Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-02][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-254-1075-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-254-1075/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos policijos mokykla 302442625 Ieškovas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188785847 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9. Sutarčių vykdymas
2.6.8.10. Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.1.29. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-254-1075/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00166-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos policijos mokyklos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių su mokymu susijusių išlaidų atlyginimą neištarnavus vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė Lietuvos policijos mokykla prašė priteisti iš atsakovo V. K. 3468,36 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos neištarnavęs trišalėje šalių ir trečiojo asmens sudarytoje stojimo į vidaus tarnybos sutartyje nustatyto 5 metų termino, todėl, remiantis sutarties 5.4 punktu, turi atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas. Atsakovas turėjo ištarnauti 5 metus (1826 kalendorines dienas), o ištarnavo tik 989 dienas, tai proporcingai atsakovo ištarnautam laikui privalo atlyginti 3468,36 Eur.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisėatsakovo 2402,19 Eur mokymo išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį atme.
  2. Teismas nustatė, kad:
    1. Lietuvos policijos mokykla, V. K. ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sausio 4 d. sudarė stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 144-ST5-4/5-ST5-54 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įstojo mokytis į Lietuvos policijos mokyklą ir šia sutartimi įsipareigojo gavęs profesinio mokymo pažymėjimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą, ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu bus atleistas iš vidaus tarnybos dėl jo kaltės anksčiau sutartyje nustatyto termino, įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas;
    2. atsakovas 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu buvo priimtas į tarnybą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tačiau 2014 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų, o 2015 m. gruodžio 7 d. atleistas iš vidaus tarnybos, nes Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra);
    3. atsakovas po policijos mokyklos baigimo vidaus tarnyboje tarnavo nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., t. y. 989 dienas, nors pagal Sutarties 5.3 punktą privalėjo ištarnauti 1826 kalendorines dienas, o įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš vidaus į tarnybos yra įskaičiuotas ne tik jo tarnybos stažas po policijos mokyklos baigimo, bet ir mokymosi trukmė Lietuvos policijos mokykloje;
    4. atsakovas po policijos mokyklos baigimo nebuvo įdarbintas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kurio siuntimu įstojo mokytis į policijos mokyklą, nes tuo metu šiame komisariate nebuvo laisvų darbo vietų ir tik praėjus 53 dienoms po mokyklos baigimo įdarbintas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
  3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo eitos pareigos Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atitiko jo įgytą išsilavinimą ir profesiją. Sutarties 9.2 punkte nebuvo nurodyta, kad trečiasis asmuo privalo surasti atsakovui darbo vietą, jis tik įsipareigojo užtikrinti, kad tais atvejais, kai policijos įstaigoje bus laisva pareigybė, tinkama atsakovui, policijos įstaiga privalo jį paskirti į šias pareigas. Teismas pripažino, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo sutarties sąlygų nepažeidė.
  4. Atsakovo mokymo kaina, ieškovės apskaičiavimu, yra 4727,65 Eur (16 323,62 Lt), išmokėta stipendija2322,17 Eur (8018 Lt), tarnybinės uniformos vertė 522,88 Eur (1805,41 Lt), t. y. vienos dienos mokymo kaina yra 4,15 Eur.
