Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-30][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-354-690-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-354-690/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 188710638 atsakovas
"Kauno tiltai" 133729589 Ieškovas
UAB „Kamesta“ 259805810 trečiasis asmuo
AB „Eurovia Lietuva“ 302586134 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4.3. Alternatyvių sankcijų taikymas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-354-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01775-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“, akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pareigą išviešinti subjektus, kurių pajėgumais jis grindžia savo atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija, perkančioji organizacija, atsakovė) sprendimus: 1) 2016 m. liepos 4 d. – dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojos UAB „Kamesta“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 1); 2) 2016 m. liepos 13 d. – dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojos UAB „Kamesta“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 2); 3) 2016 m. liepos 29 d. – dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojos AB „Eurovia Lietuva“ paskelbimo viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Konkursas Nr. 3).
  3. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymus dalyvauti visuose trijuose konkursuose. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ visuose konkursuose pasiūlė mažiausią kainą, tačiau perkančioji organizacija UAB „Kamesta“ pripažino tik Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2 laimėtoja. Konkurso Nr. 3 laimėtoja paskelbta trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“, nes UAB Kamesta“ neatitiko kvalifikacijos reikalavimo – karštojo asfalto gamykloje turi būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal standartą LST EN 13108, nors visų trijų konkursų sąlygos buvo vienodos.
  4. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Kamesta“ dirbtinai pralaimėjo Konkursą Nr. 3, nes nepatikslino savo kvalifikacijos duomenų. UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Atsakovės sprendimai dėl Konkursų rezultatų, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė ir paskelbtas laimėtojas, turi būti panaikinti, nes jie prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs VPĮ 93–941 straipsnių, Konkursų Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygų 71 ir 73 punktų nuostatas, aplinkybes, kad perkančioji organizacija Konkurse Nr. 1 su UAB „Kamesta“ pirkimo sutartį sudarė 2016 m. liepos 26 d., o Konkurse Nr. 2 – 2016 m. rugpjūčio 8 d., kad ieškovė į atsakovę kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 12 d., kai sužinojo, kad laimėtoja Konkurso Nr. 3 2016 m. liepos 29 d. pripažinta AB „Eurovia Lietuva“, kad konkursų pirkimo objektas yra analogiškas ir konkursų sąlygų 14.18 punkto reikalavimas buvo nustatytas visiems pirkimų dalyviams, padarė išvadą, jog ieškovė apie savo galbūt pažeistą teisę sužinojo atsakovei 2016 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (11.7)2-5308 pripažinus, kad Konkursą Nr. 3 laimėjo AB Eurovia Lietuva“. Taigi 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikdama pretenziją ieškovė nepraleido VPĮ 94 straipsnyje nustatyto termino pretenzijai pareikšti.
  3. Perkančiajai organizacijai 2016 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntus priimtą sprendimą netenkinti ir nenagrinėti ieškovės pretenzijų, terminas pareikšti ieškinį, teismo vertinimu, baigėsi 2016 m. rugsėjo 5 d., todėl ieškovė, 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškusi ieškinį, nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino.
  4. Remdamasis VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, konkursų sąlygų 14.18 punktu, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jei tiekėjas neturi gamyklų ir neketina jų nuomotis, o asfalto mišinius įsigis (nusipirks), jam reikalavimas turėti įsidiegus sertifikuotas vidinės kontrolės sistemas pagal standartą LST EN 13108 „Minkštas asfaltas. Reikalavimai“ (arba lygiavertį) netaikomas, nes tokiu atveju tiekėjas neatliks statybos produkto gamintojo funkcijos.
  5. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog UAB „Kamesta“ pateikė neišsamius kvalifikacijos duomenis, kreipėsi į ją minėtiems duomenims patikslinti; UAB Kamesta“, tikslindama savo kvalifikaciją dėl konkursų sąlygų 14.18 punkto, paaiškino, jog objekto darbams atlikti minkštąjį asfaltą ketina įsigyti (nusipirkti) iš AB „Eurovia Lietuva“, kurios asfalto gamykloje įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal konkurso sąlygų 14.18 punkte nustatytą standartą. Taigi, teismo vertinimu, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo abejoti, kad pasiūlymų pateikimo dieną (2016 m. gegužės 18 d.) UAB Kamesta“ neturėjo reikalaujamo vidinės gamybos kontrolės sertifikato. Be to, AB Eurovia Lietuva“ patvirtino, kad konkursų laimėjimo atveju ji tieks minkštojo asfalto produkciją UAB „Kamesta“.
  6. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų (konkursų sąlygų 57 punktas), pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog UAB „Kamesta“ pasiūlymas atitinka konkursų sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir jos pasiūlymą Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 laikė laimėjusiu pasiūlymu. Dėl šios priežasties teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 13 d. sprendimai yra neteisėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).
  7. Remdamasis VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, konkursų sąlygų 20, 37 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Kamesta“ darbus atliks pati, o asfalto mišinius pirks iš AB „Eurovia Lietuva“, kuri, teismo vertinimu, nelaikytina subtiekėja ar subrangove, teismas padarė išvadą, jog UAB Kamesta“ neturėjo išviešinti AB „Eurovia Lietuva“ ir kad pakako pateikti įrodymus, patvirtinančius UAB Kamesta“ galimybę naudotis AB „Eurovia Lietuva“ ištekliais sutarčių vykdymo laikotarpiu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai neatmetė UAB „Kamesta“ pasiūlymų ieškovės nurodomu pagrindu – dėl subtiekėjo neišviešinimo.
  8. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ elgesio rinkoje ir jų suderintų veiksmų, nes šiai aplinkybei pagrįsti ji nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad AB „Eurovia Lietuva“ su UAB „Kamesta“ sudarė ketinimų protokolus, kuriais įsipareigojo, UAB „Kamesta“ laimėjus Konkursus Nr. 1 ir Nr. 2, parduoti statybines medžiagas – asfalto mišinius, tačiau susitarimų dėl asfalto mišinių pardavimo laimėjus Konkursą Nr. 3 šios įmonės nesudarė.              Atsakovei paprašius patikslinti duomenis apie UAB „Kamesta“ kvalifikaciją Konkurse Nr. 3, ši tiekėja duomenų apie kvalifikaciją nepatikslino, dėl to atsakovė pagrįstai jos pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. UAB „Kamesta“ po pasiūlymo pateikimo kreipėsi į AB Eurovia Lietuva“ dėl ketinimų protokolo sudarymo, tačiau pastaroji įmonė tokį protokolą atsisakė sudaryti.
  9. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė, siūlydama darbus konkursuose ir teikdama pasiūlymus, taip pat ketino pirkti asfaltbetonį ir (ar) bituminę skaldą iš AB „Eurovia Lietuva“.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 20 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.
  11. Kolegija, remdamasi VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, 32 straipsnio 1, 3 dalimis, įvertinusi konkursų sąlygų 14.18 punktą, padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai asfalto mišinių pardavėją tapatina su subtiekėju, kurį pagal konkursų sąlygų 20 punktą tiekėjas turi išviešinti pasiūlyme. Įvertinusi pirkimo objektą – žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas – kolegija padarė išvadą, kad asfalto mišiniai naudojami minėtiems darbams atlikti, tačiau jie nėra pirkimo objektas ar sudedamoji jo dalis. Kadangi UAB Kamesta“, tikslindama savo kvalifikaciją, paaiškino, kad objekto darbams atlikti minkštąjį asfaltą ketina įsigyti (nusipirkti) iš AB „Eurovia Lietuva“, kurios asfalto gamykloje įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal konkursų sąlygų 14.18 punkte nustatytą standartą, kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju AB „Eurovia Lietuva“ nelaikytina subtiekėja, kurią UAB „Kamesta“ privalėjo išviešinti pasiūlyme.
  12. Įvertinusi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kolegija sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog tretieji asmenys buvo sudarę kokį nors draudžiamą susitarimą ar suderinę savo veiksmus (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad UAB „Kamesta“, visuose trijuose konkursuose pateikusi mažiausią kainą, Konkurse Nr. 3 tyčia nepateikė kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, kad laimėtoja būtų pripažinta AB „Eurovia Lietuva“. Priešingai, byloje nustatyta, kad AB „Eurovia Lietuva“ atsisakė tiekti asfalto mišinius UAB Kamesta“ Konkurse Nr. 3, nes jame bendrovė nusprendė dalyvauti pati.
