Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-27][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-256-687-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-256-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3.3.1. Piniginiai vertybiniai popieriai
2.6.29.1. Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1.17.2. dėl vartojimo kredito
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai
2.6. Prievolių teisė
2.1.17. Bylos dėl paskolos
2.6.29. Paskola

                                                        Civilinė byla Nr. e3K-3-256-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00595-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.3.1; 2.6.29.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams B. J. Č. (B. J. Č.) ir J. Č. dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolos pagal vekselį priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas J. V. ieškiniu prašė Vilniaus apygardos teismo solidariai priteisti iš atsakovų B. J. Č. ir J. Č. 75 000 Eur skolą, 6250 Eur palūkanas už praleistą skolos grąžinimo terminą nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. sausio 23 d. ir 5 proc. procesines palūkanas.
  3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas B. J. Č. 2014 m. gegužės 9 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2014 m. gegužės 22 d. be sąlygų sumokėti J. V. 75 000 Eur, tačiau vekselyje nurodytą dieną savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė. Iš ieškovo valdomos bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos, anot ieškovo, į atsakovo valdomos bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitą 2014 m. balandžio 8 d. pervesta 100 000 Eur, 2014 m. balandžio 15 d. – 32 000 Eur, 2014 m. gegužės 8 d. – 21 600 Eur, iš viso – 153 600 Eur. Lėšos pervestos atsakovo prašymu į jo nurodytą banko sąskaitą, 78 600 Eur atsakovas grąžino ieškovui grynaisiais pinigais iki vekselio pasirašymo. Dėl likusios skolos dalies atsakovas išrašė ginčo vekselį. Vekselio pasirašymo metu atsakovas buvo santuokoje su J. Č. ir šiuos pinigus panaudojo šeimos būstui statyti, todėl skola priteistina iš abiejų atsakovų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas atsakovo 2014 m. gegužės 9 d. surašytu 75 000 Eur vekseliu, kuris turėjo būti apmokėtas 2014 m. gegužės 22 d. Pagal teismų praktiką, praleidus vekselio pateikimo apmokėti, taip pat reikalauti vekselio apmokėjimo terminą Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolos dokumentą. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).
  4. Atsakovas savo prievolę sumokėti pagal vekselį 75 000 Eur neigia ir nurodo pinigų nesiskolinęs, šie jam nebuvo perduoti. Atsakovo 2014 m. gegužės 22 d. apklausos protokole pateiktas paaiškinimas dėl 75 000 Lt paskolos gavimo iš J. V. 75 000 Eur skolinimosi fakto neįrodo.
  5. Iš bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos, kurią valdė ieškovas, į bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitą 2014 m. balandžio 8 d. pervesta 100 000 Eur, 2014 m. balandžio 15 d. – 32 000 Eur, 2014 m. gegužės 8 d. – 21 600 Eur, iš viso – 153 600 Eur. Ieškovas teigia, kad pinigai buvo pervesti atsakovo prašymu ir į jo nurodytą banko sąskaitą. Tačiau, teismo vertinimu, šie dokumentai neįrodo pinigų atsakovams skolinimo fakto, nes pavedimuose nurodoma, jog jie atlikti pagal sutartis Nr. 158 DD.05.0 4.2014, Nr. 159 DD15.0 4.2014 ir Nr. 161 DD04.0 4.2014. Šios sutartys teismui nepateiktos, nes jų nėra.
  6. J. V. 2015 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, t. y. versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. V. nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gegužės 22 d. valiutą iš savo dviejų valdomų lengvatinio apmokestinimo bendrovių, kurių viena „Royal Tron Limited“, kita – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, banko sąskaitų pervedė į Turkijoje ir kitose tiksliai nenustatytose šalyse esančių ūkio subjektų banko sąskaitas, o kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00097-13, prašymais kas mėnesį per kelis kartus be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš savo valdomų tų pačių lengvatinio apmokestinimo bendrovių, kurių viena „Royal Tron Limited“, kita – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, banko sąskaitų pervedė į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13, nurodytos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitas sumas, siekiančias nuo 50 000 Eur iki 130 000 Eur, šias asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13, J. V. vėliau grąžindavo grynaisiais, tokiu būdu J. V., teikdamas finansines (valiutos keitimo ir mokėjimo) paslaugas, iš šios neteisėtos veiklos gavo ne mažiau kaip 20 000 JAV dolerių pajamų, tai 2014 m. gegužės 22 dieną sudarė 14 577 Eur. Vadinasi, ieškovas versliškai atlikinėjo nelegalias valiutos keitimo operacijas per lengvatinio apmokestinimo bendroves ir jo nurodyti pavedimai skolinamų pinigų perdavimo nepatvirtina.
  7. Teismui pareikalavus, ieškovas savo valdomos bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos išrašų už aktualų laikotarpį, nors ir buvo įsipareigojęs, teismui nepateikė. Todėl teismas neturėjo galimybės patikrinti šių įmonių sąskaitų apyvartų.
  8. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sąsajas su lengvatinio apmokestinimo bendrove „Auckland Trade“. Šios bendrovės savininkai ir teisėti valdytojai nėra nustatyti. Ieškovo nurodoma konkreti baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nepatvirtina nei bendrovės „Auckland Trade“ nuosavybės, nei 75 000 Eur perdavimo fakto.
  9. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad ieškovas valdė dvi lengvatinio apmokestinimo bendroves, viena iš jų „Royal Tron Limited“, o kitos, kas, teismo vertinimu, yra visiškai neįtikėtina, jis nurodyti negali, nes neprisimena. Iš to teismas darė išvadą, kad ieškovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia teisingam bylos išnagrinėjimui būtinos informacijos.
  10. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas sprendė, kad, nesant tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalaujamos paskolos suteikimą, ieškinys negali būti patenkintas.
  11. Teismas nesustabdė šios bylos, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6789-262/2016 pagal J. Č. ir B. J. Č. ieškinį atsakovui J. V. dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu. 2016 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje atsakovų atstovo pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą buvo teismo išspręstas ir nutarta jo netenkinti, motyvuojant tuo, jog aplinkybės, išdėstytos atsakovų pateiktame ieškinyje kitoje byloje, gali būti iš esmės išnagrinėtos šioje byloje.
