Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-10][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1150-520-2021].docx
Bylos nr.: eA-1150-520/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 188668192 atsakovas
UAB Būsto aplinka 303297727 pareiškėjas
UAB „Mano Būsto priežiūra“ 300883806 pareiškėjas
UAB „Mano Būsto priežiūra“ 300883806 trečiasis suinteresuotas asmuo
UAB Būsto aplinka 303297727 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
11.6. Konkurencijos tarybos įgaliojimai, teisės ir pareigos
8. Konkurencija
11.9. Kiti su konkurencija susiję klausimai
11. Konkurencija

?

Administracinė byla Nr. eA-1150-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03559-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6; 11.9

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 9 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“, uždarosios akcinės bendrovės Būsto aplinkos ir atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“ ir uždarosios akcinės bendrovės Būsto aplinkos skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“ ir uždaroji akcinė bendrovė Būsto aplinka) dėl nutarimo panaikinimo (pakeitimo).

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir atsakovė, Konkurencijos taryba, Taryba) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1S-119 „Dėl UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ kliudymo atlikti tyrimą“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė: pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų ir 25 straipsnio 6 dalies reikalavimus (1 punktas); 2) už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą solidariai UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ skirti 1 074 416 Eur baudą (2 punktas).

2.       Nutarime nurodyta:

2.1       Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1S-127 (2017) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose teritorijų priežiūros, valymo ir tvarkymo paslaugoms pirkti atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose teritorijų priežiūros, valymo ir tvarkymo paslaugoms pirkti atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tyrimas pradėtas turint įtarimų, kad UAB Būsto aplinka kartu su kitais ūkio subjektais derino komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose teritorijų priežiūros, valymo ir tvarkymo paslaugoms pirkti. Taryba taip pat nusprendė atlikti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus tyrimo veiksmus UAB Būsto aplinkos ir kitų įtariamų ūkio subjektų naudojamose patalpose. Patikrinimas UAB Būsto aplinkos naudojamose patalpose buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 14 d. 11 val.

2.2       Patikrinimo pradžioje Tarybos įgalioti pareigūnai įvertino, kad tyrimui yra reikalinga trijų UAB Būsto aplinkos darbuotojų (generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini), direktoriaus (duomenys neskelbtini) ir projektų vadovės (duomenys neskelbtini)) darbinė informacija, įskaitant kompiuteriuose, el. pašto paskyrose buvusią informaciją. UAB Būsto aplinkos generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) patikrinimo veiksmų atlikimo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl jo ir jo kompiuterio darbo vietoje nebuvo. Darbo vietoje taip pat nebuvo ir UAB Būsto aplinkos projektų vadovės (duomenys neskelbtini) ir jos kompiuterio. Atsižvelgdami į tai, įgalioti pareigūnai nurodė UAB Būsto aplinkos direktoriui (duomenys neskelbtini) suteikti prieigą prie bendrovės naudojamo (duomenys neskelbtini) serverio (toliau  ir Serveris), kadangi per jį buvo galima pasiekti visų trijų tyrimui reikalingų darbuotojų el. pašto paskyrose buvusią informaciją. UAB Būsto aplinkos direktorius (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo tikslu UAB Būsto aplinkos direktorius į tikrinamas patalpas pakvietė tose pačiose patalpose kaip ir UAB Būsto aplinka įsikūrusios UAB „Mano Būsto priežiūra“ (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini). UAB „Mano Būsto priežiūra“ (duomenys neskelbtini) 11.47 val. paskambino UAB „Mano Būsto priežiūra“ vyr. informacinių technologijų administratoriui (duomenys neskelbtini) ir su juo susitarė, kad jis į tikrinamas patalpas atvyks per pusvalandį, kadangi skambučio metu (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs pietauti ir negalėjo atvykti į tikrinamas patalpas greičiau. Informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) negali atvykti ir atvyks tik po pusvalandžio, (duomenys neskelbtini) perdavė Tarybos pareigūnams. 

2.3       UAB „Mano Būsto priežiūra“ vyr. informacinių technologijų administratorius (duomenys neskelbtini) sutartu laiku (apie 12.20 val.) į tikrinamas patalpas neatvyko, todėl apie 12.20 val. UAB „Mano Būsto priežiūra“ informacinių technologijų direktorius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skambino dar kelis kartus, taip pat ir 12.57 val., tačiau abonentas visais atvejais buvo nepasiekiamas. (duomenys neskelbtini) sutartu laiku neatvykus, Tarybos pareigūnas apie 12.32 val. išjungė (duomenys neskelbtini) kompiuteryje buvusią „Microsoft Outlook“ programą. Prieš atlikdamas šiuos veiksmus įgaliotas pareigūnas užfiksavo (duomenys neskelbtini) kompiuterio ekrano, kuriame buvo matyti atidaryta „Microsoft Outlook“ programa, vaizdą (anglų kalba – screen shot). Iš užfiksuoto vaizdo nustatyta, kad paskutinį kartą „Microsoft Outlook“ programa su Serveriu sinchronizavosi dar prieš prasidedant patikrinimui – 10.58 val. UAB „Mano Būsto priežiūra“ vyr. informacinių technologijų administratoriaus (duomenys neskelbtini) patikrinimo dienos mobiliojo telefono išklotinė parodė, kad jo mobilusis telefonas skambučio jam atvykti į tikrinamas patalpas metu (11:47:53 val.) buvo prisiregistravęs prie vietovės žymos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į tikrinamas patalpas (duomenys neskelbtini) atvyko apie 14.14 val., t. y. po 2 val. ir 27 min. nuo skambučio jam atvykti į tikrinamas patalpas. Atvykęs į tikrinamas patalpas, (duomenys neskelbtini) prisijungė prie Serverio ir padarė UAB Būsto aplinkos generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini), direktoriaus (duomenys neskelbtini) ir projektų vadovės (duomenys neskelbtini) el. pašto paskyrose buvusių duomenų kopiją ir pateikė ją Tarybos pareigūnams. (duomenys neskelbtini) el. pašto paskyroje buvusių duomenų kopija užėmė 68,3 MB, iš viso joje buvo rasti 698 el. laiškų įvykiai, 3 iš jų iš patikrinimo dienos.

2.4       Atsižvelgdami į tai, kad UAB Būsto aplinkos direktoriaus (duomenys neskelbtini) darbinis kompiuteris buvo tikrinamose patalpose, Tarybos pareigūnai iš šio kompiuterio paėmė „Microsoft Outlook“ programos ost failo (anglų kalba – Offline Outlook Data File) kopiją. Šiame „Microsoft Outlook“ programos ost faile buvo laikomi (duomenys neskelbtini) el. pašto paskyros duomenys. Jau patikrinimo metu pastebėta, kad iš kompiuterio paimta „Microsoft Outlook programos ost failo kopija buvo ženkliai didesnė už (duomenys neskelbtini) el. pašto paskyros kopiją, kurią, prisijungęs prie Serverio, padarė ir Tarybos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini)  „Microsoft Outlook“ programos ost failo kopija užėmė 1,1 GB, iš viso joje buvo rasti 8 177 el. laiškų įvykiai, 19 iš jų iš patikrinimo dienos.

2.5       Taryba 2018 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 1S-18(2018) pradėjo tyrimą dėl UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiksmų Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atliekant Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus UAB Būsto aplinkos naudojamų patalpų patikrinimo veiksmus (toliau – ir Tyrimas). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad patikrinimo dieną apytikriai nuo 10.28 val. iki 11.41 val. UAB Būsto aplinkos generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) kompiuterio paskutinės veiklos registre yra užfiksuoti įvairūs veiklos įrašai, o nuo 11.41 val. iki 19.45 val. nebuvo užfiksuota jokių įrašų. Patikrinimo dieną 20.29 val., 20.31 val., 20.35 val., 20.56 val. (duomenys neskelbtini) kompiuteryje buvo įrašyta ir panaudota „File Shredder“ programa, skirta naikinti failus, dokumentus ir kitus aplankus iš kompiuterio be atkūrimo galimybės.

2.6       UAB Būsto aplinka tinkamai neužtikrino prieigos prie Serverio ir tuo metu, kai įgalioti pareigūnai laukė prieigos, (duomenys neskelbtini) el. pašto paskyroje buvę duomenys buvo trinti, modifikuoti, kitaip keisti arba apribotas naujų el. laiškų patekimas į el. pašto paskyrą. UAB Būsto aplinkos generalinis direktorius nesilaikė įgaliotos pareigūnės nurodymo netrinti, nemodifikuoti ir kitaip nekeisti kompiuteryje buvusios informacijos į savo kompiuterį įrašydamas ir panaudodamas „File Shredder“ programą, kuri skirta ištrinti kompiuteryje esančią informaciją be atkūrimo galimybės. Tokiais veiksmais UAB Būsto aplinka kliudė Tarybos įgaliotiems pareigūnams įeiti ir atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti bei įgaliotiems pareigūnams nurodžius pateikti prašomus duomenis ir kitą informaciją, reikalingą tyrimui atlikti, ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų ir 25 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

2.7       UAB „Mano Būsto priežiūra“ UAB Būsto aplinka patikrinimo metu turėjo 100 proc. UAB Būsto aplinkos akcijų, todėl preziumuojama, kad šios bedrovės tuo metu sudarė vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme. Už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų ir 25 straipsnio 6 dalies pažeidimą atsakomybė taikytina tikrinamam subjektui UAB Būsto aplinkai ir ją kontroliuojančiai bendrovei UAB „Mano Būsto priežiūra“, kadangi jos sudarė vieną ūkio subjektą Konkurencijos įstatymo prasme, be to, UAB „Mano Būsto priežiūra“ prisidėjo prie kliudymo veiksmų. Šioms bendrovėms už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą bauda skirtina solidariai, o nustatant baudos dydį atsižvelgtina į UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ bendrąsias metines pajamas praėjusiais ūkiniais metais (2018 metais). Nenustačius šių bendrovių atsakomybės lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skirtina solidariai UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ 1 074 416 Eur bauda, kuri atitinka maksimalų 1 proc. ūkio subjekto (abiejų bendrovių) 2018 metų bendrųjų metinių pajamų.

 

II.

 

3.        Pareiškėja UAB Būsto aplinka kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinus, kad priimant Nutarimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, panaikinti Nutarimą; 2) nenustačius esminio procedūrinio pažeidimo pakeisti Nutarimą: pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą nurodant, jog UAB Būsto aplinka pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą iki 69 697 Eur.

4.       Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Nutarimas buvo priimtas nesilaikant įstatyme nustatytų imperatyvių procedūrinių reikalavimų ir dėl to pripažintinas neteisėtu (niekiniu). Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis nustato, kad Konkurencijos tarybos nutarimai yra priimami posėdyje, o minimalus posėdyje dalyvaujančių ir už nutarimą balsuojančių tarybos narių skaičius yra trys. Tvarkomojo posėdžio, kuriame buvo priimtas Nutarimas, protokolas rodo, jog posėdyje dalyvavo tik du Konkurencijos tarybos nariai, o Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo iš anksto nuotoliniu būdu. Kadangi Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis reikalauja atitinkamus nutarimus priimti posėdyje, tai Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018), (toliau – ir Darbo reglamentas) 129 punkte numatyta galimybė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu galėtų būti aiškinama tik kaip galimybė dalyvauti nuotolinio ryšio priemonėmis realiu laiku, t. y. kaip galimybė jungtis prie vykstančio posėdžio, bet ne galimybė išreikšti savo nuomonę iš anksto, nedalyvaujant posėdyje. Konkurencijos įstatymas nenumato dalyvavimo Tarybos posėdžiuose nuotoliniu būdu, todėl iš anksto nuotoliniu būdu balsavęs Konkurencijos tarybos narys negali būti laikomas dalyvavusiu Konkurencijos tarybos posėdyje ir įtrauktas į posėdžio kvorumo skaičiavimą. Be to, net jeigu dalyvavimas nuotoliniu būdu ir būtų suderinamas su įstatymo reikalavimu nutarimus priimti posėdyje, tai balsavimas iš anksto su tokiu reikalavimu nėra suderinamas. Tarybos pirmininkui iš anksto nuotoliniu būdu balsavus už Nutarimo projektą, buvo pažeisti sprendimų priėmimo kolegialumo, objektyvumo ir nešališkumo principai. Kadangi į tvarkomąjį posėdį, kuriame buvo priimtas Nutarimas, susirinkę Konkurencijos tarybos nariai jau žinojo Tarybos pirmininko sprendimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, jie Konkurencijos įstatymo numatytame kolegialiame Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo procese nedalyvavo, t. y. į posėdį susirinkę du Konkurencijos tarybos nariai neturėjo realios galimybės diskusijos būdu tarpusavyje apsvarstyti Nutarimo projekto, išreikšti savo argumentų. Dėl šios priežasties priimant Nutarimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – Nutarimas priimtas nesant kvorumo, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Nutarimą.

4.2.                      Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte Taryba netinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus, nesant faktinio pagrindo konstatuodama, jog ji pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus bei 25 straipsnio 6 dalį. Nutarime nėra nurodoma jokių faktų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja trukdė Tarybos pareigūnams įeiti ir atlikti patikrinimą pareiškėjos naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, ar trukdė gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus atlikti tyrimą. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalis neįtvirtina jokios su patikrinimo veiksmų atlikimu susijusios Tarybos teisės, kuri galėtų būti pažeista ar apribota. Netinkamai kvalifikuodama pareiškėjos veiksmus Taryba sudarė nepagrįstą įspūdį, jog pareiškėja trukdė įgyvendinti daugybę su patikrinimu susijusių Konkurencijos tarybos teisių, tuo pačiu nepagrįstai padidindama pareiškėjai inkriminuojamos veikos pavojingumą ir skiriamą baudą. Dėl to keistina Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte pateikta veikos kvalifikacija, nurodant, kad pažeisti buvo tik Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai.

4.3.                      Paskirta bauda tiek kaip piniginis (absoliuti suma), tiek kaip procentinis dydis (procentas nuo pajamų) ženkliai viršija visas iki šiol Lietuvoje skirtas sankcijas už procedūrinius pažeidimus. Bauda, kaip procentinis dydis, yra itin reikšmingai didesnė ir už Europos Komisijos skirtas baudas procedūrinių pažeidimų atvejais. Tokį baudos dydį nulėmė kelios aplinkybės: (i) tai, kad Taryba taikė maksimaliai galimą 1 proc. baudos dydį; (ii) tai, kad Taryba baudos dydį skaičiavo ne pagal pažeidimo laikotarpiu (t. y. 2017 metais) gautas pajamas, bet pagal 2018 metų pajamas, kurios buvo dvigubai didesnės nei pažeidimo laikotarpio (t. y. 2017 metų) pajamos; (iii) tai, kad taikydama solidarią pareiškėjos ir jos patronuojančiosios UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsakomybę Taryba baudos dydį skaičiavo nuo abiejų įmonių – UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ – metinių pajamų.

4.4.                      Taryba nemotyvuotai ir nepagrįstai pareiškėjai skyrė maksimalią – 1 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais dydžio baudą, nes Nutarime nėra jokio paaiškinimo, kaip Taryba apskaičiavo / parinko būtent 1 proc., t. y. Nutarime pateikiamas baudos pagrindimas neatitinka teismų praktikoje Tarybos nutarimams taikomų reikalavimų, todėl Nutarimo dalis dėl baudos gali būti panaikinama kaip nemotyvuota arba nepakankamai motyvuota. Be to, pats principas, kad bazinis baudos dydis, kuris yra tik pradinis etapas ar atskaitos taškas tolimesnei baudos skaičiavimo procedūrai, yra nustatomas kaip maksimaliai įmanomo dydžio bauda yra nesuderinamas su administracinių teismų praktikoje pripažįstamais baudos apskaičiavimo ir individualizavimo principais. Pareiškėjai paskirta 1 proc. bauda yra akivaizdžiai didesnė nei kitiems ūkio subjektams už analogiško sunkumo procedūrinius pažeidimus paskirtos baudos, kurių intervalas yra nuo 0,3 iki 0,6 proc. Be to, kaip procentinis dydis, 1 proc. bauda gerokai viršija ir Europos Komisijos praktikoje paskirtą didžiausią 0,25 proc. dydžio baudą. Negana to, maksimaliai įmanomo dydžio baudos apskaičiavimas nėra tinkamai motyvuojamas, skiriant baudą buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir objektyvumo principai bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas.

4.5.                      Taryba nepagrįstai baudos apskaičiavimo tikslais rėmėsi 2018 metų pajamomis, kurios yra beveik dvigubai didesnės nei 2017 metų pajamos, nors bazinis dydis yra apskaičiuojamas imant su pažeidimu susijusias paskutiniųjų pažeidimo vykdymo metų pajamas (šiuo atveju 2017 metų pajamas). Taryba privalėjo baudą apskaičiuoti pagal 2017 metų pajamas, o į 2018 metų pajamas atsižvelgti paskutiniame baudos apskaičiavimo etape  tikrindama, ar pagal 2017 metų pajamas apskaičiuota bauda neviršija įstatyme nustatytų 1 proc. „lubų“. Baudos apskaičiavimas pagal pažeidimo laikotarpio pajamas yra labiau suderinamas su Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais objektyvumo ir proporcingumo reikalavimais, kadangi pažeidimo laikotarpis yra objektyvus kriterijus, užtikrinantis ryšį tarp atsakomybės dydžio ir pažeidimo metu vykdytos veiklos masto. Priešingai, paskutiniųjų ūkinių metų prieš Tarybos nutarimo priėmimą laikotarpis yra subjektyvus, t. y. jis priklauso tik nuo to, kiek Taryba vykdys tyrimą. Pareiškėjo atveju vien tai, kad Taryba nusprendė (nesant objektyvaus poreikio) atnaujinti tyrimą, lėmė skundžiamo Nutarimo priėmimą 2019 metais bei dvigubai padidino pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuota bauda.

4.6.                      Pareiškėjos atveju 2017 metų laikotarpio pajamos yra tinkamesnės baudos dydžiui apskaičiuoti ir todėl, kad 2018 metų pajamų lygis neparodo tipinės pareiškėjo (ir UAB „Mano Būsto priežiūra“) veiklos pajamų lygio. 2018 metų pajamos, lyginant su 2017 metais padidėjo dvigubai, iki (duomenys neskelbtini) Eur vien dėl to, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ pardavė dukterinių įmonių akcijas už (duomenys neskelbtini) Eur. Pajamos iš akcijų pardavimo nelaikytinos įprastinėmis veiklos pajamomis, gautomis ūkio subjektui dalyvaujant rinkoje, vykdant prekių pardavimus ir paslaugų teikimą. Akcijos, vertinant jas iš ekonominės ir teisinės perspektyvos, laikytinos turtu, kuris nėra ūkio subjektų įprastinės veiklos objektu. Pajamos iš akcijų pardavimo yra realizuota akcijų vertė, kurią sudaro teisės į dalį pelno ir turto, o ne įmonių, kurių akcijos parduotos, prekių ir paslaugų pardavimo pajamos. Be to, visais iki šiol nagrinėtais atvejais baudas už procedūrinius pažeidimus Taryba skaičiavo būtent nuo pažeidimo laikotarpio pajamų.

4.7.                      Nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė, nes UAB „Mano Būsto priežiūra“ nedalyvavo pažeidime, Tyrimas buvo vykdomas dėl pareiškėjos veiksmų, o pats patikrinimas vyko tik pareiškėjos patalpose. Nors pareiškėjos patalpose vykusio patikrinimo metu dalyvavo keli UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai, tačiau jie dalyvavo ne kaip akcininko atstovai, bet kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie vykdė pareiškėjos nurodymus. Dėl to už tokių asmenų veiklą, kaip ir už bet kurių kitų (duomenys neskelbtini) veiksmus atsako užsakovas, t. y. pareiškėja. Tai atitinka ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) konkurencijos teisės praktiką, kuria remiasi Konkurencijos taryba.

4.8.                      Nutarime daroma nepagrįsta išvada, jog vien kontrolės santykio tarp UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ egzistavimas leidžia taikyti solidarią atsakomybę, remiantis ūkio subjekto kaip „vieno ekonominio vieneto“ doktrina, nes vieno ekonominio vieneto doktrina nėra tiesiogiai įtvirtinta ir aiškiai reglamentuota Konkurencijos įstatyme. Solidariosios atsakomybės taikymas pareiškėjai, nesant tam įstatyme nurodyto pagrindo, pažeidžia konstitucinį principą, jog netaikytina atsakomybė už įstatymo pažeidimus, kuri nenustatyta įstatymuose iš anksto. Taip pat šios doktrinos taikymas baudų už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus niekada nebuvo įtvirtintas ES teismų praktikoje. Lietuvos teisės praktikoje niekada nebuvo taikyta solidarioji atsakomybė už procedūrinius pažeidimus. Solidarioji atsakomybė taip pat nėra įprastai skiriama ir už materialiosios konkurencijos teisės pažeidimus, todėl Tarybos sprendimas taikyti solidarią atsakomybę pareiškėjai yra ne tik kad neteisėtas, bet ir akivaizdžiai diskriminacinis. Be to, baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės institutams solidarioji atsakomybė nėra būdinga, kadangi tokiu (solidariosios atsakomybės) atveju iš esmės eliminuojamas atsakomybės už teisės pažeidimus individualizavimas atskiriems subjektams.

4.9.                      Taryba padarė procedūrinį pažeidimą ir tyrimo metu. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Tarybą su prisipažinimo pareiškimu, tačiau toks pareiškimas nebuvo įvertintas. Pareiškimą nepagristai atmetė Konkurencijos tarybos administracinio padalinio vedėja, nors tokio klausimo svarstymas patenka į Tarybos, kaip kolegialaus organo, kompetenciją. Šis procedūrinis pažeidimas taip pat nulėmė, kad pareiškėjai buvo apskaičiuota žymiai didesnė bauda. Jeigu tyrimas būtų užbaigtas 2018 metais, Taryba būtų skyrusi baudą pagal UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būstas priežiūra“ 2017 metų pajamas, kurios buvo ženkliai mažesnės nei 2018 metų pajamos. Atmetus pareiškėjos pripažinimo pareiškimą, tyrimas užsitęsė ir 2019 metais Konkurencijos taryba skyrė pareiškėjai didesnę baudą, nei tuo atveju, jeigu institucija būtų užbaigusi tyrimą pripažinimo pareiškimo pagrindu. Negana to, užbaigdama tyrimą prisipažinimo pareiškimo pagrindu Konkurencijos taryba baudą būtų skaičiavusi nuo mažesnės 2017 metų apyvartos, ir pareiškėjai būtų pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir apskaičiuota bauda sumažinta 15 proc.

4.10.                      Atsižvelgus į tai, kad 2017 metais gautos pareiškėjos bendrosios pajamos yra 16 399 227 Eur, bauda turėtų būti skaičiuojama baziniam baudos dydžiui pritaikius medianą (0,5 proc. 2017 metų pajamoms – 81 996 Eur) ir sumažinant šią sumą 15 proc., todėl turėtų būti skiriama 69 697 Eur bauda. Palyginus, ar apskaičiuota bauda neviršija 1 proc. pareiškėjos 2018 metų bendrųjų metinių pajamų (2018 metais metinės pajamos – 18 805 246 Eur, tai 1 proc. yra 188 052 Eur), laikytina, kad pareiškėjai skirtina 69 697 Eur bauda.

5.       Pareiškėja UAB „Mano Būsto priežiūra“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinus, kad priimant Nutarimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, panaikinti Nutarimą; 2) pripažinus, kad Nutarime nėra atsakomybės UAB „Mano Būsto priežiūra“ taikymo sąlygų, panaikinti Nutarimą dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“; 3) nenustačius esminio procedūrinio pažeidimo, pakeisti Nutarimą: pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą nurodant, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą iki 163 251 Eur.