  13. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog UAB ,,Kamesta“ perkančiajai organizacijai dėl Konkursų Nr. 1 ir Nr. 2 pateikti 2016 m. gegužės 11 d. ketinimų protokolai buvo sudaryti atgaline data (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad ketinimų protokolai nebuvo pateikti kartu su pasiūlymais, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo sudaryti kita data (CPK 185 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad AB „Eurovia Lietuva“ Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 nedalyvavo, taigi jokių draudžiamo susitarimo požymių byloje nenustatyta.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tiekėja UAB „Kamesta“, pagrįsdama savo atitiktį konkursų sąlygų 4.18 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 po pasiūlymų pateikimo neteisėtai rėmėsi AB „Eurovia Lietuva“ pajėgumais, taip pažeisdama konkursų sąlygose ir teisiniame reguliavime nustatytą pareigą pasiūlymuose atskleisti subtiekėją.
    2. Teismai, padarydami išvadą, kad UAB „Kamesta“ pasiūlymų pateikimo metu neprivalėjo išviešinti AB „Eurovia Lietuva“ ir kad ši nelaikytina subtiekėja, netinkamai aiškino ir taikė konkursų sąlygų 3, 14.18, 15, 20, 37 punktų, VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 5 dalies, 32 straipsnio 3, 6 dalių nuostatas. Gramatinis ir sisteminis konkursų sąlygų 4.18 punkto kartu su konkursų sąlygų 3, 15, 37 punktais aiškinimas patvirtina, kad tiekėja UAB „Kamesta“, siekdama pagrįsti savo atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pasitelktais kito ūkio subjekto (AB „Eurovia Lietuva“) techniniais pajėgumais, privalėjo nustatyta tvarka pasiūlyme atskleisti (išviešinti) šį asmenį kaip subtiekėją.
    3. VPĮ 24 straipsnio 5 dalies, 32 straipsnio 3, 6 dalių gramatinis, sisteminis ir teleologinis aiškinimas (inter alia (be kita ko), kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.647, 6.686 straipsniais) patvirtina, kad: tuo atveju, kai tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pasitelkia kitų ūkio subjektų pajėgumus, tokie ūkio subjektai pripažintini subtiekėjais (subrangovais), kurie privalo būti nurodyti (išviešinti) pasiūlyme; tuo atveju, kai perkančioji organizacija, pirkdama statybos rangos darbus, kuriuos tiekėjas privalo atlikti iš savo medžiagų, pirkimo dokumentuose nustato kvalifikacijos reikalavimus medžiagų (šios bylos atveju – asfalto) gamintojui, tiekėjas privalo arba pats atitikti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, arba pasitelkti subtiekėjo, juos atitinkančio, pajėgumus ir tokį subtiekėją atskleisti (išviešinti) pasiūlyme; perkančiosios organizacijos, perkančios statybos rangos darbus, kuriuos rangovas privalo atlikti iš savo medžiagų, sprendimas pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimus medžiagų gamintojui yra formalusis (de jure (teisiškai)) kriterijus, priskiriantis tokį medžiagų gamintoją subtiekėjo teisiniam institutui ir atskiriantis jį nuo kitų ūkio subjektų, iš kurių tiekėjas perka prekes, paslaugas ir (ar) darbus.
    4. Priešinga teismų išvada padaryta nukrypstant nuo kasacinio teismo viešųjų pirkimų bylose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės dėl formaliojo (de jure) subtiekėjo (subrangovo) kriterijaus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014; 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).
    5. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tretieji asmenys derino savo veiksmus ir sudarė neteisėtą draudžiamą susitarimą – AB „Eurovia Lietuva“ leido UAB „Kamesta“ remtis savo pajėgumais tam, kad UAB „Kamesta“ atitiktų Konkursų Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygų 14.18 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, o už tai UAB „Kamesta“ AB „Eurovia Lietuva“ naudai dirbtinai pralaimėjo Konkursą Nr. 3, nes neatitiko to paties kvalifikacijos reikalavimo. Priešinga teismų išvada padaryta               netinkamai išaiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai išsamiai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, jomis rėmėsi, sprendė dėl proceso dalyvių nurodytos teismų praktikos ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remdamiesi konstatavo, kad ginčo pirkimų objektas – žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas, o asfalto mišiniai, nors naudojami šiems darbams atlikti, tačiau nėra pirkimo objektas ar sudedamoji dalis, todėl asfalto mišinių pardavėjas nelaikytinas subtiekėju, kurį trečiasis asmuo UAB Kamesta“ privalėjo išviešinti pasiūlyme. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus prielaidas ir abstrakčius pasvarstymus apie trečiųjų asmenų sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą ar veiksmų derinimą.
    2. Kadangi, vykdant viešojo pirkimo sutartį, AB „Eurovia Lietuva“ veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju – kontrahentu dėl prekių įsigijimo, o tiekėjas – kontrahentas, įsigijęs prekes, pats atliktų darbus, spręstina, kad tai nėra subranga, subtiekimas. Taigi trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ nebuvo trečiojo asmens UAB Kamestasubtiekėja Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2, todėl UAB „Kamesta“ neturėjo pareigos išviešinti AB „Eurovia Lietuva“. Vadovaujantis konkursų sąlygų 20 punktu, trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ pakako pateikti įrodymus atsakovei, kad UAB Kamesta“ pirks asfalto mišinius iš AB „Eurovia Lietuva“.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė apie Konkurso Nr. 1 nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėtoją sužinojo 2016 m. liepos 4 d., apie Konkurso Nr. 2 nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėtoją – 2016 m. liepos 13 d., tačiau pretenziją dėl šių konkursų ieškovė pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidusi 15 dienų pretenzijos pateikimo terminą nuo sužinojimo apie ginčijamus sprendimus (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).               Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms civilinė byla dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės sprendimus dėl nustatytų pasiūlymų eilių ir laimėtojų Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 turėjo būti nutraukta, nes nesilaikyta ikiteisminės ginčo stadijos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
    2. Nagrinėjamą ieškinį ieškovė pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, trečiasis asmuo byloje prašė taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinys turėjo būti atmestas taip pat ir šiuo pagrindu (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis, 941 straipsnio 1 dalis, CPK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovė dėl Konkurso Nr. 1 rezultatų su ieškiniu į teismą turėjo teisę kreiptis vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 16 d., o dėl Konkurso Nr. 2 rezultatų – vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nagrinėjamas ieškinys buvo pareikštas tik 2016 m. rugsėjo 2 d.
    3. Pirkimo sąlygų 14.18 punkte yra įtvirtintos kelios galimybės: 1) kai tiekėjas pats valdo asfalto gamyklą, kurioje bus gaminamas pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingas asfaltas, jis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog tokią gamyklą turi; 2) kai tiekėjas ketina gamyklą, kurioje gamins asfaltą, išsinuomoti iš kito ūkio subjekto, jis turi pateikti dokumentus, jog turės galimybę naudotis gamykla; 3) kai tiekėjas ketina asfaltą įsigyti iš kitų ūkio subjektų, jis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įsigis (nusipirks) asfalto mišinių. Atsižvelgiant į VPĮ nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014), darytina išvada, kad tuo atveju, kai tiekėjas neturi atitinkamų gamyklų ir neketina jų išsinuomoti iš kitų ūkio subjektų, o ketina tiesiog įsigyti (nusipirkti) asfalto mišinių, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, asfalto pardavėjas neprivalo būti nurodytas kaip subtiekėjas. Asfalto pardavėjas viešųjų pirkimų prasme tieks tik prekę (parduos asfaltą), taigi – neatliks jokių darbų ir neteiks jokių paslaugų. Prekių pardavėjo teisinis statusas suponuoja, kad toks ūkio subjektas tiesiogiai ir aktyviai neprisideda prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo, todėl UAB „Kamesta“ neprivalėjo savo pasiūlyme išviešinti UAB Eurovia Lietuva“ kaip subtiekėjos. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat laikosi pozicijos, kad prekių gamintojas neturėtų būti nurodytas kaip subrangovas.
    4. Byloje nebuvo nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ veiksmų ir jų derinimo padarinių. Priešingai – UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ atlikti veiksmai paneigia bet kokias ieškovės prielaidas apie tariamus veiksmų derinimus. Ieškovė kaltina egzistavus draudžiamus susitarimus visuose trijuose pirkimuose, tačiau Konkurse Nr. 2 AB „Eurovia Lietuva“ apskritai nedalyvavo. Todėl ieškovės argumentai, kad Konkurse Nr. 2 neva taip pat buvo sudaryti tariamai draudžiami susitarimai su UAB „Kamesta“, yra visiškai nepagrįsti.
  4. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. AB „Eurovia Lietuva“ nėra sudariusi jokių draudžiamų susitarimų su UAB „Kamesta“. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės prielaidas dėl neteisėtų susitarimų, šias faktines aplinkybes teisingai konstatavo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai.
    2. AB „Eurovia Lietuva“ yra laisva sudaryti susitarimus su kitais ūkio subjektais, savo nuožiūra susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Draudžiama versti ūkio subjektą sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Taigi AB „Eurovia Lietuva“ Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 sudarė su UAB „Kamesta“ teisėtus rašytinius ketinimų protokolus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, įsipareigodama UAB „Kamesta“ bent vieno arba abiejų Konkursų laimėjimo atveju parduoti statybines medžiagas – asfalto mišinius. Trečiojo asmens elgesys atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nes šio įstatymo draudžiamų tiekėjų susitarimų jis nesudarė ir nesiekė sudaryti.
    3. UAB „Kamesta“ savo rizika ir atsakomybe dalyvavo Konkurse Nr. 3, tikėdamasi jį laimėti, nors ir neturėjo sutikimų dėl asfalto pardavimo. UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 3 pavėluotai (po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) pradėjo siekti susitarimo su  AB „Eurovia Lietuva“ ir AB „Eurovia Lietuva“ nesutiko su UAB „Kamesta“ bendradarbiauti dėl to, kad pagal galiojantį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką tiekėjai kvalifikaciją turi atitikti pasiūlymų pateikimo termino dieną, o ne po jos. Be to, AB Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“ niekada viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo kaip jungtinės veiklos partneriai arba vienas kito subrangovai, šie ūkio subjektai taip pat nėra susiję per akcininkus.
    4. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ pateikė byloje įrodymus, kad susitarimus dėl statybinių medžiagų pardavimo sudaro ne tik su UAB „Kamesta“, bet ir su ieškove. Trečiasis asmuo nuolat, kas mėnesį, pagal pateikiamus ieškovės užsakymus parduoda statybinių medžiagų šiai įmonei, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 1 d. produkcijos tiekimo sutartimi Nr. 16PT-08, taigi ieškovė yra tokia pati AB „Eurovia Lietuva“ statybinių medžiagų pirkėja kaip ir UAB „Kamesta“. Todėl AB „Eurovia Lietuva“ sutikimai parduoti asfaltą UAB Kamesta“ nėra kuo nors išskirtiniai ir ieškovei nėra jokio teisėto pagrindo kelti nepagrįstas prielaidas dėl tariamai draudžiamų susitarimų.
    5. Iš ieškinio turinio galima konstatuoti, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, disponavo konfidencialia ir Konkursų dalyviams neprieinama informacija apie UAB „Kamesta“ pasiūlymų Konkursams turinį ir konkrečias šios tiekėjos pasiūlymo atmetimo Konkurse Nr. 3 priežastis, t. y. kad šis pasiūlymas buvo atmestas būtent dėl to, kad nebuvo pateikti kvalifikacijos duomenys dėl minkštojo asfalto vidinės gamybos kontrolės sertifikato ir kad UAB Kamesta“ pirkimų vykdymo metu pateikė atsakovei susitarimus su AB Eurovia Lietuva“ dėl asfalto pardavimo Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje akcentavo tiekėjos neatitiktį būtent šiam kvalifikacijos reikalavimui, be to, ieškinyje nurodė, kad susitarimai tariamai sudaryti būtent su AB Eurovia Lietuva“, kuri nebuvo nurodyta UAB „Kamesta“ Konkursų pasiūlymuose, nors tokios informacijos atsakovė neteikė atsakymuose į ieškovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. pretenziją.
    6. Pirmiau išvardytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi reikšmingų ir artimų neteisėtų sąsajų su kai kuriais atsakovės viešojo pirkimo komisijos nariais (arba nariu), dėl to ieškovė neteisėtu būdu gauna iš jų konfidencialią informaciją apie atliekamas viešųjų pirkimų procedūras. Kadangi Viešojo pirkimo komisija priima sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo ir ieškovė naudoja neteisėtu būdu gautą informaciją, artimos ieškovės sąsajos su kai kuriais iš šios komisijos narių pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir sudaro teisinį pagrindą ieškovę pašalinti iš pirkimų procedūrų dėl interesų konflikto.
  5. Ieškovė paaiškinimuose dėl bylos medžiagos viešumo apimties prašė pripažinti vieša bylos medžiagos dalimi atsakovės tripliko priedų (109 lapai) dalį, susijusią su nekonfidencialia informacija apie subtiekėjus ir subrangovus, taip pat atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos protokolus, leisti ieškovei susipažinti su šiais dokumentais ir pateikti dėl jų paaiškinimus. Ieškovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės tripliko priedai, kurie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pripažinti nevieša bylos medžiaga, atitinka konfidencialiai informacijai keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.116 straipsnio 1 dalyje. Visas pasiūlymas negali būti konfidencialus, todėl jeigu tam tikrame dokumente yra vienas ar keli konfidencialūs aspektai, tai nereiškia, kad visas dokumentas yra konfidencialus, įskaitant ir nekonfidencialią informaciją. Nagrinėjamai byla yra reikšminga tik nekonfidenciali informacija apie subtiekėjus ir subrangovus, ji yra vieša (VPĮ 19 straipsnio 9 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, Konkursų Nr. 1 ir Nr. 2 viešojo pirkimo ataskaitų 1.4 punktas). Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos protokolai taip pat nėra konfidencialūs, nes jie nėra tiekėjų pasiūlymų dalis (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis). Šios viešos informacijos nepateikimas ieškovei susipažinti negali būti aiškinamas tuo, kad, be jos, tam tikrame dokumente yra ir konfidencialios informacijos. 
  6. Atsakovė paaiškinimuose dėl bylos medžiagos viešumo apimties prašė tripliko priedų duomenis (dubliko prašymų 1, 2, 3 punktuose nurodytus dokumentus, 109 lapai) laikyti nevieša bylos informacija. Ji nurodė, kad, remiantis Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, draudžiama atskleisti ne tik tą informaciją, kurią viešųjų pirkimų dalyvis nurodė kaip konfidencialią, bet ir bet kokią kitą informaciją, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Be to, net jei tiekėjas nenurodė informacijos kaip konfidencialios, perkančioji organizacija gali jos neatskleisti, jei mano, kad šios informacijos pateikimas gali pažeisti konkurenciją ir nepagrįstai padidinti kitos šalies konkurencinį pranašumą. Perkančiosios organizacijos pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos pati savaime nereiškia viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimo. Trečiųjų asmenų pasiūlymuose ir paaiškinimuose, taip pat atsakovės paklausimuose tretiesiems asmenims nurodyta informacija (bendradarbiavimo faktas, duomenys apie tiekėjus, sąskaitos faktūros, tiekimo sutartys) nėra viešai žinoma ir trečiosioms šalims laisvai prieinama informacija, todėl laikytina konfidencialia ir negali būti atskleista kitiems asmenims, tarp jų ir ieškovei, ypač tarpusavyje konkuruojantiems.
  7. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ paaiškinimuose dėl bylos medžiagos viešumo apimties prašė neviešinti trečiojo asmens ir atsakovės triplikuose nurodytų dokumentų, taip pat neviešinti bylos dalies, susijusios su ieškovės iškeltomis prielaidomis dėl tariamų draudžiamų susitarimų ir joje nurodytų juridinių bei fizinių asmenų duomenų. Trečiasis asmuo savo triplike pateikė sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB Eurovia Lietuva“ dėl produkcijos tiekimo, kopiją, ši sutartis atitinka konfidencialios informacijos kvalifikavimo kriterijus. Prašymas šią sutartį pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jos susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo teiktas, siekiant apsaugoti ieškovės ir trečiojo asmens interesus. Išviešinant šią informaciją, ieškovės ir trečiojo asmens galimybės derėtis su kitais rinkos dalyviais dėl geresnių sąlygų, nei užfiksuotos šioje sutartyje, gali sumenkti, o konkurentų (atitinkamai, asfalto pardavėjų arba pirkėjų) galimybės konkuruoti įgaus pranašumą. Trečiasis asmuo nežino, kokie konkretūs dokumentai buvo pateikti atsakovės triplike, tačiau dėl didelės jų apimties į bylą galėjo būti pateikta su AB „Eurovia Lietuva“ susijusi konfidenciali ir su bylos dalyku nesusijusi informacija. Visa ši informacija laikytina nevieša bylos medžiaga, ypač atsižvelgiant į tai, kad, nustatydami bylai reikšmingus faktus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nesirėmė konkrečiai šia medžiaga ir ja nemotyvavo savo priimtų procesinių sprendimų. Ieškovė byloje nekelia abejonių dėl AB „Eurovia Lietuva“ kvalifikacijos ir jos neginčija, todėl ji neįrodė AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymo ir susirašinėjimo dėl kvalifikacijos pagrindimo išreikalavimo poreikio. Byloje taip pat neįrodyti ir paneigti ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens sudaromų draudžiamų susitarimų, šių nepagrįstų prielaidų išviešinimas padarytų žalą trečiojo asmens reputacijai, net ir atmetus ieškinį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl dalyvių – rangovų ir trečiųjų asmenų – statybos medžiagų tiekėjų teisinių santykių kvalifikavimo viešojo darbų pirkimo konkursuose

 

  1. Vienas iš svarbiausių šalių ginčo objektų – AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“ teisinių santykių kvalifikavimas Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovė ir Kelių direkcija bei trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ iš esmės nesutaria, ar pastarosios ir AB „Eurovia Lietuva“ teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip subrangos ar ne. Šio ginčo esmė susijusi su tiekėjų pareiga pasiūlymuose nurodyti subrangovus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) ir atitinkamai su tiekėjų, pasitelkiančių neišviešintus subrangovus, pasiūlymų vertinimu. Trečiojo asmens UAB „Kamesta“ pasiūlymo vertinimo teisėtumas iš esmės priklauso nuo to, ar jis privalėjo iš anksto išviešinti savo ir kito subjekto teisinius santykius kaip subrangos.
  2. Ieškovė teigia, kad tarp ūkio subjektų UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ susiklostė subrangos teisiniai santykiai. Jos vertinimu, kai pirkimo sąlygose atskirai iškeliami techninio pajėgumo reikalavimai, o tiekėjas atitiktį jiems įrodinėja trečiųjų asmenų pajėgumais, toks šių ūkio subjektų ryšys laikytinas subranga. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ laikosi priešingos pozicijos, nurodo, kad pirkimo objektas – darbai, o ne prekės, todėl asfalto, kaip ir bet kurios kitos statybų medžiagos ar įrangos, tiekimas pirkimo dalyviui nesuponuoja išvados, jog tarp tokių subjektų susiklosto subrangos teisiniai santykiai.
  3. Pastarajai pozicijai pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Teisėjų kolegija vertina, kad teismai pagal kasacinio teismo praktiką tinkamai kvalifikavo UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ teisinius santykius, pagrįstai juos vertino ne kaip subrangos.
  4. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant tiekėjų teisę remtis kitų subjektų pajėgumais, išaiškinta, kad viena iš tokių rėmimosi formų – subrangovų pasitelkimas; subrangovai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau kuriems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kiti kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems; perkančiosios organizacijos privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 49, 50 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Šiame kontekste kasacinio teismo nurodyta, kad subranga – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas, inter alia, ne išvengti pajėgumo vertinimo, o priešingai, atitikti kvalifikacijos reikalavimus, todėl subrangovų pasitelkimo aplinkybė negali lemti nelygiaverčio tiekėjų vertinimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad su lygiaverčiu tiekėjų pasiūlymų vertinimu nesuderinamos tokios pirkimo sąlygos ir jų taikymas, kai subrangovams, ketinantiems vykdyti dalį viešojo pirkimo sutarties, nekeliami atitinkami kvalifikacijos reikalavimai, todėl skirtingai vertinami tiekėjai, kurie pasiūlymus pateikė su subrangovais ir be jų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimo išviešinti subrangovus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Kai pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir jo subrangovams taikytini ne visiems kartu, o atskirai, perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subrangovų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Subtiekimo teisinių santykių nustatymas nepriklauso nuo tiekėjo kitiems subjektams perduodamų darbų (paslaugų) apimties. Nors perkančiosios organizacijos ir tiekėjo subtiekėjų tiesiogiai nesieja prievoliniai santykiai ir už šiuos tiekėjai atsako patys, tačiau tai negali būti aiškinama jos teise nevertinti tokių subjektų pajėgumo, ypač jei jis reguliuojamas imperatyviųjų teisės normų. Priešingas aiškinimas neužtikrintų tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymosi, lemtų viešojo pirkimo sutarties nesėkmingo vykdymo grėsmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  8. Sprendžiant dėl subrangos ar partnerystės atribojimo nuo kitų ūkio subjektų bendradarbiavimo formų, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami trečiųjų asmenų veiksmai dėl pirkimo objekto, t. y. ar šie tiesiogiai ir aktyviai prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo ar netiesiogiai, tik tiekėjui (pirkimo sutarties kontrahentui) suteikdami priemones, reikalingas viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Tik tai, kad trečiųjų asmenų veiksmai vienkartinio, trumpalaikio pobūdžio, nedidelės apimties, per se (savaime) neturi reikšmės vertinant jų ir tiekėjųkontrahentų teisinių santykių kvalifikavimą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  9. Jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, trečiojo asmens veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėjukontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste. Tokiu atveju tiekėjas kontrahentas, naudojantis kitam subjektui priklausančią infrastruktūrą, pats teikia ar atlieka paslaugas ar darbus, o kitam subjektui priklausančios infrastruktūros naudojimas yra tik priemonė ją teikti, bet ne subtiekimas ar subranga. Perkančiajai organizacijai paprastai nėra (neturi būti) svarbu, ar tiekėjas sutarčiai vykdyti reikalingą infrastruktūrą valdo kaip savininkas ar kitokiu teisėtu pagrindu, jai svarbiau įsitikinti, kad jis turės realių galimybių šia infrastruktūra naudotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  10. Sutiktina su Kelių direkcija, UAB „Kamesta“ ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų pozicija, kad asfalto tiekimas kelią tiesiančiai bendrovei nelaikytinas subranga (subtiekimu) užsakovo naudai. Šios pozicijos nekeičia tai, priešingai nei nurodo ieškovė, kad ginčo pirkimo nuostatos buvo išviešintos konkursų sąlygose. Daug svarbiau tai, kad pirkimo objektas, kaip jis apibrėžtas visų trijų konkursų nuostatose, apima tik darbų atlikimą, o ne prekių tiekimą. Kitais žodžiais tariant, nors perkančiajai organizacijai, esant poreikiui, svarbu įsitikinti tiekiamų prekių, reikalingų darbams atlikti, kokybe, tačiau medžiagų tiekimas, atsižvelgiant į jos galutinių statybos darbų poreikį, nelaikytinas subranga, o, kaip nurodyta pirmiau, yra tik netiesioginė priemonė užsakovo poreikiams patenkinti.
  11. Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovė konkursų sąlygų 15 punkte nustatė, kad tiekėjo pasitelkiami tretieji asmenys tam tikrų kvalifikacijos reikalavimų atitikčiai įrodyti įvardyti kaip subrangovai. Vis dėlto, kasacinio teismo vertinimu, dėl pirmiau nurodomų argumentų ir nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu neteisingas trečiųjų asmenų statuso nurodymas konkursų sąlygose negali pakeisti teisinės tiekėjų ir trečiųjų asmenų santykių kvalifikacijos. Jei būtų priešingai, tai galėtų sudaryti prielaidas piktnaudžiauti ir, pavyzdžiui, perkančiosioms organizacijoms leisti nereikalauti tiekėjų vykdyti įstatyme įtvirtintos pareigos tik dėlto, kad tretieji asmenys pirkimo nuostatose įvardyti ne kaip subrangovai.
  12. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju dėl neteisingos tiekėjų ir trečiųjų asmenų teisinių santykių kvalifikacijos atsakovė negalėjo reikalauti, kad pastarieji būtų išviešinti kaip subrangovai, arba, konkursų dalyviams to nepadarius, pripažinti, kad jų pasiūlymai netinkami. Teisėjų kolegija atskirai nesprendžia dėl konkursų sąlygų 15 punkto teisėtumo, nes konstatuoja, kad vien dėl jos nebuvo apribota teikėjų konkurencija ar netinkamai įvertinti dalyvių pasiūlymai.

 

Dėl pareigos pasiūlymuose išviešinti trečiuosius asmenis – ne subtiekėjus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi

 

  1. Kasacinio teismo vertinimu, inter alia, atsižvelgiant į ginčo šalių ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų poziciją nustatyti, ar UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip subranga ar ne, nagrinėjamoje byloje šis aspektas buvo analizuojamas izoliuotai, nevertinant kitų teisiškai reikšmingų ginčo aspektų. Pirmiau aptariama tiekėjų pareiga savo pasiūlymuose išviešinti subrangovus kyla iš įstatymo ir nekvestionuojama. Vis dėlto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nevertino aplinkybės, ar pagal kasacinio teismo praktiką UAB „Kamesta, pati neturėdama atsakovės reikalaujamų pajėgumų, galėjo remtis trečiojo asmens kvalifikacija, jei toks jų tarpusavio ryšys iš anksto nebuvo išviešintas pasiūlyme. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis teisės aiškinimo ir taikymo klausimas teismų tinkamai neišnagrinėtas, o tai lėmė netinkamą šalių ginčo išsprendimą.
  2. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 3437 straipsnių nuostatomis. Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami.
  3. Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis) ir subrangovas (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) netapačios, tačiau tam tikrais atvejais viena kitą „padengiančios“: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai VPĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių, priimtoje po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) atsakymo kasaciniam teismui – prejudicinio sprendimo byloje Borta, konstatuota, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo jų tarpusavio ryšio, o šis rėmimasis per se nesuponuoja tokių trečiųjų asmenų pareigos tiesiogiai prisidėti prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo, taigi būti partneriais ar subrangovais. Bet kokiu atveju tiekėjas privalo perkančiosioms organizacijoms įrodyti, kad jam trečiųjų asmenų (nepriklausomai nuo jų veiksmų perkančiųjų organizacijų naudai) pajėgumai bus realiai pasiekiami viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 4853 punktus).
  5. Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiosioms organizacijoms turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą, bet įstatyme neįtvirtinta galimybė tokius įrodymus jai teikti vėliau, jei iš dalyvio pasiūlymo visumos niekaip negalima nustatyti jo ketinimo remtis kitų asmenų pajėgumu; nors įstatymo normos dėl subtiekimo yra specialiosios bendrųjų nuostatų dėl kitų ūkio subjektų pasitelkimo atžvilgiu ir VPĮ įtvirtintos vėliau, tačiau dėl santykių panašumo, reguliavimo tikslų negalima daryti išvados, jog įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti tokį reglamentavimą, kad kai tiekėjo pajėgumai pagal pirkimo sąlygas nepakankami ir dėl to jis pasitelkia kitus (nuo jo atskirus) ūkio subjektus, šiuos perkančiajai organizacijai jam reikėtų išviešinti tik tada, jei jie būtų subtiekėjai (subrangovai) (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014).
  6. Anksčiau nurodytoje kasacinio teismo 2014 m. byloje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog viešojo pirkimo sąlygose buvo įtvirtintos atitinkamos nuostatos dėl kvalifikacijos reikalavimų, rėmimąsi trečiojo asmens pajėgumu tiekėjas vis tiek kokiu nors būdu turėjo išviešinti teikdamas pasiūlymą (turėjo tai nurodyti, pateikti tokio asmens kvalifikacijos duomenis ar bet kokį kitą dokumentą, pagal kurį būtų galima spręsti apie šių asmenų santykius); jei būtų priešingai, iš esmės būtų sulyginamos situacijos, kai tiekėjas pasiūlyme tiesiog nenurodo savo darbuotojo ar nepateikia jo kvalifikaciją įrodančio dokumento ir kai tiekėjas apskritai neišviešina kito (atskiro) asmens pasitelkimo, nors šios situacijos dėl teisinių santykių svarbos, atsekamumo netapačios.
  7. Ši kasacinio teismo pozicija koreliuoja su jo praktika dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurią tiekėjai gali tikslinti neaiškius, neišsamius duomenis apie savo pajėgumą, taikymo; pagal šios normos kasacinio teismo jurisprudenciją tiekėjai iš esmės neribojami pateikti naujus duomenis apie kvalifikacijos atitiktį dėl bet kokios apimties netikslumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016 2836 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokia tiekėjų teisė kasacinio teismo praktikoje aiškinama, inter alia, ūkio subjektų pajėgumą kvalifikuojant kaip objektyvią kategoriją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2011 m. lapkričio 24 d. nutartį sujungtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-436/2011).
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasitelkiamo trečiojo asmens pajėgumas, kaip ir paties viešojo pirkimo dalyvio kvalifikacija, yra objektyvi kategorija, todėl ją galima tikslinti. Vis dėlto pats teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys tokio pobūdžio aplinkybe nepripažįstamas. Atsižvelgiant į tai, tiekėjui turi būti suteikiama teisė tikslinti pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis, jei iš pasiūlymo visumos galima nustatyti tokio teisinio ryšio (subrangos ar kitų prievolinių santykių) egzistavimą.
  9. Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovei ne iš karto pateikė ketinimų protokolus, sudarytus su AB „Eurovia Lietuva“. Iš pradžių ši tiekėja pateikė duomenis (visuose trijuose konkursuose) apie savo pačios asfalto gamyklą, taigi neketino remtis trečiųjų asmenų pajėgumais įrodinėdama atitiktį konkursų sąlygų 14.18 punktui. Vėliau, kai atsakovė 2016 m. birželio 14 d. jai nurodė, kad Viešojo pirkimo komisijai neaišku, kuris iš tiekėjo pateiktų sertifikatų įrodo, kad karštojo asfalto gamykloje yra įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema pagal standartą LST EN 13108 „Minkštas asfaltas. Reikalavimai (arba lygiavertis)“, UAB „Kamesta, 2016 m. birželio 17 d. tikslindama savo kvalifikaciją Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 (o Konkurse Nr. 3 jokių tolesnių veiksmų neatliko), paaiškino, jog tiekėjas šio objekto darbų atlikimui minkštą asfaltą ketina įsigyti (nusipirkti). Pridedame ketinimų protokolą dėl asfalto pirkimo bei įrodymus, kad asfalto gamykloje įdiegta sertifikuota vidinės kontrolės sistema pagal standartą LST EN 1108 „Minkštas asfaltas. Reikalavimai“. Patvirtiname, kad objekte darbai bus atliekami naudojant būtent šią nusipirktą produkciją.
  10. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: jei perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta teisės aiškinimo taisyklė aktuali ir taikoma visais atvejais: tiek tada, kai tiekėjai pasiūlymuose turi iš karto pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius (įrodančius) dokumentus, tiek tada, kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, pasiūlyme jiems pakanka pateikti pajėgumų atitikties deklaraciją, o kvalifikacijos duomenis pateikia laimėtoju pripažintas tiekėjas.

 

Dėl galimai suderintų UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ veiksmų Konkurse Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3

 

  1. Ieškovė viso teismo proceso metu įrodinėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 3 nepatikslino savo kvalifikacijos duomenų, ji ir AB „Eurovia Lietuva“ sudarė draudžiamą susitarimą UAB „Kamesta“ specialiai pralaimėjo Konkursą Nr. 3, kad jo laimėtoja taptų AB „Eurovia Lietuva“. Savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia visų trijų konkursų tapačiomis sąlygomis, aplinkybe, kad UAB „Kamesta“ visuose trijuose konkursuose pateikusi mažiausią kainą, Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 pateikė ketinimų protokolą su AB „Eurovia Lietuva“ dėl medžiagų tiekimo, t. y. patikslino kvalifikacijos duomenis, o Konkurse Nr. 3 – ne. Visos šios aplinkybės, jos vertinimu, yra neįprastos, prieštarauja įprastai verslo logikai.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė trečiųjų asmenų suderintų veiksmų aplinkybės, o UAB „Kamesta“ veiksmų Konkurse Nr. 3 (kvalifikacijos duomenų nepatikslinimą, dėl kurio jos pasiūlymas buvo atmestas) nelaikė neteisėtais, juos pagrindė AB „Eurovia Lietuva“ paaiškinimas, jog ji atsisakė bendradarbiauti su UAB „Kamesta“, nes pati siekė šiame konkurse dalyvauti.
  3. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį, susitarimas – tai bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
  4. Remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento.
  5. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtas Konkurencijos įstatymo nuostatas viešųjų pirkimų bylose, išaiškinta, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas; jo kaip bendrojo imperatyvo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis – užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Konstatavus šio reikalavimo pažeidimą, pripažįstamas netinkamas pirkimų tikslo siekimas ar nepasiekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas itin plačiai, nekeliant esminių reikalavimų tokio susitarimo išraiškos būdui ar formai. Vertinant, ar ūkio subjektų elgesys laikytinas susitarimu pagal Konkurencijjos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 34 punktą ir jame Europos Sąjungos Bendrojo teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
  7. Europos Sąjungos teismų praktikoje suderintais veiksmais konkurencijos teisės prasme, be kita ko, laikomas ūkio subjektų, ketinančių dalyvauti ar dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, keitimasis tarpusavyje informacija apie sąnaudas, prekių charakteristikas ir jų kainas, nors tai yra informacija, kurią nepriklausomas rinkos dalyvis laikytų komercine paslaptimi (pvz., Europos Sąjungos Bendrojo teismo 1995 m. vasario 25 d. sprendimo SPO ir kt. prieš Komisiją, T-29/92, 116–121 punktai).
  8. Draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto derina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne sąžininga konkurencinė kova, o įstatymui prieštaraujantis išankstinis ūkio subjektų susitarimas, dėl kurio viešųjų pirkimų procedūra tampa neteisėta (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 39 punktą).
  9. Pagal Teisingumo Teismo praktiką draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 40 punktą).
  10. Kasacinio teismo šiame kontekste konstatuota, kad dėl tokių ginčų pobūdžio ir ieškovo (tiekėjo) faktinės padėties, teisinių santykių su kitais dalyviais ieškovui negali būti nustatytas aukštas suderintų veiksmų įrodinėjimo ir nustatymo standartas. Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  11. Pažymėtina, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 42 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
  12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė bei pasisakė dėl visų nagrinėjamai bylai aktualių ginčo aspektų, nepašalino egzistuojančių prieštaravimų, todėl jų išvados nepakankamos konstatuoti nesant UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ suderintų veiksmų visuose trijuose konkursuose.
  13. Šiame kontekste visų pirma akcentuotina, kad šio, kaip ir kitų panašių ginčų, kai juos inicijuoja privatūs subjektai, o ne viešieji (kontrolės institucijos), specifika ta, jog ieškovas paprastai įrodinėja kitų asmenų suderintus veiksmus pagal netiesioginius įrodymus, siekdamas pagrįsti neįprastą ūkio subjektų elgesį. Dėl to, kaip nurodyta pirmiau, ieškovui neturi būti perkelta įrodinėjimo našta konkrečiai įrodyti Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą. Jis pirmiausia turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma rodo apie neteisėtus ūkio subjektų veiksmus, o tokiais veiksmais įtariami subjektai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – privalo teikti ieškovo reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų subjektų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan.
  14. Nagrinėjamoje byloje teisiškai svarbios šios aplinkybės, kurias iš dalies nurodė ir ieškovė:
    1. visų trijų konkursų nuostatos vienodos, tapatūs pirkimo objektai ir dalyvavimo sąlygos; UAB „Kamestapasiūlymus visuose konkursuose pateikė tą pačią dieną;
    2. visuose trijuose konkursuose UAB „Kamesta“ deklaravo, kad ji atitinka konkursų 14.18 punkto nuostatas;
    3. visuose trijuose konkursuose UAB „Kamesta“ pateikė mažiausios kainos pasiūlymus, todėl buvo pripažinta laimėtoja ir paprašyta pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus; UAB „Kamesta“ Kelių direkcijai, įrodinėdama kvalifikacijos atitiktį pirmiau nurodytai konkursų nuostatai, pateikė duomenis apie savo pačios gamyklą; atsakovė šiuos duomenis vertino kaip nepakankamus ir paprašė juos dar kartą patikslinti;
    4. UAB „Kamesta“ Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 pateikė ketinimo protokolus, sudarytus su AB Eurovia Lietuva“, o Konkurse Nr. 3 savo kvalifikacijos duomenų nepatikslino, dėl to šio pirkimo laimėtoja pripažinta AB „Eurovia Lietuva“;
    5. AB „Eurovia Lietuva“ UAB „Kamesta“ adresuotame rašte, kuriuo atsisakoma sudaryti ketinimų protokolą, reikalingą pastarosios bendrovės kvalifikacijos atitikčiai Konkurse Nr. 3 pagrįsti, nurodoma, kad UAB „Kamesta“ kreipėsi dėl ketinimo protokolo sudarymo tik 2016 m. birželio 16 d. (ketinimo protokoluose, pateiktuose į Konkursą Nr. 1 ir Nr. 2, nurodyta sudarymo data – 2016 m. gegužės 11 d.); AB „Eurovia Lietuva“ atsisakymas grindžiamas būtent pavėluotu kreipimusi į ją, siekiu nepažeisti imperatyviųjų teisės normų, bendrosios praktikos ir sutarčių teisės principų;
    6. apeliacinės instancijos teismo procese AB „Eurovia Lietuva“ atstovas įmonės atsisakymą bendradarbiauti su UAB „Kamesta“ motyvavo tuo, kad patys ketino dalyvauti Konkurse Nr. 3 (skundžiamos nutarties 43 punktas).
  15. Kaip teisingai pažymi ieškovė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškiai nepasisakė bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, kad, esant panašiu metu paskelbtiems trims analogiškiems konkursams, UAB Kamesta“ dėl dviejų iš trijų laiku kreipėsi  į AB „Eurovia Lietuva“ dėl asfalto tiekimo, o Konkurse Nr. 3 pavėlavo inicijuoti tarpusavio bendradarbiavimą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad ketinimų protokolai sudaryti atgaline data. Šiame kontekste taip pat liko teisiškai neįvertinta aplinkybė, kad UAB „Kamesta“ visuose trijuose konkursuose deklaravo savo atitiktį konkursų sąlygų 14.18 punktui: jei tiekėja manė, kad ji atitinka Konkurso Nr. 3 sąlygas be trečiojo asmens pajėgumo pasitelkimo, neaišku, kodėl jos pozicija buvo kitokia kituose analogiškuose konkursuose ir kodėl prieš galutinį pasiūlymų pateikimo terminą ji kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“.
  16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai objektyviai ir visapusiškai neįvertino ir pačios AB „Eurovia Lietuva“ vaidmens galimame draudžiamame susitarime. Visų pirma teismai tinkamai neįvertino pradinės šios bendrovės pozicijos atsisakyti sudaryti ketinimo protokolą. Visų pirma neaišku, ar toks atsisakymas gali būti teisėtas ir yra tiesiog sutarčių laisvės išraiška, juolab kad vėliau AB „Eurovia Lietuva“ atsisakymas grindžiamas nenoru turėti papildomą konkurentą Konkurse Nr. 3. Be to, nėra plačiau pasisakyta dėl pradinės atsisakymo versijos realumo (tikrumo), nes jis grindžiamas ne ekonominėmis (ar gamybinėmis) priežastimis, dėl kurių paprastai privatūs ūkio subjektai modeliuotų savo elgesį rinkoje, bet teisinėmis – siekiu, kad kitas ūkio subjektas nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Toks elgesys daugiau būdingas ne privatiems subjektams, o valstybės institucijoms. Taigi AB „Eurovia Lietuva“ atsisakė pelno tik dėl to, kad UAB „Kamesta“ nepažeistų VPĮ ir kitų teisės normų.
  17. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino pasikeitusios AB „Eurovia Lietuva“ pozicijos atsisakyti tiekti asfaltą UAB „Kamesta“. Kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teisme AB „Eurovia Lietuva“ nurodė, kad ji atsisakė bendradarbiauti su UAB „Kamesta“, nes pati ketino dalyvauti Konkurse Nr. 3. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl pradinio ir vėlesnio atsisakymo santykio, t. y. ar viena bendrovės pozicija neprieštarauja kitai. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ieškovė, tokia pozicija prieštarauja pačios AB „Eurovia Lietuva“ veiksmams, nes, pati dalyvaudama Konkurse Nr. 1, su UAB „Kamesta“ sudarė ketinimų protokolą.
  18. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ veiksmai Konkurse Nr. 1 ir Nr. 3 galėtų sukelti skirtingus padarinius. Konkurse Nr. 3 šiai atsisakius tiekti asfaltą UAB „Kamesta“, šios pasiūlymas buvo atmestas ir ji pati buvo pripažinta laimėtoja, o Konkurse Nr. 1 analogiški veiksmai, kurių ji nesiėmė, nors šiame konkurse ir dalyvavo, būtų lėmę ne jos, o ieškovės pripažinimą laimėtoja.
  19. Kasacinio teismo vertinimu, teismai plačiau netyrė AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“ ketinimų protokolų turinio ir atitikties įprastinei bendrovių praktikai, t. y. ar AB „Eurovia Lietuva“ dėl medžiagų tiekimo pasirašo generalines sutartis, ar pavienes dėl kiekvieno atskiro statybos objekto. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ pirmosios instancijos teismui pateikė produkcijos tiekimo sutartį, sudarytą su ieškove, kurioje iš esmės nėra nuorodų į konkrečius viešojo pirkimo konkursus ar statybos objektus, o įtvirtinti bendri įsipareigojimai teikti statybines medžiagas pagal šalių suderintus užsakymus.

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo ir procesinės bylos baigties

 

  1. Pirmiau nurodytų argumentų visuma kasaciniam teismui sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia iš esmės dėl atsakovės veiksmų Konkurse Nr. 3 teisėtumo aiškinantis galimą susitarimą tarp UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“, nes dėl šios ginčo dalies apeliacinės instancijos teismas ginčui svarbias aplinkybes vertino izoliuotai bei nevisapusiškai (šios nutarties 61–66 punktai).
  2. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris, pirma, turi spręsti dėl neteisėtų atsakovės sprendimų, priimtų Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2 (ši aplinkybė įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią), konkrečių padarinių taikymo: viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ar jų išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų skyrimo; antra, iš naujo įvertinti UAB „Kamesta“ ir AB Eurovia Lietuva“ veiksmus visuose trijuose konkursuose ir spręsti, ar šios bendrovės nebuvo sudariusios draudžiamo susitarimo.
  3. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos matyti, kad atsakovė Konkurse Nr. 1 2016 m. liepos 4 d. nustatė pasiūlymų eilę, laimėtoja pripažino UAB „Kamesta“, o 2016 m. liepos 26 d. su šia įmone sudarė viešojo pirkimo sutartį, taip pat kad perkančioji organizacija Konkurse Nr. 2 2016 m. liepos 13 d. nustatė pasiūlymų eilę, laimėtoja pripažino UAB „Kamesta“ ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. su ja sudarė viešojo pirkimo sutartį, be to, Kelių direkcija Konkurse Nr. 3 2016 m. liepos 29 d. nustatė pasiūlymų eilę, laimėtoja išrinko AB „Eurovia Lietuva“, 2017 m. kovo 23 d. su šia bendrove sudarė viešojo pirkimo sutartį.
  4. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.

 

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ kartu su triplikais pateikti duomenys laikytini nevieša bylos medžiaga. Tokį sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad šalys deda protingas pastangas, jog nurodyti duomenys būti laikomi konfidencialia informacija, jos atskleidimas galėtų pažeisti sąžiningą konkurenciją, padarytų žalos įmonių konkurencingumui ir suteiktų vienam tiekėjui daugiau teisių negu kitiems. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylos medžiagos buvo pripažinta nevieša bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas uždaras žodinio bylos nagrinėjimo posėdis.
  2. Kasacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės, kreipėsi į byloje dalyvaujančius asmenis su siūlymu pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pirmiau nurodyto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo. Ginčo šalys pateikė rašytinius paaiškinimus (šios nutarties 2224 punktai).
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ su triplikais teiktus dokumentus, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties motyvus ir šalių kasaciniam teismui teiktus paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys be teisinio pagrindo pripažinti nevieša bylos medžiaga.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teisme principas lemia ir teismo posėdžio, kuriame nagrinėjama byla, viešumą; siekdamas užtikrinti teismo posėdžio, kaip bylų nagrinėjimo teisme elemento, viešumą, įstatymų leidėjas teismo posėdžio tvarką turi reglamentuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti proceso dalyvių teisę pareikšti nuomonę visais byloje sprendžiamais klausimais bei visuomenės interesą būti informuotai apie teismo procesą ir priimamus sprendimus; iš Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalies, kitų Konstitucijos normų ir principų įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokias teismo posėdžio formas, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti tiek proceso dalyvių teisės į viešą teismo procesą, tiek visuomenės intereso būti informuotai įgyvendinimą ir kartu nesudarytų prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia asmens teises ir laisves) (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.2 punktas).
  5. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso viešas pobūdis – fundamentalus principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, – bylos šalis saugo nuo slapto teisingumo vykdymo be visuomenės kontrolės, taip pat tai yra viena iš priemonių, padedančių palaikyti pasitikėjimą teismais; teisingumo vykdymas gauna legitimumą iš viešumo; viešas bylos nagrinėjimas, teisingumo vykdymą padarydamas skaidrų, prisideda prie Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies tikslo – teisingo teismo įgyvendinimo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, par. 42, sprendimų pranešimai 1998-III, 1983 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Pretto ir kiti prieš Italiją, par. 21, serija A Nr. 71, 2008 m. sausio 17 d. sprendimą byloje R. B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14810/02, par. 30, ir kt.).
  6. Konstitucinis Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje, kurioje šis principas įtvirtintas, yra nustatytos tam tikros bylų nagrinėjimo viešumo išimtys ir atvejai, kada teismo posėdis gali būti uždaras: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Taigi pagal Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį proceso viešumas ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo byloje Nr. 33/2009 motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.1 punktas).
  7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad poreikis nukrypti nuo proceso viešumo principo turi būti atidžiai išnagrinėtas ir pagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis; šiame kontekste svarbus proceso viešumo ribojimo apimties aspektas ir su viešumo ribojimu susijusių specifinių išvadų būtinybė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Tamburini prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14524/06; 2009 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Porubova prieš Rusiją, peticijos Nr. 8237/03; 2011 m. spalio 11 d. sprendimą byloje Raks prieš Rusiją, peticijos Nr. 20702/04; 2010 m. vasario 11 d. sprendimą byloje Raza prieš Bulgariją, peticijos Nr. 31465/08).
  8. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 64, 67, 68 punktus).
  9. Kasacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos kvalifikavimo kriterijų; nurodė, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti; taip pat išaiškino konfidencialios ir komercinės paslapties atskyrimo pagrindus, nurodydamas, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38, 50 punktus).
  10. Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, siekiant apsaugoti ginčo šalies komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją, papildomai atkreiptinas dėmesys į šio ir panašių ginčų specifiką, dėl kurios tokio pobūdžio teismo sprendimo išimtinumo laipsnis turėtų būti didesnis nei kitose bylose.
  11. Kasacinio teismo konstatuota, kad konfidencialios informacijos apsaugos viešuosiuose pirkimuose tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija; informacijos konfidencialumas siejamas su galimos žalos grėsme; taigi duomenų slaptumas aiškintinas siaurai, neproporcingai neapribojant ieškovo teisės į gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika).
  12. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas aptariamu klausimu, atsižvelgia į viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdį ir jame dalyvaujančius subjektus. Jo praktikoje konstatuota, kad bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija; jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Viename naujausių procesinių sprendimų, kuriame atsisakyta tenkinti pirkėjo ir pardavėjo prašymus tvirtinamos taikos sutarties dalį pripažinti nevieša bylos medžiaga, kasacinis teismas nurodė, kad vienas iš svarbiausių informacijos nepripažinimo nevieša pagrindų yra tas, jog viena iš bylos šalių yra akcinė bendrovė, kurios vienintelė akcininkė yra Lietuvos valstybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-248/2017 35 punktą).
  13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kasaciniam teismui teiktuose paaiškinimuose iš esmės įtikinamai nepagrindžiamas poreikis suteikti atsakovės ir trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ su triplikais pateiktiems priedams papildomą apsaugą. Vienintelė aplinkybė, kad trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“ ar pirmosios ir ieškovės ankstesnis susitarimas bendradarbiauti tiekiant asfaltą ar kitas medžiagas nėra laisvai prieinami juos nesudariusiems asmenims, nėra pakankama juos pripažinti komercine (gamybine) paslaptimi. Kasaciniam teismui, be deklaratyvių teiginių, aiškiai nenurodyta, kuo trečiųjų asmenų – konkursų laimėtojų susitarimų bendradarbiauti, kuriuose įtvirtinti tik bendri sutartiniai įsipareigojimai (tiekti prekes, jas atsiimti ir pan.), turinio išviešinimas kitiems subjektams sukeltų žalos, sumenkintų susitarimo šalių konkurencinį pranašumą ir pan.
  14. Akivaizdu, kad nėra slapta ir komerciškai jautri informacija, kad AB „Eurovia Lietuva“ turi asfalto gamyklą, joje gamina keliams tiesti reikalingą produkciją, kartu dėl jos sudaro pirkimopardavimo sutartis su kitais asmenimis. Argumentai, kad šios įmonės pateiktos sutarties su ieškove nuostatų išviešinimas gali sumenkinti AB „Eurovia Lietuva“ derybines galias su kitais ūkio subjektais, yra nepakankami šios informacijos pripažinimu komercine paslaptimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Kamesta“, nors pati ir turėdama asfalto gamyklą, kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“ dėl asfalto tiekimo. Taigi asfaltą gaminantys tiekėjai tarpusavyje konkuruoja ne tik dėl kainos, bet ir pačių prekių kokybinių parametrų, be to, ankstesnių sandorių vertės informacija nebūtinai atspindi einamojo laiko konkurencinę aplinką. Galiausiai tokio pobūdžio argumentai dėl derybinių galių su kitais asmenimis sumenkimo kasaciniam teismui nesudarė pagrindo pripažinti, kad banko ir jo kliento paskolos teisinių santykių informacija dėl to laikytina nevieša bylos medžiaga (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 54 punktą).
  15. Dėl atsakovės pirmosios instancijos teismui teiktų dokumentų pripažinimo komercine paslaptimi pirmiausia pažymėtina, kad be trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamestaketinimų protokolų dėl asfalto tiekimo Konkurse Nr. 1 ir Nr. 2, pateikti savo pobūdžiu vieši duomenys, a fortiori (ypač) atsakovės Viešojo pirkimo komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. Šie dokumentai, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią skaidrinti viešųjų pirkimų konkursus, pagal teisinį reguliavimą negali būti pripažinti komercine paslaptimi. Dėl trečiųjų asmenų preliminariųjų susitarimų vertinimo pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, juose nurodyta gan abstrakti, bendro pobūdžio informacija, kurios disponavimas kitiems ūkio subjektams iš principo nesukelia konkurencinio pranašumo.
  16. Kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad pirmiau nurodyti atsakovės pateikti duomenys nepripažinti komercine paslaptimi ir dėl to, kad jų vertinimas prisidėtų prie ieškovės pareikštų reikalavimų, susijusių su galimu trečiųjų asmenų neteisėtu susitarimu, nagrinėjimo. Šis ginčo aspektas turi viešojo intereso pobūdį, todėl nusveria deklaratyvius šalių argumentus dėl galimos žalos ar konkurencinės kovos pralaimėjimo.
  17. Dėl šios motyvuojamosios dalies argumentų visumos kasacinis teismas sprendžia visą bylos medžiagą pripažinti vieša.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
  2. Kelių direkcija nepateikė dokumentų apie kasaciniame procese jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Kamesta“, pateikdamos atsiliepimus į ieškovės kasacinį skundą, patyrė atitinkamai 1452 Eur ir 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  5. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad AB „Kauno tiltai“, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 651 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 579,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  6. Šiame kontekste primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią kai tiekėjas (ieškovas) savo interesus gina prieš ne vieną, o du (ar daugiau) procesinius varžovus – perkančiąją organizaciją ir kitą tiekėją(us) (dalyvius), nustačius šių šalių argumentų nepagrįstumą ir elgesį procese, yra teisinga procesą laimėjusios šalies patirtas išlaidas lygiomis dalimis atlyginti iš pralaimėjusiųjų ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Laikyti visą bylos medžiagą vieša.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Egidijus Laužikas

 

 

              Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK
  • 3K-3-376/2014
  • 3K-3-411/2014
  • e3K-3-291-969/2016
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 3K-3-359/2012
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • 3K-3-475/2014
  • e3K-3-150-611/2019
  • e3K-3-155-415/2016
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • 3K-3-72-421/2017
  • 3K-3-495/2013
  • e3K-3-301-469/2017