  12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovo J. V. apeliacinį skundą, nutarta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  13. Teismas pažymėjo, kad ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.
  14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, jog kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Tačiau pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  16. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl jo kaip vekselio galia pasibaigė ir, atsižvelgiant į ieškovo nurodytus tarp šalių susiklosčiusius santykius, vekselis laikomas atsakovo ieškovui išduotu skolos rašteliu. Tokiu atveju, vadovaujantis paskolos santykius bei įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.870 straipsniu, CPK 178 straipsniu), būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą.
  17. Iš byloje esančio atsakovo išduoto vekselio matyti, kad jame nėra įrašo apie tai, jog atsakovas gavo iš ieškovo aptariamus 75 000 Eur. Ieškovas pinigų perdavimo faktą įrodinėjo byloje pateiktais mokėjimo nurodymais iš bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos į bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitą. Nors ieškovas pripažįsta, kad valdė bendrovę „Royal Tron Limited“, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo kaip nors susijęs su bendrove „Auckland Trade“.
  18. Ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti pinigų perdavimo atsakovui fakto. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
  19. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai nestabdyti bylos, nes privalomas pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos bylos egzistuoja tik tuomet, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad civilinė byla pagal atsakovų šioje byloje ieškinį ieškovui dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu (bylos Nr. e2-2418-262/2017) yra sustabdyta dėl šios bylos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės arba pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, pateikimo apmokėti tvarka, t. y. vekselio turėtojas jį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismai neatsižvelgė į tai, kad ĮPVĮ nėra normų, kuriose būtų nustatyta, kad, praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, jo kaip vekselio galia pasibaigė, ĮPVĮ 4 ir 78 straipsniai tokią pasekmę nurodo tik dėl vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai.
    2. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas teismo sprendimas) teisiškai reikšmingais aspektais sutampa su šios bylos aplinkybėmis, t. y. bylose dėl skolų pagal nenuginčytus paprastus neprotestuotinus vekselius, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams juos pateikti apmokėti, priteisimo, inter alia (be kita ko), išaiškinta, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).
    3. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, daroma išvada, kad išliko nepaneigta vekselio davėjo pareiga sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Prievolės, atsiradusios vekselio pagrindu, abstraktumas suponuoja besąlygišką (be išlygų) įsipareigojimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą jame nurodytam asmeniui nustatytu terminu.
    4. Vekselio, kurio pagrindu prašoma priteisti skolą, originalas yra pas vekselio turėtoją (ieškovą), vekselis atitinka visus pagal ĮPVĮ 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, t. y. turi visus vekselio rekvizitus, jis nėra niekinis, nėra apmokėtas. Teismai nagrinėjamoje byloje nepagrįstai netaikė CK ir ĮPVĮ teisės normų (CK 1.105 straipsnio, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punkto, 77 straipsnio ir kitų), nustatančių, kad paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui, t. y. reglamentuojančių vekselio prigimtį, jo savybes, užtikrinančias jo viešą patikimumą ir iš vekselio kylančių prievolių abstraktumą, todėl nepagrįstai nenuginčytą ir galiojantį vekselį, kurio pagrindu pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, laikė praradusiu vekselio galią ir jį kvalifikavo kaip skolos raštelį, o ginčui išspręsti taikė paskolos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.870 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš su vekseliais susijusių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK ir ĮPVĮ normos (CK 1.105 straipsnis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnis ir kt.), todėl darytina išvada, kad teismai, taikydami paskolos santykius reguliuojančias normas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas teisiniams santykiams, kurių šios normos nereglamentuoja.
    5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vekselio turėtojas neturi įrodinėti savo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo ar jo galiojimo. Praleidus ĮVPĮ nustatytą paprastųjų vekselių pateikimo apmokėti ir protestuoti terminą, vekselio kaip besąlygišką skolininko pareigą patvirtinančio dokumento esmė nepakinta, termino praleidimas tik neleidžia reikalavimo patenkinimo gauti supaprastinta tvarka. Vekselio davėjas turi įrodyti pareigos atsiskaityti pagal vekselį nebuvimą arba negaliojimą, todėl ieškovai, pareiškę reikalavimą dėl skolos pagal vekselius priteisimo, nebeprivalo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).
    6. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).
    7. Nagrinėjamoje byloje teismai ieškinį dėl skolos pagal nenuginčytą vekselį priteisimo atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto, t. y. paskolos sutarties sudarymo, nors nutarties 23.6 punkte minėta, kad vekselio davėjas, ginčydamas vekselį, turi pareigą pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, jog jis negavo pinigų pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, o ne vekselio turėtojas turi įrodinėti vekselio pagrindu buvusių santykių galiojimą. Teismai netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas.
    8. Nenuginčijus vekselio, teisiniai santykiai, kurių pagrindu išduotas vekselis (pvz., paskolos, prievolių įvykdymo užtikrinimo ar kt.), yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose sprendžiamas skolos pagal nenuginčytą vekselį priteisimo klausimas.
    9. Teisiniai santykiai, kurių pagrindu išduotas vekselis (pvz., paskolos, prievolių įvykdymo užtikrinimo ar kt.), yra teisiškai reikšmingi sprendžiant vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimą, tačiau nesudaro įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose sprendžiamas skolos pagal nenuginčytą vekselį priteisimo klausimas, jeigu šiose bylose nėra nagrinėjamas reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė vekselio išdavimo pagrindu buvusias aplinkybes, kurios teisiškai reikšmingos sprendžiant vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimą, t. y. klausimą, kuris yra nagrinėjamas kitoje byloje Nr. e2-2594-262/2018 (ankstesnis Nr. e2-2418-262/2017), tačiau nėra ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje. Darytina išvada, kad, nagrinėdami šią bylą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, nes nustatė aplinkybes, kurios teisiškai reikšmingos sprendžiant šioje byloje nenagrinėjamą reikalavimą, ir taip pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), taip pat civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą.