  5. Teismo nuomone, nagrinėjant šį ginčą, turėjo būti taikomas tas teisinis reglamentavimas, kuris galiojo sutarties pasirašymo metu, t. y. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 ir 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015 pateikti išaiškinimai, kad stipendija tokiu atveju nėra priteisiama. Dėl to, teismo skaičiavimu, atsakovo mokymo vienos dienos kaina yra 2,87 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2402,19 Eur (2,87 Eur × 837).
  6. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – sumažino iš atsakovo priteistą sumą iki 2270,17 Eur, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  7. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl stipendijos nepriteisimo, nes nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir kitaip vertinti situaciją.
  8. Remdamasi Sutarties 9.2 punktu ir atsakovo mokslų baigimo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 10 straipsniu, teisėjų kolegija sprendė, kad pagal Sutartį trečiasis asmuo turėjo imperatyvų įsipareigojimą priimti atsakovą į tarnybą, o ieškovė turėjo sudaryti tam prielaidas (suteikti išsilavinimą, įsakymo dėl policijos kvalifikacijos suteikimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pasirašymo išsiųsti trečiajam asmeniui ir pan.), neįtvirtinant išimčių (tik esant laisvai darbo vietai ir pan.). Byloje nustatyta, kad atsakovas po mokslų baigimo nebuvo įdarbintas per 5 darbo dienas, jam nebuvo pasiūlytas joks darbas, atsakovas savo iniciatyva po 53 dienų susirado darbą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, baigęs mokslus, siekė įsidarbinti. Teisėjų kolegija sprendė, kad sutartiniai įsipareigojimai atsakovui nebuvo įvykdyti (atsakovas nebuvo priimtas į tarnybą per 5 darbo dienas) ne dėl atsakovo kaltės. Sutarties šalims tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovo stažas tarnyboje būtų buvęs 46 dienomis ilgesnis, dėl to būtų priskaičiuota mažesnė kompensacija ieškovei. Kolegija pažymėjo, kad Sutartyje nustatytas su mokymu susijusių išlaidų atlyginimas (kompensacija) yra siejamas su atsakovo kaltais veiksmais dėl sutarties sąlygų nevykdymo (Sutarties 7 punktas), todėl darytina išvada, jog ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti mokymo išlaidas ne už 837 dienas, o už 791 dieną (2270,17 Eur).
  9. Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad turėtų būti atsižvelgta, jog šiuo metu pagal Statuto pakeitimus reikalavimas ištarnauti po mokymosi yra sutrumpintas nuo 5 iki 4 metų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl 2010 m. sausio 4 d. sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovo nurodomi Statuto pakeitimai (įvykę 2015 m.) nėra reikšmingi. Be to, tiek sutarties sudarymo metu galiojusioje, tiek dabartinėje Statuto redakcijoje yra nustatytas tik minimalus terminas, kuris pagal susitarimą gali būti ir ilgesnis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino stipendiją kaip paramą kursantui, o ne kaip mokymo išlaidas, netinkamai taikė Mokslo ir studijų įstatymą nagrinėjamo ginčo kontekste, dėl to neteisingai pritaikė ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 pasisakė dėl profesinės karo tarnybos kario, neištarnavusio sulygto laiko, prievolės grąžinti išlaidas, susijusias su mokymu, kai įsakymas, kuriuo buvo nustatyta iš kario išieškotinų jo mokymo, profesinio rengimo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidų apskaičiavimo tvarka, buvo panaikintas, todėl kasacinis teismas stipendiją įvertino Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo kontekste, nes mokymo išlaidų dydis negalėjo būti apskaičiuotas nei pagal sutartį, nei pagal įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju išlaidų išieškojimo tvarka reglamentuota Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėse (toliau Taisyklės), patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585, kuriose nustatyta, kad mokymo išlaidas, be kitų išlaidų rūšių, sudaro ir konkrečiam kursantui faktiškai išmokėta stipendija. Mokslo ir studijų įstatymas nereglamentuoja stipendijų mokėjimo tvarkos profesinio mokymo mokiniams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1391 patvirtinto Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad konkrečius stipendijų ir materialinės paramos dydžius, dokumentų, kurių reikia materialinei paramai gauti, pateikimo tvarką, kitas su stipendijų ir materialinės paramos skyrimu susijusias nuostatas nustato stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatai, kuriuos tvirtina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovas. Lietuvos policijos mokyklos stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatai yra patvirtinti Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 144-V1-15. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamąjį sprendimą neįtraukti stipendijos į reikalaujamas atlyginti mokymo išlaidas, vadovavosi taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015, kurioje mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) pritaikyta pirmiau minėtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 suformuota praktika, nors bylų faktinės aplinkybės skyrėsi. Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos (toliau Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057, 14 punkte nurodytoje formulėje į mokyklai atlygintinas su kursanto mokymu susijusias išlaidas įtraukta ir stipendija. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statuto 10 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad mokymo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis būtent Metodika, kurioje stipendija priskirtina prie mokymo išlaidų. Statuto 10 straipsnio 4 dalyje konkrečiai nurodyta, kad stipendija yra su mokymu susijusių išlaidų dalis. Stipendija, išmokėta asmeniui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, irgi priskirtina prie mokymo išlaidų. Formuojantis naujai teismų praktikai, teismai turėtų atsižvelgti į dabartinius teisės aktus, kurie reglamentuoja asmenų, baigusių vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kitas švietimo įstaigas, kurioje mokėsi pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, pasirašiusių stojimo į vidaus tarnybą sutartis ir neišdirbusių Statute nurodyto laiko vidaus tarnyboje, su jų mokymu susijusių išlaidų išieškojimo tvarką.
    2. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Sutarties 9.2 punktas neįpareigoja trečiojo asmens surasti atsakovui darbo vietą, o turi tik užtikrinti, kad tais atvejais, kai policijos įstaigoje bus laisva pareigybė, tinkama atsakovui, policijos įstaiga privalo jį paskirti į šias pareigas. Sutarties 9.2 punktas buvo įvykdytas atsakovą įdarbinus Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
  2. Trečiasis asmuo prisideda prie kasacinio skundo.
  3. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasaciniu skundu ieškovė iš esmės prašo taikyti teisiniams santykiams reglamentuoti bei ginčui spręsti teisės aktus, kurie atsirado vėliau, nei buvo pasirašyta Sutartis. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios), kuriuo siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Nesuprantama ieškovės pozicija, kad ji šiame ginče, nors jame yra administracinės teisės elementų, reikalauja taikyti griežtesnį reglamentavimą (Statuto 10 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuria įtvirtinta, jog į mokymo išlaidas įeina ir stipendija, ir kuri įsigaliojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d.), bet nenori taikyti švelnesnio reglamentavimo (pvz., Statuto 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuris sumažina ištarnautiną metų skaičių nuo 5 iki 4 metų, laikantis principo lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią).
    2. Atsakovui, kaip šaliai, prisijungusiai prie Sutarties, turi būti taikomas Sutarties pasirašymo metu galiojęs reglamentavimas bei teismų praktika. Ieškovė turėjo atkreipti dėmesį ir į CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, kurių 4 punkte aiškiai nurodyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovas negalėjo daryti jokios įtakosi nei Sutarties tekstui, nei ją reglamentuojančių teisės aktų formuluotėms.
    3. Sutarties pasirašymo metu galiojusio Statuto 10 straipsnis aiškiai apibrėžė veiksmus bei terminus, per kuriuos Policijos departamentas bei Policijos mokykla turi juos atlikti: vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalu profesinio mokymo ištaisos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalu įstaigoje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl neištarnavus nustatyto laiko vidaus tarnybos pareigūnų profesinio mokymo atlygintinų išlaidų sudėties