6.       Pareiškėjos skundas grindžiamas šiai pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Nutarimas priimtas nesilaikant įstatyme nustatytų imperatyvių procedūrinių reikalavimų ir dėl to pripažintinas neteisėtu (niekiniu). Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis nustato, kad Konkurencijos tarybos nutarimai yra priimami posėdyje, o minimalus posėdyje dalyvaujančių ir už nutarimą balsuojančių tarybos narių skaičius yra trys. Tvarkomojo posėdžio, kuriame buvo priimtas Nutarimas, protokolas rodo, jog posėdyje dalyvavo tik du Konkurencijos tarybos nariai, o Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo iš anksto nuotoliniu būdu. Kadangi Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis reikalauja atitinkamus nutarimus priimti posėdyje, tai Darbo reglamento 129 punkte numatyta galimybė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu galėtų būti aiškinama tik kaip galimybė dalyvauti nuotolinio ryšio priemonėmis realiu laiku, t. y. kaip galimybė jungtis prie vykstančio posėdžio, bet ne galimybė išreikšti savo nuomonę iš anksto, nedalyvaujant posėdyje. Konkurencijos įstatymas nenumato dalyvavimo Konkurencijos tarybos posėdžiuose nuotoliniu būdu, todėl iš anksto nuotoliniu būdu balsavęs Konkurencijos tarybos narys negali būti laikomas dalyvavusiu Konkurencijos tarybos posėdyje ir įtrauktas į posėdžio kvorumo skaičiavimą. Be to, net jeigu dalyvavimas nuotoliniu būdu ir būtų suderinamas su įstatymo reikalavimu nutarimus priimti posėdyje, tai balsavimas iš anksto su tokiu reikalavimu nėra suderinamas. Tarybos pirmininkui iš anksto nuotoliniu būdu balsavus už Nutarimo projektą, buvo pažeisti sprendimų priėmimo kolegialumo, objektyvumo ir nešališkumo principai. Kadangi į tvarkomąjį posėdį, kuriame buvo priimtas Nutarimas, susirinkę Konkurencijos tarybos nariai jau žinojo Tarybos primininko sprendimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, jie Konkurencijos įstatymo numatytame kolegialiame Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo procese nedalyvavo, t. y. į posėdį susirinkę du Konkurencijos tarybos nariai neturėjo realios galimybės diskusijos būdu tarpusavyje apsvarstyti Nutarimo projekto, išreikšti savo argumentų. Dėl šios priežasties priimant Nutarimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – Nutarimas priimtas nesant kvorumo, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Nutarimą.

6.2.                      Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte Taryba netinkamai kvalifikavo pareiškėjai inkriminuotus UAB Būsto aplinkos veiksmus, nesant faktinio pagrindo konstatuodama, jog ji kartu su kita pareiškėja pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus bei 25 straipsnio 6 dalį. Nutarime nėra nurodoma jokių faktų, kurie pagrįstų, jog UAB Būsto aplinka trukdė Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir atlikti patikrinimą pareiškėjos naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, ar trukdė gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalis neįtvirtina jokios su patikrinimo veiksmų atlikimu susijusios Konkurencijos tarybos teisės, kuri galėtų būti pažeista ar apribota. Netinkamai kvalifikuodama pareiškėjai inkriminuojamus UAB Būsto aplinkos veiksmus Taryba sudarė nepagrįstą įspūdį, jog pareiškėja ir UAB Būsto aplinka trukdė įgyvendinti daugybę su patikrinimu susijusių Konkurencijos tarybos teisių, tuo pačiu nepagrįstai padidindama pareiškėjai ir UAB Būsto aplinkai inkriminuojamos veikos pavojingumą ir skiriamą baudą. Dėl to keistina Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte pateikta veikos kvalifikacija, nurodant, kad pažeisti buvo tik Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai.

6.3.                      Pareiškėja nedalyvavo pažeidime, todėl, nesant teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktuose konstatuojama pareiškėjos atsakomybė už UAB Būsto aplinkos pažeidimą. Konkurencijos tarybos vykdytas tyrimas buvo vykdomas prieš UAB Būsto aplinką, o patikrinimas vyko tik UAB Būsto aplinkos patalpose. Nors UAB Būsto aplinkos patalpose vykusio patikrinimo metu dalyvavo keli pareiškėjos darbuotojai, tačiau jie dalyvavo ne kaip akcininko atstovai, bet kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie vykdė UAB Būsto aplinkos nurodymus. Tai pagrindžia tyrimo bylos medžiagoje esanti pareiškėjos ir UAB Būsto aplinkos sutartis bei patikrinimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Dėl šios priežasties už tokių asmenų veiklą, kaip ir už bet kurių kitų (duomenys neskelbtini) veiksmus atsako užsakovas, t. y. UAB Būsto aplinka. Tai atitinka ir ES konkurencijos teisės praktiką, kuria remiasi Konkurencijos taryba. 

6.4.                      Nutarime yra daroma nepagrįsta išvada, jog vien kontrolės santykio tarp pareiškėjos ir UAB Būsto aplinkos egzistavimas leidžia taikyti solidarią atsakomybę, remiantis ūkio subjekto kaip „vieno ekonominio vieneto“ doktrina. Vieno ekonominio vieneto doktrina nėra tiesiogiai įtvirtinta ir aiškiai reglamentuota Konkurencijos įstatyme. Nors ši doktrina yra pripažįstama taikant Konkurencijos įstatymo 5 ir 7 straipsnius, tačiau šios doktrinos taikymas baudų už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo srityje niekada nebuvo įtvirtintas teismų praktikoje, o atsakomybės klausimai gali būti reglamentuojami tik įstatymu. Be to, baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės institutams solidarioji atsakomybė nėra būdinga, kadangi tokiu (solidariosios atsakomybės) atveju iš esmės eliminuojamas atsakomybės už teisės pažeidimus individualizavimas atskiriems subjektams, todėl Lietuvos teisės praktikoje niekada nebuvo taikyta solidarioji atsakomybė už procedūrinius pažeidimus. Solidarioji atsakomybė taip pat nėra įprastai skiriama ir už materialiosios konkurencijos teisės pažeidimus. Todėl Tarybos sprendimas taikyti solidarią atsakomybę pareiškėjai yra ne tik neteisėtas, bet ir diskriminacinis. ES praktikoje vieno ekonominio vieneto doktrina taikoma traukiant patronuojančią ir patronuojamą įmones atsakomybėn tik už materialiosios teisės pažeidimus, o procedūriniai pažeidimai yra susiję su operatyviniais sprendimais, kurių patronuojančioji įmonė negali kontroliuoti. Be to, ES praktikoje solidariosios atsakomybės taikymas už procedūrinius pažeidimus yra įmanomas tada, kai abu pažeidime dalyvavę asmenys trukdė tyrimui.

6.5.                      Konkurencijos taryba nepagrįstai skyrė 1 074 416 Eur baudą, nes bauda tiek kaip piniginis (absoliuti suma), tiek kaip procentinis dydis (procentas nuo pajamų) ženkliai viršija visas iki šiol Lietuvoje skirtas sankcijas už procedūrinius pažeidimus. Bauda, kaip procentinis dydis, yra itin reikšmingai didesnė ir už Europos Komisijos skirtas baudas procedūrinių pažeidimų atvejais. Tokį baudos dydį nulėmė kelios aplinkybės: (i) tai, kad Konkurencijos taryba taikė maksimaliai galimą 1 proc. baudos dydį; (ii) tai, kad Konkurencijos taryba baudos dydį skaičiavo ne pagal pažeidimo laikotarpiu (t. y. 2017 metais) gautas pajamas, bet pagal 2018 metų pajamas, kurios buvo dvigubai didesnės nei pažeidimo laikotarpio (t. y. 2017 metais) pajamos; (iii) tai, kad taikydama solidarią pareiškėjos ir jo patronuojamosios UAB Būsto aplinkos atsakomybę Taryba baudos dydį skaičiavo nuo abiejų įmonių – pareiškėjos ir UAB Būsto aplinkos – metinių pajamų.

6.6.                      Taryba nemotyvuotai ir nepagrįstai pareiškėjai skyrė maksimalią – 1 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais dydžio baudą, nes Nutarime nėra jokio paaiškinimo, kaip Taryba apskaičiavo / parinko būtent 1 proc., t. y. Nutarime pateikiamas baudos pagrindimas neatitinka teismų praktikoje Tarybos nutarimams taikomų reikalavimų, todėl Nutarimo dalis dėl baudos gali būti panaikinama kaip nemotyvuota arba nepakankamai motyvuota. Be to, pats principas, kad bazinis baudos dydis, kuris yra tik pradinis etapas ar atskaitos taškas tolimesnei baudos skaičiavimo procedūrai, yra nustatomas kaip maksimaliai įmanomo dydžio bauda yra nesuderinamas su administracinių teismų praktikoje pripažįstamais baudos apskaičiavimo ir individualizavimo principais. Pareiškėjai paskirta 1 proc. bauda yra akivaizdžiai didesnė nei kitiems ūkio subjektams už analogiško sunkumo procedūrinius pažeidimus paskirtos baudos, kurių intervalas yra nuo 0,3 iki 0,6 proc. Be to, kaip procentinis dydis, 1 proc. bauda gerokai viršija ir Europos Komisijos praktikoje paskirtą didžiausią 0,25 proc. dydžio baudą. Negana to, maksimaliai įmanomo dydžio baudos apskaičiavimas nėra tinkamai motyvuojamas, skiriant baudą buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir objektyvumo principai bei VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas.

6.7.                      Taryba nepagrįstai baudos apskaičiavimo tikslais rėmėsi 2018 metų pajamomis, kurios yra beveik dvigubai didesnės nei 2017 metų pajamos, nors bazinis dydis yra apskaičiuojamas imant su pažeidimu susijusias paskutiniųjų pažeidimo vykdymo metų pajamas (šiuo atveju 2017 metų pajamas). Taryba privalėjo baudą apskaičiuoti pagal 2017 metų pajamas, o į 2018 metų pajamas atsižvelgti paskutiniame baudos apskaičiavimo etape – tikrindama, ar pagal 2017 metų pajamas apskaičiuota bauda neviršija įstatyme nustatytų 1 proc. „lubų“. Baudos apskaičiavimas pagal pažeidimo laikotarpio pajamas yra labiau suderinamas su Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais objektyvumo ir proporcingumo reikalavimais, kadangi pažeidimo laikotarpis yra objektyvus kriterijus, užtikrinantis ryšį tarp atsakomybės dydžio ir pažeidimo metu vykdytos veiklos masto. Priešingai, paskutiniųjų ūkinių metų prieš Nutarimo priėmimą laikotarpis yra subjektyvus, t. y. jis priklauso tik nuo to, kiek Taryba vykdys tyrimą.

6.8.                      Pareiškėjos atveju vien tai, kad Taryba nusprendė (nesant objektyvaus poreikio) atnaujinti tyrimą, lėmė skundžiamo Nutarimo priėmimą 2019 metais bei dvigubai padidino pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuota bauda. Pareiškėjos atveju 2017 metų laikotarpio pajamos yra tinkamesnės baudai apskaičiuoti ir todėl, kad 2018 metų pajamų lygis neparodo tipinės pareiškėjos veiklos pajamų lygio. 2018 metų pajamos, lyginant su 2017 metų, padidėjo dvigubai (iki (duomenys neskelbtini) Eur) vien dėl to, kad buvo parduotos dukterinių įmonių akcijos už (duomenys neskelbtini) Eur. Pajamos iš akcijų pardavimo nelaikytinos įprastinėmis veiklos pajamomis, gautomis ūkio subjektui dalyvaujant rinkoje, vykdant prekių pardavimus ir paslaugų teikimą. Akcijos, vertinant jas iš ekonominės ir teisinės perspektyvos, laikytinos turtu, kuris nėra ūkio subjektų įprastinės veiklos objektu. Pajamos iš akcijų pardavimo yra realizuota akcijų vertė, kurią sudaro teisės į dalį pelno ir turto, o ne įmonių, kurių akcijos parduotos, prekių ir paslaugų pardavimo pajamos. Be to, visais iki šiol nagrinėtais atvejais baudas už procedūrinius pažeidimus Taryba skaičiavo būtent nuo pažeidimo laikotarpio pajamų.

6.9.                      Taryba padarė procedūrinį pažeidimą ir tyrimo metu. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Tarybą su prisipažinimo pareiškimu, tačiau toks pareiškimas nebuvo įvertintas. Pareiškimą nepagristai atmetė Konkurencijos tarybos administracinio padalinio vedėja, nors tokio klausimo svarstymas patenka į Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus organo, kompetenciją. Šis procedūrinis pažeidimas taip pat nulėmė, kad pareiškėjai buvo apskaičiuota žymiai didesnė bauda. Jeigu tyrimas būtų užbaigtas 2018 metais, Konkurencijos taryba būtų skyrusi baudą pagal pareiškėjos ir UAB Būsto aplinkos 2017 metų pajamas, kurios buvo ženkliai mažesnės nei 2018 metų pajamos. Atmetus pareiškėjos pripažinimo pareiškimą tyrimas užsitęsė ir 2019 metais Konkurencijos taryba skyrė pareiškėjai didesnę baudą nei tuo atveju, jeigu institucija būtų užbaigusi tyrimą pripažinimo pareiškimo pagrindu. Negana to, užbaigdama tyrimą prisipažinimo pareiškimo pagrindu, Konkurencijos taryba baudą būtų skaičiavusi nuo mažesnės 2017 metų apyvartos ir pareiškėjai būtų pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei apskaičiuota bauda sumažinta 15 proc. Atsižvelgus į tai, kad 2017 metais gautos pareiškėjos bendrosios pajamos yra 38 266 635 Eur, bauda turėtų būti skaičiuojama baziniam baudos dydžiui pritaikius medianą (0,5 proc. 2017 metų pajamoms – 192 177 Eur) ir sumažinant šią sumą 15 proc., todėl turėtų būti skiriama 163 351 Eur bauda. Palyginus, ar apskaičiuota bauda neviršija 1 proc. pareiškėjos 2018 metų bendrųjų metinių pajamų (2018 metų metinės pajamos – 32 081 386 Eur, tai 1 proc. yra 320 813 Eur), laikytina, kad pareiškėjai skirtina 163 351 Eur bauda.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi prijungė administracinę bylą Nr. eI-5456-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03561-2019-0) pagal pareiškėjos UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą prie administracinės bylos Nr. eI-5454-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03559-2019-7) pagal pareiškėjos UAB Būsto aplinkos skundą, laikė UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB Būsto aplinka pareiškėjomis bei trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pagal kitos skundą.

8.       Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į skundus prašė juos atmesti.

9.       Atsakovės atsiliepimas į skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Taryba Nutarimą priėmė nepažeisdama imperatyvių Konkurencijos įstatymo nuostatų. Nors pareiškėjos skunduose nurodė, kad Darbo reglamento 129 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymui, jos neprašė teismo imtis realių veiksmų ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimai priimami balsų dauguma (ne mažiau kaip trimis balsais) Tarybos nariams, įskaitant pirmininką, dalyvaujant ir balsuojant posėdyje. Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja būdų, kaip Tarybos nariai, įskaitant pirmininką, gali dalyvauti ir balsuoti tokiame posėdyje, juo labiau – nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad posėdyje turi būti dalyvaujama ir balsuojama tik fiziniu būdu, todėl Taryba pagrįstai savo viešai prieinamoje darbo tvarkoje, t. y. Darbo reglamente, nustatė, kad dalyvauti ir balsuoti tokiame tvarkomajame posėdyje, kuriame yra priimami nutarimai, Tarybos nariai, įskaitant pirmininką, gali nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Darbo reglamento 129 punktas tik reglamentuoja įstatyme įtvirtinto reikalavimo nutarimams priimti įgyvendinimą, tačiau niekaip jo nekeičia. Be to, dalyvavimas ir balsavimas tvarkomajame posėdyje nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis niekaip nekliudo Tarybos nariams, įskaitant pirmininką, išreikšti savo valią, ko ir yra siekiama Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi. Bet kuriuo būdu dalyvaujant ir balsuojant posėdyje yra sudaromos galimybės Tarybos nariams, įskaitant pirmininką, išreikšti savo valią dėl konkretaus nutarimo projekto – pateikti savo pastabas siūlomam priimti nutarimo projektui ir balsuoti „už“ arba „prieš“. Tai, kad nuotoliniu būdu dalyvaujančio ir balsuojančio Tarybos nario, įskaitant pirmininką, valia yra pagarsinama tvarkomojo posėdžio sekretoriaus, niekaip nedaro įtakos tokios valios turiniui, kadangi valia yra aiškiai išreikšta elektroniniu parašu pasirašytame balsavimo biuletenyje, kuris tampa sudėtine tokio posėdžio dalimi.

9.2.                      Nuotoliniu būdu dalyvavusio ir balsavusio Tarybos pirmininko valia niekaip negalėjo paveikti fiziškai posėdyje dalyvavusių ir balsavusių Tarybos narių valios, ir atvirkščiai, fiziškai posėdyje dalyvavę ir balsavę Tarybos nariai negalėjo kvestionuoti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis dalyvavusio ir balsavusio pirmininko valios, kadangi kiekvienas iš jų yra nepriklausomas ir savarankiškas. Aplinkybė, kad pirmininkas balsavo „už“ siūlomą priimti Nutarimo projektą, nereiškia, kad fiziškai dalyvaujantys ir balsuojantys Tarybos nariai buvo kaip nors skatinami ar verčiami taip pat balsuoti „už“, nes priešingu atveju Nutarimas nebūtų priimtas. Yra galimos situacijos, kai nutarimas tvarkomojo posėdžio metu nėra priimamas, nesant trijų balsų „už“. Tokiu atveju klausimas yra atidedamas kitam tvarkomajam posėdžiui ir patikslintas nutarimo projektas iš naujo yra siunčiamas visiems Tarybos nariams, įskaitant pirmininką, susipažinti ir balsuoti iš naujo.

9.3.                      Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato ne tik teisę įeiti į ūkio subjekto patalpas, bet ir teisę atlikti patikrinimo veiksmus. Ūkio subjekto naudojamų patalpų patikrinimas yra kompleksinis tyrimo veiksmas, apimantis įvairius veiksmus, įskaitant reikiamos informacijos apie ūkio subjekto veiklą, darbuotojus, jų darbo vietas gavimą, dokumentų ir kitos informacijos buvimo vietos nustatymą, patikrą bei kopijavimą ar paėmimą, paaiškinimų gavimą ir pan. Sukliudžius Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti tokius kompleksinius tyrimo veiksmus, savaime yra pažeidžiama Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisė atlikti patikrinimą.

9.4.                      Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Ši įgaliotų pareigūnų teisė, priešingai nei nurodė pareiškėjos, nesiejama vien tik su informacijos gavimu nuotoliniu būdu, tačiau taip pat apima ir informacijos gavimą ūkio subjekto naudojamų patalpų patikrinimo metu. Tai aiškintina tuo, kad patikrinimas ūkio subjekto naudojamose patalpose yra kompleksinis tyrimo veiksmas, apimantis įvairius veiksmus, įskaitant ir reikiamos informacijos gavimą. Todėl tuo atveju, kai patikrinimo metu įgaliotiems pareigūnams nėra pateikiama jų prašoma informacija, yra pažeidžiama atskira Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įgaliotų pareigūnų teisė. Nagrinėjamu atveju UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas pasireiškė tuo, kad patikrinimo metu įgalioti pareigūnai negavo informacijos, kaip prisijungti prie UAB Būsto aplinkos naudojamo Serverio, kad būtų galima patikrinti tyrimui reikalingų asmenų el. pašto paskyrose buvusią informaciją. Vietoj to, kad įgalioti pareigūnai gautų tokią informaciją, jie privalėjo daugiau nei 2 valandas laukti prisijungimus turinčio asmens, kol jis atvyks į tikrinamas patalpas ir suteiks tokią prieigą. Nesuteikus tokios informacijos buvo pažeista atskira Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisė gauti tyrimui reikalingą informaciją.

9.5.                      Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas pasireiškė pareiškėjoms kliudant peržiūrėti ir kopijuoti tyrimui reikalingą informaciją, esančią UAB Būsto aplinkos naudojamame Serveryje ir UAB Būsto aplinkos generalinio direktoriaus darbiniame kompiuteryje, kadangi šiais atvejais prieš Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams suteikiant prieigą prie šios reikalautos el. pobūdžio informacijos, informacija buvo trinta, modifikuota, kitaip keista arba apribotas naujų el. laiškų patekimas į UAB Būsto aplinkos direktoriaus el. pašto paskyrą.

9.6.                      Kadangi UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ nevykdė patikrinimą atliekančių įgaliotų pareigūnų reikalavimų, jiems įgyvendinant Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nurodytas teises, bendrovės pažeidė šią savo pareigą. UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pažeidė savo pareigą vykdyti įgaliotų pareigūnų privalomus reikalavimus, jiems naudojantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis. Konkurencijos taryba vertino dvi aplinkybes: 1) tai, kad abu kliudymo veiksmų epizodai buvo susiję su specifine el. pobūdžio informacija, kuri lengvai panaikinama; 2) tai, kad bendrovių pažeidimas pasireiškė dviem atskirais kliudymo veiksmų epizodais. Visa tai sudarė pagrindą bendrovėms skirti maksimalią leistiną baudą pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį.

9.7.                      Visos nacionalinės konkurencijos teisės nuostatos (materialiosios ir procedūrinės) turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų ir neprieštarautų ES konkurencijos teisei ir joje esančiai „ūkio subjekto sąvokai“. Tiek tais atvejais, kai ES konkurencijos teisė taikoma lygiagrečiai nacionalinei teisei, tiek ir atvejais, kai ES teisės nuostatos taikomos netiesiogiai išimtinai vidaus situacijoms, jos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai tam, kad būtų užtikrintas kuo didesnis teisinis saugumas ir panašios konkurencijos sąlygos visiems ūkio subjektams. Tai, kad ne tik Konkurencijos įstatymo 5 ir 7 straipsniai taikant juos kartu arba atskirai su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 ir 102 straipsniais, turi būti aiškinami suderintai su ES teise, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika koncentracijų priežiūros bylose.

9.8.                      Pagal teismų praktiką tam, kad keli juridiniai asmenys galėtų būti pripažinti vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme, jie turi būti priklausomi ir nesavarankiški vienas kito atžvilgiu, kadangi tarp jų yra susiklostę kontrolės ir lemiamos įtakos ryšiai. Kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 proc. patronuojamosios bendrovės akcijų, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad 100 proc. akcijų turinti bendrovė daro lemiamą įtaką bendrovei, kurios akcijas ji turi. Todėl laikytina, kad patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės sudaro vieną ūkio subjektą, t. y. vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme.

9.9.                      Atsakomybę nustatančiame Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje laikoma, kad už konkurencijos teisės pažeidimus atsako ūkio subjektas, t. y. vienas ekonominis vienetas, todėl darytina išvada, kad atsakomybės subjektas pagal Konkurencijos įstatymą yra ne juridinis asmuo, bet juridinių asmenų grupė, sudaranti vieną ūkio subjektą. Kiekvienu atveju taikant atsakomybę, reikalinga nustatyti, kokie juridiniai asmenys sudaro vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme ir gali būti laikomi atsakingais už padarytą pažeidimą. Nepriklausomai nuo to, ar patronuojančiosios bendrovės dalyvauja ar nedalyvauja patikrinime, jos yra tiesiogiai suinteresuotos patikrinimo rezultatais, nes atsakomybė už materialiosios teisės pažeidimą kyla ūkio subjektui, o ne juridiniam asmeniui. Patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės solidariai atsako už padarytą pažeidimą vien tuo pagrindu, kad jos sudaro vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme. Be to, taikant atsakomybę patronuojančiajai bendrovei už patronuojamosios bendrovės padarytą konkurencijos teisės pažeidimą net nėra būtina nustatyti, kad patronuojančioji bendrovė kontroliavo patronuojamosios bendrovės veiklos sritį, kurioje buvo padarytas pažeidimas, ar skatino patronuojamąją bendrovę atlikti pažeidimą, svarbu tik tai, kad jos abi sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme. Vien tai, kad patronuojančiajai bendrovei nepavyksta užtikrinti teisėtos patronuojančiosios bendrovės veiklos, patronuojančiosios bendrovės atsakomybės nešalina. Europos Komisija yra taikiusi patronuojančiajai bendrovei atsakomybę už patronuojamosios bendrovės atliktus kliudymo atlikti patikrinimą veiksmus, t. y. antspaudo sugadinimą, net ir nenustačiusi neteisėtų patronuojančiosios bendrovės veiksmų. Be to, Taryba yra taikiusi solidarią atsakomybę už procedūrinio pobūdžio pažeidimą, todėl šis atvejis Konkurencijos tarybos veikloje nėra vienintelis (Konkurencijos taryba 2016 m. spalio 20 d. nutarime Nr. 2S-11 (2016) „Dėl Concretus Materials, UAB, UAB „GG Investment“ ir UAB „Vilniaus betonas“ veiksmų atitikties teikiant neteisingą ir ne visą informaciją“ atsakomybę solidariai taikė Concretus Materials, UAB, kartu su UAB „GG Investment“ ir UAB „Vilniaus betonas“, kadangi jos visos sudarė vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme).

9.10.                      Nors solidarioji atsakomybė dar tik bus įtvirtinta Konkurencijos įstatyme, tai neturi įtakos Nutarime esančiam vertinimui. Vien dėl aiškumo galėjo atsirasti siūlymai įstatyme įtvirtinti solidarią atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus, tačiau tai nereiškia, kad tokios solidariosios atsakomybės rūšies nėra pagal galiojantį Konkurencijos įstatymą, už kurio pažeidimus atsako ūkio subjektas.

9.11.                      Pareiškėjų kvalifikavimas, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojų veiksmai turi būti vertinami kaip bet kokių kitų tikrinamo subjekto vardu veikiančių asmenų veiksmai, už kuriuos atsako tikrinta UAB Būsto aplinka, laikytinas nepagrįstu, nes už konkurencijos teisės pažeidimus atsako ūkio subjektas, o ne juridinis asmuo, todėl atsakomybė už procedūrinį pažeidimą tenka UAB Būsto aplinkai ir ją patronuojančiajai bendrovei UAB „Mano Būsto priežiūra“. Jeigu pareiškėjų vertinimas būtų laikomas pagrįstu, tai patronuojančiosios bendrovės galėtų išvengti atsakomybės už savo darbuotojų atliktus veiksmus, kadangi joms negrėstų jokia atsakomybė, o už jų darbuotojų veiksmus visa apimtimi atsakytų tikrinama bendrovė. Tokiu atveju patronuojančiosios bendrovės galėtų nevaržomai kliudyti įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus tam, kad nebūtų surinkti duomenys, reikalingi tyrimui dėl įtariamų konkurencijos teisės pažeidimų. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ faktiškai atliko pažeidimą sudarančius veiksmus, jog įgalioti pareigūnai nesurinktų tyrimui reikalingos informacijos, todėl nebūtų pagrįsta atsakomybę taikyti vien tik UAB Būsto aplinkai.

9.12.                      Tai, kad šiuo atveju patikrinimas buvo vykdomas UAB Būsto aplinkos patalpose ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ nebuvo įspėta apie atsakomybę, nepaneigia išvados, kad šiuo atveju Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė abiejų bendrovių solidarią atsakomybę už patikrinimo metu įvykusius incidentus. UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsakomybė kyla tuo pagrindu, kad ji su tikrinama UAB Būsto aplinka sudarė vieną ūkio subjektą, t. y. vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme, bei prisidėjo prie neteisėtų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tik tai, kad apie patikrinimą, įskaitant atsakomybę už kliudymą atlikti tyrimą, tinkamai buvo pranešta bent vienam vieno ekonominio vieneto nariui – UAB Būsto aplinkai.

9.13.                      Tai, kad Konkurencijos taryba kitose bylose taikė atsakomybę juridiniam asmeniui, o ne vienam ekonominiam vienetui, nepaneigia to, kad šiuo konkrečiu atveju pagrįstai laikyta, jog už pažeidimą atsako ūkio subjektas, t. y. UAB Būsto aplinka kartu su ją patronuojančiąja bendrove UAB „Mano Būsto priežiūra“. Be to, nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ prisidėjo prie neteisėtų veiksmų atlikimo. Toks atvejis nėra vienintelis Konkurencijos tarybos procedūrinių pažeidimų praktikoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Taryba diskriminuoja tam tikrus ūkio subjektus.

9.14.                      Susijusių ūkio subjektų grupės koncepcija pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalį yra vartojama tik koncentracijų priežiūros tikslais apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Susijusių ūkio subjektų grupė nėra lygu ūkio subjektui, kurį pats Konkurencijos įstatymas išskiria kaip atskirą sąvoką pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį. Atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus yra taikoma būtent ūkio subjektui, kurį gali sudaryti keli fiziniai ar juridiniai asmenys.

9.15.                      Nagrinėjamu atveju UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ solidarioji atsakomybė už pažeidimą buvo taikyta dėl to, kad abi bendrovės sudarė vieną ūkio subjektą, t. y. vieną ekonominį vienetą, konkurencijos teisės prasme. Taip pat nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ savo veiksmais prisidėjo prie pažeidimo padarymo. Tai, kad 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas, (toliau – ir Direktyva) nurodyta, kad vieno ekonominio vieneto teorija yra taikoma tik dėl SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų, savaime nepaneigia to, kad yra galima tokio vieno ūkio subjekto, t. y. vieno ekonominio vieneto, atsakomybė už procedūrinius konkurencijos teisės pažeidimus. Tai aiškintina tuo, kad Direktyva nereglamentuoja visų konkurencijos teisės aspektų ir ja ES mastu siekiama harmonizuoti tik tam tikrus aspektus, dėl kurių Direktyva ir buvo priimta – vienas iš jų, solidarioji atsakomybė už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad patronuojančiosios bendrovės atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus kyla vien tuo pagrindu, kad ji daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės veiklai, nereikalaujant nustatyti, kad patronuojančioji bendrovė turi būtinai kontroliuoti sritį, kurioje buvo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas. Pakanka vien to, kad yra kontroliuojamos strateginės patronuojamosios bendrovės veiklos sritys, pavyzdžiui, finansai. Nepaisant to, ar patikrinimo metu dalyvauja patronuojančiosios bendrovės vadovybė, ar ne, abi bendrovės už pažeidimą atsako vieno ūkio subjekto, t. y. vieno ekonominio vieneto, teorijos pagrindu.

9.16.                      Konkurencijos taryba nepadarė klaidos nustatydama baudos dydį UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Apskaičiuodama ūkio subjektui skirtiną baudą Taryba vadovavosi Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64, (toliau – ir Aprašas) įtvirtintu principu, kad bauda už procedūrinius konkurencijos teisės pažeidimus yra apskaičiuojama pagal ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas praėjusiais ūkiniais metais (Aprašo 27 p.). Kadangi UAB Būsto aplinka su UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudarė vieną ūkio subjektą, bauda bendrovėms apskaičiuota pagal jų gautas bendrąsias metines pajamas kartu sudėjus, nes tai yra ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos praėjusiais ūkiniais metais. ESTT praktikoje yra patvirtinta, kad apskaičiuojant ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas, gali būti vertinamos ūkio subjektą sudarančių juridinių asmenų gautos pajamos, nes tai yra pajamos, geriausiai parodančios ūkio subjekto dydį ir apyvartą, t. y. yra jų bendrosios metinės pajamos praėjusiais ūkiniais metais. Šiuo atveju Taryba vertino tik pažeidimo pavojingumą, kadangi padarytas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, todėl nėra galimybės įvertinti pažeidimo trukmės. Nustatydama pavojingumą, Taryba vertino tik pažeidimo pobūdį, kadangi dėl padaryto procedūrinio pažeidimo nėra galimybės įvertinti įtakos atitinkamai rinkai. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tikslinti bazinio baudos dydžio poreikio nekilo, todėl galiausiai ūkio subjektui skirta 1 074 416 Eur dydžio bauda, kuri atitinka 1 proc. ūkio subjekto 2018 metų bendrųjų metinių pajamų. Tai, kad bazinis baudos dydis baudą apskaičiuojant pagal bendrąsias metines pajamas gali būti lygus maksimaliam leistinam baudos dydžiui, patvirtina ir Aprašo 16 punktas, kuris taikomas tais atvejais, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal bendrąsias metines pajamas.

9.17.                      Šiuo atveju pažeidimas įvertintas kaip sunkus, kadangi abu kliudymo atlikti veiksmus epizodai buvo susiję su specifine el. pobūdžio informacija, kuri daug lengviau ir greičiau pakeičiama: 1) tol, kol įgalioti pareigūnai daugiau nei 2 valandas laukė prieigos prie Serverio, UAB Būsto aplinkos direktoriaus el. pašto paskyroje buvusi informacija buvo trinta, modifikuota, kitaip keista arba apribotas naujų el. laiškų patekimas į el. pašto paskyrą; 2) UAB Būsto aplinkos generalinis direktorius po įgaliotos pareigūnės nurodymo pristatyti darbinį kompiuterį patikrai į Tarybą, taip pat netrinti, nemodifikuoti ir kitaip nekeisti kompiuteryje buvusios informacijos, savo darbiniame kompiuteryje įrašė ir panaudojo „File Shredder“ programą, kurios tikslas – naikinti kompiuteryje esančius dokumentus be atkūrimo galimybės. Tai, kad pažeidimai, susiję su el. pobūdžio informacija, yra sunkūs, savo praktikoje yra patvirtinęs ir ESTT. Jau ir taip sunkaus pažeidimo pavojingumą didino tai, kad šiuo atveju atlikti kliudymo veiksmai pasireiškė dviem skirtingais epizodais, kurie galėtų būti kvalifikuojami ir kaip atskiri įstatymo nuostatų pažeidimai. Tai, kad už kitus procedūrinius pažeidimus Taryba skyrė mažesnes baudas, nesudarė pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju Konkurencijos taryba neturėjo teisės skirti maksimalios baudos už tokį savo pobūdžiu pavojingą pažeidimą. 

9.18.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kitų metų bendrosiomis metinėmis pajamomis galima remtis tik tais atvejais, kai objektyviai negalima remtis praėjusių metų iki nutarimo priėmimo pajamomis (dėl jų realaus ar potencialaus nepatikimumo, neadekvatumo ar kt.). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nebuvo poreikio taikyti išimtį ir skaičiuoti pagal kitų metų nei 2018 metų bendrąsias metines pajamas. Nustatant bendrąsias metines pajamas yra įtraukiamos visos ūkio subjekto gautos pajamos, nepaisant to, iš kokios veiklos jos gautos – finansinės ar investicinės ar prekių ar paslaugų pardavimo rinkoje.

9.19.                      Ne Konkurencijos tarybos administracijos darbuotoja, bet Konkurencijos taryba Nutarime priėmė sprendimą, kad UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ negali būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimo ir numatytos baudos pripažinimas. Konkurencijos taryba iš esmės pritarė administracijos darbuotojos rašte nurodytiems argumentams, kad šiuo atveju tokia aplinkybė negali būti nustatyta, todėl laikyti, kad sprendimą dėl lengvinančios aplinkybės nebuvimo priėmė administracijos darbuotoja, o ne Konkurencijos taryba, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju tyrimas buvo papildytas ir nustatytas visai kitoks pažeidimas nei neva jį pripažino UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad pirmasis kliudymo veiksmų epizodas pasireiškė ne tik tinkamos prieigos prie Serverio nesuteikimu, kadangi įgalioti pareigūnai prieigos prie Serverio turėjo laukti daugiau nei 2 val., bet ir informacijos, esančios el. pašto paskyroje, trynimu, modifikavimu, kitokiu keitimu arba apribojimu naujiems el. laiškams patekti į el. pašto paskyrą. Būtent tokio pažeidimo epizodo pareiškėjai niekada nebuvo pripažinę, todėl jiems negalėtų būti pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nei UAB Būsto aplinka, nei UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepripažino Tarybos baigto tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Būsto aplinka atsiliepime į UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą nurodė, kad palaiko UAB „Mano Būsto priežiūra“ argumentus ir prašymus.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepime į UAB Būsto aplinkos skundą nurodė, kad palaiko UAB Būsto aplinkos argumentus ir prašymus.

12.       2020 m. sausio 2 d. pareiškėjos UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateikė prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Darbo reglamento 129 p.) ištyrimo.

 

 

 

III.

 

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjų UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundus tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą (iš jo pašalino pareiškėjų veiksmų kvalifikavimą pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį); panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir grąžino Konkurencijos tarybai išspręsti klausimą dėl pareiškėjų baudų individualizavimo, apskaičiavimo ir paskyrimo.

14.       Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu
Nr. 1S-127(2017) pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose teritorijų priežiūros, valymo ir tvarkymo paslaugoms pirkti atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi leido Tarybai atlikti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus tyrimo veiksmus UAB Būsto aplinkos naudojamose patalpose. Tyrimo veiksmai dėl galimo draudžiamo susitarimo pradėti 2017 m. gruodžio 14 d. 11 val. 2018 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 1S-18(2018) pradėtas tyrimas dėl UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiksmų kliudant atlikti minėtą tyrimą. Konkurencijos taryba Nutarimu pripažino, kad ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų ir 25 straipsnio 6 dalies nuostatas; pareiškėjoms solidariai paskyrė 1 074 416 Eur baudą.

15.       Nagrinėdamas argumentus dėl Darbo reglamento 129 punkto, teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba 2019 m. birželio 4 d. išsiuntė pareiškėjoms pranešimą kartu su papildomo tyrimo medžiaga ir pasiūlė pateikti rašytinius paaiškinimus dėl papildomo tyrimo išvadų. Konkurencijos taryba 2019 m. birželio 19 d. gavo UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ rašytinius paaiškinimus dėl papildomo tyrimo išvadų. Pareiškėjos buvo išklausytos 2019 m. liepos 18 d. vykusiame Tarybos išklausymo posėdyje, kuriame buvo nutarta sprendimą skelbti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tvarkomajame posėdyje, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo ypatumus, 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarta atidėti sprendimo skelbimą 2019 m. rugsėjo 26 d. Taryba 2019 m. rugsėjo 25 d. tvarkomajame posėdyje sprendė dėl nutarimo priėmimo. Iš tvarkomojo posėdžio protokolo nustatyta, kad pirmininkas balsavo nuotoliniu būdu. Nutarimo projektui pareikštos redakcinio pobūdžio pastabos, nutarta į pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti ir nutarimą patikslinti, nurodytos rezoliucinės dalies išvados, kurios sutampa su galutinio skundžiamo Nutarimo rezoliucine dalimi. 

16.       Vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 ir 10 dalimis, Darbo reglamento 129 punktu, teismas sprendė, kad įstatymas suteikia teisę Konkurencijos tarybai nuspręsti dėl savo darbo reglamento ir dėl darbo organizavimo formų. Tvarkomajame posėdyje yra tvirtinamas nutarimo galutinis variantas. Byloje nebuvo nustatyta, kad posėdyje būtų buvę pakeistos Nutarimo išvados (rezoliucinė dalis). Taip pat teismas pažymėjo, kad tvarkomasis posėdis skiriasi nuo procedūros dalyvių išklausymo posėdžių. Jame svarstomi visi vidaus darbo organizavimo klausimai (Darbo reglamento 126 p.). Dažniausiai šie posėdžiai uždari (Darbo reglamento 127 p.). Šiuo atveju procedūros dalyviai buvo išklausyti Konkurencijos tarybos išklausymo posėdyje, kuriame ir buvo nurodyta nutarimo paskelbimo data, kuri vėliau atidėta (Darbo reglamento 145 p.). Skirtingai nuo tvarkomųjų posėdžių, išklausymo posėdžiai yra vieši ir vyksta tiesiogiai dalyvaujant visiems procedūros dalyviams ir Konkurencijos tarybos nariams.

17.       Teismas nurodė, kad nors pareiškėjos teigia, jog Darbo reglamento 129 punkto nuostata neatitinka Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies, kadangi įstatymas nenumato galimybės Tarybos nariams, įskaitant pirmininką, posėdyje balsuoti iš anksto nuotoliniu būdu, tačiau nekyla abejonių dėl šioje byloje taikomo norminio akto atitikties Konkurencijos įstatymui. Dėl to teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjos kitaip aiškina ir interpretuoja norminio akto nuostatas, nėra pagrindas pritarti pareiškėjų pozicijai apie teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą egzistavimą. Nenustatęs esminių procedūros pažeidimų, galėjusių reikšmingai daryti įtaką procedūros dalyvių teisėms ar interesams, taip pat nenustatęs, jog nebuvo įstatyme nustatyto minimalaus kvorumo Nutarimui priimti, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminius procedūros pažeidimus ir remiantis tuo naikinti Nutarimą.

18.       Dėl pažeidimą atlikusio ūkio subjekto (-ų) teismas, atsižvelgęs į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą ūkio subjekto apibrėžimą, nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Konkurencijos įstatyme nėra įtvirtintos vieno ekonominio vieneto koncepcijos, kadangi ją iš esmės atitinka ūkio subjekto apibrėžimas. Vieningas „ūkio subjekto“ ar „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos aiškinimas atitinka nacionalinės ir ES teisės harmonizavimo siekį. Šiuo atveju nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdo 100 proc. UAB Būsto aplinkos akcijų; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); UAB Būsto aplinka savo veikloje taiko pavyzdines ir patronuojančiosios įmonės užsakymu parengtas įvairias tvarkas. Pareiškėjas sieja ir 2017 m. sausio 2 d. sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis, iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Sutarties priede numatytas ir (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vienam ekonominiam vienetui konstatuoti iš esmės pakanka kontrolinio akcijų paketo valdymo fakto nustatymo ir būtent ūkio subjektas turi paneigti vieno ekonominio vieneto ir daromos lemiamos įtakos prezumpciją. Šiuo atveju Tarybos pareigūnų buvo nustatytos ir papildomos faktinės aplinkybės vieno ekonominio vieneto (vieno ūkio subjekto) pagrindimui, neapsiribojant vien 100 proc. akcijų turėjimu, tad pareiškėjos nepaneigė lemiamos įtakos ir vieno ekonominio vieneto šiuo atveju egzistavimo. Tos pačios sąvokos (pvz., vieno ekonominio vieneto ar ūkio subjekto) negalėtų būti aiškinamos skirtingai priklausomai nuo konstatuoto pažeidimo rūšies (procedūrinis ar materialinis), kadangi toks aiškinimas neatitinka vienos teisės šakos (konkurencijos teisės) vienovės. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Taryba pagrįstai atsakomybės už konkurencijos įstatymo pažeidimus subjektu laikė ūkio subjektą – pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji įmonė) ir UAB Būsto aplinkos (patronuojamoji įmonė) junginį.

19.       Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl pažeidimo teisinio kvalifikavimo, teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog Konkurencijos tarybos pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo delsiama suteikti prieigą prie el. pašto serverio, iki prisijungimo prie el. pašto Serverio jame esanti informacija buvo naikinama, modifikuojama, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentu, jog nebuvo pažeista Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos skunduose teigė, jog jos netrukdė įeiti į patalpas, tačiau Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos dvi pareigūnų teisės, atliepiančios ūkio subjektų atitinkamas pareigas: įeiti ir atlikti tyrimą, kas atitinka ūkio subjektų pareigas įleisti ir netrukdyti tyrimui. Šiuo atveju buvo trukdyta atlikti tyrimą, nepateisinamai delsiant vykdyti pareigūnų nurodymus bei iki pateikimo apžiūrai koreguojant Serveryje, darbuotojų pašto paskyrose ir asmeniniame kompiuteryje esančią informaciją (nesvarbu, kokiais tikslais ir apimtimi). Kliudymas atlikti tyrimą pasireiškia ne tik visišku atsisakymu vykdyti pareigūno nurodymus, tačiau ir kliūčių tyrimui sudarymu, objektyviomis priežastimis nepateisinamu trukdymu atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, nepateisinamu delsimu, bendradarbiavimo imitacija. Įvertinęs įvykių seką, teismas darė išvadą apie aiškų kliudymą tyrimui ir pagrįstą pareiškėjų veiksmų kvalifikavimą pagal Konkurencijos 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 

20.       Teismas nurodė, kad Konkurencijos 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta Tarybos pareigūnų teisė peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti. Šiuo atveju atvykęs UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojas prisijungė prie el. pašto Serverio ir padarė Tarybos pareigūnams prašytų pateikti UAB Būsto aplinkos darbuotojų paskyrose buvusių duomenų kopiją ir pateikė ją įgaliotiems pareigūnams. Teismo vertinimu, nors UAB Būsto aplinkos direktoriaus kompiuteris buvo pateiktas sutartu laiku apžiūrai, tačiau įvertinant tai, kad jame buvusi informacija buvo negrįžtamai išvalyta specialiai instaliuota programa, negalima teigti, jog buvo įvykdytas pareigūnų nurodymas pateikti laikmenas ir informaciją, t. y. pateikti asmeninį kompiuterį peržiūrai ir nukopijavimui. Kadangi pareiškėjos pripažino Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, teismas plačiau apie tai nepasisakė.

21.       Teismas taip pat nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Konkurencijos tarybos pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų <...> dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Teismo vertinimu, Tarybos įgaliotiems pareigūnams prisijungimas prie UAB Būsto aplinkos naudojamo Serverio buvo suteiktas. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad vėlavimas pateikti prieigą prie Serverio galėtų būti traktuojamas kaip informacijos (prisijungimui reikalingų duomenų) nepateikimas. Teismas nustatė, kad Taryba gavo ne visą jos prašytą informaciją, buvusią reikalingų asmenų el. pašto paskyrose, nes, prieš suteikiant prieigą prie jos, ji buvo sunaikinta, modifikuota ar kitaip pakeista. Atsižvelgęs į tai, kad Tarybos įgalioti pareigūnai prašė konkrečios informacijos (konkrečių darbuotojų el. pašto paskyrose buvusios visos informacijos), tačiau gavo ją nepilną, ir tyrimo metu nustatyti akivaizdūs informacijos apimties neatitikimai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos nepažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo.

22.       Teismas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostata, kad pareigūnų reikalavimai atliekant Konkurencijos 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi ir už jų nevykdymą taikomos Konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatytos sankcijos, vertino, kad ši teisės norma nepateikia atskirai jokio konkurencijos teisės pažeidimo sudėties, o nukreipia į Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. Be to, galiojančios redakcijos Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta atsakomybė už šios bendro pobūdžio teisės normos pažeidimą. Pareiškėjoms nebuvo pareikšti įtarimai šios normos pažeidimo 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešime apie įtariamą pažeidimą dėl kliudymo atlikti veiksmus, todėl negalima ir bausti pagal šią teisės normą. Tarybos pareigūnams buvo suteikta prieiga prie Serverio, taip pat buvo duota darbuotojų paskyrose buvusių duomenų kopija, buvo duotas kompiuteris patikrai sutartu laiku, tačiau delsiant ir ištrynus, modifikavus ar pakeitus informacijos turinį. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjų veiksmai nepagrįstai papildomai kvalifikuoti kaip Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies pažeidimas, todėl pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, pašalindamas pareiškėjų pažeidimą sudarančių faktinių veikų kvalifikavimą pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį.

23.       Dėl UAB „Mano Būsto priežiūra atsakomybės teismas nurodė, kad procedūriniai veiksmai (informavimo apie atliekamą tyrimą ir atsakomybę už reikalavimų nevykdymą) buvo atlikti prieš pradedant tyrimo veiksmus. UAB Būsto aplinkos atstovas direktorius (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas su nutarimu bei nutartimi, jam įteikti šių dokumentų išrašai. Teismo vertinimu, pareiškėjos tinkamai ir pagrįstai laikytos vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme, todėl nėra teisino pagrindo reikalauti iš tyrimą atlikusių pareigūnų atskirai informuoti apie tyrimą ir įspėti kiekvieną įmonės darbuotoją ar kitų susijusių įmonių darbuotojus. Be to, iš tyrimo medžiagos ir duotų paaiškinimų Tarybai nustatyta, kad apie tyrimą telefonu buvo informuotas ir UAB Būsto aplinkos generalinis direktorius, įspėtas dėl informacijos asmeniniame kompiuteryje nemodifikavimo ir sutartu laiku pateikimo. Taip pat iš paaiškinimų nustatyta, kad informacija apie atliekamą tyrimą ir prašomus pateikti duomenis įmonių junginyje buvo paskleista. Be to, UAB „Mano Būsto priežiūra“ pagrįstai patraukta atsakomybėn už konkurencijos teisės pažeidimus ne tik kaip patronuojanti UAB Būsto aplinką, bet ir kaip aptariamą šioje byloje įmonių junginį kontroliuojantis subjektas, atlikęs dalį pažeidimo veiksmų, kad įgalioti pareigūnai nesurinktų tyrimui reikalingos informacijos.

24.       Pasisakydamas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, teismas pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo 35 ir 36 straipsnių nuostatos, kad sankcijos (baudos) skiriamos ūkio subjektams už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus, nesant įstatymo lygmeniu aiškiai įtvirtintai specifinei (kitokiai nei administracinė teisinė atsakomybė) teisinei atsakomybei, nesant aiškiai nustatytoms Apraše baudų pagal specifinę teisinę atsakomybę taisyklėms, negalima aiškinti taip, jog galėtų būti ūkio subjektams skiriama ne individualizuota, o bendra (solidari) bauda. Teismo vertinimu, pareiškėjos pagrįstai laikytos vienu ekonominiu vienetu, tačiau nepagrįstai joms pritaikyta įstatyme nenumatytos rūšies teisinė atsakomybė ir paskirta bendra (solidari) bauda už procedūrinį pažeidimą vien tik tuo pagrindu, kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą. Teismas darė išvadą, dėl to nepagrįstai pareiškėjoms Taryba solidariai paskyrė 1 074 416 Eur baudą, pritaikydama Apraše nenumatytą tokios baudos apskaičiavimo mechanizmą, nors Konkurencijos įstatymas solidariosios atsakomybės juridiniams asmenims nenumato ir aiškiai įtvirtina baudos individualizavimą. Toks įstatyme nenumatytos teisinės atsakomybės rūšies taikymas, teismo vertinimu, neatitinka ir VAĮ numatytų skaidrumo, išsamumo ir objektyvumo viešajame administravime principų (VAĮ 3 str.).

25.       Nagrinėdamas argumentus dėl paskirtos baudos teismas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi bei Aprašo 27 punktu, nurodė, kad pareiškėjoms bauda turėtų būti skirta individualiai už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3, ir 6 punktų pažeidimą. Skiriant baudą turi būti atsižvelgiama į bendrąsias Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias, kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Teismo vertinimu, pareiškėjoms nepagrįstai paskirta maksimali galima bauda už padarytus pažeidimus. Elektroninio pobūdžio informacija, nors ir specifinė, tačiau įvertinus jos modifikavimo ir keitimo paliekamus pėdsakus (kaip šioje byloje), negali būti laikoma jautresne už kitokio pobūdžio informaciją (popieriniame formate), kurios sunaikinimas apskritai gali nepalikti pėdsakų. Veikos pavojingumą didina kliudymo veiksmai ir jų pobūdis, kurie pasireiškė net keliais epizodais, tačiau tai niekaip nepagrindė maksimalios galimos pagal įstatymą baudos pareiškėjoms skyrimo. Taryba nepagrindė, kuo šis atvejis yra pavojingesnis už kitose bylose nustatytus atvejus. Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjoms skirta bauda apskaičiuota įtraukiant ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pajamas, gautas pardavus turimų bendrovių akcijas, neatsižvelgus į pareiškėjų argumentus, jog tai buvo įmonių grupės vidaus sandoriai, niekaip nepadidinę grupės ekonominės naudos.

26.       Teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad susijusių ūkio subjektų grupei „vidiniai sandoriai“ tarp grupės narių turi būti eliminuojami, nes jie nedidina ekonominio vieneto pajamų ar apyvartos. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad akcijų pirkimaspardavimas 2018 metais yra įprasta UAB „Mano Būsto priežiūra“ ūkinė veikla, todėl tokių sandorių pajamų įtraukimas į baudai apskaičiuoti reikalingų bendrųjų pajamų sumą neatitiktų objektyvumo ir proporcingumo skiriant baudą reikalavimų. Net už materialinius pažeidimus nebūtų paskirta tokio dydžio bauda, kokia paskirta nagrinėjamu atveju, kadangi materialinių pažeidimų atveju (konstatavus draudžiamą susitarimą ar kitą konkurencijos teisės pažeidimą) būtų vertinamos su pažeidimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios pajamos. Be to, Nutarime pateiktas baudos apskaičiavimas prieštarauja ir ūkio subjekto, kaip įmonių junginio (ar vieno ekonominio vieneto), teorijai, kurią atsakovė Nutarimu pagrįstai taikė: jei pareiškėjos vertinamos kaip vienas ūkio vienetas, tai tarp atskirų ūkio vieneto elementų vykstanti veikla negali būti laikoma viso ūkio vieneto pajamomis, nepaisant to, kad finansinėje atskaitomybėje tai atsispindi.

27.       Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad Taryba pajamas turėjo skaičiuoti ne nuo 2018 metų pajamų, ir atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka numatyta Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 ir 8 dalyse bei Aprašo 27 punkte. Tyrimas buvo baigtas 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 14 d. gauti pareiškėjų paaiškinimai. Konkurencijos taryba 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1S-153 motyvuotai nusprendė atlikti papildomą tyrimą. Papildomas tyrimas buvo pratęstas vieną kartą 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 1S-48(2019), motyvuotai nurodant, kad reikalinga įvertinti ūkio subjektų veiksmų atitiktį įstatymo reikalavimams, pratęsti tiriamųjų ūkio subjektų gautos informacijos bei kitos susijusios medžiagos analizę bei, esant poreikiui, atlikti kitus papildomus tyrimo veiksmus. Net ir užbaigus pagrįstai atliktą papildomą tyrimą, objektyviai nebuvo įmanoma pagal procedūras priimti nutarimo dėl pažeidimo konstatavimo 2018 metais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad, atsakovei 2019 m. gegužės 30 d. parengus tyrimo išvadas ir 2019 m. liepos 18 d. suorganizavus išklausymo posėdį, įvertinus atliktus tyrimo veiksmus nuo tyrimo pradžios iki Nutarimo priėmimo, atliktų tyrimo veiksmų gausą, nenustačius nepateisinamo delsimo laikotarpių, Taryba būtų pažeidusi protingo tyrimo terminą.

28.       Dėl pareiškėjų prisipažinimo teismas nurodė, kad pareiškėjų pažeidimo pripažinimas buvo tinkamai išnagrinėtas, kadangi tyrimą užbaigiančiame Nutarime yra pasisakyta dėl pažeidimo pripažinimo, iš esmės įvertinant pareiškėjų tyrimo metu pateiktą pažeidimo pripažinimą kaip nepakankamą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti.

29.       Įvertinęs išnagrinėtas aplinkybes, teismas pareiškėjų skundus tenkino iš dalies – pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, pašalindamas pareiškėjų veiksmų kvalifikavimą pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį, panaikino Nutarimo rezoliucines dalies 2 punktą ir grąžino atsakovei iš naujo spręsti baudų pareiškėjoms individualizavimo klausimą.

 

IV.

 

30.       Pareiškėja UAB Būsto aplinka apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir panaikinti Nutarimą dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“, pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, nustatant, jog UAB Būsto aplinka pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, ir pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą sumažinant UAB Būsto aplinkai paskirtą baudą iki 69 697 Eur.

31.       Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą Nutarimą pripažinti niekiniu tuo pagrindu, kad jis buvo priimtas nesilaikant imperatyvaus Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nustatyto Konkurencijos tarybos valios išreiškimo būdo – nutarimo priėmimo posėdyje esant kvorumui. Teismo sprendime pateiktas ydingas Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies aiškinimas, kuriuo paneigiama Konkurencijos įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti Konkurencijos tarybos nutarimus Tarybos nariams dalyvaujant posėdyje ir balsuojant prasmė. Iš esmės teismas neatsižvelgė į esminį skirtumą tarp „balsavimo“ ir „balsavimo posėdyje“ ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad norint priimti Konkurencijos tarybos nutarimą, užtenka, jog nutarimo priėmimo momentu būtų gautas reikiamas balsų skaičius. Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis įtvirtina imperatyvų reikalavimą Konkurencijos tarybos nutarimus priimti posėdžiuose. Konkurencijos įstatyme numatyta Konkurencijos tarybos teisė pasitvirtinti savo veiklos reglamentą savaime jokiu būdu nesuponuoja teisės numatyti tokias nutarimo priėmimo procedūras ar darbo organizavimo formas, kurios būtų nesuderinamos su įstatymu. Dėl to Darbo reglamento 129 punkto nuostata, leidžiant Tarybos nariams balsuoti nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis yra nesuderinama su Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nuostata. Skirtingai nuo apsikeitimo elektroninio pašto žinutėmis ir vienašalio nuomonės išreiškimo arba balsavimo, „posėdis“ yra tai, kas apjungia sprendimo priėmime dalyvaujančius asmenis ir sudaro prielaidą interaktyviai diskusijai. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo nuotoliniu būdu, niekaip nepaneigia išvados, jog posėdyje jis nedalyvavo, t. y. kad Nutarimas buvo priimtas nesant kvorumo. Be to, atsakovės atstovai teismo posėdyje pripažino, jog tvarkomajame posėdyje dalyvavo Konkurencijos tarybos pirmininko balsavimo biuletenis. Iš teismo teiginio, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. tvarkomajame posėdyje nebuvo keičiamos Nutarimo išvados (rezoliucinė dalis), galima spręsti, jog Nutarimo priėmimo procedūra tvarkomajame posėdyje yra tik formalumas, nes jo metu yra tik patvirtinamas galutinis nutarimo variantas, nors tvarkomuosiuose posėdžiuose vyksta Tarybos narių diskusijos ir yra priimami nutarimai skirti sankcijas.

31.2.                      Teismas nepagrįstai paliko nepakeistą Nutarimo dalį, kuria nustatyti pažeidimai kvalifikuojami pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus. Teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, jog kiekvienas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies punktas reglamentuoja savarankiškus ir turinio požiūriu kokybiškai skirtingus Konkurencijos tarybos įgalinimus, todėl UAB Būsto aplinkos veiksmai, kuriais pažeista viena iš Konkurencijos tarybos teisių, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, negali automatiškai suponuoti ir kitų to paties straipsnio dalies punktų pažeidimo. Šiuo atveju abu pareiškėjoms inkriminuojamo pažeidimo epizodai – prieigos prie el. pašto serverio nesuteikimas bei UAB Būsto aplinkos generaliniam direktoriui nustatyto įpareigojimo pateikti savo kompiuterį nemodifikuojant jame esančių elektroninių duomenų nevykdymas yra kvalifikuotini pagal vieną, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kadangi jie susiję su trukdymu realizuoti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus, saugomus elektroninėje formoje, bei kopijuoti informaciją, esančią darbuotojų kompiuteriuose ir įmonės serveryje. Ši išvada yra grindžiama ta aplinkybe, jog Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas kaip specialioji norma reglamentuoja būtent prieigą prie elektroninės informacijos, o abu Nutarime aprašyti epizodai yra susiję būtent su šios Konkurencijos tarybos teisės realizavimu. 

31.3.                      Patekusi į UAB Būsto aplinkos patalpas ir vykdydama patikrinimą Taryba nusprendė realizuoti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę – ji paprašė prieigos prie UAB Būsto aplinkos el. pašto serverio bei UAB Būsto aplinkos generalinio direktoriaus kompiuteryje esančios informacijos (tačiau, kadangi pastarojo asmens nebuvo darbo vietoje, jis buvo įpareigotas kompiuterį pristatyti į Konkurencijos tarybą). Tai, kad realizuojant šį prašymą buvo vartojamos įvairios formuluotės (pvz., prašant suteikti slaptažodį, paaiškinti prisijungimą prie Serverio ar prašant pristatyti kompiuterį) neturi įtakos procesinio veiksmo pobūdžiui. Nors Nutarime nurodyti epizodai pasireiškė skirtingais veiksmais, tačiau abiem atvejais vertinamas prieigos prie elektroninių duomenų nesuteikimas patikrinimo metu, todėl tų pačių faktinių aplinkybių traktavimas kaip trijų normų pažeidimas paneigia Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kaip specialiosios normos, pobūdį. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, ar Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai galėjo patekti į patalpas ir atlikti patį patikrinimą. Tai, kad UAB Būsto aplinka netinkamai vykdė įpareigojimą suteikti prieigą prie elektroninės informacijos, suponuoja konkrečios normos – Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Dėl to Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtinta teisė nebuvo pažeista. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas apima tokius atvejus, kai Konkurencijos taryba pateikia paklausimus, kuriuose prašo pateikti konkrečiai identifikuotus ar kitais požymiais apibrėžtus dokumentus, duomenis ar informaciją (pvz., įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, informaciją apie sudarytas sutartis, kainodarą ir pan.). Tai yra pareigos bendradarbiauti Konkurencijos tarybai realizuojant Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę vykdymas. Dokumentų nepateikimas ar prieigos prie informacijos šaltinių nesuteikimas patikrinimo metu gali būti kvalifikuojamas tik kaip Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas.

31.4.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad Taryba pagrįstai atsakomybės už konkurencijos įstatymo pažeidimus subjektu laikė ūkio subjektą – pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji įmonė) ir UAB Būsto aplinkos (patronuojamoji įmonė) junginį. Teismo išvada dėl solidariosios atsakomybės nebuvimo turėtų tiesiogiai suponuoti išvadą dėl kolektyvinio vieneto („ekonominio vieneto“), kaip atsakomybės subjekto, negalimumo. Vieno „ekonominio vieneto“ doktrina nėra tiesiogiai įtvirtinta Konkurencijos įstatyme. Konkurencijos įstatymas nenumato nei kolektyvinės atsakomybės, nei atsakomybės taikymo kolektyviniam asmeniui galimybės. Todėl solidariosios atsakomybės taikymas kontroliuojančiai įmonei vien dėl to, jog kontroliuojanti ir kontroliuojama bendrovė sudaro vieną „ekonominį vienetą“, prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Be to, Konkurencijos tarybos sprendimas taikyti solidarią atsakomybę pareiškėjai yra ne tik kad neteisėtas, bet ir akivaizdžiai diskriminacinis, kadangi nuo Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo atsakomybė Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio pagrindu iš esmės visais atvejais buvo taikoma pažeidime dalyvavusiems juridiniams asmenims. Atsakomybės subjekto klausimas yra tiesiogiai susijęs su teisinės atsakomybės rūšies klausimu, todėl teismo išvada dėl solidariosios atsakomybės nebuvimo turėtų tiesiogiai suponuoti išvadą dėl kolektyvinio vieneto („ekonominio vieneto“), kaip atsakomybės subjekto, negalimumo. Be to, įstatymas bei baudų apskaičiavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato solidariosios, kolektyvinės ar bet kokios kitos neindividualizuotos atsakomybės taikymo galimybės, todėl tokie kolektyviniai asmenys, kaip „ekonominis vienetas“, nėra laikomi atsakomybės subjektais įstatymo prasme.

31.5.                      Konkurencijos įstatymas nesuteikia Konkurencijos tarybai diskrecijos spręsti, ar konkrečiu atveju atsakomybėn traukti tik juridinį asmenį, ar kolektyvinį asmenį – „ekonominį vienetą“. Jeigu daroma išvada, kad atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymą subjektas yra „ekonominis vienetas“, tokiu atveju ši išvada turėtų aiškiai atsispindėti nuoseklioje įstatymo taikymo praktikoje, tačiau iki šiol nebuvo nei vieno atvejo, kai už procedūrinius pažeidimus atsakomybėn būtų traukiamas „ekonominis vienetas“. Taip pat „ekonominiai vienetai“ nėra traukiami atsakomybėn net ir už materialiosios teisės pažeidimus. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalies formuluotė duoda nuorodą ne į kolektyvinį subjektą, t. y. „ekonominį vienetą“, bet į juridinius asmenis – įmones ir jų junginius, turinčius atskirą teisinį subjektiškumą.

31.6.                      Teismas suklydo padarydamas išvadą, jog skirtumas tarp „ekonominio vieneto“ doktrinos taikymo materialiosios teisės normų pažeidimų kontekste ir procedūrinių pažeidimų kontekste yra nesuderinamas su konkurencijos teisės, kaip teisės šakos, vienovės principu, t. y. kad už procedūrinius pažeidimus galima bausti remiantis vien „ekonominio vieneto“ doktrina taip pat, kaip ir už materialiosios teisės normų pažeidimus. „Ekonominio vieneto“ doktrina yra grindžiama kontrolės santykiais, kurie sudaro prielaidą paveikti įmonės elgesį rinkoje, o procedūriniai pažeidimai nėra susiję su įmonės elgesiu rinkoje. Paprastai tai yra arba momentinės situacijos, arba operatyvinio lygmens sprendimai, kurie yra nesusiję su kontrolės teisių grupės viduje įgyvendinimu. Dėl šios priežasties ir ES teisėje nėra nei vieno precedento, kur solidarioji atsakomybė už procedūrinį pažeidimą būtų taikoma vien remiantis vieno „ekonominio vieneto“ doktrina. Be to, pagal Lietuvos konkurencijos teisės praktiką atsakomybė tiek už materialiosios teisės normų, tiek už procedūrinius pažeidimus yra taikoma pažeidimą padariusiam asmeniui, o ne „ekonominiam vienetui“. Dėl to, net jeigu teismo argumentas apie poreikį užtikrinti teisės šakos vienovę kaip principas būtų teisingas, jis suponuotų išvadą, jog „ekonominio vieneto“ baudimas už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio pažeidimą su vienovės ir teisinio nuoseklumo principu yra nesuderinamas. Skirtingai nuo materialiosios teisės pažeidimų bylų, ES teisėje nėra nei vieno precedento, kur solidarioji atsakomybė už procedūrinį pažeidimą būtų taikoma vien remiantis vieno „ekonominio vieneto“ doktrina. Procedūrinių pažeidimų atveju, kolektyvinė atsakomybė paprastai yra taikoma tik tais atvejais, kai pačiame pažeidime dalyvauja tiek kontroliuojanti (patronuojančioji), tiek kontroliuojama (patronuojamoji) įmonė.

31.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Taryba teisėtai laikė UAB „Mano Būsto priežiūra“ savo pačios veiksmais prisidėjusia prie UAB Būsto aplinkos padaryto pažeidimo. Išvada apie (duomenys neskelbtini) grupės įmonėse perdavimą UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepagrindžia išvados apie UAB „Mano Būsto priežiūra“ prisidėjimą prie pažeidimo padarymo. UAB Būsto aplinkos patalpose vykusio patikrinimo metu dalyvavę UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai veikė kaip bet kurio (duomenys neskelbtini), o ne kaip akcininko ar įmonės (šiuo atveju UAB „Mano Būsto priežiūra“) atstovai. Teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ per savo personalą veikė išimtinai kaip (duomenys neskelbtini) UAB Būsto aplinkai, laikytina nepagrįstu įrodinėjimo naštos perkėlimu, nesuderinamu su byloje esančiais įrodymais. Teismas, teigdamas, jog (duomenys neskelbtini) funkcijų perdavimas leidžia priskirti UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsakomybę už (duomenys neskelbtini) specialistų veiksmus, atliktus užsakovo pavedimu, neatsižvelgia į tai, kad atitinkami asmenys vykdė savo funkcijas ne pagal UAB „Mano Būsto priežiūra“, bet pagal užsakovės UAB Būsto aplinkos nurodymus. Nutarime nenurodytos jokios aplinkybės, rodančios UAB „Mano Būsto priežiūra“ kaltę, valią įvykdyti pažeidimo veiksmus ir / ar kurios pagrįstų, jog (duomenys neskelbtini) grupės įmonėms teikiantys UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai atitinkamoje situacijoje veikė UAB „Mano Būsto priežiūra“ vardu, vykdė UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodymus ar pan. Nenustačius UAB „Mano Būsto priežiūra“ kaltės ar įsitraukimo, nėra pagrindo UAB „Mano Būsto priežiūra“ taikyti atsakomybės už UAB Būsto aplinkos įvykdytą procedūrinį pažeidimą.

31.8.                      Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus, susijusius su tuo, jog bazinis baudos dydis turėjo būti apskaičiuojamas pagal 2017 metų, o ne pagal 2018 metų bendrąsias pajamas. Teismas rėmėsi kitokio teisinio reglamentavimo kontekste (galiojant kitokioms baudų skaičiavimo taisyklėms) priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011 (toliau  Elektromarkt byla) ir neatsižvelgė į tai, kad toje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog tam tikrais atvejais bauda gali būti apskaičiuojama pagal kitas nei paskutinių prieš nutarimo priėmimą metų bendrąsias ūko subjekto metines pajamas. Taip pat teismas netinkamai aiškino Konkurencijos įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos skyrimo nuostatas, pagal kurias bazinis baudos dydis turi būti apskaičiuojamas remiantis paskutiniais pažeidimo metais gautomis pajamomis. Sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio bei Aprašo nuostatas, Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje nustatytų baudų, taikomų kaip procentinis dydis nuo įmonės pajamų (t. y. tiek baudos už materialiosios teisės pažeidimą, tiek baudos už procedūrinius pažeidimus) apskaičiavimas yra grindžiamas bendru principu, jog pažeidimo įvykdymo ūkiniais metais gautos pajamos geriau atspindi pažeidimo sunkumą. Bazinio baudos dydžio skaičiavimas atliekamas remiantis būtent šiomis pajamomis, o galutinė bauda yra palyginama su Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje numatyta maksimalia riba. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarybos praktikoje baudų dydis už procedūrinius pažeidimus paprastai apskaičiuojamas pagal pažeidimo atlikimo, o ne paskutinius iki nutarimo priėmimo ūkinius metus. Be to, teismas neįvertino, jog baudos skaičiavimas remiantis pažeidimo atlikimo metų pajamomis yra labiau suderinamas su Konkurencijos įstatyme įtvirtintais principais, kadangi pažeidimo atlikimo ūkiniai metai yra objektyvus laikotarpis, nepriklausantis nuo subjektyvių aplinkybių, kurios neišvengiamai lemia tyrimo terminus ir Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo datą.

31.9.                      Teismas, prieštaraudamas Nutarime konstatuotoms aplinkybėms, nustatė, jog sprendimą atmesti pareiškėjo pažeidimo pripažinimą priėmė Konkurencijos taryba, o ne Konkurencijos tarybos skyriaus vedėja. Nei Konkurencijos įstatymas, nei kiti įstatymai ar įstatymus įgyvendinantieji teisės aktai nesuteikia teisės Konkurencijos tarybos skyriaus (grupės) vedėjui (t. y. Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnui) priimti sprendimų dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo pripažinimo pareiškimo priėmimo ar atmetimo. Sprendimų, nuo kurių priėmimo priklauso tyrimo užbaigimas ar sankcijos dydis, priėmimas patenka į Konkurencijos tarybos, o ne atskirų Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnų kompetencijos sritį.

31.10. Teismas neįvertino pareiškėjos argumentų, kad pripažinimo pareiškimo atmetimo motyvai nepagrįsti ir neparemti susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to teismas neįvertino ir to, kad ši aplinkybė nulėmė ilgesnę tyrimo trukmę bei didesnės baudos skyrimą. Pareiškėjos pateiktas su pažeidimu ir jo padariniais susijusių aplinkybių vertinimas savaime neeliminuoja to fakto, kad jis aiškiai, nedviprasmiškai ir be sąlygų pripažino tiek pažeidimą sudarančias aplinkybes, tiek pažeidimo teisinį kvalifikavimą, tiek atsakomybę. Teismas neišnagrinėjo argumentų dėl nepagrįsto pripažinimo pareiškimo atmetimo, todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų.

32.       Pareiškėja UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir panaikinti Nutarimą dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“, pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, nustatant, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, ir pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą sumažinant UAB „Mano Būsto priežiūra“ paskirtą baudą iki 163 351 Eur.

33.       Pareiškėjos UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjos UAB Būsto aplinkos apeliacinis skundas.

34.       Atsakovė Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį dėl grąžinimo Konkurencijos tarybai išspręsti klausimą dėl UAB Būsto aplinkos ir UAB Mano Būsto priežiūra baudų individualizavimo, apskaičiavimo ir paskyrimo ir atmesti pareiškėjų skundą.

35.       Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Taryba pagrįstai bendrai ir solidariai atsakingomis už padarytą pažeidimą laikė UAB Būsto aplinką ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Teismas netinkamai vertino Konkurencijos įstatyme įtvirtintą ūkio subjekto sampratą, kadangi net ir tiesiogiai netaikant SESV 101 ir 102 straipsnių, Konkurencijos įstatyme įtvirtinta ūkio subjekto samprata turi būti aiškinama suderintai su ES teise. Konkurencijos įstatyme įtvirtinta ekonominė ūkio subjekto samprata, reiškianti, kad ūkio subjektu gali būti pripažinti ne tik pavieniai fiziniai ar juridiniai asmenys, bet ir įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), jeigu jie rinkoje vykdo ūkinę veiklą. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, jog ūkio subjektas – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. ESTT ūkio subjekto sąvoką aiškina taip, kad ji apima kiekvieną asmenį, vykdantį ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo šio asmens teisinio statuso ir finansavimo būdo. Pagal ESTT praktiką tam, kad keli juridiniai asmenys galėtų būti pripažinti vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme, jie turi būti vienas nuo kito priklausomi, kadangi tarp jų yra susiklostę kontrolės ir lemiamos įtakos ryšiai. Kai vienai bendrovei priklauso 100 proc. kitos bendrovės akcijų, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad 100 proc. akcijų turinti bendrovė daro lemiamą įtaką bendrovei, kurios akcijas ji turi, ir todėl jos abi laikytinos sudarančiomis vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme. Tokiu atveju laikoma, kad dukterinė bendrovė tiesiog vykdo motininės bendrovės nurodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sąvoką „ūkio subjektas“ aiškina taip, kaip ši sąvoka suprantama pagal ES konkurencijos teisę net ir tais atvejais, kai ES teisė tiesiogiai netaikytina. Atitinkamai ūkio subjektas turi būti suprantamas vieningai tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisę. Pagal ESTT praktiką Europos Komisijai leidžiama sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti pažeidimą padariusios bendrovės 100 proc. akcijų turinčiai patronuojančiajai bendrovei, nekeliant reikalavimo įrodyti tiesioginį šios patronuojančiosios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą. Tokiu atveju už dukterinės bendrovės atliktus konkurencijos teisę pažeidžiančius veiksmus atsako ir motininė bendrovė. Bendroji ir solidarioji atsakomybė leidžia užtikrinti, kad už pažeidimus atsakytų ūkio subjektas, bet ne atskiri jį sudarantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Tai, kad Konkurencijos įstatyme nėra žodžių „solidari ūkio subjektą sudarančių asmenų atsakomybė“, niekaip nesudaro pagrindo teigti, jog nubausdama bendrai ir solidariai UAB Būsto aplinką ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ Taryba pritaikė atsakomybę be įstatymo.

35.2.                      Konkurencijos įstatymas aiškiai įtvirtina, jog už pažeidimus pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnį atsako ne atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys (pvz., kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), bet ūkio subjektas, kurį gali sudaryti ir įmonės, ir įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.). Tai, kad Apraše nėra žodžių „solidari ūkio subjektą sudarančių juridinių asmenų atsakomybė“, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti tokios atsakomybės, jeigu pats įstatymas nustato, jog už konkurencijos teisės pažeidimus atsako ūkio subjektas. Europos Komisijos baudų apskaičiavimo gairėse taip pat nėra žodžių „solidari juridinių asmenų atsakomybė“, tačiau Europos Komisija savo praktikoje tokią atsakomybę taiko. Dėl to Konkurencijos taryba turėjo teisinį pagrindą nuspręsti, kad už UAB Būsto aplinkos atliktus neteisėtus veiksmus (UAB Būsto aplinka buvo tikrinamas subjektas, kuris turėjo pareigą nekliudyti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus) bendrai ir solidariai atsakinga laikytina ir jos 100 proc. akcijų turėjusi UAB „Mano Būsto priežiūra“, kadangi abi bendrovės pažeidimo momentu sudarė vieną ir tą patį ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme. Be to, nustatyta, kad ir pati UAB „Mano Būsto priežiūra“ prisidėjo prie neteisėtų veiksmų atlikimo. Baudos individualizavimas ne ūkio subjektui, bet ūkio subjektą sudarantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kaip sprendime nurodė teismas, paneigia ūkio subjekto sampratą konkurencijos teisėje.

35.3.                      Taryba tinkamai apskaičiavo baudą UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Už kliudymą atlikti tyrimą bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas paskutiniais ūkiniais metais (Aprašo 27 p.), todėl baudos apskaičiavimo pagrindu tampa visos ūkio subjekto gautos pajamos paskutiniais ūkiniais metais prieš sprendimo priėmimą. Bazinis baudos dydis už kliudymą atlikti tyrimą apskaičiuojamas įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą ir trukmę. Kaip nustato Aprašo 16 punktas, pats bazinis baudos dydis tokiu atveju negali viršyti maksimalaus leistino baudos dydžio, kuris šiuo atveju yra lygus 1 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais (Konkurencijos įstatymo 36 str. 3 d.). Dėl to teismas neteisus, nurodydamas, jog Konkurencijos taryba UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ negalėjo skirti maksimalios leistinos baudos, kadangi jokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos – kaip matyti, vien jau pats bazinis baudos dydis pagal Aprašą gali būti lygus baudos maksimumui, nereikalaujant nustatyti atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju Konkurencijos taryba bazinį baudos dydį nustatė įvertinusi tik UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ padaryto pažeidimo pavojingumą, t. y. jo pobūdį, kadangi nei įtakos atitinkamai rinkai, nei pažeidimo trukmės nebuvo galimybės nustatyti. Pažeidimas buvo įvertintas kaip sunkus, nes yra susijęs su specifine el. pobūdžio informacija, kuri daug lengviau ir greičiau pakeičiama, panaikinama be galimybių ją atstatyti ar net sužinoti, kas su informacija buvo padaryta. Jau ir taip sunkaus pažeidimo pavojingumą didino ir tai, kad šiuo atveju atlikti kliudymo veiksmai pasireiškė dviem skirtingais epizodais, kurie netgi galėtų būti kvalifikuojamai kaip atskiri pažeidimai už juos nustatant skirtingas sankcijas. Dėl atliktų sisteminių kliudymo veiksmų Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai nesurinko tyrimui dėl įtariamo kartelinio susitarimo reikalingos informacijos, kadangi prieš tai ji buvo pakeista, išnaikinta. Tokie sisteminiai kliudymo atlikti patikrinimą veiksmai, kurių metu visais įmanomais būdais ūkio subjektas siekia užkirsti kelią Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams surinkti tyrimui reikalingą el. pobūdžio informaciją, turi būti vertinami kaip vieni iš pavojingiausių, kokie tik gali įvykti tyrimo metu. Už tokius sisteminius veiksmus su el. pobūdžio informacija turi būti nustatomas didžiausias leistinas bazinis baudos dydis. 

35.4.                      Net jei abu veiksmų epizodus pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtų pagrindas vertinti kaip vidutinio sunkumo pažeidimus, už kiekvieną iš jų skiriant po pusę įstatyme nustatytos sankcijos, t. y. po 0,5 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, esant dviem tokiems vidutinio sunkumo epizodams, susidarytų pagrindas bazinį baudos dydį subendrinti iki 1 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų. UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ atliktas pažeidimas turi būti vertinamas tik kaip daug pavojingesnis už anksčiau Tarybos nustatytus pažeidimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Taryba nepaaiškino, kuo pareiškėjų pažeidimas pavojingesnis už anksčiau nustatytus. Tai, kad Europos Komisijos skiriami baudų dydžiai už kliudymo atlikti tyrimą pažeidimus skiriasi nuo Konkurencijos tarybos skiriamų baudų dydžių, niekaip nepagrindžia, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba neturėjo teisės nustatyti maksimalaus leistino bazinio baudos dydžio.

35.5.                      Apskaičiuojant ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas, kurios yra pagrindas baziniam baudos dydžiui už kliudymą atlikti tyrimą nustatyti, įtrauktos UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ bendrosios metinės pajamos, atskaičius vidinius atsiskaitymus tarp šių dviejų bendrovių. Jokie kiti asmenys nei tyrimo metu, nei Nutarime nebuvo pripažinti su UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudarančiais vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme, todėl jokių kitų juridinių asmenų piniginiai pervedimai UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ nebuvo išskaityti iš ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai sprendė, jog iš ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų turi būti išskaičiuotos UAB „Mano Būsto priežiūra“ pajamos, gautos iš akcijų perleidimo kitam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gautos pajamos galėtų būti išskaičiuotos tik tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta vienu ūkio subjektu su UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Tačiau tokių aplinkybių Konkurencijos taryba tyrimo metu netyrė ir neprivalėjo tirti, kadangi nėra privaloma nustatyti visų juridinių asmenų, atsakingų už ūkio subjekto padarytą pažeidimą. Be to, (duomenys neskelbtini) pripažinus vienu ūkio subjektu su UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“, galėtų tik didėti už ūkio subjektą atsakingų juridinių asmenų ratas, taip pat ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos, nuo kurių yra skaičiuojamas tiek bazinis, tiek galutinis baudos dydis. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pervedimai UAB „Mano Būsto priežiūra“ turi būti išskaičiuojami iš UAB Būsto aplinkos ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pajamų kartu sudėjus. 

35.6.                      Apskaičiuojant ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas turi būti įtraukiamos visos ūkio subjekto gautos pajamos, nepaisant to, iš kokios veiklos jos gautos – finansinės ar investicinės; prekių ar paslaugų pardavimo rinkoje; taip pat neatsižvelgiant į tai, ar šios pajamos yra atsitiktinės ūkio subjekto veikloje, ar tai yra nuolat gaunamos pajamos. Taip yra dėl to, kad bendrosiomis metinėmis pajamomis turi būti parodoma tikroji ūkio subjekto finansinė padėtis, kad jam skiriama bauda nebūtų pernelyg didelė. Kuo daugiau tokių bendrųjų metinių pajamų yra gavęs ūkio subjektas, tuo didesnio dydžio baudą jis finansiškai yra pajėgus sumokėti. Dėl to Konkurencijos taryba ir neprivalėjo vertinti, ar tai įprastinė, ar neįprastinė ūkio subjekto veikla, ir atitinkamai neturėjo jokio teisinio pagrindo išskaičiuoti tokių pajamų.

36.       Pareiškėjos UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano būsto priežiūra“ atsiliepime į atsakovės Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir tenkinti pareiškėjų apeliacinius skundus.

37.       Pareiškėjos teigia, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis Konkurencijos tarybai nesuteikia tų pačių įgaliojimų, kuriuos Europos Komisijai suteikia ES teisė. Tiek Konkurencijos tarybos statusas, tiek ir jos įgalinimai nėra ir negali būti analogiški Europos Komisijos statusui, įgalinimams bei diskrecijai, nes Taryba neturi teisėkūros teisės atsakomybės reglamentavimo kontekste, taip pat Taryba nėra konkurencijos politiką formuojanti institucija, o jos įgalinimus riboja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konkurencijos įstatymas ar Lietuvos administracinės teisės principai, bet ir įstatymą įgyvendinantieji teisės aktai. Tai suponuoja objektyvius ribojimus, dėl kurių Konkurencijos taryba negali savo nuožiūra spręsti, ką bausti ir kaip skaičiuoti baudą. Skirtingai nuo ES lygmenyje galiojančio reglamentavimo, Lietuvos nacionalinės teisės požiūriu Aprašas nėra laikytinas gairėmis, kurias Taryba galėtų laisvai interpretuoti ir nuo kurių Taryba galėtų nukrypti. Konkurencijos taryba, suvokdama, kad Aprašas nėra pritaikytas „ekonominio vieneto“ nubaudimui, iš esmės Aprašą pakeitė, papildydama jį taisykle, reglamentuojančia pajamų konsolidavimą. Toks sprendimas, pareiškėjų teigimu, yra akivaizdžiai nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri baudų dydžio nustatymo reglamentavimą deleguoja Vyriausybei. Solidarioji arba „ekonominio vieneto“ atsakomybė nėra savaime suprantama teisinė kategorija tiek koncepciniame lygmenyje, tiek ir praktinio taikymo lygmenyje, įskaitant ir baudų apskaičiavimą. Todėl vien argumentas, jog Konkurencijos įstatyme yra pavartotas terminas „ūkio subjektas“, kuris materialiosios teisės normų kontekste suprantamas kaip „ekonominis vienetas“, yra nepakankamas tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog solidarioji atsakomybė neprieštarauja nei Konkurencijos įstatymui, nei konstituciniams principams.

38.       Pareiškėjos nurodo, jog ES ir nacionalinės teisės harmonizavimo imperatyvas taip pat nesuteikia Konkurencijos tarybai neribotos diskrecijos. Taryba neatsižvelgia į tai, kad Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja kolektyvinio subjekto „ekonominio vieneto“ atsakomybės ir nubaudimo, bet ir į savo pačios ilgametę Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio taikymo praktiką. Šiuo atveju, pareiškėjų vertinimu, Taryba, prisidengdama nacionalinės teisės normų aiškinimu pagal ES teisę, realiai taiko ES teisę, o savo pačios įgaliojimus apsibrėžia pagal ES teisės precedentus. Pareiškėjos pažymi, kad Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde neįvertina skirtumo, kai ES teisė yra taikoma ir kai ES teise remiamasi kaip doktrinos šaltiniu. Akcentuodama Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies reikalavimą harmonizuoti konkurencijos santykius reglamentuojančią teisę, Konkurencijos taryba akivaizdžiai ignoruoja, jog toks įpareigojimas nereikalauja visų Konkurencijos įstatymo nuostatų aiškinimo pagal ES konkurencijos teisę. Pareiškėjų įsitikinimu, ginče dėl Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio taikymo ir atsakomybės pagal šią nuostatą subjekto, turi būti remiamasi visų pirma Lietuvos teisės aiškinimo šaltiniais, o ES teise galima remtis kaip papildomu, doktrininiu šaltiniu.

39.       Pareiškėjų vertinimu, Taryba nepaaiškina, kaip jos pozicija dėl solidariosios atsakomybės yra suderinama su apeliaciniame skunde pateikiamu argumentu dėl poreikio užtikrinti teisinį saugumą. Neaišku, kodėl būtent dabar ES ir nacionalinės teisės harmonizavimo reikalavimas pareiškėjoms pagrindžia kitokį atsakomybės už Konkurencijos įstatymo procedūrinį pažeidimą būdą nei buvo taikoma iki šiol.

40.       Pareiškėjos pastebi, kad Taryba neįrodė, jog Nutarime buvo tinkamai pagrįstas maksimalios 1 proc. baudos skyrimas, o apeliaciniame skunde pateikiami argumentai taip pat nepagrindžia maksimalios baudos taikymo. Jeigu Taryba iš tiesų traktavo, kad kiekvienas iš dviejų epizodų yra „vertas“ po 0,5 proc. bendrųjų pajamų dydžio baudos, tokiu atveju nėra aišku, kodėl Konkurencijos taryba suponuoja, jog tokiu atveju turi būti taikoma baudų sudėjimo, o ne apėmimo taisyklė. Be to, tokiu atveju turėtų būti aiškiai pagrįsta, kodėl kiekvienas epizodas yra kvalifikuojamas kaip atskiras pažeidimas, nes toks kvalifikavimas nėra savaime suprantamas ir bet kuriuo atveju jis prieštarauja ankstesnei Konkurencijos tarybos praktikai baudžiant už procedūrinius pažeidimus. Skirtingai nuo bazinio baudos dydžio už materialiosios teisės pažeidimus Aprašas konkrečiai nereglamentuoja kaip turėtų būti parinktas „išeitinis“ bazinio baudos už procedūrinius pažeidimus dydžio apskaičiavimo taškas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju yra taikomos bendrosios bausmių individualizavimo taisyklės, o bazinio dydžio apskaičiavimo principas, kai bauda pradedama skaičiuoti nuo maksimalaus dydžio, eliminuoja tolesnio baudos individualizavimo galimybes. Šių teismo išvadų nepaneigia ir Tarybos apeliaciniame skunde esančios nuorodos į Aprašo 27 ir 16 punktų nuostatas. Pareiškėjų įsitikinimu, baudos dydžio apskaičiavimo algoritmas turi būti vienodas visiems ir visada, todėl bazinio baudos dydžio apskaičiavimas negali priklausyti nuo to, ar konkrečiu atveju yra sunkinančių aplinkybių, ar jų nėra. Pareiškėjos nesutinka su Tarybos vertinimu, jog šis atvejis yra išskirtinis, jog tai yra sunkiausia ir pavojingiausia, kas gali nutikti tyrimo metu. Be to, elektroninio pobūdžio informacijos sunaikinimas negali būti „pavojingesnis“ ar sunkesnis pažeidimas už apskritai informacijos nepateikimą. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad specifinis informacijos pobūdis iš tiesų gali būti institucijos sprendimui dėl baudos dydžio daranti įtaką aplinkybė, atitinkama informacijos specifika (kad ir kokia ji bebūtų) negali būti tokia, kad jos modifikavimas pažeidimą padarytų pavojingiausiu ir / ar sudarančiu prielaidą skirti būtent maksimalią baudą. Konkurencijos taryba nenurodė, kuo pareiškėjų atvejis skiriasi nuo kitų bylų, kuriose kliudymo pažeidimą sudarė keletas epizodų. Net jeigu epizodų skaičius ir buvo baudos dydį apsprendusi aplinkybė, iš apeliacinio skundo nėra aišku, kaip tai atsispindėjo baudos dydžio apskaičiavime.

41.       Pareiškėjų teigimu, Konkurencijos taryba nepaneigė teismo argumento, kad atsakovė nenuosekliai rėmėsi ES precedentais. Pareiškėjų įsitikinimu, teismo sprendime yra padaryta teisinga išvada, jog Konkurencijos tarybos rėmimasis ES praktika ir precedentais yra selektyvus ir neobjektyvus. Taryba, duodama nuorodas į atitinkamus precedentus, cituoja tas sprendimo vietas, kuriose pateikiamas atitinkamų procedūrinių pažeidimų vertinimas, ignoruodama, kad ES institucijos skyrė reikšmingai mažesnes sankcijas už tokius (atskirais atvejais iš esmės analogiškus) pažeidimus. Taip pat Konkurencijos taryba neduoda jokių nuorodų į šaltinius, kurie patvirtintų išvadą, jog ES institucijų politika yra labiau tolerantiška procedūrinių pažeidimų atžvilgiu. Pareiškėjų įsitikinimu, skirtumas tarp Europos Komisijos ir Konkurencijos tarybos praktikos paaiškinamas ne konkurencijos politikos skirtumu, bet skirtingu institucijų požiūriu į baudų individualizavimą. Pareiškėjos sutinka su teismo pozicija, kad pripažinus, jog pažeidimo pavojingumas yra esminė, bazinį baudos dydį lemianti aplinkybė, reikia pripažinti, kad tokio paties pavojingumo pažeidimų įvertinimas negali iš esmės skirtis. Pareiškėjos pažymi, jog Konkurencijos tarybos pateiktas atskirų atvejų palyginimas yra neobjektyvus ir nesudaro pagrindo pareiškėjoms inkriminuojamą pažeidimą vertinti kaip dvigubai pavojingesnį už ankstesnius kliudymo tyrimui atvejus ir skirti procentiškai beveik dvigubai didesnę baudą.

42.       Pareiškėjų įsitikinimu, teismo argumentas, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ pajamos iš turėtų akcijų pardavimų susijusiai įmonei turi būti laikomos pajamomis iš įmonių grupės vidaus sandorių, niekaip nepadidinusių grupės ekonominės naudos ir todėl baudos skaičiavimo tikslais jos turi būti išskaičiuotos iš UAB „Mano Būsto priežiūra“ metinių pajamų, yra pagrįstas tiek atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo ir proporcingumo principus bei Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi šios pajamos nėra niekaip susijusios nei su procedūriniu pažeidimu, nei apskritai su veikla, kurios kontekste buvo atliekamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio tyrimas.

43.       Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjų apeliacinius skundus.

44.       Atsakovė pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis apskritai nereglamentuoja Konkurencijos tarybos posėdžių, kurių metu priimami nutarimai, tvarkos, įtvirtindama vienintelį reikalavimą, kad „už“ nutarimą turi būti gauti ne mažiau kaip trys balso teisę turinčių asmenų balsai. Dėl šios priežasties visi Konkurencijos tarybos posėdžių klausimai yra palikti Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkai. Darbo reglamento 129 punkte nustatyta, kad Konkurencijos tarybos tvarkomieji posėdžiai gali vykti Konkurencijos tarybos nariams balsuojant nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis. Praktikoje toks nuotolinis balsavimas elektroninėmis ryšio priemonėmis įgyvendinamas Tarybos nariams, įskaitant pirmininką, užpildant ir elektroniniu parašu pasirašant balsavimo biuletenį su pastabomis ir galutiniu balsavimo rezultatu. Toks užpildytas ir elektroniniu parašu pasirašytas balsavimo biuletenis persiunčiamas posėdžių sekretorei, kuri tvarkomojo posėdžio metu tik pagarsina nuotoliniu būdu balsavusio asmens pastabas ir galutinį balsavimo rezultatą. Tokiu nuotoliniu būdu balsavusio asmens valia įskaitoma į bendrą balsavimo rezultatą. Nagrinėjamu atveju tvarkomasis posėdis dėl Nutarimo priėmimo įvyko 2019 m. rugsėjo 25 d. Tokiame posėdyje fiziškai dalyvavo ir balsavo du Tarybos nariai, o Tarybos pirmininkas dalyvavo ir balsavo nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Visi trys balso teisę turintys asmenys be pastabų balsavo „už“ Nutarimo projekto patvirtinimą. Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis įtvirtina principą, kad kiekvienas Tarybos narys, įskaitant pirmininką, dėl nutarimų balsuoja savarankiškai ir nepriklausomai, kas reiškia, jog nutarimams priimti nėra būtina vieninga visų balsuojančių asmenų valia. Atitinkamai, priešingai nei nurodo pareiškėjos, gyva diskusija prieš priimant sprendimą, negali būti laikoma būtina sąlyga Konkurencijos tarybos nutarimams priimti.

45.       Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų veiksmų kvalifikavimas pagal kelis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies punktus niekaip nedarė įtakos  padaryto pažeidimo pavojingumui ir sankcijos dydžiui. Nustatydama pažeidimo pavojingumą ir sankcijos dydį Konkurencijos taryba nevertino, kiek Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies punktų buvo pažeista. Priešingai nei nurodo pareiškėjos, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė nesudaro pagrindo teigti, kad vienos įgaliotų pareigūnų teisės yra specialesnės negu kitos, todėl veiksmai turi būti kvalifikuojami tik kaip „specialesnių“ teisių pažeidimas. Be to, administracinėje teisėje yra įprastas reiškinys, kai tuo pačiu veiksmu yra pažeidžiamos net kelios įstatymo nuostatos (pvz., ANK 38 str. 2 d.).

46.       Atsakovė nurodo, kad patikrinimo metu galiojęs Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustatė, jog Tarybos įgalioti pareigūnai tyrimo metu turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad ši įgaliotų pareigūnų teisė, priešingai nei nurodo pareiškėjos, gali būti realizuojama ir atliekant netikėtus patikrinimo veiksmus – teisė nėra suformuluota taip, kad gali būti įgyvendinama tik nuotoliniu būdu. Todėl jeigu įgaliotiems pareigūnams patikrinimo metu prireikia tam tikros tyrimui atlikti reikalingos informacijos, pavyzdžiui, informacijos, kaip prisijungti prie el. pašto serverio, tikrinamas ūkio subjektas privalo vykdyti tokį Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų nurodymą. Kitu atveju nei vienas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies punktas nenustatytų įgaliotų pareigūnų teisės gauti tokią tyrimui reikalingą informaciją patikrinimo metu, nors neabejotina, kad tokią teisę įgalioti pareigūnai privalo turėti.

47.       Atsakovė taip pat nurodo, kad Konkurencijos taryba pareiškėjų veiksmus įvertino kaip vieną pažeidimą, kurį sudaro du epizodai. Pirmasis pažeidimo epizodas pasireiškė tuo, kad pareiškėjos tinkamai nesuteikė prieigos prie UAB Būsto aplinkos naudojamo Serverio ir per tą laiką, kol įgalioti pareigūnai laukė prieigos prie Serverio, trynė, modifikavo, kitaip keitė UAB Būsto aplinkos direktoriaus el. pašto paskyroje buvusią informaciją arba apribojo naujų el. laiškų patekimą. Taip pareiškėjos kliudė atlikti patikrinimą (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p.), peržiūrėti tyrimui reikalingą informaciją ir ją kopijuoti (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 3 p.), taip pat nesuteikė įgaliotiems pareigūnams informacijos, kaip prisijungti prie Serverio, todėl įgalioti pareigūnai daugiau nei 2 valandas negalėjo atlikti patikrinimo (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p.). Antrasis pažeidimo epizodas pasireiškė tuo, kad UAB Būsto aplinkos generalinis direktorius savo kompiuteryje po įgaliotos pareigūnės nurodymo netrinti, nemodifikuoti ir kitaip nekeisti kompiuteryje buvusios informacijos įrašė ir panaudojo „File Shredder“ programą, kuri skirta informacijai naikinti be atkūrimo galimybių. Taip pareiškėjos kliudė atlikti patikrinimą (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p.) bei peržiūrėti tyrimui reikalingą informaciją ir ją kopijuoti (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 3 p.). Galiausiai pareiškėjų pažeidimas kvalifikuotas kaip Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų pažeidimas. Konkurencijos tarybos vertinimu, toks pareiškėjų veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas bei atitinka faktines pažeidimo aplinkybes.

48.       Atsakovės teigimu, nei viename Lietuvos Respublikos ir ES konkurencijos teisės akte nėra nurodyta, kas sudaro ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme. Ūkio subjekto sąvokos aiškinimas yra patikėtas ESTT ir nacionalinių teismų praktikai. Pagal teismų praktiką ūkio subjektas suprantamas kaip fizinių ar juridinių asmenų grupė, tarpusavyje susijusi kontrolės / lemiamos įtakos santykiais, todėl rinkoje veikianti kaip vienas vienetas. Bet kuriuo atveju Konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos vertinimas dėl ūkio subjektą sudarančių fizinių ar juridinių asmenų tampa neišvengiamas. Vadovaujantis teismų praktika Taryba turi turėti tokią pačią diskrecijos teisę kaip ir Europos Komisija, nustatydama už ūkio subjekto padarytą pažeidimą atsakingus juridinius asmenis. Priešingai nei nurodo pareiškėjos, Konkurencijos taryba yra lygiai toje pačioje situacijoje kaip ir Europos Komisija. Tai, kad Konkurencijos taryba atsakingu už ūkio subjekto padarytą pažeidimą dažnu atveju laikydavo tik pažeidimą padariusį juridinį asmenį, niekaip nedaro įtakos Tarybos sprendimui šiuo konkrečiu atveju bausti ne tik UAB Būsto aplinką, bet ir jai lemiamą įtaką dariusią UAB „Mano Būsto priežiūra“. Be to, nustatyta, kad ir pati patronuojančioji bendrovė (UAB „Mano Būsto priežiūra“) dalyvavo atliekant neteisėtus veiksmus. Tai, kad kitose bylose Taryba netaikė tokios bendros ir solidariosios atsakomybės negali būti laikoma pareiškėjas diskriminuojančia aplinkybe, kadangi jos ir kiti Konkurencijos tarybos už ūkio subjekto padarytą pažeidimą nubausti asmenys nelaikytini esantys toje pačioje padėtyje, kad jos galėtų būti diskriminuojamos (skiriasi pažeidimai, pažeidimų faktinės aplinkybės).

49.       Atsakovė pritaria teismo argumentams, kad ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisėje turi būti suprantama vieningai tiek esant procedūriniams, tiek materialiosios konkurencijos teisės pažeidimams. Europos Komisijos praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant už konkurencijos teisės pažeidimus atsakingą ūkio subjektą, t. y. aiškinant ūkio subjekto sampratą atsakomybės taikymo kontekste, turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, tiek kai yra padaryti procedūriniai, tiek kai materialiniai pažeidimai. Be to, Europos Komisija savo praktikoje yra taikiusi patronuojančiajai bendrovei atsakomybę už patronuojamosios bendrovės atliktus kliudymo atlikti patikrinimą veiksmus, t. y. antspaudo sugadinimą, net ir nenustačiusi neteisėtų patronuojančiosios bendrovės veiksmų. Priešingai nei nurodo pareiškėjos, 100 proc. akcijų turinti patronuojančioji bendrovė gali būti laikoma bendrai ir solidariai atsakinga už patronuojamosios bendrovės atliktą procedūrinį konkurencijos teisės pažeidimą, nekeliant reikalavimo įrodyti tiesioginį šios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą. Kita vertus, patronuojančiajai bendrovei taikant atsakomybę už patronuojamosios bendrovės padarytą konkurencijos teisės pažeidimą net nėra būtina nustatyti, kad patronuojančioji bendrovė kontroliavo patronuojamosios bendrovės veiklos sritį, kurioje buvo padarytas pažeidimas, ar skatino patronuojamąją bendrovę atlikti pažeidimą, svarbu tik tai, kad jos abi sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektas suprantamas ir kaip įmonės, darytina išvada, jog jau pats Konkurencijos įstatymas įtvirtina ekonominę ūkio subjekto sampratą, kad ūkio subjektu laikomas vienas ekonominis vienetas, bet ne jį sudarantys atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys, atskiros įmonės. Todėl UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ negalėjo tikėtis, kad atsakomybė bus taikoma ne ūkio subjektui, bet juridiniam asmeniui.

50.       Atsakovės vertinimu, pareiškėjų siūlomas kvalifikavimas atsakomybę taikyti tik tikrinamai UAB Būsto aplinkai yra nepagrįstas, nes už konkurencijos teisės pažeidimus atsako ūkio subjektas, o ne juridinis asmuo. Tikrinama UAB Būsto aplinka pati savaime šios bylos kontekste negali būti laikoma ūkio subjektu – nustatyta, kad ūkio subjektu laikytina UAB Būsto aplinka ir jai lemiamą įtaką pažeidimo momentu dariusi UAB „Mano Būsto priežiūra“. Todėl atsakomybė už procedūrinį pažeidimą turi tekti ūkio subjektui – UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“, net jeigu ir nebūtų nustatyti neteisėti UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiksmai. Be to, nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ faktiškai atliko pažeidimą sudarančius veiksmus. UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai per tą laiką, kol įgalioti pareigūnai laukė prieigos prie el. pašto Serverio, sudarė sąlygas informacijai, buvusiai UAB Būsto aplinkos direktoriaus el. pašto paskyroje, naikinti, modifikuoti, kitaip keisti arba apriboti naujų el. laiškų patekimą. Be UAB „Mano Būsto priežiūra“ informacinių technologijų direktoriaus veiksmų UAB Būsto aplinkos generalinis direktorius nebūtų galėjęs įrašyti ir panaudoti „File Shredder“ programos, kurios tikslas – neatstatomai pašalinti UAB Būsto aplinkos generalinio direktoriaus kompiuteryje buvusią informaciją prieš kompiuterį pateikiant patikrai Tarybos įgaliotiems pareigūnams, vėlgi, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai nesurinktų įtariamam karteliniam susitarimui reikalingų duomenų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo netaikyti atsakomybės UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir laikyti atsakinga vien tik UAB Būsto aplinką.

51.       Atsakovė nurodo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį ūkio subjektui gali būti skiriama ne didesnė nei 1 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais bauda. Jeigu pagal baudų apskaičiavimo taisykles apskaičiuotas baudos dydis viršija šį maksimalų leistiną dydį, galutinė skirtina bauda sumažinama iki maksimalaus leidžiamo (1 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais). Pagal Aprašo nuostatas baudų už procedūrinius pažeidimus apskaičiavimo bazė yra ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos paskutiniais ūkiniais metais, bet ne ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos paskutiniais dalyvavimo pažeidime metais. Taip yra dėl to, kad esant procedūriniams pažeidimams nėra galimybės įvertinti ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų paskutiniais pažeidimo metais, kadangi tokių pajamų ūkio subjektas nėra gavęs. Teismas pagrįstai rėmėsi Elektromarkt byla, aiškindamas Aprašo 27 ir 16 punktuose vartojamą terminą „ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos paskutiniais ūkiniais metais“. Tokia išvada darytina dėl to, kad tiek Elektromarkt byloje, tiek nagrinėjamu atveju ūkio subjektams skiriamos baudos buvo apskaičiuojamos pagal tą pačią pajamų bazę – ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas paskutiniais ūkiniais metais. Konkurencijos tarybos vertinimu, nors Elektromarkt byloje galiojo ankstesnės baudų apskaičiavimo taisyklės, tiek pagal Aprašą, tiek pagal anksčiau galiojusias baudų apskaičiavimo taisykles „ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų paskutiniais ūkiniais metais“ sampratos išliko tapačios.

52.       Atsakovė pažymi, kad ne Konkurencijos tarybos administracijos darbuotoja, bet Konkurencijos taryba Nutarime priėmė sprendimą, jog UAB Būsto aplinkai ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ negali būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimo ir numatytos baudos pripažinimas Tarybos atliekamo tyrimo metu, taip sudarant sąlygas efektyviau atlikti tyrimą. Konkurencijos taryba iš esmės pritarė administracijos darbuotojos rašte nurodytiems argumentams, kad šiuo atveju tokia aplinkybė negali būti nustatyta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad sprendimą dėl lengvinančios aplinkybės nebuvimo priėmė administracijos darbuotoja, o ne Konkurencijos taryba. Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad pirmasis kliudymo veiksmų epizodas pasireiškė ne tik tinkamos prieigos prie el. pašto serverio nesuteikimu, kadangi įgalioti pareigūnai prieigos prie Serverio turėjo laukti daugiau nei 2 val., bet ir informacijos, esančios el. pašto paskyroje, trynimu, modifikavimu, kitokiu keitimu arba apribojimu naujiems el. laiškams patekti į el. pašto paskyrą. Būtent tokio pažeidimo epizodo pareiškėjos nepripažino, todėl jiems negalėtų būti pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

53.       Atsakovės teigimu, pagrįstai buvo nuspręsta pradėti papildomą tyrimą, kadangi kilo poreikis įvertinti, dėl kokių priežasčių taip ženkliai skyrėsi informacijos kiekiai el. pašto paskyroje ir UAB Būsto aplinkos direktoriaus darbiniame kompiuteryje. Tik atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad tokie informacijos skirtumai techniškai nėra galimi ir galimi tik ūkio subjektui atlikus papildomus veiksmus, kurių metu el. pašto paskyroje esanti informacija trinama, modifikuojama, kitaip keičiama arba apribojamas naujų el. laiškų patekimas į el. pašto paskyrą.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

V.

 

54.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista atsakovės Konkurencijos tarybos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1S-119 rezoliucinė dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjos UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų ir 25 straipsnio 6 dalies reikalavimus, t. y. pašalintas pareiškėjų veiksmų kvalifikavimas pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį; panaikinta Nutarimo rezoliucinė dalis, kuria solidariai pareiškėjoms skirta 1 074 416 Eur bauda, ir grąžinta atsakovei išspręsti klausimą dėl pareiškėjų baudų individualizavimo, apskaičiavimo ir paskyrimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

55.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė pareiškėjos ir atsakovė. Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Nutarimas turi būti panaikinti. Taip pat pareiškėjos apeliaciniuose skunduose suformulavo ir alternatyvius reikalavimus, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti Nutarimą dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“, arba pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, nustatant, jog pareiškėjos pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, ir pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą sumažinant pareiškėjoms paskirtas baudas (UAB Būsto aplinkai  iki 69 697 Eur; UAB „Mano Būsto priežiūra“ iki 163 351 Eur). Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria grąžinta Konkurencijos tarybai išspręsti klausimą dėl pareiškėjų baudų individualizavimo, apskaičiavimo ir paskyrimo, turi būti pakeista, t. y. pareiškėjų skundai turi būti visiškai atmesti. 

56.       Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų ir atsakovės apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

 

Dėl Nutarimo pripažinimo niekiniu

 

57.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Nutarimo nepripažino niekiniu dėl to, jog Nutarimas priimtas pažeidžiant esminę procedūrą  Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą Konkurencijos tarybos valiai išreikšti, t. y. reikalavimą, jog Konkurencijos taryba priimtų nutarimą posėdyje, esant Konkurencijos tarybos narių kvorumui. Pareiškėjos šią poziciją grindžia byloje nustatyta faktine aplinkybe, jog vienas iš Konkurencijos tarybos narių (Konkurencijos tarybos pirmininkas) už Nutarimą balsavo elektroniniu paštu iš anksto ir Konkurencijos tarybos posėdyje nedalyvavo.

58.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis nustatė, kad Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, bet ne mažiau kaip trimis konkurencijos tarybos narių balsais, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuoja nepriklausomai ir savarankiškai. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, dalyvaudami posėdyje, neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo dėl nutarimo.

59.       Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl šio įstatymo <...> pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente.

60.       Darbo reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 122 punktas nustatė, kad Konkurencijos tarybos posėdžiai yra tvarkomieji ir procedūros dalyvių išklausymo posėdžiai. Posėdžiai vyksta Konkurencijos tarybos patalpose, išskyrus, kai dėl svarbių priežasčių Konkurencijos taryba nusprendžia kitaip (Darbo reglamento 123 p.). Konkurencijos tarybos tvarkomajame posėdyje svarstomi visi Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirti įstatymų taikymo, vidaus darbo organizavimo ir kiti klausimai, išskyrus procedūros dalyvių išklausymą, kurį reglamentuoja Darbo reglamento V skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos (Darbo reglamento 126 p.). Darbo reglamento 129 punktas nustatė, kad tvarkomieji posėdžiai gali vykti Konkurencijos tarybos nariams balsuojant nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tvarkomojo posėdžio klausimo svarstymas baigiamas Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą (Darbo reglamento 131 p.).

61.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Darbo reglamento 146–148 punktus rašomas posėdžių protokolas. Protokole turi būti nurodyti Konkurencijos tarybos balsavimo rezultatai svarstomu klausimu bei Konkurencijos tarybos sprendimas svarstomu klausimu (Darbo reglamento 148.3 ir 148.4 p.). Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą pasirašo Konkurencijos tarybos pirmininkas (Darbo reglamento 154 p.).

62.       Šioje byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. įvyko tvarkomasis Konkurencijos tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Nutarimo priėmimo. Iš tvarkomojo posėdžio protokolo matyti, kad laikantis Darbo reglamento reikalavimų nurodyti Konkurencijos tarybos balsavimo rezultatai svarstomu klausimu, Konkurencijos tarybos sprendimas svarstomu klausimu. Tvarkomajame posėdyje buvo svarstytas jau parengtas Nutarimo projektas, už kurį balsavo trys Konkurencijos tarybos nariai. Priimtas Nutarimas pasirašytas Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojo, pavaduojančio pirmininką, E. Š. tvarkomojo posėdžio protokolo matyti, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo iš anksto nuotoliniu būdu.

63.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo iš anksto, susipažinęs su Konkurencijos tarybos darbuotojo, kuriam buvo pavesta parengti Nutarimo projektą, parengtu projektu. Taip pat nustatyta, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas užpildė ir elektroniniu parašu pasirašė balsavimo biuletenį su savo pastabomis ir galutiniu balsavimo rezultatu ir jo išreikšta valia buvo pagarsinta Konkurencijos tarybos tvarkomajame posėdyje.

64.       Vertinant pareiškėjų akcentuojamas aplinkybes, kad dėl to, jog Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo iš anksto ir asmeniškai nedalyvavo tvarkomajame posėdyje (šiame posėdyje nebuvo diskusijų), Nutarimas turi būti panaikintas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Konkurencijos tarybos pirmininkas balsavo už Nutarimą ir šis Nutarimas yra priimtas balsų dauguma, kaip tai nustato Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad buvo pažeista nuostata, jog Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuodami nebuvo nepriklausomi ir savarankiški. Galimybę Konkurencijos tarybos nariams balsuoti nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis nustatė Darbo reglamento 129 punktas.

65.       Pareiškėjos, kritikuodamos atsakovės pasirinktą 2019 m. rugsėjo 25 d. tvarkomojo posėdžio tvarką, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl šios atsakovės vidaus darbo organizavimo tvarkos buvo pažeistos pareiškėjų teisės, kurias gina Konkurencijos įstatymas bei kiti teisės aktai. 

66.       ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, o siekiant atsakyti į šį klausimą, turėtų būti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia (be kita ko) visa procedūros eiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2397-662/2020; kt.).

67.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodo teisės aktų, kuriuose būtų įtvirtinta, kad dėl aplinkybės, jog vienas iš Konkurencijos tarybos narių balsavo elektroniniu būdu iš anksto ir nedalyvavo diskusijose būtent tvarkomajame posėdyje, Nutarimas turi būti pripažintas negaliojančiu (niekiniu). Pažymėtina ir tai, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimams nustatyti yra vykdoma procedūra, kuri apima tyrimo pradėjimą ir baigimą, rašytinių paaiškinimų stadiją, išklausymo posėdžio stadiją, nutarimo projekto rengimo stadiją ir tvarkomojo posėdžio stadiją, t. y. tokiu būdu užtikrinamas visų reikšmingų aplinkybių nutarimui priimti išnagrinėjimas ir įvertinimas.

68.       Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Darbo reglamentas apskritai nereguliuoja jokio posėdyje dalyvaujančių Konkurencijos tarybos narių balsavimo eiliškumo aspekto. Kitaip tariant, jokia šio teisės akto norma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Konkurencijos tarybos pirmininkui turėtų būti taikomas imperatyvus reikalavimas posėdyje balsuoti paskutiniam. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad Konkurencijos tarybos pirmininkui balsavus iš anksto elektroniniu būdu, nagrinėjamu atveju buvo vykdomas eiliškumo prasme šios institucijos praktikai nebūdingas balsavimo būdas, be kita ko, galėjęs kokiu nors aspektu turėti įtakos pareiškėjų gynybos teisėms.    

69.       Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje paprastai išskiriami tokie vertinimo kriterijai, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami esminiams procedūriniams pažeidimams ir kurie yra pagrindas panaikinti visą Konkurencijos tarybos nutarimą arba jo dalį: ar nesant procedūrinio pažeidimo, Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008); tikrinami Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos, inter alia (be kita ko) piniginės baudos, teisėtumo bei pagrįstumo aspektai (žr., pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-337/2010); ar nėra kitų aplinkybių, į kurias teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos paskirtas baudas, gali savo nuožiūra atsižvelgti (žr., pvz., 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014). 

70.       Apibendrinant pirmiau aptartas teisės aktų normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės vykdyta pareiškėjų pažeidimo tyrimo ir Nutarimo priėmimo procedūra, nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad Nutarimas turi būti panaikintas dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ir / ar dėl to, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

 

Dėl pažeidimo kvalifikavimo pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus

 

71.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundų argumentus dėl netinkamo jų (pareiškėjų) veiksmų kvalifikavimo kaip Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų bei 6 dalies pažeidimo, pripažino, kad Nutarimu nepagrįstai nustatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies pažeidimas, tačiau sutiko su atsakovės Nutarime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjų neteisėti veiksmai (neveikimas) turi būti įvertinti kaip Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų pažeidimas.

72.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju Nutarime kaip procedūrinis pažeidimas įvertinta UAB Būsto aplinkos veika galėjo suvaržyti tik Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos Konkurencijos tarybos teisės įgyvendinimą. Pareiškėjų teigimu, abu inkriminuojamo pažeidimo epizodai – prieigos prie el. pašto serverio nesuteikimas bei UAB Būsto aplinkos generaliniam direktoriui nustatyto įpareigojimo pateikti savo kompiuterį nemodifikuojant jame esančių elektroninių duomenų nevykdymas yra kvalifikuotini pagal vieną Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kadangi jie susiję su trukdymu realizuoti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus, saugomus elektroninėje formoje, bei kopijuoti informaciją, esančią darbuotojų kompiuteriuose ir įmonės serveryje. Pareiškėjos taip pat nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas kaip specialioji norma reglamentuoja būtent prieigą prie elektroninės informacijos, o abu Nutarime aprašyti epizodai yra susiję su šios Konkurencijos tarybos teisės realizavimu.

73.       Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teises ir pareigas atliekant tyrimą, 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad  Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse; 3 punkte nurodyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti; 6 punkte nurodyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti; šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi, o už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme ir ANK nustatytos sankcijos.

74.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės Nutarime aptartus ir detaliai įvertintus pareiškėjų neteisėtus veiksmus (neveikimą), Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atvykus atlikti patikrinimo ir atliekant patikrinimą, taip pat ir pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjų veiksmų (neveikimo) įvertinimą, daro išvadą, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų reikalavimai.

75.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, nustatė, kad Konkurencijos tarybos pareigūnams buvo trukdoma atlikti patikrinimą, t. y. buvo delsiama suteikti prieigą prie el. pašto serverio, iki prisijungimo prie el. pašto serverio jame esanti informacija buvo naikinama, modifikuojama, ir pažymėjo, kad kliudymas atlikti tyrimą pasireiškia ne tik visišku atsisakymu vykdyti pareigūno nurodymus, tačiau ir kliūčių tyrimui sudarymu, objektyviomis priežastimis nepateisinamu trukdymu atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, nepateisinamu delsimu, bendradarbiavimo imitacija.

76.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi susidariusią situaciją atvykus Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti patikrinimo į UAB Būsto aplinkos patalpas, kai pareigūnai buvo priversti laukti, kol jiems bus suteikta prieiga, o per tą laiką buvo atliekami neteisėti veiksmai, sutinka su atsakovės ir pirmosios instancijos vertinimu, kad buvo kliudoma atlikti patikrinimą, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

77.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą, nesutiko su atsakovės pozicija, kad vėlavimas pateikti prieigą prie el. pašto serverio galėtų būti traktuojamas kaip informacijos (prisijungimui reikalingų duomenų) nepateikimas, tačiau sutiko su tuo, jog Konkurencijos taryba gavo ne visą jos prašytą informaciją, buvusią reikalingų asmenų el. pašto paskyrose, nes, prieš suteikiant prieigą prie jos, ji buvo sunaikinta, modifikuota ar kitaip pakeista. Atsižvelgęs į tai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai prašė konkrečios informacijos (konkrečių darbuotojų el. pašto paskyrose buvusios visos informacijos), tačiau gavo ją ne visą, tyrimo metu nustatyti akivaizdūs informacijos apimties neatitikimai, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjų teigimu, jog nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimas.

78.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sutiko su galutiniu Konkurencijos tarybos nustatyto pažeidimo kvalifikavimu, tačiau modifikavo atskirų pažeidimo epizodų kvalifikavimą, ir Konkurencijos taryba su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir šiuo klausimu palaiko savo poziciją, išdėstytą Nutarime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė apeliaciniame skunde nereiškia jokių reikalavimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, o šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį skundžia pareiškėjos, todėl nagrinėtini tik pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai, kuriais kritikuojamos minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjų padaryto pažeidimo ir jo kvalifikavimo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

79.       Vertinant, ar Konkurencijos tarybos pareigūnams nebuvo sudarytos kliūtys gauti iš ūkio subjektų (pareiškėjų) dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p.), pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog Konkurencijos tarybos pareigūnai negavo visos prašytos informacijos.

80.       Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose nurodo, kad atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų formuluotes bei į ES konkurencijos teisės aktus, kuriais, tikėtina, Lietuvos įstatymų leidėjas rėmėsi kaip pavyzdžiu reglamentuodamas Konkurencijos tarybos įgalinimus, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta teisė nėra realizuojama ūkio subjekto patalpose vykdomo patikrinimo metu. Pasak pareiškėjų, ši norma skirta įtvirtinti savarankišką Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisę gauti tyrimui atlikti reikalingus dokumentus, duomenis ir kitą informaciją ne patikrinimo ūkio subjekto patalpose metu, o nuotoliniu būdu.

81.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad 1962 m. vasario 6 d. Reglamente Nr. 17 (Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis Sutarties 85 ir 86 straipsnius) bei šiuo metu galiojančiame 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo Europos Komisijos teisės gauti informaciją siunčiant prašymą, priimant sprendimą, bei Komisijos įgaliojimai atliekant tyrimą yra reglamentuojami skirtingai nei Konkurencijos įstatyme (t. y. Komisijos teisės prašyti informacijos siunčiant prašymą, priimant sprendimą, bei įgaliojimai atliekant tyrimą yra detaliai reglamentuoti atskiruose straipsniuose). Todėl vien minėtų reglamentų galiojimas tuo metu, kai buvo priimamas ar keičiamas Konkurencijos įstatymas, neleidžia daryti išvados, kad Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teisė privalo būti aiškinama kaip atitinkanti Reglamento Nr. 17 11 straipsnį bei Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį. Pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra nurodyta, kad ši teisė privalo būti įgyvendinama, kaip pareiškėjos nurodo, tik nuotoliniu būdu.

82.       Pareiškėjos teigia, kad Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta teisė „gauti“ reiškia, jog ši teisė turėtų būti įgyvendinama nuotoliniu būdu. Vis dėlto žodis „gauti“ yra vartojamas ir kituose Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies punktuose, taip pat ir 3 punkte, kurį pareiškėjos teigia reglamentuojant Konkurencijos tarybos teises patikrinimo metu.

83.       Taip pat pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo buvo įtvirtintas 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas, dėl kurio kyla ginčas, aiškinamajame rašte nėra nuorodų į Reglamentą Nr. 1/2003.

84.       Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus, susijusius su neteisingu pareiškėjų padaryto pažeidimo teisiniu kvalifikavimu, kuris, pareiškėjų teigimu, turi tiesioginę įtaką vertinant pažeidimo pavojingumą ir nustatant sankcijos dydį, pažymėtina, kad atsakovė Nutarime nenustatė, jog pareiškėjos padarė tris atskirus pažeidimus, t. y. pareiškėjų veiksmai (neveikimas) įvertinti kaip vienas pažeidimas, susidedantis iš dviejų epizodų, taip pat ir vertinant šio pažeidimo pavojingumą nebuvo nurodoma apie atskirus tris pažeidimus (žr. Nutarimo 109 p.).

 

 

Dėl pareiškėjų pateiktų pažeidimo pripažinimo pareiškimų ir tyrimo trukmės

 

85.       Pareiškėjos nurodo, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. jų pateiktus pažeidimo pripažinimo pareiškimus, t. y. juos išnagrinėjo Konkurencijos tarybos skyriaus vedėja. Taip pat pareiškėjos nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjų argumentų, kad pripažinimo pareiškimų atmetimo motyvai nepagrįsti ir neparemti susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, ši aplinkybė nulėmė ilgesnę tyrimo trukmę (pareiškėjų teigimu, atsakovė tyrimą galėjo baigti 2018 metais; tyrimas užtruko išimtinai dėl nepagrįsto atsakovės sprendimo atnaujinti tyrimą ir baigti jį 2019 metais, nors iš esmės 2018 metais jis jau buvo baigtas, padarius esmines išvadas, surinkus visą medžiagą). Pareiškėjos šiuos atsakovės padarytus pažeidimus sieja su tuo, kad nebuvo nustatyta pareiškėjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir joms paskirta didesnė bauda.

86.       Vertinant, ar buvo tinkamai išnagrinėti pareiškėjų pateikti pažeidimo pripažinimo pareiškimai, akcentuotina, kad Konkurencijos taryba sprendė dėl šių pareiškimų. Nutarimo 112 ir 113 punktuose yra nurodyti argumentai, dėl kurių nenustatyta, kad pareiškėjos pripažino pažeidimą, t. y. nurodyta, kad pareiškėjų pateikti pareiškimai neatitinka Konkurencijos tarybos 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 1S-32 (2017) pavirtintos Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagal kurią tyrimo metu pripažįstamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimas ir numatyta bauda, taikymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatų reikalavimų, jog būtų galima nustatyti Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimo lengvinančią aplinkybę Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu, taip sudarant sąlygas efektyviau atlikti tyrimą. Taip pat atsakovė nurodė, jog tyrimas buvo papildytas ir pareiškėjos nepripažino pranešime nurodytų tyrimo išvadų, t. y. pareiškėjos nesutiko dėl padaryto pažeidimo.

87.       Konkurencijos taryba vertino pareiškėjų pateiktus pažeidimo pripažinimo pareiškimus, todėl ta aplinkybė, kad atsakovės Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas informavo, jog nėra pagrindo tyrimo metu taikyti pažeidimo ir numatytos baudos pripažinimo procedūros Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nebuvo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjų pažeidimo pripažinimo pareiškimai. Be to, pareiškėjos buvo informuotos, kad pareiškimai neatitinka Tvarkos 6.1 punkto reikalavimų.

88.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktų pranešimų turinį ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjų bei atsakovės išsakytus argumentus šiuo aspektu, atsižvelgdama į Tvarkos 6.1 ir 7 punktų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovė tinkamai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus pažeidimo pareiškimus ir pagrįstai nenustatė pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. 

89.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog minėtą lengvinančią aplinkybę galima nustatyti tada, kai subjektas ne tik pripažino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, bet ir be sąlygų bei eksplicitiškai sutiko, kad buvo padarytas įstatymo pažeidimas; toks pripažinimas turėtų būti aiškus, nedviprasmiškas ir be sąlygų (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012).

90.       Byloje nustatyta, kad tyrimas dėl pareiškėjų veiksmų pradėtas 2018 m. vasario 15 d., baigtas 2018 m. rugpjūčio 28 d.; 2018 m. rugsėjo 14 d. gauti pareiškėjų paaiškinimai; Konkurencijos taryba 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1S-153 nusprendė atlikti papildomą tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą Nutarimas priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. tyrimo procedūra užtruko vienus metus ir septynis mėnesius.

91.       Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tyrimą turi baigti ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baigus tyrimą procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį.

92.       Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato atsakovės teisę atlikti papildomą tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė papildomą tyrimą pradėjo dėl to, jog kilo poreikis įvertinti priežastis, dėl kurių ženkliai skyrėsi informacijos kiekiai el. pašto paskyroje ir UAB Būsto aplinkos direktoriaus darbiniame kompiuteryje, ir tik atlikus papildomą tyrimą, nustatyta, kad techniškai tokie skirtumai negalimi, o įmanomi tik pareiškėjoms atlikus papildomus veiksmus, kurių metu el. pašto paskyrose buvusi informacija buvo modifikuojama, trinama, kitaip keičiama ir apribojamas naujų el. laiškų patekimas į el. pašto paskyrą.

93.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškus šioje byloje pareiškėjų teikiamiems argumentams ūkio subjekto argumentus (Konkurencijos taryba, kuri atliko papildomą tyrimą, turėjo priimti nutarimą 2018 metais, nes bauda, atsižvelgiant į ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas būtų apskaičiuojama 2017 metais ir būtų buvusi mažesnė, kt.), nurodė, jog Konkurencijos įstatymas, Darbo reglamentas nenustato termino, kuriuo nuo pranešimo ūkio subjektams apie tyrimo baigimą ir paaiškinimų pateikimą turi būti priimtas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas / sprendimai, todėl įrodyti aplinkybę, kad Konkurencijos taryba, tokį sprendimą priėmusi 2019 metais, veikė aplaidžiai ar juo labiau – siekdama pareiškėjui skirti didesnę baudą, turi pareiškėjas (žr. 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3026-624/2020).

94.       Pagal teismų praktiką būtent pareiškėjas turi pateikti argumentus, kuo Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo pratęsimas pažeidė jo (pareiškėjo) teises, apsunkino jo teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-290/2012; kt.).

95.       Akcentuotina, kad pareiškėjos šioje byloje nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo pratęsimas, tyrimo procedūros trukmė pažeidė pareiškėjų teises į gynybą ir / ar pan.

96.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Konkurencijos taryba turi pareigą priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį motyvuotą nutarimą, nustatyto pareiškėjų pažeidimo pobūdį, pareiškėjų teiktus paaiškinimus, dėl kurių atsakovė privalėjo aiškintis teisiškai reikšmingas aplinkybes pažeidimui nustatyti (aplinkybėms išsiaiškinti ir nustatyti reikalingos specialiosios žinios informacinių technologijų srityje), atliko papildomą tyrimą motyvuotu nutarimu, visos procedūros trukmę, konstatuoja, jog teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepažeidė protingo tyrimo termino ir jos veiksmuose nėra delsimo (nepažeistas protingo laikotarpio laikymosi principas).

 

 

 

Dėl abiejų pareiškėjų atsakomybės

 

97.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji (motininė) įmonė) valdo 100 proc. UAB Būsto aplinkos (patronuojamoji (dukterinė) įmonė) akcijų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB Būsto aplinka savo veikloje taiko (duomenys neskelbtini) parengtas įvairias tvarkas, nustatė, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai pareiškėjas pripažino vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, UAB „Mano Būsto priežiūra“ pagrįstai patraukta atsakomybėn už konkurencijos teisės pažeidimus ne tik kaip patronuojančioji įmonė, bet ir kaip aptariamą šioje byloje įmonių junginį kontroliuojantis subjektas, atlikęs dalį pažeidimo veiksmų, kad įgalioti atsakovės pareigūnai nesurinktų tyrimui reikalingos informacijos.

98.       Byloje nėra ginčo dėl atsakovės nustatytos aplinkybės, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ yra patronuojančioji (motininė) įmonė, o UAB Būsto aplinka yra patronuojamoji (dukterinė) įmonė, kuriai lemiamą įtaką daro patronuojanti (motininė) įmonė.

99.       Nutarimo 99 punkte yra nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra darbuotojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (asmenys atsakingi už (duomenys neskelbtini)) dalyvavo patikrinimo metu bei savo veiksmais prisidėjo prie pažeidimo padarymo. Atsakovės vertinimu, darbuotojų veiksmai priskiriami ūkio subjektų veiksmams, o už jų – kaip ūkio subjekto atstovų veiksmus atsakomybė kyla būtent atstovaujamam ūkio subjektui (Nutarimo 91 p.).

100.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2017 m. sausio 2 d. yra sudariusios (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini).

101.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi pareiškėjos yra atsakingos už nustatytą procedūrinį pažeidimą, nes UAB „Mano Būsto priežiūra“ darė lemiamą įtaką UAB Būsto aplinkai, pažeidimo metu abi įmonės veikė kaip vienas subjektas, pati patronuojančioji UAB „Mano Būsto priežiūra“ dalyvavo atliekant neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų pažeidimo padarymo metu galiojusias Konkurencijos įstatymo nuostatas, nesutiko su Nutarimo išvada, kad pareiškėjoms gali būti taikoma solidarioji atsakomybė, t. y. bauda skiriama solidariai. 

102.       Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjos UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme (akcentuojama, kad „ekonominio vieneto“ doktrina nėra tiesiogiai įtvirtinta Konkurencijos įstatyme; Konkurencijos įstatymas taip pat nenustato atsakomybės taikymo ekonominiam vienetui); kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ atliko neteisėtus veiksmus (prisidėjo prie pažeidimo padarymo), o atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su išvada, kad negalima solidarioji atsakomybė (teigiama, kad Konkurencijos įstatymas aiškiai įtvirtina, jog už pažeidimus pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnį atsako ne atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys, bet ir ūkio subjektas, kurį gali sudaryti ir įmonės, ir įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), o pareiškėjos pažeidimo momentu sudarė vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme).

103.       Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus minėtais aspektais, pirmiausia pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, jog „ūkio subjektas“ suprantamas kaip įmonės ar jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.). 

104.       Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 

105.       Pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio nuostatas sankcijos (baudos) ūkio subjektams skiriamos tiek už materialinius pažeidimus (Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d.), tiek ir už procedūrinius (Konkurencijos įstatymo 36 str. 3 d.). 

106.       Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio, reglamentuojančio baudų skyrimą ir jų dydžio nustatymą, 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai; 5) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą (Konkurencijos įstatymo 37 str. 4 d.).

107.       Pažymėtina, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio nauja redakcija (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3142 redakcija), nustatanti, jog tais atvejais, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, veikia kaip vienas ūkio subjektas, už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji ir patronuojamoji įmonė, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis SESV 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Sumokėti baudą gali būti reikalaujama tiek iš visų Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys.

108.       Taip pat Konkurencijos įstatymo 3 straipsnis buvo papildytas naujomis 131 ir 132 dalimis, nustatančiomis, kad patronuojamoji įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė daro lemiamą įtaką (131 d.); patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri daro lemiamą įtaką kitai įmonei (132 d.).

109.       Pareiškėjos, nurodydamos Konkurencijos įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d., teigia, kad anksčiau galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nenustatė solidariosios atsakomybės už nacionalinius konkurencijos taisyklių pažeidimus, o atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymą subjektas yra konkretus pažeidimą padaręs asmuo, o ne ekonominis vienetas. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pareiškėjoms turi būti taikoma solidarioji atsakomybė, nepaisant to, kad Konkurencijos įstatymas nenustatė tokio pobūdžio atsakomybės.

110.       Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus minėtu aspektu, pirmiausia pažymi, kad Reglamento (EB) 1/2003 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybių narių konkurencijos institucijų ir nacionalinių teismų pareigą taikant nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taikyti ir SESV 101 straipsnio nuostatas. Taigi, konkurenciją ribojančių susitarimų draudimo laikymosi srityje atitinkamais atvejais nacionalinės kompetentingos institucijos ir teismai savo praktikoje įpareigoti taikyti ne tik nacionalinės, tačiau ir ES konkurencijos teisės taisykles. Tai reiškia, kad bylose, susijusiose su SESV 101 straipsnio taikymu, būtina paisyti ne tik Lietuvos Respublikos, tačiau ir ES teisės aktų bei pastaruosius aiškinančio ESTT praktikos, įvertinti nagrinėjamam aspektui aktualią Europos Komisijos praktiką bei švelniosios teisėkūros (anglų kalba – soft law) normoms priskirtinus teisės šaltinius. 

111.       Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. 

112.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo skirta ūkio subjektui bauda už reikalavimo pateikti informaciją nevykdymą (procedūrinį pažeidimą), pagrįstumas ir teisėtumas, pasisakė, jog Konkurencijos įstatymo reglamentavimas yra itin panašus į SESV bei Reglamento (EB) Nr. 1/2003 teisės normas, taip pat atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, nagrinėjamu atveju aktuali yra ir ESTT praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012 ir joje cituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A556-963/2009 ir Nr. A858-290/2012). 

113.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 įvertinęs tai, kad viena uždaroji akcinė bendrovė (motininė įmonė) turėjo lemiamą įtaką kitai uždarajai akcinei bendrovei (dukterinei įmonei), pripažino, jog šie ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu Konkurencijos įstatymo prasme, ir atsižvelgdamas į tai, kad šios bendrovės pripažintos pažeidusios ne tik Konkurencijos įstatymo, bet ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, konstatavo, jog sprendžiant dėl baudos šioms bendrovėms tiesiogiai taikytina ir Europos Komisijos bei ESTT praktika, kuria pripažintas solidariosios atsakomybės sumokėti baudą taisyklės taikymas. 

114.       Lietuvos vyriausiasis administracinis 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo bendrovėms solidariai paskirta bauda už nustatytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, konstatavęs, kad taikytame ginčui reguliavime nėra numatytos solidariosios administracinės atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus, administracinė (ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis, o konkurencijos teisė grindžiama asmeninės pažeidimą padariusio ūkio subjekto atsakomybės principu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad kitokiam aiškinimui nėra pagrindo ir jis prieštarautų Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio bei Aprašo nuostatoms, užtikrinančioms nubaudimo individualizavimą. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi byloje Nr. A522-54/2014, nes joje buvo nagrinėjama patronuojančios (motininės) įmonės įtaka dukterinės įmonės veiklai ir šių ūkio subjektų laikymo vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme klausimas. 

115.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-568-502/2018, nustatęs, kad viena uždaroji akcinė bendrovė yra kitos uždarosios akcinės bendrovės savininkė, atsižvelgęs į ESTT praktiką taikant SESV 101 straipsnio nuostatas (ESTT 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą byloje Akzo Nobel NV ir kt. prieš Europos Komisiją, C-97/08 P), darė išvadą, kad yra pagrindas šias bendroves laikyti vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme. 

116.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-715/2008 yra nurodęs, kad Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas tik akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, kuri yra patronuojančioji įmonė SIA „Mažeikių nafta Tirdzniecibas Nams“ ir OU „Mažeikių Nafta Trading House“ atžvilgiu; šios dukterinės įmonės negali naudotis veikimo laisve, nustatydamos savo ekonominį elgesį rinkoje, nes yra kontroliuojamos patronuojančiosios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“. Pažymėta, jog patronuojančioji įmonė atsako ir už savo kontroliuojamų dukterinių įmonių veiksmus, jei tokia patronuojančioji įmonė gali daryti lemiamą įtaką savo dukterinių įmonių ekonominiam elgesiui. Išimtimi galėtų būti tik tokia situacija, kai įrodoma, jog dukterinė įmonė elgėsi visiškai nepriklausomai nuo patronuojančiosios įmonės, o toks dukterinių ir patronuojančių įmonių atsakomybės santykis bei įrodinėjimo naštos modelis yra pripažįstamas ir ESTT praktikoje (žr. ESTT sprendimo byloje Stora Kopparbergs Bergslags AB prieš Komisiją, C 286/98 P, 2729 p.). 

117.       ESTT 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendime byloje Akzo Nobel NV ir kiti prieš Komisiją, C-97/08, 55, 56 punktuose nurodė, kad  „sąvoka „įmonė“ <...> turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų. Kai toks ūkio subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, remiantis asmeninės atsakomybės principu jis turi atsakyti už šį pažeidimą. 

118.       Iš nusistovėjusios ESTT praktikos išplaukia, kad atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali tekti patronuojančiai bendrovei, ypač, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius. Iš tikrųjų taip yra dėl to, kad tokioje situacijoje patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra to paties ekonominio vieneto nariai ir todėl sudaro vieną įmonę <...>. Taigi, aplinkybė, kad patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę EB 81 straipsnio prasme, leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiajai bendrovei, nekeliant reikalavimo įrodyti asmeninį šios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą (2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo byloje Akzo Nobel NV ir kiti prieš Komisiją, C-97/08, 5859 p.). 

119.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas sieja ekonominiai, organizaciniai ir teisiniai ryšiai, t. y. kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji įmonė) ne tik turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB Būsto aplinkai (patronuojamajai įmonei), bet ją ir darė, atliko neteisėtus veiksmus (prisidėjo prie UAB Būsto aplinkos pažeidimo vykdymo), prieina prie išvados, jog pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta, jog pareiškėjos sudarė vieną ūkio subjektą (vieną ekonominį vienetą) konkurencijos teisės prasme, todėl sankcija nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ne tik UAB Būsto aplinkai, bet ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. 

120.       Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, kad išvada apie (duomenys neskelbtini) perdavimą UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepagrindžia išvados apie UAB „Mano Būsto priežiūra“ prisidėjimą prie pažeidimo padarymo, o UAB Būsto aplinkos patalpose vykusio patikrinimo metu dalyvavę UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai veikė kaip (duomenys neskelbtini) tikrinamai įmonei teikiančio nepriklausomo trečiojo asmens atstovai, o ne kaip UAB „Mano Būsto priežiūra“ atstovai.

121.       Nagrinėjamu atveju UAB „Mano Būsto priežiūra“ generalinis direktorius buvo informuotas apie UAB Būsto aplinkos patalpose vykdomą patikrinimą, t. y. UAB „Mano Būsto priežiūra“ buvo žinoma apie tai, kad šios įmonės darbuotojai yra įtraukti į patikrinimą. Nepaisant to, kad darbuotojai veikė pagal (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini), tačiau jie yra UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai, o pagal bylos duomenis jie neveikė savarankiškai vien tik pagal UAB Būsto aplinkos nurodymus, t. y. neveikė kaip bet kuris kitas pasitelktas (duomenys neskelbtini), kuris visiškai nėra susijęs su užsakovu ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais.

122.       Pažymėtina, kad pati UAB Būsto aplinka 2018 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimuose, teiktuose tyrimo metu atsakovei, teigdama, kad jai negali būti skirta bauda už Konkurencijos įstatymo 1 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimą, nurodė, jog (duomenys neskelbtini). 

123.       Nagrinėjamoje byloje patronuojančiosios bendrovės darbuotojų dalyvavimas vykdant patikrinimą (tiesioginis dalyvavimas, kuris siejamas su pirmuoju epizodu, t. y. pačiu patikrinimu (Nutarimo 99 p.)), prisidėjimas prie antrojo epizodo (patronuojančiosios bendrovės darbuotojas nurodo prisijungęs administratoriaus teisėmis (Nutarimo 42 ir 43 p.)) sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjos yra neteisios teigdamos, jog patronuojančiosios bendrovės darbuotojų dalyvavimas patikrinimo metu nesiskiria nuo atvejo, kai (duomenys neskelbtini) teikia nepriklausomi tretieji asmenys, nes esminis skirtumas yra tas, kad patronuojančioji bendrovė, kaip dukterinės įmonės savininkė, yra tiesiogiai suinteresuota tyrimo baigtimi. 

124.       Pareiškėjos kritikuoja atsakovės poziciją ekonominiu vienetu laikyti tik abi pareiškėjas (nurodo aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) grupės struktūrą), tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo aplinkybes, pagrįstai būtent tik pareiškėjos pripažintos ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme ir konstatuota, kad tik pareiškėjoms taikytina atsakomybė už nustatytą pažeidimą. 

125.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi įstatymų leidėjo atliktus Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimus, t. y. tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įtvirtinus solidariąją atsakomybę, tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas SESV normų pažeidimas, pareiškėjų pažeidimo padarymo metu nacionalinės teisės normos (Konkurencijos įstatymo normos) apskritai nenustatė solidariosios atsakomybės, taip pat nenustatė tokio pobūdžio atsakomybės ir tuo atveju, jei pažeidimą padarė įmonės, sudarančios vieną ūkio subjektą (vieną ekonominį vienetą) konkurencijos teisės prasme, pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima pareiškėjų solidarioji atsakomybė. 

126.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje administracinė (kaip ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis, su kuo susijęs ir bausmės / baudos individualizavimas. Kitokios rūšies administracinės atsakomybės nenustato nei Konkurencijos įstatymas, nei ANK, į kurį nuoroda daroma Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje.

127.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.“ Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose, taikant teisę inter alia (be kita ko) būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (lotynų kalba – nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (lotynų kalba – nullum crimen sine lege). Minėta, kad principas nulla poena sine lege kyla ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo: taikant teisę inter alia (be kita ko) būtina laikytis reikalavimo, kad atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (lotynų kalba – nulla poena sine lege).

128.       Pažymėtina ir tai, kad Aprašas, reglamentuojantis baudų už konkurencijos teisės pažeidimus, skyrimą nenustato tokios rūšies baudos ir jos apskaičiavimo, kaip ir baudos apskaičiavimo įmonių junginiui taisyklių, juolab tokiu būdu, kaip Nutarime apskaičiavo Konkurencijos taryba: sudedant kiekvieno ekonominio vieneto narių bendrąsias pajamas ir nuo akumuliuotų bendrųjų pajamų (t. y. nuo bendrųjų pajamų, viršijančių kiekvieno junginio vieneto bendrąsias pajamas) apskaičiuojant 1 proc. 

129.       Pareiškėjų pažeidimo padarymo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo 35 ir 36 straipsnių nuostata, kad sankcijos (baudos) skiriamos ūkio subjektams už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus, nesant įstatymo lygmeniu aiškiai įtvirtintai specifinei (kitokiai nei administracinė teisinė atsakomybė) teisinei atsakomybei, nesant aiškiai nustatytoms Apraše baudų pagal specifinę teisinę atsakomybę taisyklėms, negalima aiškinti taip, jog galėtų būti ūkio subjektams skiriama ne individualizuota, o bendra (solidari) bauda.

130.       Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-903-624/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl solidarios baudos skyrimo įmonėms už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą, išaiškinimus, jog baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės institutams solidarioji atsakomybė nėra būdinga, kadangi tokiu (solidariosios atsakomybės) atveju iš esmės eliminuojamas atsakomybės už teisės pažeidimus individualizavimas atskiriems subjektams, kas savo ruožtu prieštarauja pagrindiniams baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės tikslams. 

131.       Išplėstinė teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl abiejų pareiškėjų atsakomybės už nacionalinės konkurencijos taisyklių pažeidimą, pareiškėjos pagrįstai pripažintos vienu ekonominiu vienetu, tačiau nepagrįstai joms pritaikyta įstatyme nenumatytos rūšies teisinė atsakomybė ir paskirta bendra (solidari) bauda už procedūrinį pažeidimą tuo pagrindu, kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą ir kartu padarė konkurencijos teisės taisyklių pažeidimą. Dėl to konstatuotina, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai pareiškėjoms solidariai paskyrė 1 074 416 eurų baudą, kai Konkurencijos įstatymas solidariosios atsakomybės juridiniams asmenims nenustatė ir buvo įtvirtinęs baudos individualizavimą. Toks pareiškėjų pažeidimo padarymo metu Konkurencijos įstatyme nenumatytos teisinės atsakomybės rūšies taikymas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje numatytų skaidrumo, išsamumo ir objektyvumo viešajame administravime principų.

 

Dėl pareiškėjoms skirtinų baudų dydžio

 

132.       Aptariamų pažeidimo sudėtį sudarančių veiksmų atlikimo metu (2017 m. gruodžio 14 d.) galiojusios redakcijos Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalis nustatė, kad už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

133.       Aprašo 27 punkte nustatyta, kad už kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektui skiriamos baudos dydžio apskaičiavimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Aprašo II, IV ir V skyrių nuostatos, kiek jos reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas.

134.       Atsižvelgdama į tai, kad šiame procesiniame sprendime konstatuotas Konkurencijos įstatyme nenumatytos rūšies teisinės atsakomybės pareiškėjoms pritaikymo ir paskirtos bendros (solidarios) baudos nepagrįstumas, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl būtinybės baudą pareiškėjoms skirti individualiai už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3, ir 6 punktų pažeidimą, be kita ko, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, ir pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo atžvilgiu nekartoja. 

135.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Elektromarkt byloje priimtos nutarties išaiškinimus, pripažino pagrįstomis Nutarimo nuostatas, kad pareiškėjoms skirtina bauda turi būti apskaičiuota nuo bendrųjų pajamų 2018 metais, t. y. praėjusiais ūkiniais metais iki Nutarimo priėmimo (atskaičius UAB „Mano Būsto priežiūra pajamas, gautas pardavus turimų bendrovių akcijas (eliminuojant susijusių ūkio subjektų grupei priskirtinus „vidinius sandorius“ tarp grupės narių)), tačiau nesutiko su atsakovės vertinimu, kad atsižvelgiant į pareiškėjų padaryto pažeidimo pavojingumą, gali būti skiriama maksimali bauda. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytą pareiškėjų pažeidimą, tai, kad nenustatytos sunkinančios aplinkybės, pareiškėjų skunduose nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose ir Konkurencijos tarybos nutarimuose skirtas baudas (UAB „Plungės duona“, UAB „Elmelit“, UAB „Litcon“ ir kt.), pateiktą ES lygmeniu Europos Komisijos paskirtų už procedūrinius pažeidimus analizę, pagal kurią už trukdymą tyrimui paskirtų baudų dydis svyravo nuo 0,065 iki 0,25 proc. metinių pajamų, konstatavo, kad be pagrindo nustatyta, jog skirtina maksimali bauda. 

136.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjoms skirtina bauda turi būti apskaičiuota nuo bendrųjų pajamų 2018 metais, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitokio teisinio reglamentavimo kontekste (galiojant kitokioms baudų skaičiavimo taisyklėms) spręsta Elektromarkt bylą; netinkamai buvo išaiškintos Konkurencijos įstatyme ir Apraše įtvirtintos baudos skyrimo nuostatos, kurios, kaip teigia pareiškėjai, turėtų būti aiškintinos kaip reiškiančios, jog bazinis baudos dydis turi būti apskaičiuojamas remiantis paskutiniais pažeidimo metais gautomis pajamomis. Pareiškėjų teigimu, nebuvo atsižvelgta į tai, jog Konkurencijos tarybos praktikoje baudų dydis už procedūrinius pažeidimus paprastai apskaičiuojamas pagal pažeidimo atlikimo, o ne paskutinius iki nutarimo priėmimo ūkinius metus; nebuvo įvertinta, jog baudos skaičiavimas remiantis pažeidimo atlikimo metų pajamomis yra labiau suderinamas su Konkurencijos įstatyme įtvirtintais principais, kadangi pažeidimo atlikimo ūkiniai metai yra objektyvus laikotarpis, nepriklausantis nuo subjektyvių aplinkybių, kurios neišvengiamai daro įtaką tyrimo terminams ir Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo datai.

137.       Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas pagrįstai Nutarime įvertintas kaip vienas pavojingiausių pažeidimų, atsakovė anksčiau praktikoje nebuvo susidūrusi su tokiu pažeidimu ir tai ankstesnėje praktikoje nustatė bazinius baudos dydžius pagal pažeidimo pobūdį, kurie siekė nuo 0,3 iki 0,6 proc. ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų (aptaria UAB „Plungės duona“, UAB „Elmelit“, UAB „Litcon“ padarytus pažeidimus ir paskirtas baudas). Atsakovė akcentuoja, kad dėl tokių sisteminių kliudymo atlikti patikrinimą veiksmų, kurių metu visais įmanomais būdais ūkio subjektas siekė užkirsti kelią Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams surinkti tyrimui reikalingą el. pobūdžio informaciją, nagrinėjamas pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių koks tik gali nutikti atliekant tyrimo veiksmus,, ir vien jau tai buvo pagrindas bazinį baudos dydį nustatyti kaip maksimalų leistiną baudos dydį, t. y. 1 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų.

138.       Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra jokio teisinio pagrindo išskaičiuoti pajamų, gautų už akcijų pardavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ pajamų, gautų iš akcijų perleidimo kitam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) išskaičiavimo iš bendrųjų šio pareiškėjo metinių pajamų. Atsakovės teigimu, neturėjo būti vertinama, ar akcijų perleidimo sandoriai yra įprastinė, ar neįprastinė ūkio subjekto veikla, t. y. nebuvo jokio teisinio pagrindo išskaičiuoti iš tokio sandorio gautų pajamų. 

139.       Nagrinėdama pareiškėjoms paskirtos baudos teisėtumą ir pagrįstumą, išplėstinė teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl šiam klausimui aktualios sąvokos „praėję finansiniai metai“, taip pat ir 1 proc. metinių pajamų paskirtos baudos dydžio.

 

i) Dėl sąvokos „praėję finansiniai metai“

 

140.       Aprašo (2017 m. balandžio 29 d. redakcija) 27 punktas nustato, kad už kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektui skiriamos baudos dydžio apskaičiavimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Aprašo II, IV ir V skyrių nuostatos, kiek jos reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas. Taigi, iš nurodytos Aprašo nuostatos yra aišku, kad už procedūrinį konkurencijos teisės normos pažeidimą skirtinas bazinis baudos dydis turi būti apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas.

141.       Bauda iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais turėtų būti skaičiuojama pagal ūkinius metus, ėjusius prieš Konkurencijos tarybos sprendimo priėmimą, kaip ir 10 procentų ribos apskaičiavimo atveju (šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama ta pati sąvoka „bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais“).

142.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Elektromarkt bylos nagrinėjimo metu buvusios aktualios ir toje byloje taikytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės itin trumpai ir lakoniškai reglamentavo baudų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856) 41 straipsnyje (nagrinėjamai bylai aktualios Konkurencijos įstatymo redakcijos 36 straipsnyje) nurodytus pažeidimus, taip pat konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose (šiuo metu SESV 101 ir 102 straipsniuose) nurodytus pažeidimus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, dydžio nustatymo tvarką. Šios taisyklės nereguliavo nei pardavimų vertės skaičiavimo metodikos, nei tokiai vertei apskaičiuoti trūkstamų duomenų atveju taikytinų taisyklių, nebuvo išskirti už procedūrinius konkurencijos teisės normų pažeidimus skirtinos baudos skaičiavimo atvejai ir kt. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas Aprašas ženkliai detaliau reglamentuoja įvairius baudos apskaičiavimui aktualius teisinius aspektus, išplėstinė teisėjų kolegija mano esant tikslinga pasisakyti dėl praėjusių ūkinių metų sąvokos nagrinėjamai bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste.

143.       Pirmiausia pažymėtina, kad su praėjusių ūkinių metų sąvoka Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje siejami ūkio subjektui skirtinos baudos atitinkamos ribos (skiriama piniginė bauda iki 10, 5, 3 ar 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais). Apraše tokia sąvoka vartojama bazinio baudos dydžio skaičiavimui nustatyti (jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę), formuluojant informacijos pardavimų vertei apskaičiuoti stokos atveju taikytiną taisyklę (jeigu informacijos ūkio subjekto pardavimų vertei nustatyti nepakanka arba ši informacija nepatikima, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas), bazinio baudų dydžio ribojimui įtvirtinti (bazinis baudos dydis negali viršyti 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais), baudų už kitus konkurencijos teisės pažeidimus, t. y. neapimančius draudžiamo susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, apskaičiavimui reglamentuoti (už kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektui skiriamos baudos dydžio apskaičiavimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Aprašo II, IV ir V skyrių nuostatos, kiek jos reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas) ir kt. Tačiau nagrinėjamai bylai aktualios nacionalinės teisės normos iš tiesų nenustato, kas Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio prasme laikytina „praėjusiais ūkiniais metais“.

144.       Nagrinėjamai bylai reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija apibendrina, kad paskutiniais ūkiniais metais gautų bendrųjų pajamų elementas, vadovaujantis nacionalinėmis teisės normomis, yra reikšmingas tiek bazinės baudos apskaičiavimui, tiek ir skirtinos baudos maksimaliam dydžiui nustatyti.

145.       ESTT, aiškindamas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje vartojamą praėjusių ūkinių metų sąvoką, savo praktikoje referuoja į paskutinius ūkinius metus, ėjusius prieš Komisijos sprendimo skirti sankciją dėl pažeidimo priėmimą. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad ES teisės normose ir ESTT praktikoje praėjusių ūkinių metų sąvoka įprastai vartojama tik skirtinos baudos maksimalaus dydžio nustatymo kontekste: Reglamento 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 proc. jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais (už to straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus skiriama bauda negali viršyti 1 proc. atitinkamos apyvartos); ESTT savo praktikoje nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipą reikalaujama, kiek tai susiję su maksimalia 10 proc. riba, kad ji būtų apskaičiuojama remiantis ūkiniais metais, ėjusiais prieš Komisijos sprendimo skirti sankciją dėl pažeidimo priėmimo metus (žr. pvz., ESTT 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje YKK Corporation ir kt. prieš Europos Komisiją, C-408/12 P, 63, 64 p.).

146.       Bazinio baudos dydžio skaičiavimo aspektu atkreiptinas dėmesys į du svarbius aspektus: pirma, tokio baudos dydžio apskaičiavimui ES teisės normos nenukreipia į paskutiniųjų ūkinių metų bendrąją įmonės metinę apyvartą. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2; toliau – ir Baudų apskaičiavimo gairės) 13 punktą, siekdama nustatyti bazinį skirtinos baudos dydį, Komisija remiasi tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte atitinkamame geografiniame Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijos sektoriuje. Paprastai Komisija remiasi pilnų paskutinių įmonės dalyvavimo pažeidime metų pardavimo rezultatais (toliau – pardavimo vertė). Tiesa, Baudų apskaičiavimo gairių 16 punktas labai apibendrintai nurodo, kad tik kai įmonės pateikta informacija yra nepakankama ar nepatikima, Komisija gali nustatyti tos įmonės pardavimo vertę remdamasi gautais daliniais duomenimis ir (arba) bet kokia kita informacija, kurią ji mano esant svarbia ar tinkama. Tuo metu Apraše, itin panašiai atkartojant minėtas Baudų apskaičiavimo gairių nuostatas, vis dėlto konkrečiai nurodoma, kad jeigu informacijos ūkio subjekto pardavimų vertei nustatyti nepakanka arba ši informacija nepatikima, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas būtent pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas (Aprašo 6 p.). Antra, Baudų apskaičiavimo gairės taikomos tik dėl SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimų skiriamoms baudoms apskaičiuoti. Nagrinėdamas skundą dėl baudos, paskirtos už procedūrinį ES konkurencijos teisės normos pažeidimą, Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad Komisija neprivalėjo absoliučia ar procentine išraiška įvertinti baudos bazinio dydžio ir galimų sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nes nėra gairių, apibrėžiančių skaičiavimo metodą, kurį ji turėtų taikyti nustatydama baudas pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies c punktą, bet aiškūs ir nedviprasmiškai pateikti argumentai yra ginčijamame sprendime (Bendrojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje Energetick? a pr?myslov? holding a.s. ir kt. prieš Europos Komisiją, T-272/12, 101 p.). Tuo metu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktuali Aprašo 27 punkto nuostata labai konkrečiai nustato, kad už konkurencijos teisės normų pažeidimus, neapimančius draudžiamų susitarimų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas.

147.       Vis dėlto nei nurodyti ES ir nacionalinės teisės normų skirtumai, nei baudų už konkurencijos teisės normų pažeidimus apskaičiavimo sistemos genezė, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo praėjusių ūkinių metų sąvoką aiškinti kitaip, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ją nuosekliai aiškino savo praktikoje, o būtent taip, kad praėję ūkiniai metai Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies prasme yra visi ūkiniai metai iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-556/2021; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3026-624/2020; kt.).

148.       Kartu atkreiptinas dėmesys, kad aiškinant praėjusių ūkinių metų sąvoką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog tam tikrais atvejais, kai objektyviai negalima remtis tų metų duomenimis (dėl jų realaus ar potencialaus nepatikimumo, neadekvatumo ar kt.), praėję ūkiniai metai gali būti siejami ir su kitu artimiausiu konkurencijos institucijos sprendimo priėmimo dienai vienų ūkinių metų laikotarpiu. ESTT savo praktikoje taip pat palaiko Komisijos diskreciją neatsižvelgti į paskutinius finansinius metus, ėjusius prieš tuos, kuriais buvo priimtas Komisijos sprendimas, jeigu jie neatitinka ištiso dvylikos mėnesių įprastos ekonominės veiklos laikotarpio, tačiau, atsižvelgdamas į Reglamente Nr. 1/2003 nustatytos sankcijų sistemos tekstą, kontekstą ir tikslus, nurodo Komisijos pareigą remtis pirmaisiais ankstesniais ištisais įprastos ekonominės veiklos finansiniais metais.

149.       Byloje Xellia Pharmaceuticals Ap Sir kt. prieš Europos Komisiją, C611/16 P pareiškėjos ESTT pateiktame skunde ginčijo, kad Bendrasis Teismas, nustatydamas finansinius metus, reikšmingus apskaičiuojant baudos, kuri gali būti skirta pareiškėjai, viršutinę ribą, taikė klaidingą kriterijų (atsižvelgė į ankstesnius metus, nei praėję ūkiniai metai, kadangi praėję ūkiniai metai buvo turto pardavimo metai). Tiesa, šiame sprendime nenurodyta, kad Bendrasis Teismas turėjo pareigą atsižvelgti būtent į ankstesnius metus. ESTT pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje yra numatytas baudos, kurią Komisija skiria įmonėms už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą, viršutinės ribos nustatymo mechanizmas siekiant išvengti šių baudų neproporcingumo atitinkamų įmonių dydžiui ir to, kad jos viršytų 10 proc. visos jų apyvartos finansiniais metais, ėjusiais prieš metus, kuriais Komisija priėmė sprendimą jas nubausti. ESTT vertinimu, apibrėždama sąvoką „praėję finansiniai metai“, Komisija kiekvienu atveju ir atsižvelgdama į situaciją bei į Reglamentu Nr. 17 ir Reglamentu Nr. 1/2003 nustatyta sankcijų sistema siekiamus tikslus turi įvertinti siekiamą baudos poveikį atitinkamai įmonei, remdamasi apyvarta, kuri atspindi jos realią ekonominę situaciją laikotarpiu, kai buvo padarytas pažeidimas. Taigi ji gali neatsižvelgti į paskutinius finansinius metus, ėjusius prieš tuos, kuriais buvo priimtas Komisijos sprendimas, jeigu jie neatitinka ištiso dvylikos mėnesių įprastos ekonominės veiklos laikotarpio, tačiau, atsižvelgdama į Reglamente Nr. 1/2003 nustatytos sankcijų sistemos tekstą, kontekstą ir tikslus, ji turi remtis pirmaisiais ankstesniais ištisais įprastos ekonominės veiklos finansiniais metais. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas sprendė, pirma, kad paskutiniai finansiniai metai, ėję prieš priimant ginčijamą sprendimą, t. y. 2012 metai, nebuvo įprastos ekonominės veiklos finansiniai metai, nes tai buvo turto pardavimo metai, ir, antra, kad 2011 finansiniai metai yra įprastos ekonominės veiklos metai. ESTT palaikė tokį vertinimą, nurodęs, kad nesant reikalo įvertinti galimybės remtis ankstesnių finansinių metų, šiuo atveju 2005 metų, apyvarta, teisėtai buvo galima atsižvelgti į 2011 finansinių metų apyvartą apskaičiuojant pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą skirtos baudos viršutinę ribą (ESTT 2021 m. kovo 25 d. sprendimo byloje Xellia Pharmaceuticals Ap Sir kt. prieš Europos Komisiją, C-611/16 P, 110–112 p.).

150.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl 2018 metais įvykusio UAB „Mano Būsto priežiūra“ akcijų pardavimo (duomenys neskelbtini), išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo 2018 metus laikyti UAB „Mano Būsto priežiūra“ įprastos ekonominės veiklos finansiniais metais. Pirmaisiais ankstesniais ištisais įprastos UAB „Mano Būsto priežiūra“ ekonominės veiklos finansiniais metais šiuo atveju turėtų būti laikomi 2017 metai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatant UAB Būsto aplinkai skirtiną baudą neturėtų būti atsižvelgiama į 2018 metų bendrąsias pajamas.

 

ii) Dėl maksimalios (1 proc. metinių pajamų) paskirtos baudos dydžio

 

151.       Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013; kt.). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pagal analogiją, ESTT 2005 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02 P, 172 p.). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto tiek bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos. Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015; kt.).

152.       Nagrinėdama ir vertindama pareiškėjoms taikytos sankcijos dydžio klausimą, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia siekia pažymėti, kad dėl anksčiau Konkurencijos tarybos skirtų baudų dydžio, kaip pagrindo atsižvelgti į vėliau kitose bylose skiriamas baudas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ankstesnė Konkurencijos tarybos nutarimų praktika nėra naudojama kaip teisinis pagrindas skiriant baudas konkurencijos srityje, todėl faktas, kad praeityje Konkurencijos taryba taikė tam tikro lygio baudas už tam tikrų rūšių pažeidimus, nereiškia, kad draudžiama kelti šį lygį nurodytose ribose, jei tai yra būtina siekiant užtikrinti konkurencijos politikos įgyvendinimą (žr. 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017; kt.). Ūkio subjektai, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, per kurią gali būti paskirtos baudos, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad Konkurencijos taryba neviršys anksčiau skirtų baudų lygio, kadangi Konkurencijos taryba turi teisę, nepažeisdama teisės aktų, ir savo diskrecijos ribose pritaikyti skiriamų baudų dydį taip, kaip yra būtina siekiant užtikrinti konkurencijos politikos ir teisės normų tinkamą įgyvendinimą (žr., pagal analogiją, ESTT 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją Nr. C-189/02 P, 169, 173 p.).

153.       Vadovaujantis Aprašo nuostatomis nustatant konkretų baudos dydį turi būti atsižvelgiama į Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes: pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas įvertinus pažeidimo pavojingumą ir pažeidimo trukmę, o baudos dydis už pažeidimo pavojingumą apskaičiuojamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas ir kitas aplinkybes (Aprašo 8 ir 10 p.).

154.       Ginčijamame Nutarime atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamas pažeidimas yra susijęs su Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų nevykdymu ir kliudymu, t. y. procedūrinio pobūdžio pažeidimas, spręsta, kad nagrinėjamu atveju vertinti pažeidimo įtaką atitinkamai rinkai ir geografinei teritorijai nėra objektyvaus pagrindo. Pabrėždama tai, kad nagrinėti kliudymo veiksmų epizodai yra susiję su el. pobūdžio informacija, kuri dėl savo specifinio pobūdžio yra daug lengviau ir greičiau pakeičiama, ir pasiremdama ESTT praktika, kurioje sunkiu procedūriniu pažeidimu pripažintas įpareigojimo, kad visą patikrinimo laikotarpį elektroninio pašto paskyros būtų nepasiekiamos jų naudotojams ir visiškai prieinamos inspektoriams, nepaisymas (Bendrojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje Energetick? a pr?myslov? holding a.s. ir EP Investment Advisors s.r.o. prieš Europos Komisiją, T-272/12, 108 p.), atsakovė nagrinėjamą pažeidimą laikė sunkiu konkurencijos teisės pažeidimu.

155.       Atsakovė, siekdama pagrįsti taikytos maksimalios baudos dydį, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012 išaiškinimus, nurodo, kad jeigu abu kliudymo veiksmų epizodus būtų pagrindas vertinti kaip vidutinio sunkumo pažeidimus, tai už kiekvieną iš jų skiriant po pusę įstatyme nustatytos sankcijos, t. y. po 0,5 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, susidarytų pagrindas bazinį baudos dydį subendrinti iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų.

156.       Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų charakteristiką, jų pobūdį, tokie pažeidimai laikytini vienais pavojingiausių, kokie tik gali nutikti atliekant tyrimo veiksmus. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Nepaisant to, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, didelis pažeidimo pavojingumas ipso facto (savaime) neturėtų lemti maksimalios baudos taikymo, kai aiškiai nustatoma, kad sankcijos paskyrimui įtakos nedarė nei lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės (t. y. kai tokių aplinkybių nenustatyta). Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teisine logika, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju maksimalią 1 proc. ribą siekianti bauda galėtų būti skiriama tokį sunkų pažeidimą padariusiai įmonei, nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, ir įmonei tokį patį sunkų pažeidimą padariusiai sunkinančiomis aplinkybėmis (nes pastaruoju atveju dėl tokių aplinkybių griežtintina sankcija vis dėlto turėtų būti mažinama iki teisės normose nustatytos maksimaliosios 1 proc. ribos). Be kita ko, taip būtų pažeidžiamas ir įmonių nediskriminavimo skiriant baudas imperatyvas.

157.       Nagrinėjamame kontekste pažymėtina ir Europos Komisijos praktika, kurioje įmonėms buvo skirtos sankcijos už ES konkurencijos teisės procedūrinius pažeidimus: E.ON Energie byloje įmonei už plombos sugadinimą, kuris įvertintas kaip labai sunkus procedūrinis pažeidimas, skirta 0,14 proc., Suez Environnement Company S.A. byloje už analogišką pažeidimą – 0,065 proc., Energetick? a pr?myslov? holding byloje už sunkiu pripažintą pažeidimą, kurį sudarė 2 atskiri incidentai (dėl neatsargumo suteikta prieiga prie užblokuotos elektroninio pašto paskyros ir tyčia nukreipti elektroniniai laiškai į serverį) – 0,25 proc. atitinkamos metinės apyvartos siekiančios baudos, nors Bendrasis Teismas pastarojoje byloje ir buvo aiškiai nurodęs, kad sankcijų atgrasomasis poveikis „yra dar svarbesnis elektroninių rinkmenų atveju, nes jos dėl savo specifinio pobūdžio yra daug lengviau ir greičiau pakeičiamos nei popieriniai dokumentai“ (Bendrojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje Energetick? a pr?myslov? holding a.s. ir EP Investment Advisors s.r.o. prieš Europos Komisiją, T-272/12, 108 p.).

158.       Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjoms skirtiną baudą, bazinį baudos dydį nustatydama kaip maksimalų leistiną baudos dydį, t. y. 1 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų.

159.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, siekdama paskirti proporcingumo principą atitinkančią baudą, turėtų atsižvelgti į visus aspektus, kurie apibūdina bylą, kaip antai įmonės elgesys ir jos atliekamas vaidmuo nustatant antikonkurencinę veiklą, jos dydį, aptariamų prekių vertę ar net naudą, kurią ji galėjo gauti iš padaryto pažeidimo, ir į siekiamą atgrasymo tikslą (šiuo aspektu žr. 2012 m. birželio 21 d. generalinio advokato Yves Bot išvados byloje E.ON Energie AG prieš Europos Komisiją, C-89/11 P, 114 p.).

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

160.       Apibendrinant šioje nutartyje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjų ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų reikalavimo panaikinti visą Nutarimą (taip pat ir alternatyvių skundų reikalavimų), tik panaikino Nutarimo dalį, kuria solidariai pareiškėjoms skirta 1 074 416 Eur bauda, ir grąžino atsakovei išspręsti klausimą dėl pareiškėjų baudų individualizavimo, apskaičiavimo ir paskyrimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

161.       UAB Būsto aplinka apeliacinės instancijos pateikė prašymą priteisti 14 868,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kurių 12 288,10 Eur – išlaidos advokatų pagalbai apmokėti; 2 580,50 Eur – PVM), o UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateikė prašymą priteisti 17 021,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kurių 14 067,75 Eur – išlaidos advokatų pagalbai apmokėti; 2 954,23 Eur – PVM). 

162.       Pareiškėja UAB Būsto aplinka prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už teismo nutarties (taip nurodyta prašyme) analizę; apeliacinio skundo rengimą, apeliacinio skundo finalizavimą ir pateikimą; Konkurencijos tarybos apeliacinio skundo peržiūrą, argumentų analizę, pradinius komentarus; atsiliepimo į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą rengimą; papildomų paaiškinimų dėl Konkurencijos tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto rengimą; atsikirtimų į Konkurencijos tarybos atsiliepimą rengimą; atsikirtimų į Konkurencijos tarybos atsiliepimus finalizavimą pagal kliento pastabas.

163.       Pareiškėja UAB Būsto aplinka prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už teismo nutarties (taip nurodyta prašyme) analizę; apeliacinio skundo rengimą, apeliacinio skundo finalizavimą ir pateikimą; Konkurencijos tarybos apeliacinio skundo peržiūrą, argumentų analizę, pradinius komentarus; atsiliepimo į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą rengimą; Konkurencijos tarybos atsiliepime nurodytos praktikos analizę ir vertinimą, papildomų paaiškinimų rengimą; papildomų paaiškinimų dėl Konkurencijos tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto rengimą; atsikirtimų į Konkurencijos tarybos atsiliepimus rengimą; atsikirtimų į Konkurencijos tarybos atsiliepimus finalizavimą pagal kliento pastabas.

164.       Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.).

165.       CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

166.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

167.       Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

168.       Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). 

169.       Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, jog PVM mokestis nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, akcentuotina, kad pareiškėjos nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, kad apskaičiuojant maksimalias mokėtinas už advokatų suteiktas paslaugas sumas neįskaičiuojamas PVM.

170.       Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1226-370/2019; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108/2018 yra nurodęs, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą.

171.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos procesinę baigtį, pareiškėjos yra įgijusios teisę gauti išlaidų, patirtų už parengtą atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, atlyginimą.

172.       Pareiškėja UAB Būsto aplinka nurodo, kad advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ sumokėjo 4 191,38 Eur (su PVM) už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal pateiktus įrodymus pareiškėja šią pinigų sumą sumokėjo 2019 m. lapkričio 27 d. (iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). 

173.       Išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2019 metų II ketvirtyje buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2019 metų II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 289 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už UAB Būsto aplinkos atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289 Eur).

174.       Pareiškėja UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo, kad advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ sumokėjo 3 056,34 Eur (su PVM) už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal pateiktus įrodymus pareiškėja šią pinigų sumą sumokėjo 2020 m. balandžio 8 d.

175.       Išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2019 metų IV ketvirtyje buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2019 metų IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 358,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą galėtų būti 1 766,18 Eur (1,3 x 1 358,60 Eur).

176.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos pateikė bendrą atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir jį grindė tapačiais argumentais, įvertinusi nagrinėto ginčo pagal atsakovės apeliacinį skundą apimtį, tai, jog pareiškėjoms atstovavo tas pats advokatas, kuris  dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjoms už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti ir pareiškėjoms iš atsakovės priteisti po 1 000 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimo išlaidų.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūrair uždarosios akcinės bendrovės Būsto aplinkos, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjoms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ ir uždarajai akcinei bendrovei Būsto aplinkai iš atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos po 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                               Artūras Drigotas

 

 

                                                                                              Ramūnas Gadliauskas

 

 

        Dalia Višinskienė

 

 

        Virginija Volskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • eI-5456-816/2019
  • eA-3026-624/2020
  • A-529-502/2021
  • eA-568-502/2018
  • A-903-624/2015
  • A-109-556/2021
  • A-1699-822/2015
  • A-899-858/2017
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • eA-1330-556/2015
  • e2A-1226-370/2019