    10. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią bylą dėl skolos pagal vekselį priteisimo, tame pačiame teisme buvo iškelta kita byla, dabartinis Nr. e2-2594-262/2018 (ankstesni Nr. e2-6789-262/2016; Nr. e2-2418-262/2017), kurioje sprendžiamas vekselio, kuris yra reikalavimo pagrindas pirmojoje byloje, pripažinimo negaliojančiu klausimas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė stabdyti nagrinėjamą bylą dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Nagrinėjamoje byloje yra privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, nes nuo kitoje byloje priimto sprendimo priklauso šios bylos nagrinėjimo baigtis (CPK 163 straipsnio 3 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad kitoje byloje nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje, t. y. skundžiamoje, nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl abiejų bylų tarpusavio ryšio ir įrodinėjimo dalyko ypatumų, nenurodė aplinkybių, kurios yra įrodinėjimo dalykas abiejose bylose, todėl neišsamiai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bylų prejudicinio ryšio ir privalomo bylos sustabdymo atmetimo priežasčių. Anot ieškovo, teisiškai nepagrįsta situacija, kai, pripažinus negaliojančiu vekselį, būtų tenkintas ieškinys dėl skolos pagal vekselį priteisimo, arba, priešingai, atmetus ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, t. y. galiojant vekseliui, kuriuo grindžiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, šis reikalavimas, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, netenkinamas, todėl bylos dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu rezultatas neabejotinai turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, o ne priešingai.
    11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, suformuluotomis ginčuose dėl paskolos sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010 ir 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010), t. y. bylose, kuriose, skirtingai negu nagrinėjamoje byloje, nebuvo sprendžiami ginčai dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis ir vekselius reglamentuoja skirtingos materialiosios teisės normos, tai materialiųjų normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų ne skolų priteisimo pagal vekselius bylose, taikymas šioje byloje negali būti pripažintas tinkamu precedentų taikymu. Be to, ir apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, nes išvadą, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius, padarė remdamasis ir išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015. Tačiau pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje, skirtingai negu šioje byloje (šiuo atveju vekselis turi visus įstatyme nustatytus rekvizitus), buvo sprendžiama dėl vekselio, kuris pagal ĮPVĮ imperatyviąsias normas neturi vekselio galios dėl to, kad neturi visų įstatymo nustatytų vekselio rekvizitų.
    12. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 pateiktais išaiškinimais: kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei savo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Vekselio abstraktumas reiškia, kad įsipareigojimo prisiėmimo pagrindas (paskola, dovanojimas, atsiskaitymas, savo ar svetimos prievolės garantavimas, kitoks prievolės įvykdymo užtikrinimas ar kitoks įstatymu nedraudžiamas pagrindas) neturi teisinės reikšmės vekselyje prisiimtos prievolės sumokėti pinigus nurodytam asmeniui galiojimui, jei ši prievolė byloje neginčijama ieškiniu. Abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas neįgyvendino vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad nors vekselio davėjo įsipareigojimas ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą. Tai, kad ieškovas neįrodė paskolos teisinių santykių, buvusių tarp jo ir atsakovo, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, nenuginčijus vekselio kaip prievolės atsiradimo pagrindo.
    13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių yra nevienoda: neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nepraranda teisinės galios ir prievolė pagal tokį vekselį savaime nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, kurios faktinės aplinkybės turi tik vienintelį skirtumą nuo bylos Nr. 3K-3-296-695/2016 faktinių aplinkybių – šalių santykiai, buvę vekselių išdavimo pagrindu, vienu atveju kvalifikuoti kaip paskolos, o kitu atveju – kaip jungtinės veiklos, ir kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, pateikti kitokie išaiškinimai. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Ieškovui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, atsakovo išrašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, išrašytu siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu už šio investicijas į bendrą verslą. Šis vekselis neturi paprastojo vekselio galios, tačiau ieškovas tokį dokumentą (buvusį vekselį) gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
    14. Šioje byloje vekselis turi visus įstatyme nustatytus rekvizitus, šio vekselio galia nėra pasibaigusi, todėl šioje byloje, ieškovo nuomone, turėtų būti vadovaujamasi išaiškinimais, kad neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais, ir kad vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jos galiojimo, o pareiga paneigti prievolę pagal vekselį, atitinkantį visus ĮPVĮ nurodytus rekvizitus, tačiau nustatytu terminu nepateiktą apmokėti, tenka vekselio davėjui, kuris turi nuginčyti vekselį.
    15. Teismai nagrinėjamoje byloje padarė daug įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų (CPK 176, 177, 180, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėję bylos aplinkybes, įvertino ne visus bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nulėmusias ieškinio atmetimą. Teismai visus įrodymus vertino tik tuo aspektu, ar jie įrodo pinigų perdavimo faktą, tačiau nevertino, ar byloje surinktais įrodymais yra paneigtas skolos pagal vekselį faktas, nenustatė, ar atsakovai pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad vekselis buvo pasirašytas negavus pinigų, nevertino aplinkybių, paneigiančių, kad atsakovas negavo pinigų. Be to, teismai nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad vekselis buvo išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, nes pinigai buvo skolinami iš ieškovo kontroliuojamos bendrovės atsakovo kontroliuojamai bendrovei (pinigų pervedimo faktą patvirtina minėtas įrodymas, kurį teismai atsisakė priimti).