 

  1. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartimi kursantas įsipareigoja laikytis Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas Statute ir kituose įstatymuose. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga – kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Vidaus tarnybos statute iki 2016 m. sausio 1 d. nedetalizuota, kas sudaro su pareigūno mokymu susijusias išlaidas.
  2. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar vidaus reikalų profesinio mokymo kursantui išmokėta stipendija priskirtina neištarnavus vidaus tarnyboje nustatyto laiko atlygintinoms mokymo išlaidoms. Bylą nagrinėję teismai atmetė šią ieškinio reikalavimų dalį, remdamiesi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 ir 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015 pateiktais išaiškinimais.
  3. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino stipendiją kaip paramą kursantui, o ne kaip mokymo išlaidas, netinkamai taikė Mokslo ir studijų įstatymą nagrinėjamo ginčo kontekste, dėl to neteisingai pritaikė teismų praktiką, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyse iš esmės analogiškose civilinėse bylose Nr. 3K-3-117-219/2018, Nr. 3K-3-118-219/2018 pažymėjo, jog sprendžiant dėl stipendijos priteisimo ginčuose, kilusiuose iš vidaus reikalų profesinio mokymo santykių, nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 suformuota praktika dėl Mokslo ir studijų įstatymo taikymo, nes juo nustatytos stipendijos yra kitokios prigimties ir šis įstatymas reglamentuoja aukštąjį mokslą, o ne profesinio mokymo santykius.
  4. Nurodytose nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-117-219/2018, Nr. 3K-3-118-219/2018 kasacinis teismas konstatavo, kad vidaus reikalų profesinių mokyklų kursantams mokama stipendija yra kitokios teisinės prigimties, nei aukštųjų mokyklų studentams mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, kurias iš savo ar rėmėjų lėšų skiria aukštosios mokyklos, nes vidaus reikalų profesinis mokymas pasižymi tam tikra specifika, atsižvelgiant į tai, jog jis skirtas parengti viešojo saugumo pareigūnams, reikalingiems valstybės funkcijoms įgyvendinti. Dėl to, siekdama užtikrinti pareigūnų poreikio atitinkamose tarnybose patenkinimą, valstybė teisės aktais yra nustačiusi tam tikras motyvacines priemones vidaus reikalų profesinio mokymo kursantams – be kita ko, užtikrintą paskyrimą į išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, 100 procentų dieninio skyriaus kursantų mokamą stipendiją, kuri yra kelis kartus didesnė nei kitose mokymo įstaigose (pvz., mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, stipendijų fondas skaičiuojamas 70 procentų dieninio skyriaus mokinių, mokant 0,76 MGL dydžio stipendiją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir aukštesniųjų studijų studentui tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 20 d) 5 punktas).
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sistemiškai aiškinant šalių santykius sutarties sudarymo metu reglamentavusių teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog vidaus reikalų profesinio mokymo kursantui mokama stipendija priskirtina su jo mokymu susijusioms išlaidoms, kurias atsakovas, neištarnavęs nustatyto laiko, įsipareigojo atlyginti ieškovei. Neįvykdęs savo įsipareigojimo – neištarnavęs vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko – pareigūnas privalo grąžinti išskirtinę dėl jo mokymosi būtent vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje gautą naudą.
  6. Teisės aktuose, įsigaliojusiuose po bylos šalių sutarties sudarymo (nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 5 dalyje, Metodikos 14 punkte, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintų Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių 3.2 punkte), expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad kursantams mokama stipendija priskirtina prie atlygintinų vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su mokymu susijusių išlaidų. Pažymėtina, kad šios teisės aktų nuostatos nekeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo iš esmės, o tik detalizuoja anksčiau galiojusias nuostatas.

