Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-27][nuasmeninta nutartis byloje][A-1785-629-2018].docx
Bylos nr.: A-1785-629/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
"Minola" 302845099 pareiškėjas
Kategorijos:
34.2. Alkoholio kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė



Administracinė byla Nr. A-1785-629/2018

Teisminio proceso Nr.

3-61-3-04722-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Minola apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2017 m. balandžio 4 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal

pareiškėjo UAB ,,Minola“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas UAB „Minola (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu
(b. l. 1–2), prašydamas pakeisti 2016 m. spalio 6 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) nutarimą Nr. ATK2-114/16 (toliau – ir Nutarimas), skiriant įmonei minimalią – 144 Eur baudą.

1.1.       Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su priimtu Nutarimu, nes paskirta nuobauda yra per griežta padarytam nusižengimui. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnai provokavo darbuotojus parduoti alkoholį išsinešimui. Pareiškėjas su padarytais pažeidimais sutiko, pasirašė protokolus, gailėjosi dėl pažeidimų. Nurodo, kad įmonė įsteigta 2012 m. rugpjūčio 22 d., anksčiau nebuvo padariusi administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų. Nuo 2016 m. gegužės 5 d. įmonei pradėjo vadovauti naujas direktorius A. M., jam neužtikrinus tinkamos įmonės veiklos, 2016 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo atleistas. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir atsakovui, prašydamas skirti minimalią baudą, tačiau į pareiškėjo prašymą nebuvo atsižvelgta.

2.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–23).

2.1.       Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr. 52-S-35121,
2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 52-S-36874, 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 52-S-34831 ir
2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 52-S-36716 pateikta bei atsakovo surinkta medžiaga buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, t. y. pareiškėjui priklausančiuose baruose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Alytus, ir (duomenys neskelbtini), Alytus, nuo 22 val. iki 8 val. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais uždarytoje taroje. 2016 m. liepos 16 d. pareiškėjo bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytus, barmenė L. M. apie 1 val. 45 min. už 6 Eur vyresniajai tyrėjai O. K. pardavė vieną butelį fermentuoto putojančio vyno „(duomenys neskelbtini)“, alkoholinis gėrimas buvo parduotas gamykliniu būdu uždarytoje taroje. 2016 m. liepos 16 d. pareiškėjo bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, barmenė D. B. apie 3 val. 34 min. už 4,10 Eur vyresniajam tyrėjui R. G. pardavė du butelius alaus „(duomenys neskelbtini)“, alkoholinis gėrimas buvo parduotas gamykliniu būdu uždarytoje taroje.

2.2.       Pareiškėjui 2013 m. spalio 28 d. išduotoje licencijoje Nr. 604 ir 2012 m. rugsėjo 28 d. išduotoje licencijoje Nr. 585 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais minėtuose baruose, nurodytas alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – gerti ten pat. Todėl pareiškėjas pardavęs alkoholinį gėrimą uždarytoje taroje pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

2.3.       Pareiškėjo argumentus, kad policijos pareigūnai provokavo parduoti alkoholinius gėrimus, atsakovas vertino kaip prieštaringus ir nemotyvuotus. Pabrėžė, kad pareiškėjas nemotyvavo ir nepagrindė įrodymais šio teiginio, pareigūnų procesinių veiksmų neskundė. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje, nebuvo nustatyta. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas Įstatymo reikalavimus pažeidinėjo sistemingai (Nutarimas priimtas dėl dviejų epizodų), alkoholiniai gėrimai buvo parduodami neatidarytose pakuotėse. Už tokio pobūdžio pažeidimą įmonės baudžiamos bauda nuo 144 Eur iki 579 Eur, tačiau skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda yra mažesnė už baudos vidurkį, šis baudos dydis yra pagrįstas ir atitinka baudos nustatymo reikalavimus.

2.4.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teigė atleidęs iš pareigų direktorių A. M., kurio vadovavimo laikotarpiu buvo nustatyti pažeidimai, tačiau atsakovo duomenimis, nauju pareiškėjo vadovu tapo barmenė L. M., kuri pareiškėjo bare, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, 2016 m. liepos 16 d. pardavė alkoholinį gėrimą uždarytoje taroje ir pažeidė įstatymo reikalavimus.

2.5.       Atsakovas pabrėžė, kad alkoholio produktai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimu pagal Įstatymą ir kitus teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo rėžimas (Įstatymo 4 str. 1 d.), todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla. Tokia licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai. 

2.6.       Akcentavo, kad priimant skundžiamą 2016 m. spalio 10 d. Nutarimą
Nr. ATK2-114/16 materialinės ir procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

 

II.

 

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus
Nr. ATK2-114/16, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 300 Eur bauda.

5.       Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

5.1.       Pareiškėjas UAB ,,Minola“ turi Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduotą licenciją Nr. 604 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje – bare, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus; licencijoje nurodytas pardavimo būdas – gerti ten pat (b. l. 38) ir licenciją Nr. 585 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje – bare, adresu
(duomenys neskelbtini), Alytus; licencijoje nurodytas pardavimo būdas – gerti ten pat (b. l. 64).

5.2.       Skundžiamame Departamento Nutarime (b. l. 90–93) nurodyta, kad
2016 m. liepos 16 d. pareiškėjo bare esančiame (duomenys neskelbtini), Alytus, barmenė L. M. apie 1 val. 45 min. už 6 Eur pardavė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniajai tyrėjai O. K. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno ,, (duomenys neskelbtini)“, alkoholinis gėrimas buvo parduotas gamykliniu būdu uždarytoje taroje. 2016 m. liepos 16 d. pareiškėjo bare esančiame (duomenys neskelbtini), Alytus, barmenė D. B. apie 3 val. 34 min. už 4,10 Eur pardavė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniajam tyrėjui R. G. du butelius alaus ,, (duomenys neskelbtini)“, alkoholinis gėrimas buvo parduotas gamykliniu būdu uždarytoje taroje. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, už padarytą pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta 300 Eur bauda.

5.3.       Skundžiamame Departamento Nutarime nurodytas faktines aplinkybes dėl įvykdytų pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui paskirta bauda, patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Alytaus AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 29) buvo nustatyta, jog gauta informacija, kad trijuose baruose, veikiančiuose Alytuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po 22 valandos parduodami alkoholiniai gėrimai ir juos leidžiama išsinešti, pasitvirtino, atlikus šalia barų gyvenančių asmenų bei kitų asmenų, galinčių suteikti informaciją, apklausą. Šiame pranešime nurodyta, kad yra tikslinga organizuoti kontrolinį patikrinimą.

5.4.       Alytaus AVPK 2016 m. liepos 15 d. buvo surašytas pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 52-IL-8964 pareiškėjui priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Alytuje (b. l. 30). Iš kontrolinio pirkimo akto (b. l. 31) matyti, kad Alytaus AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja O. K., atlikdama pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą, 2016 liepos 16 d. apie 1 val. 45 min. UAB ,,Minola“, (duomenys neskelbtini), Alytuje nupirko vieną butelį putojančio vyno ,,(duomenys neskelbtini)“ neatidarytoje pakuotėje. UAB ,,Minola“ barmenė L. M. paaiškinime (b. l. 33) patvirtino, kad 2016 m. liepos 16 d. apie 1 val. 45 min. dirbo pareiškėjui priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Alytuje ir į barą atėjusiai moteriai už 6 Eur pardavė 1 butelį šampano ,,(duomenys neskelbtini)“ (11 proc.) ne vartoti vietoje bare, o išsinešti, parduoto butelio neatidarė. Su pažeidimu, kad pardavė minėtą šampano butelį ne vietoje vartoti, o išsinešti, sutiko, nurodė, kad gailisi. Iš Alytaus AVPK 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 52-S-36874 (b. l. 35) matyti, kad L. M. išspausdinus kasos čekį ir pardavėjai neatsuktus butelius įteikus pirkusiam asmeniui iš baro patalpų išeita nebuvo. Dėl minėto pažeidimo buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 16 d. protokolas Nr. ATK2-138 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo (b. l. 47–48).

5.5.       Alytaus AVPK 2016 m. liepos 15 d. buvo surašytas pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 52-IL-8963 pareiškėjui priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Alytuje (b. l. 57). Iš kontrolinio pirkimo akto (b. l. 56) matyti, kad Alytaus AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas R. G., atlikdamas pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą, 2016 m. liepos 16 d. apie 3 val. 34 min. UAB ,,Minola“, (duomenys neskelbtini), Alytuje, nupirko du butelius alaus (1 l. talpos) uždarytoje taroje. UAB ,,Minola“ barmenė D. B. paaiškinime (b. l. 59) patvirtino, kad 2016 m. liepos 16 d. apie 3 val. 34 min. dirbo UAB ,,Minola“ naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje ir į barą atėjusiam vyriškiui pardavė du vieno litro talpos butelius alaus ,,(duomenys neskelbtini)“ už 4,10 Eur, ne vartoti vietoje, o išsinešti. Parduodama alų taros neatidarė, pripažino, kad pardavė alų išsinešimui, o ne vartoti vietoje, ir dėl savo elgesio gailisi. Iš Alytaus AVPK 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 52-S-36716 (b. l. 61) matyti, kad D. B. išspausdinus kasos čekį ir pardavėjai neatsuktus butelius įteikus pirkusiam asmeniui iš baro patalpų išeita nebuvo. Dėl minėto pažeidimo buvo surašytas protokolas Nr. 52P-68146325-16 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo (b. l. 62).

6.       Teismas konstatavo, jog aptarti įrodymai patvirtino, kad alkoholiniai gėrimai (putojantis vynas ir alus) buvo parduoti neatidarytose pakuotėse, išsinešimui. Todėl teismas pripažino, kad abiem atvejais pareiškėjas vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais, pažeisdamas išduotose licencijose verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 585 ir 604 (b. l. 38, 64) nurodytą pardavimo būdą – gerti ten pat, t. y. alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, bei Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

7.       Pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai provokavo parduoti alkoholinius gėrimus, teismas atmetė. Iš Alytaus AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 29) teismas nustatė, kad prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui po 22 val. pareiškėjui priklausančiuose baruose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Alytuje vyko dažnai, į barus atvykdavo lankytojai, kurie nusipirkę alkoholinių gėrimų išvykdavo, barai veikė kaip alkoholinių gėrimų parduotuvės. Pareiškėjo darbuotojos L. M. ir D. B. paaiškinimuose patvirtino pardavusios alkoholinius gėrimus išsinešimui, dėl pažeidimų gailėjosi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad joms buvo daroma kokia nors įtaka ir jos pareigūnų buvo provokuojamos parduoti alkoholinius gėrimus. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad kontroliniai pirkimai buvo atlikti siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų prevenciją, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Alytaus AVPK pareigūnai savo veiksmais provokavo pareiškėjo darbuotojas padaryti pažeidimus. Teismas akcentavo, kad remiantis suformuota teismų praktika, pardavėjas turi imtis papildomų priemonių, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (pvz: paaiškinti žodžiu pirkėjui, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, įpilti gėrimų į barui priklausančią tarą ir pan.), tačiau byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo darbuotojos būtų ėmęsi tokių veiksmų, teismas nenustatė.

8.       Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir nustatęs, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta 300 Eur bauda už du pažeidimus, padarytus tą pačią dieną skirtinguose pareiškėjui priklausančiuose baruose, kad pareiškėjas ir anksčiau alkoholiniais gėrimais minėtuose baruose prekiavo išsinešti po 22 val. (b. l. 29), konstatavo, kad pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės pažeidimai Nutarime pagrįstai įvertinti kaip sistemingi, todėl sprendė, kad pareiškėjui už šiuos pažeidimus paskirta viena – 300 Eur dydžio bauda yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl mažinti jos iki minimalaus – 144 Eur dydžio nėra pagrindo. Pareiškėjo teiginius, kad jis ėmėsi priemonių ir nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. atleido iš pareigų pažeidimų padarymo metu įmonei vadovavusį direktorių A. M., teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo mažinti Nutarimu paskirtos baudos. Atkreipė dėmesį, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis pareiškėjo direktore nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. paskirta L. M., dirbusi barmene, ir 2016 m. liepos 16 d. pareiškėjo bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, pardavusi alkoholinius gėrimus, t. y. padariusi pažeidimą, už kurį Nutarimu paskirta bauda.

9.       Teismas konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirta sankcija yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl sprendė, kad nėra pagrindo Nutarimo keisti. Teismas nenustatęs kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, sprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

 

III.

 

10.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 

10.1.       Teismas, aprašydamas faktines aplinkybes rėmėsi tik policijos darbuotojų parodymais, kurie dalinai laikytini tendencingais.

10.2.       Teismas savo sprendime taikė 2014 m. rugpjūčio 14 d. dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A858-1791/2014, tačiau neteisingai aiškino objektyvų ir subjektyvų padarytos veikos pobūdį. Pareiškėjas neneigia, kad buvo parduoti alkoholiniai gėrimai policijos darbuotojams, tačiau kelią klausimą ar policijos darbuotojai šiuo atveju turėjo teisę atlikti tokio pobūdžio pirkimą. Pareiškėjas tokį elgesį vertina kaip provokaciją, nes Alytus yra nedidelis miestas ir policijos pareigūnus visi pažįsta. Mano, kad ši provokacija buvo iš anksto surežisuota, siekiant sunaikinti konkurentą. Pareiškėjas akcentuoja, kad baro darbuotoja pareigūnus informavo, jog įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešti negalima ir jie turi būti vartojami vietoje, tačiau matydama, kad alkoholinius gėrimus išsineša policijos pareigūnai, negalėjo pasipriešinti ir priversti jų alkoholį vartoti vietoje, ypač kai policijos pareigūnai vykdė savo darbines funkcijas.

10.3.       Pareiškėjas sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos išaiškinimu, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad klientai laikytųsi tam tikrų taisyklių ir gėrimų neišsineštų. Tačiau pareiškėjas akcentuoja, kad tai įvykdyti yra neįmanoma, nes darbuotojas pats fiziškai negali sulaikyti ir neišleisti iš baro patalpos klientų, o samdyti papildomą apsaugą įmonė yra ekonomiškai nepajėgi, nes už 50 metrų veikia kitas baras, kas lemia nedidelę įmonės apyvartą. Pareiškėjas akcentuoja, jog įmonės darbuotoja negalėjo prieštarauti policijos pareigūnui jam išsinešant alkoholinį gėrimą. 

10.4.       Kad policija dirba tendencingai įrodo ir tas faktas, jog kontrolinio užpirkimo pagrindas buvo aplinkinių gyventojų apklausa. Aplink barą, įsikūrusį (duomenys neskelbtini), Alytus nėra gyventojų šimto metrų spinduliu, kadangi baras įrengtas seno duonos kombinato nenaudojamose patalpose. Pareiškėjui kyla klausimas, kokiais šaltiniais vadovavosi policijos darbuotojai nutarę atlikti kontrolinius pirkimus.

10.5.       Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi policijos darbuotojų paaiškinimais, kad jie nebuvo informuoti apie alkoholio vartojimą vietoje. Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, vienus paaiškinimus išskyrė iš kitų ir jiems suteikė didesnę įrodomąją vertę.

11.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu objektyviai įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus argumentus teisingai ir pagrįstai Departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-114/16 paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas, Departamento nuomone, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė naujų argumentų.

11.2.       Kritiškai vertintini, pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie, pareiškėjo manymu, yra neobjektyvūs. Departamento nuomone, pareiškėjo argumentai dėl policijos pareigūnų, neva, provokacinių veiksmų yra nemotyvuoti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

11.3.       Policijos pareigūnų nurodytos įvykių aplinkybės bei pareiškėjo darbuotojų pirminiai paaiškinimai apie faktines pažeidimų nustatymo aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems.

11.4.       Pareiškėjo teiginiai, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės atlikti kontrolinių pirkimų be sankcijos, vertinti kritiškai, nes pareiškėjas nenurodė kokiu pagrindu atliekant kontrolinius pirkimus reikalinga sankcija. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai būtų buvę apskųsti ir kompetentingų pareigūnų (organų) būtų įvertinti, kaip neteisėti, todėl nėra pagrindo suabejoti šių veiksmų teisėtumu.

11.5.       Pareiškėjo teiginiai, kad Įmonės darbuotoja įspėjo pirkėją apie tai, kad alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti tik vietoje, bet žinodama, kad alkoholinius gėrimus parduoda policijos pareigūnei, negalėjo jai „pasipriešinti“ taip pat vertintini kritiškai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tokius naujus teiginius pareiškėjas pateikia tik apeliaciniame skunde. Šie pareiškėjo argumentai yra netikslūs (neaišku, kuri pardavėja, kokiame epizode) ir nemotyvuoti (nepateikti šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai). Šie teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (policijos pareigūnų surinktiems duomenims bei pirminiams pardavėjų paaiškinimams). Departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai nėra įtikinami, nes vadovaujantis pareiškėjo pateikta versija – pardavėja suprasdama, kad alkoholinius gėrimus parduoda policijos pareigūnei, sąmoningai nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs, gynybinio pobūdžio, nepagrįsti, prieštaringi ir todėl, Departamento nuomone, atmestini.

11.6.       Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įmonėms yra numatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai Lietuvos Respublikoje nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, būtų parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas imperatyvus Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje. Be to, pirkėjui buvo sudarytos visos galimybės tokį alkoholinį gėrimą išsinešti. Kokį priimtiną veikimo modelį pasirinks atskiras ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, yra ūkio subjekto diskrecijos teisė, tačiau svarbu, kad pasirinktos priemonės būtų efektyvios. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog darbuotoja negalėjo užtikrinti reikalavimo laikymosi, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis reikalavimo ir nepanaikina pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo sudėties.

11.7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) Alkoholio kontrolės įstatymo  18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus aiškina, konstatuodamas, jog išimtimi iš bendros taisyklės, draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, nakties metu (nuo 22 val. iki 8 val.) pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios (kartu egzistuojančios) sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pareiškėjas neįvykdė vienos iš sąlygų – parduodamo alkoholinio gėrimo neatidarė. Atsakovas pažymi, kad vienos iš sąlygų neįvykdymas yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo – Departamento Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas pareiškėjui – UAB „Minola“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

13.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad, vadovaujantis teismų praktika ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatomis,

skundžiamas Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

14.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas tik tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, susijusius su Departamento Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, bei nepagrįstai netenkino jo prašymo paskirtą baudą sumažinti iki minimalaus sankcijoje galimo baudos dydžio. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik policijos pareigūnų parodymus ir buvo tendencingas, neįvertino, kad pareiškėjui buvo daromas poveikis padaryti priešingus teisei veiksmus.

15.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

17.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18.       Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl Departamento Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei nepagrįstai netenkino jo prašymo paskirtą baudą sumažinti, tačiau toliau dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, niekaip jų nesiejant su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis šiais klausimais, padarytomis išvadomis bei motyvais. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaaiškina, kurie byloje esantys įrodymai pagrindžia pareiškėjo teiginį, kad pareiškėjui buvo daromas neleistinas poveikis (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

19.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pasirėmė LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu administracinėje byloje A858-351/2013, kurioje konstatavo, kad  aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo  18 straipsnio 3 dalies 12 punktą (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. Xl-1911 redakcija, galiojanti nuo 2012 d. sausio 7 d) „<...>iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės.

Konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos  užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atskleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis aptariama išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės  ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimą.

Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes jis nebūtų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.

Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis.

Iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2013, p. 325-342).

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir jam paskirta teisinga ir proporcinga bauda. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. 

21.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo UAB ,,Minola apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai Audrius Bakaveckas

 

 

                                                                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

                                                                                                Milda Vainienė