    16. Teismai visai nevertino to, kad vekselį pasirašęs atsakovas B. J. Č. yra didelę verslo patirtį turintis asmuo, kuris suprato arba turėjo suprasti savo išrašyto ir kreditoriui atiduoto vekselio esmę; atsakovas nebūtų pasirašęs ypač didelės – 75 000 Eur – sumos vekselio. Be to, teismai neįvertino ir tęstinių ieškovo bei atsakovo verslo santykių, kurie truko daugiau kaip kelerius metus, kai ieškovas skolino lėšas atsakovui arba atsakovo kontroliuojamoms įmonėms, o atsakovas kaip prievolės užtikrinimą išrašydavo vekselį. Neatsižvelgta ir į tai, kad B. J. Č. paaiškinimai yra vieninteliai įrodymai, kad jis ar jo kontroliuojama įmonė pinigų pagal vekselį negavo, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl jų nepakanka tam, kad būtų paneigti jo įsipareigojimai pagal vekselį ir konstatuota, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Be to, B. J. Č. paaiškinimai, kad jis negavo pinigų, yra nepatikimi, nes skiriasi nuo jo parodymų, duotų įtariamojo apklausų metu, kai jis teigė, kad skolinosi iš J. V. pinigus; ypač svarbu, kad tariamo pinigų negavimo faktą paneigia kitas B. J. Č. išrašytas vekselis.
    17. Teismai laikė neįrodyta aplinkybę apie atsakovo sąsajas su lengvatinio apmokestinimo bendrove „Auckland Trade“, motyvuodami tuo, kad nėra tiesioginių įrodymų, ieškovas iš esmės teikia nuorodas į savo paties teiktus paaiškinimus arba pirminius tyrimo duomenis, kurie niekaip nebuvo patvirtinti. Tačiau tokia teismų išvada yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, baudžiamojoje byloje esančiais kriminalinės žvalgybos duomenimis, J. V. į lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitą pervedinėjo B. J. Č. skolinamus pinigus, šie žvalgybos duomenys buvo gauti daug anksčiau, negu J. V. davė parodymus. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad iš šių skirtingų įrodinėjimo šaltinių gauti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, juose nėra prieštaravimų, todėl šie duomenys, skirtingai negu nurodė teismas, patvirtina vieni kitus. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti J. V. ir B. J. Č. pokalbiai, taip pat papildo duomenis apie šalių verslo santykius ir B. J. Č. sąsajas su bendrove „Auckland Trade“, tačiau teismai šių įrodymų iš viso netyrė, jų nevertino ir dėl jų procesiniuose sprendimuose nepasisakė, taip pažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, įpareigojančias teismą tirti ir vertinti visus byloje esančius įrodymus, nurodyti įrodymų atmetimo motyvus.
    18. Teismai išsamiai neištyrė ir nesuteikė reikiamos įrodomosios vertės rašytiniam įrodymui – 2014 m. gegužės 22 d. atsakovo išrašytam dar vienam 75 000 Eur vekseliui, kuriuo atsakovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui 75 000 Eur iki 2014 m. gegužės 30 dienos. 2014 m. gegužės 22 d. įtariamojo apklausos metu B. J. Č. davė parodymus apie antrąjį vekselį, nurodė, kad jį išrašė negrąžintos skolos pagal anksčiau ieškovui išrašytą vekselį grąžinimo terminui pratęsti.
    19. J. V. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikęs prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. jo kontroliuotos bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos išrašo bei savo atsiliepimo į ieškinį ir tripliko, pateiktų civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimas, kopijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi prašymo netenkino – atsisakė priimti byloje naujus įrodymus. Šis įrodymas vienareikšmiškai pagrindžia, kad ieškovo kontroliuota bendrovė pervedė lėšas atsakovo kontroliuotai bendrovei, t. y. įrodo susiklosčiusį teisinį santykį, kuriam užtikrinti atsakovas ir išdavė vekselį. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti naujus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnį, nes nepriėmė įrodymų, kurių J. V. negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai B. J. Č. ir J. Č. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
    1. Dėl vekselius ir paskolos sutartis reglamentuojančių materialiosios teisės normų – ieškovas šių normų taikymo pažeidimus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose pateiktais išaiškinimais, kurie negali būti taikomi šioje byloje, nes šios bylos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 vekselio davėja ginčijo išduotus vekselius CK 1.91 straipsnio pagrindu, o vekselių išdavimo pagrindai buvo abstraktūs sandoriai. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas kaip vekselio turėtojas ieškinyje aiškiai apibrėžė ir įrodinėjo vekselio išdavimo pagrindą – suteiktą paskolą pervedant lėšas juridiniam asmeniui lengvatinio apmokestinimo bendrovei „Auckland Trade“, kurios ryšys su atsakovais neįrodytas ir nenustatytas. Be to, nei pervestos sumos, nei pervedimo pagrindai nėra suderinami su vekselio išdavimo data ir suma. Ieškovas pervedė 153 600 Eur sumą, o vekselis išduotas tik dėl 75 000 Eur sumos.
    2. Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016 taip pat negali būti taikoma šioje byloje dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį, t. y. įrodyti, jog vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja.
    3. Šioje byloje ieškovas teigė paskolą suteikęs pavedimais per banką, o atsakovai įrodė, jog ieškovo „paskolą“ (nors pavedimuose nurodytos sutartys, tačiau šios teismams nebuvo pateiktos) gavo juridinis asmuo, neturintis jokio ryšio su atsakovais. Taigi, vekselio davėjas įrodė, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, t. y. jis negavo pinigų iš ieškovo.
    4. Dėl įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo – bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieškovas, savo ieškinyje aiškiai nurodydamas vekselio išdavimo pagrindus ir su tuo susijusias aplinkybes. Ieškovas įrodinėjo ir dėl to nekilo ginčas, kad pervestas 153 600 Eur lėšas gavo lengvatinio apmokestinimo bendrovė „Auckland Trade“, o atsakovas B. J. Č., kaip vekselio davėjas, negavo paskolos iš ieškovo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas tvirtino, jog lėšas skolino atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o apeliaciniame skunde jau teigė, kad skolino verslui ir atsakovo šeimos namui statyti.
    5. Atsakovai patvirtina, kad ginčo vekselis buvo išrašytas 2014 m. gegužės 9 d. ir pasirašytas atsakovo B. J. Č., o ketinta pasiskolinti pinigų suma buvo reikalinga verslui, o ne namo statyboms, nes tai parodo ir labai trumpas paskolos suteikimo terminas, – paskola pagal vekselį turėjo būti suteikta 2014 m. gegužės 9 d., o grąžinta po 13 dienų, t. y. 2014 m. gegužės 22 d. Toks trumpas ketintos paimti paskolos terminas buvo reikalingas atsakovui B. J. Č. padengti įmonės UAB „Viltecha“ (kurios vadovas buvo atsakovas) paskolą – overdraftą (overdraftas, indėlio pereikvojimas – tai trumpalaikis kredito limitas banko sąskaitoje, iš kurio galima bet kuriuo metu pasiskolinti iš anksto sutartą pinigų sumą ir tam tikrą laiką turėti neigiamą banko sąskaitos likutį. Toks neigiamas limitas paprastai turi būti uždaromas per nustatytą terminą (dažniausiai tai yra 30 dienų nuo pasiskolinimo dienos)).