 

Dėl vidaus reikalų centrinės įstaigos pareigos užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, nevykdymo teisinių padarinių

 

  1. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartimi vidaus reikalų centrinė įstaiga (nagrinėjamos bylos atveju – trečiasis asmuo) įsipareigoja užtikrinti, jog baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Toks trečiojo asmens įsipareigojimas įtvirtintas Sutarties 9.2 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, priėmimas į vidaus tarnybą: tokiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir, atsižvelgiant į įgytą profesiją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį; vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Priėmimo į vidaus tarnybą tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-315 patvirtintose Asmenų, baigusių vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, skyrimo į pareigas taisyklėse (galiojo iki 2016 m. vasario 6 d.), kurių 6 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, gavęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo kopiją, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose, paprastai savo įsakymu siunčia asmenį, baigusį vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, į atitinkamą vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžią vidaus reikalų įstaigą, kuri išdavė asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą (nagrinėjamos bylos atveju – Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas). Taisyklėse taip pat nustatyta, kad pareigybė konkrečioje įstaigoje turi būti pasiūlyta raštu (10 punktas).
  2. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo sutikti su ieškovės bei trečiojo asmens pozicija ir kasacinio skundo argumentu, kad Sutarties 9.2 punktas neįpareigoja trečiojo asmens surasti atsakovui darbo vietą, o turi tik užtikrinti, jog tais atvejais, kai policijos įstaigoje bus laisva pareigybė, tinkama atsakovui, policijos įstaiga privalo jį paskirti į šias pareigas. Iš šios nutarties 22 punkte aptarto reglamentavimo darytina išvada, kad trečiasis asmuo ne tik turi tokią pareigą, bet tai yra viena esminių ieškovės ir trečiojo asmens stojimo į vidaus tarnybą sutarties pareigų, kuri įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, ir viena esminių prielaidų stojimo į vidaus tarnybą sutarčiai sudaryti. Be to, šios nutarties 22 punktas suponuoja, kad ši pareiga turi būti įgyvendinama aiškiai apibrėžtu laikotarpiu, tai atitinka ir asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, teisėtą lūkestį pagrįstai tikėtis, jog jei jis nėra įdarbinamas teisės aktais nustatytu laikotarpiu, jo pareiga įsidarbinti policijos įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus taip pat negalioja neapibrėžtą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad darbas yra esminis asmens pragyvenimo šaltinis, būtų nepagrįsta aiškinti teisinį reguliavimą ir Sutartį taip, jog asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, pareiga įsidarbinti galioja neterminuotą laiką ir jis nėra laisvas neapibrėžtą laiką spręsti dėl savo ateities ir įsidarbinimo.
  3. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nurodė (o ieškovė ir trečiasis asmuo sutiko), kad ieškovės įsakymu net nebuvo siunčiamas į centrinę įstaigą (trečiąjį asmenį) dėl paskyrimo į pareigas, darbo (tarnybos) vietą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate susirado pats ir buvo paskirtas į pareigas praėjus 53 dienoms po profesinio mokymo įstaigos baigimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir šios nutarties 22 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad užtikrintas paskyrimas į išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje yra viena iš motyvacin priemon vidaus reikalų profesinio mokymo kursantams, lemiančių išvadą dėl kursantams mokamos stipendijos teisinės prigimties ir pareigos ją grąžinti (šios nutarties 19 punktas), teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė ir trečiasis asmuo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovui ir tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės. Spręsdamas dėl konstatuoto sutartinių įsipareigojimų pažeidimo teisinių padarinių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti mokymo išlaidas ne už 837 dienas, o už 791 dieną. Ieškovė kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų dėl šios apeliacinės instancijos teismo išvados, atsakovas apeliacinės instancijos teismo nutarties neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako ir šią skundžiamos nutarties dalį palieka nepakeistą (CPK 353 straipsnio 1, 3 dalys).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ginčo santykiams taikė Mokslo ir studijų įstatymą, spręsdami dėl priteistino išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu, atlyginimo dydžio. Tai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti kasacinį skundą ir pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi atlyginti mokymo išlaidas už 791 neištarnautą dieną, pagal sutartį turėjo ištarnauti 1826 dienas (5 metus), taigi ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 3282,65 Eur išlaidų, susijusių su jo mokymu, atlyginimo (791 × 4,15 Eur = 3280,40 Eur).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Ieškovė buvo atleista nuo 78 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad galutinai išsprendus šalių ginčą tenkinama 95 procentai ieškinio reikalavimo, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 74 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo 720 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Atmetus 5 procentus ieškinio reikalavimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 39 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Ieškovė buvo atleista nuo 24 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (ginčo suma – 1066,17 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad galutinai išsprendus šalių ginčą tenkinama 83 procentai apeliacinio skundo reikalavimo, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (ginčo suma – 2402,19 Eur), taip pat turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus 8 procentus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 12 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Iš viso iš atsakovo priteistina 94 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą į valstybės biudžetą; atsakovui iš ieškovės – 51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.
  5. Ieškovė buvo atleista nuo 27 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą (ginčo suma – 1198,19 Eur), patenkinus 85 procentus kasacinio skundo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,56 Eur tokių išlaidų. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, 5,54 Eur šių išlaidų valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 28,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme.
  6. Atsakovas turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Atmetus 15 procentų kasacinio skundo reikalavimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 15 Eur šių išlaidų atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą bei šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti Lietuvos policijos mokyklai (j. a. k. 302442625) V. K. (duomenys neskelbtini) 3280,40 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt Eur 40 ct) mokymo išlaidoms atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš V. K. (duomenys neskelbtini) 94 (devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti V. K. (duomenys neskelbtini) 51 (penkiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo iš Lietuvos policijos mokyklos (j. a. k. 302442625).

Priteisti V. K. (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo iš Lietuvos policijos mokyklos (j. a. k. 302442625).

Priteisti valstybei iš V. K. (duomenys neskelbtini) 28,54 (dvidešimt aštuonis Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos              Danguolė Bublienė

 

 

              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos