kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus“ (VSĮ 20 str. 2 d. 11 p.); (ii) „<...> įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka <...>“ (VSĮ 20 str. 2 d. 16 p.); (iii) „meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų“ (VSĮ 20 str. 5 d.); (iv) mero sprendimai įforminami potvarkiais (VSĮ 20 str. 4 d.).

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pranešimo dėl Direktorės netinkamo darbo turinį, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Meras, vadovaudamasis inter alia (be kita ko) Nutarties 29 punkte paminėtu teisiniu reglamentavimu, gavęs pranešimą dėl jo vadovaujamai savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos vadovės (t. y. Direktorės) galbūt netinkamo darbo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą jam suteiktos kompetencijos ribose organizuoti paminėtame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių įvertinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiais atvejais, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, merai turi plačią diskreciją apsispręsti, kokios apimties tyrimą dėl jų vadovaujamai savivaldybei priklausančioje biudžetinėje įstaigoje galbūt padarytų pažeidimų būtina atlikti. Merai savo teisėtais potvarkiais gali sudaryti tiek darbo grupių ir komisijų, kiek yra būtina išsamiam ir visapusiškam pranešimų dėl jų vadovaujamoms savivaldybėms priklausančiose biudžetinėse įstaigose galbūt padarytų pažeidimų įvertinimui. Paminėta diskrecija negali būti ribojama tik dėl to, kad, sudarant atitinkamą komisiją ir (arba) darbo grupę, jų nariams yra būtina atskleisti biudžetinės įstaigos vadovo asmens duomenis, kurie yra būtini konkrečiai darbo grupei ir (arba) komisijai, kad jos galėtų tinkamai (t. y. savo kompetencijos ribose) įvykdyti joms pavestas užduotis.

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Direktorės asmens duomenys (vardas, pavardė, duomenys apie pareigas) Darbo grupės nariams Mero buvo perduoti esant BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose numatytoms sąlygoms. Meras, gavęs pranešimą dėl Direktorės netinkamo darbo, turėjo teisę suteiktos kompetencijos ribose inicijuoti paminėtame pranešime nurodytų faktų tyrimą, tuo tikslu tvarkyti Direktorės asmens duomenis. Toks Direktorės asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas viešojo intereso užtikrinimui ir Merui pavestų viešųjų valdžios funkcijų vykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Darbo grupei buvo perduoti tik būtini Direktorės asmens duomenys, nurodyti B. S. pranešime dėl Direktorės netinkamo darbo. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip atitinkantys BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą – duomenų subjekto atžvilgiu buvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas) ir c punktą – yra adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Tai konstatavus, atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog perduodant Direktorės asmens duomenis Darbo grupei, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ar e punkte numatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, negalėjo būti taikomos.

32.       Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (dėl viešai skelbiamų Direktorės asmens duomenų, dėl nešališkumo deklaracijų pasirašymo) neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

33.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

34.       Atsisakius patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas

.

35.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio pareiškėjo prašymo primintina, kad, veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

36.       LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Nutarties 35 ir 36 punktuose nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad pareiškėjas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Paprastai savivaldybės institucijos savo organizacinėse struktūrose turi atitinkamus darinius (juridinius padalinius), kurie atstovauja juos teismuose ir pan. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, dėl kurių buvo būtina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka naudotis advokatų paslaugomis, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

        Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • eA-2837-968/2020
  • eA-2216-662/2021