    6. Atsakovas B. J. Č. surašytą 2014 m. gegužės 9 d. vekselį perdavė ieškovui tą pačią dieną ir gavo pažadą, kad ieškovas J. V. iki vakaro išsigrynins reikiamą sumą bei perduos grynuosius pinigus atsakovui. Vekselio originalas buvo perduotas pasitikint atsakovu, nes tarp šalių vyravo draugiški ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Tačiau ieškovas 75 000 Eur paskolos atsakovui neperdavė 2014 m. gegužės 9 d. ir informavo telefonu, jog paskolą suteiks po to, kai grįš iš atostogų, t. y. 2014 m. gegužės 22 d., o vekselį sunaikins.
    7. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomą bylos sustabdymą, – kitoje byloje sprendžiamas vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė stabdyti nagrinėjamą bylą dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje atsakovų atstovo pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą buvo teismo išspręstas ir nutarta jo netenkinti, motyvuojant tuo, jog aplinkybės, išdėstytos atsakovų pateiktame ieškinyje kitoje byloje, gali būti iš esmės išnagrinėtos šioje byloje. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalomas pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos bylos egzistuoja tik tuomet, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.
    8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
    9. Dėl teismo precedentų taikymo – ieškovas byloje savo iniciatyva įrodinėjo lėšų perdavimą atsakovams kaip paskolos suteikimą atliekant pavedimą į lengvatinio apmokestinimo bendrovės sąskaitą, o pateikti įrodymai tik patvirtino atsakovų atsikirtimus apie tai, kad paskolos sutarties dalykas jiems nebuvo perduotas, t. y. kad jie lėšų iš ieškovo negavo. Todėl teismai pagrįstai vadovavosi ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su paskolų suteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010 ir 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).
    10. Dėl kasaciniame skunde nurodomos nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių – ieškovas nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo išaiškinimai dėl vekselių ir įrodinėtinų aplinkybių skiriasi civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 nuo civilinės bylos Nr. 3K-3-43-916/2017. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal paprastąjį vekselį ir palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad jeigu kreditorius teigia, jog skolininko išduotame vekselyje rankraštiniai įrašai atlikti skolininko, o skolininkas teigia, kad šie įrašai (tarp jų ir parašas) padaryti ne jo, bet ekspertizės išvada yra tokia, kad negalima nustatyti, ar skolininkas pasirašė dokumentą, tai įrodymų pakankamumo požiūriu tokių duomenų visuma yra pakankama išvadai, jog įrodyta, kad vekselį pasirašė skolininkas, kuris neįrodė savo atsikirtimo (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovas neįrodė, kad jis nepasirašė vekselio, jis neprašė pripažinti vekselyje nurodyto įsipareigojimo negaliojančiu, nenurodė kitų šios prievolės pagal vekselį pasibaigimo pagrindų, byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, kad vekselis turėjo būti išimtas iš civilinių santykių apyvartos, teismai pagrįstai ieškinį tenkino.
    11. Kitoje ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal vekselį, kuriuo buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą, jam pasitraukus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir atsakovo išrašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, išrašytu siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu už šio investicijas į bendrą verslą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmė pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš jungtinės veiklos. Kita vertus, teismai nenustatė, kokia suma faktiškai ieškovui priklausytų šalims nutraukus jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimą bei nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
    12. Iš nutarties 24.10 ir 24.11 punktuose pateiktų bylų santraukų akivaizdu, kad bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl kasacinio skundo teiginiai apie neva skirtingas teisės taikymo taisykles, suformuluotas nurodytose bylose, neturinčiose esminio panašumo, yra nepagrįsti.
    13. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo – teismai pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad vekselis buvo išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, nes pinigai buvo pervedami iš ieškovo kontroliuojamos bendrovės atsakovo kontroliuojamai bendrovei. Ieškovas neįrodė atsakovų sąsajų su jo nurodyta bendrove „Auckland Trade“, be to, byloje nebuvo jokių duomenų ar prielaidų sieti atsakovus su šia bendrove. Atsakovai šioje byloje gynėsi ir įrodinėjo, jog ieškovo „paskolos“, pervestos iš ieškovo valdomos lengvatinio apmokestinimo bendrovės kitai lengvatinio apmokestinimo bendrovei, valdomai nežinomų asmenų, atsakovas negavo, tai patvirtino paties ieškovo pateikti į bylą įrodymai – banko pavedimai su kitokia pavedimų bendra suma ir kitais pavedimo pagrindais.
    14. Byloje pateikti įrodymai dėl ieškovo vykdytų nusikalstamų finansinių operacijų su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis, už tai jis buvo nuteistas, ir tai rodo, kad jo paties veiksmai prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams (CK 6.158 straipsnis). Ieškovas savo ieškinyje pats deklaruoja, kad, tariamai suteikdamas paskolą atsakovui, veikė nepaisydamas tokias pinigines operacijas reglamentuojančių įstatymų, už tai vėliau buvo nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
    15. Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme – pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovui pateikti teismui bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos išrašą, tačiau 2016 m. gruodžio 1 d. paaiškinime ieškovas nurodė negalintis šio dokumento pateikti bei pažymėjo, jog jis nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Tuo tarpu minėto naujo įrodymo pateikimas 2017 m. spalio 4 d., kai jau buvo pasibaigęs terminas apeliaciniam skundui paduoti (pakeisti) bei buvo paskirtas bylos nagrinėjimas 2017 m. spalio 10 d., laikytinas ieškovo netinkamu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Kiti prašomi priimti į bylą dokumentai – atsiliepimas bei triplikas kitoje byloje, kurioje nagrinėjamas vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimas, galėjo būti pateikti į šią nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 314 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl civilinės bylos sustabdymo, kol nebus išnagrinėta kita susijusi civilinė byla

 

  1. Kasaciniame skunde teigiama, kad byla turėjo būti sustabdyta, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme kita vekselio pripažinimo negaliojančiu byla Nr. e2-2594-262/2018.
  2. 2016 m. gruodžio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovų pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą buvo teismo išspręstas ir nutarta jo netenkinti, motyvuojant tuo, jog aplinkybės, išdėstytos atsakovų pateiktame ieškinyje kitoje byloje, gali būti iš esmės išnagrinėtos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas tokiai teismo išvadai iš esmės pritarė, nes privalomas pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos bylos yra tik tuomet, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal atsakovų šioje byloje ieškinį ieškovui dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu (bylos Nr. e2-2594-262/2018) yra sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi dėl šios bylos.
  3. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).
  4. Teismas sprendžia bylą sustabdyti, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas. Sustabdytoje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodyta, kad nagrinėjama byla dėl skolos pagal vekselį priteisimo yra reikšminga, nes šioje byloje bus galutinai konstatuota, ar J. V. suteikė paskolą B. J. Č. ir J. Č. pagal ginčijamą vekselį. Šios aplinkybės nustatymas nagrinėjamoje byloje yra esminis sprendžiant dėl ieškinio priteisti skolą pagal vekselį pagrįstumo. Kitoje byloje sprendžiamas vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimas netrukdo nustatyti nagrinėjamoje byloje aplinkybės, ar pinigai pagal suteiktą paskolą, įformintą vekseliu, buvo iš tikrųjų perduoti atsakovams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų konstatuota, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vekselyje nurodyta suma kaip paskola būtų buvusi perduota ieškovo J. V. atsakovams B. J. Č. ir J. Č., taigi nenustatyta lėšų perdavimo aplinkybė, kuri turi tiesioginės reikšmės teismui sprendžiant dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Kitoje sustabdytoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nėra kliūtis išnagrinėti bylą dėl skolos pagal vekselį priteisimo, nes nepaisant to, koks bus rezultatas kitoje byloje, t. y. kaip bus išspręstas vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimas, nagrinėjamoje byloje galėjo būti įrodinėjama ir įvertinus įrodymus teismų pagrįstai nustatyta aplinkybė, kad J. V. nesuteikė paskolos atsakovams B. J. Č. ir J. Č. pagal ginčijamą vekselį. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos.

 

Dėl prievolės pagal vekselį galiojimo, kai, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo

 

  1. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Civiliniame kodekse, Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatyme. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
  2. ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardyti visi privalomi vekselio rekvizitai, būtini užpildyti sudarant vekselį tam, kad jis įgytų teisinę galią. Paprastajame vekselyje turi būti nurodyta: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka visus ĮPVĮ išvardytus rekvizitus, vekselio turinio tikrumas nenuginčytas.
  3. Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti. Vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, 17 punktas). Pastarosiose nutartyse kasacinis teismas patvirtino, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas neįgyvendino vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal įstatymus nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju ta aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieškovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui.

 

Dėl vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio; dėl vekselio davėjo įrodinėjimo pareigos paneigti prievolę pagal vekselį

 

  1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014 ir joje nurodytą praktiką). Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti.
  2. Vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys egzistuoja, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu ir šis ryšys gali būti reikšmingas tiesioginiams vekselių teisinių santykių subjektams, t. y. vekselio davėjui ir pirmajam vekselio turėtojui, kurie tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Taigi pirmasis vekselio įgijėjas, būdamas tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 19 punktas).
  3. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 19 punktas).
  4. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad vekselio turėtojui, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis); ir jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011)).
  5. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselis gali būti atsiskaitymo priemonė kaip įsipareigojimas sumokėti pinigus, tačiau šis įsipareigojimas atsiranda nebūtinai iš paskolos santykių. Vekselio abstraktumas reiškia, kad įsipareigojimo prisiėmimo pagrindas (paskola, dovanojimas, atsiskaitymas, savo ar svetimos prievolės garantavimas, kitoks prievolės įvykdymo užtikrinimas ar kitoks įstatymu nedraudžiamas pagrindas) neturi teisinės reikšmės vekselyje prisiimtos prievolės sumokėti pinigus nurodytam asmeniui galiojimui, jei ši prievolė byloje neginčijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 42 punktas).
  6. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis paskolos teisinius santykius, ir nesivadovavo ĮPVĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu dėl prievolės pagal vekselį privalomumo bei kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
  7. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, 14 punktas).
  8. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kasacinio teismo praktikoje  dėl įrodinėjimo pareigos yra nurodyta, jog tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ir pan., būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį. Taigi, nors vekselio davėjas šios kategorijos bylose turi pateikti pakankamai įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, t. y. kad pinigų negavo, tačiau bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas ieškinyje suformulavo bylos nagrinėjimo dalyką, – tiek ieškinyje, tiek kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pinigų perdavimo faktą ieškovas įrodinėjo byloje pateiktais mokėjimo nurodymais ir pinigų pervedimais iš jo valdomos bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos į bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitą. Teismai, įvertinę bylos įrodymus ir konstatavę, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo kaip nors susijęs su bendrove „Auckland Trade“, sprendė, kad nėra įrodymų ir ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui ar jo valdomai įmonei fakto.
  9. Teismai, įvertinę ieškovo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus jiems pagrįsti, atsakovo atsikirtimus į pateiktą ieškinį, kuriuose atsakovas nurodė, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų, nors žodinio susitarimo pasiskolinti pinigus verslui ir vekselio išdavimo tuo pagrindu neneigia, tačiau nurodė, kad dėl susidėjusių aplinkybių pinigai, kaip šalių buvo sutarta, atsakovui nebuvo perduoti, nebuvo pervesti į jo įmonės banke sąskaitą, jis nėra susijęs su bendrove „Auckland Trade“, jam nežinomos sutartys, kurias ieškovas nurodė banko pavedime kaip pinigų pervedimo pagrindą (jų ieškovas neteikė teismui), priėjo prie išvados, kad nėra patikimų įrodymų ir ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui ar jo valdomai įmonei fakto bei atsakovo ryšio su bendrove „Auckland Trade“ ir paskolos santykių tarp šalių atsiradimo.
  10. Pirmiau nurodyta (nutarties 34 punktas), kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui įrodinėjant paskolos teisinių santykių buvimą tarp šalių atsakovo išduotu vekseliu ir pinigų perdavimo faktu – pervedimu iš ieškovo įmonės sąskaitos banke į bendrovės „Auckland Trade“ sąskaitą banke, pinigų pervedimo pagrindu nurodant sutartis, ir atsakovui atsikertant į ieškinį, kad jis pinigų pagal žodinį susitarimą negavo ir nėra susijęs su bendrove „Auckland Trade“, į kurios sąskaitą buvo pervesti pinigai ir tokiu būdu, ieškovo teigimu, buvo paskolinti atsakovui, ieškovas turėjo teikti įrodymus, kad bendrovė, į kurios sąskaitą pervesti pinigai, yra kaip nors susijusi su atsakovu, jo valdoma ar kad atsakovas būtų nurodęs paskolinti pinigus juos pervedant į bendrovės „Auckland Trade“ sąskaitą banke, ir pan. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių teismai nekonstatavo. Teismai vertino šalių nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus bei sprendė dėl vekselio išdavimo pagrindo egzistavimo ir konstatavę, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog atsakovas pinigų pervedimo metu buvo susijęs su bendrove „Auckland Trade“ ir ieškovo pervestus į nurodytos įmonės sąskaitą pinigus gavo, pagrįstai ieškinio netenkino.
  11. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad bylos nagrinėjimo ribas iš esmės nustatė ieškovas, savo ieškinyje aiškiai nurodydamas vekselio išdavimo pagrindą ir su tuo susijusias aplinkybes bei teikdamas įrodymus joms patvirtinti: išduotą vekselį ir duomenys apie pinigų pervedimą į įmonės „Auckland Trade“ sąskaitą banke, bei nurodydamas kaip pinigų pervedimo pagrindą atitinkamas sutartis. Teismų vertinimu, šie dokumentai neįrodo pinigų atsakovams skolinimo fakto, nes pavedimuose nurodoma, jog jie atlikti pagal sutartis Nr. 158 DD.05.0 4.2014, Nr. 159 DD15.0 4.2014 ir Nr. 161 DD04.0 4.2014, šios sutartys teismui nepateiktos, ieškovas neteikė įrodymų teiginiui, kad pinigai buvo pervesti atsakovo prašymu ir į jo nurodytą banko sąskaitą, patvirtinti, taip pat kad atsakovas yra susijęs su bendrove „Auckland Trade“, į kurios sąskaitą banke pervesta paskola.
  12. Nors teismai, įvertinę bylos įrodymus, pripažino pagrįstu ieškovo nurodytą pinigų pervedimo faktą, kurį įrodinėjo byloje pateiktais mokėjimo nurodymais iš bendrovės „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos į bendrovės „Auckland Trade“ banko sąskaitą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pripažįsta, jog valdė bendrovę „Royal Tron Limited“, tačiau konstatavo, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo kaip nors susijęs su bendrove „Auckland Trade“ į kurios sąskaitą banke buvo pervesti pinigai ir tokiu būdu, ieškovo teigimu, buvo paskolinti atsakovui. Teismai priėjo prie išvados, kad atsakovas, kaip vekselio davėjas, ieškovo nurodytu būdu negavo paskolos iš ieškovo.
  13. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismai pripažino pagrįstais atsakovo atsikirtimo (atsiliepimo) argumentus į ieškovo nurodytus reikalavimo ir jo pagrindimo argumentus. Teismai, įvertinę bylos įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sąsajas su bendrove „Auckland Trade“, šios bendrovės savininkai ir teisėti valdytojai nėra nustatyti. Teismai taip pat vertino ieškovo nurodytos baudžiamosios bylos medžiagą ir priėjo prie išvados, kad ši medžiaga taip pat nepatvirtina nei bendrovės „Auckland Trade“ nuosavybės (dėl įmonės priklausomumo konkretiems asmenims vyksta baudžiamasis tyrimas, žr. nutarties 9 punktą), nei 75 000 Eur perdavimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentais nėra paneigiamos teismų išvados.
  14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. baudžiamajame įsakyme esanti informacija apie atsakovo ryšius su bendrove „Auckland Trade“ yra nurodyta ieškovo, tačiau ši informacija baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nei atmesta, nei patvirtinta. Minėta, kad teismai konstatavo, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo kaip  nors susijęs su bendrove „Auckland Trade“. Pažymėtina, kad ieškovo atlikti daugkartiniai lėšų pervedimai iš ieškovo valdomos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Royal Tron Limited“ kitai bendrovei „Auckland Trade“ yra pripažinti neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, už tai ieškovas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį (versliškai ar stambiu mastu atlikta ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga).
  15. Nagrinėjamoje byloje įrodžius, kad vekselis buvo išduotas paskolos santykiams įforminti, o paskolos lėšos nebuvo perduotos vekselio davėjui, kartu tampa įrodyta aplinkybė, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Atsakovas įrodė, kad nėra prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, todėl pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismai neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas ar nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.
  16. Kadangi nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, t. y. atsakovui nebuvo suteikta paskola, kurios grąžinimo tikslu, kaip nurodė ieškovas (vekselio turėtojas) ieškinyje ir apeliaciniame skunde, buvo išduotas vekselis, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo kasacinio skundo argumento, kad teismai netyrė kitokios vekselio paskirties – kaip prievolės užtikrinimo priemonės, nes ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neteigė, kad vekselis buvo prievolės užtikrinimo priemonė, todėl to teismai neturėjo pagrindo vertinti. Teismai tyrė ir vertino būtent ieškovo nurodytą vekselio išdavimą kaip paskolos santykių įforminimą. Be to, išduodant vekselį kaip pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonę, turi būti nustatyta pagrindinė prievolė, o nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas pinigų perdavimas atsakovui kaip paskola, taigi nėra pagrindinės prievolės iš paskolos teisinių santykių. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo teisinį pagrindą netenkinti kaip nepagrįsto ieškinio, kuriuo ieškovas prašė pagal vekselį priteisti neva paskolintas lėšas.
  17. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasacinio teismo išaiškinimai dėl vekselių ir įrodinėtinų aplinkybių civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 skiriasi.
  18. Nurodytoje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 buvo sprendžiamas skolos pagal vekselį, išduotą kaip įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį užtikrinimo priemonę, priteisimo klausimas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal vekselį, kuriuo buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą, jam pasitraukus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, o teismai faktiškai nenustatė, kokia suma faktiškai ieškovui priklausytų šalims nutraukus jungtinę veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skirtingai negu nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skolos pagal vekselį, kuriuo įforminta paskola, priteisimo klausimas.
  19. Kitoje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal paprastąjį vekselį ir palūkanas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jeigu kreditorius teigia, jog skolininko išduotame vekselyje rankraštiniai įrašai atlikti skolininko, o skolininkas teigia, kad šie įrašai (tarp jų parašas) parašyti ne jo, bet ekspertizės išvada yra tokia, kad negalima nustatyti, ar skolininkas pasirašė dokumentą, tai laikoma įrodyta, kad vekselį pasirašė skolininkas, kuris neįrodė savo atsikirtimo (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovas neįrodė, kad jis nepasirašė vekselio, todėl teismai pagrįstai ieškinį tenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Skirtingai negu nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo parašo vekselyje tikrumo, bet įrodinėjo, kad pinigai jam nebuvo perduoti.
  20. Nurodytų bylų Nr. 3K-3-296-695/2016 ir Nr. 3K-3-43-916/2017 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl kasacinio skundo teiginiai apie neva skirtingas teisės taikymo taisykles, suformuluotas nurodytose bylose, neturinčiose esminio panašumo, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).
  21. Kiti kasacinio skundo argumentai, tarp jų – dėl atsakovo išrašyto 2014 m. gegužės 22 d. kito vekselio įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, nėra susiję su byloje pareikšto ieškinio priteisti skolą pagal vekselį pagrįstumu, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
  22. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti skundžiamų procesinių sprendimų (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto 81 250 Eur vertės areštas. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Kadangi galutine teismo nutartimi ieškinys atmestas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  3. Kadangi ieškovo ieškinys netenkinamas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos iš atsakovų. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos iš ieškovo.
  4. Kasacinis teismas turėjo 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. V. 6,35 Eur (šešis Eur 35 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų B. J. Č. ir J. Č. 81 250 Eur vertės turto areštą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                      Gražina Davidonienė

 

 

                                                                      Janina Januškienė

 

 

                                                                      Dalia Vasarienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CPK
  • 3K-3-366/2010
  • 3K-3-564/2010
  • BK
  • 3K-3-314/2010
  • 3K-7-430/2013
  • 3K-3-43-916/2017
  • 3K-3-52-313/2015
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • e2-2594-262/2018
  • 3K-3-70-706/2016
  • 3K-3-296-695/2016
  • CK1 1.105 str. Vekselis
  • 3K-7-216/2007
  • 3K-3-181/2011
  • 3K-3-605/2012
  • 3K-3-82/2014
  • 3K-3-23-248/2015
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • CK1 1.91 str. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandor
  • 3K-3-309/2009
  • 3K-3-95/2012
  • e3K-3-51-695/2017
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • BK 202 str. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • e3K-3-523-469/2016
  • 3K-7-278/2011
  • 3K-3-493/2014
  • 3K-3-65-916/2018
  • 3K-3-171/2013
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos