Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-264-180-2018].docx
Bylos nr.: e2A-264-180/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
"Mano būstas" 300883806 Ieškovas
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.9. Sutarčių vykdymas
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.15. Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-264-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00057-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.11.1.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui T. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2981-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „Mano būstas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštą – pranešimą apie vienašališką 2015 m. sausio 6 d. Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutarties Nr. A72-1/15 (3.1.36-AD4) nutraukimą.
  2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu pareiškė vienašališkai nutraukianti sutartį su ieškove nuo 2017 m. balandžio 1 d. dėl esminių ieškovės sutarties pažeidimų, nustatytų sutarties 19.1 punkte, t. y. dėl to, kad:
    1. lopšelio-darželio „Bildukas“ avarija buvo pašalinta neoperatyviai;
    2. sutarties galiojimo metu buvo pažeistas sutarties 17.1 punktas – nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d. sutarties įvykdymas buvo užtikrintas tik iš dalies, trūko sutarties įvykdymo užtikrinimo 101 367,01 Eur sumą;
    3. netvarkingai dokumentuose pateikiamos investicijų ataskaitos (investicijų atlikimo aktai);
    4. vykdydama darbus su pavojingomis (asbesto turinčiomis) atliekomis, ieškovė nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos;
    5. nesuteikta visapusiška prieiga prie nuotolinės informacinės duomenų stebėjimo sistemos „Rubisafe IV“;
    6. ieškovė, įdiegdama spindulinio šildymo sistemą, nepakankamai argumentavo dvejų įstaigų parinkimą bei nepagrindė priemonės diegimo būtinumo;
    7. atsakovei nesuprantama, kodėl lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ ieškovė pati numatė vykdyti investicijas į energiją taupančias priemones;
    8. ieškovė pasisavino demontuotus ir atsakovei priklausančius nuotolinius valdiklius.
  3. Ieškovė teigė, kad atsakovės nurodyti sutarties pažeidimai nėra nei realūs, nei paneigiantys atsakovės teisėtą lūkestį gauti paslaugas dėl kurių susitarta. Atsakovė neužsimena apie tai, kad sutarties įvykdymas tapo negalimu, ar ji dėl to patyrė žalos, kurios turi teisę reikalauti iš ieškovės kaip paslaugų teikėjos.
  4. Sutartyje yra nustatyti pagrindai, iš kurių bent vieną įrodžius būtų pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį dėl to, kad paslaugų teikėja neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartyje numatytas pareigas. Tačiau tokių pagrindų atsakovė neįvardino. Ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi didesnę dalį sutarties, taip pat yra įgyvendinusi (iš esmės) visą investicijų diegimo programą. Taigi faktiškai yra likęs tik atitinkamų paslaugų (priežiūros bei kontrolės) teikimas.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – panaikino atsakovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštą – pranešimą apie vienašališką 2015 m. sausio 6 d. Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutarties Nr. A72-1/15 (3.1.36-AD4) nutraukimą, priteisė ieškovei iš atsakovės 9 416,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendimą grindė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir CK 6.217, 6.718, 6.200, 6.217 straipsnių nuostatomis.
  3. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės ir atsakovės sudarytos Energetinių paslaugų teikimo sutarties 19.1 punktą perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį, kai teikėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o perkančioji organizacija yra prieš tai pranešusi teikėjui apie sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau teikėjas nepašalino esminių sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį protingą laikotarpį, kurie buvo numatyti tokiame pranešime, arba tokio pažeidimo pašalinti negalima ar pašalinimas nebetenka prasmės. Visais atvejais trumpesnis nei 30 dienų laikotarpis tokiems pažeidimams pašalinti būtų laikomas neprotingu. Sutarties 19.2.1 – 19.2.5 punktuose nustatyta, kokie pažeidimai bus laikomi esminiais pažeidimais pagal sutarties 19.1 punktą.
  4. Atsakovės nurodoma neoperatyviai pašalinta avarija lopšelyje-darželyje „Bildukas“ yra susijusi su lopšelio-darželio šildymo sistemoje užfiksuotu termofikacinio vandens nutekėjimu. Šalys neginčija, kad šis objektas yra perduotas ieškovei pagal Energetinių paslaugų teikimo sutartį numatytoms paslaugoms teikti, įskaitant šildymo sistemos priežiūrą. Atsisakymą šalinti gedimą ieškovė grindė tuo, kad gedimas yra įvykęs ne pastato inžinerinėse sistemose, o lauko trasoje, be to, termofikacinio vandens nutekėjimas fiksuotas dar 2014 m. gruodžio mėnesį, t. y. iki to, kai objektas buvo perduotas pagal sutartį.
  5. Teismas sprendė, kad šalys Energetinių paslaugų sutartyje nėra aptarusios tokios situacijos ir sudarydamos sutartį neatsižvelgė į tai, kad ieškovei bus perduotas pastato, susidedančio iš dviejų korpusų, vienas korpusas. Šilumos sistemos gedimas įvyko lauko trasoje, jungiančioje šiuos du korpusus. Nors užsakovė pagrįstai teigia, kad lauko trasa yra šio pastato inžinerinės sistemos dalis, tačiau šios inžinerinės dalies priskyrimas ieškovei eksploatacijai nėra akivaizdus. Tokia ginčytina situacija negali būti panaudota sutarties nutraukimui pagrįsti, ją laikant esminiu sutarties pažeidimu. Be to, atsakovės turtiniai interesai, susiję su šios avarijos šalinimu, yra patenkinti pagal sutartyje nustatytą tvarką panaudojant ieškovės užstatą.
  6. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal viešo pirkimo ir sutarties sąlygas turėjo pateikti 1 750 000 Lt sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatą arba banko garantiją, o sutarties vykdymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d. buvo užtikrinusi tik 1 400 000 Lt suma. Tačiau teismas konstatavo, kad viešojo pirkimo sąlygų, kurios yra sudėtinė sutarties dalis, 36-40 punktuose nėra aiškiai apibrėžta, kaip pasiūlymo galiojimo užtikrinimo užstatas 350 000 Lt, kuriam ieškovė buvo pateikusi banko garantiją galiojančią pirkimo metu, bus įskaitomas į sutarties vykdymo užtikrinimo užstatą, kurį ieškovė sumokėjo į užsakovo sąskaitą. Nuo sutarties sudarymo iki 2016 m. sausio 11 d. atsakovė neinformavo ieškovės apie užstato trūkumą, atsiradusį dėl pasibaigusios garantijos, užtikrinančios pasiūlymo galiojimą, o iš bylos medžiagos matyti, kad užsakovei nurodžius šį pažeidimą, ieškovė jį pašalino per tris dienas ir pateikė Nordea banko 2016 m. sausio 14 d. garantiją, kuri galioja ir atgaline data, t. y. garantuojama už sutarties pažeidimus nuo jos sudarymo, o ne nuo garantijos išdavimo. Teismas sprendė, kad šis sutarties vykdymo trūkumas negali būti pripažintas nei pažeidimu priklausančiu nuo ieškovės kaltės, nei esminiu sutarties pažeidimu.
  7. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės nustatyti trūkumai Investicijų vykdymo ataskaitose neįrodo teikėjo padarytų esminių sutarties vykdymo pažeidimų. Sutarties vykdymo tikrinimas ir priežiūra yra perkančiajai organizacijai tenkanti sutarties administravimo pareiga. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad teikėja nebendradarbiauja, nešalina nurodytų dokumentų trūkumų. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės nustatyti Investicijų atlikimo ataskaitų trūkumai būtų susiję su netinkamu, sutartyje nenumatytu investicijų atlikimu.
  8. Teismo vertinimu, aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimai, padaryti paslaugų teikėjos pasirinkto trečiojo asmens, nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu ir negali būti laikomi esminiu ieškovės padarytu sutarties vykdymo pažeidimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė statybines atliekas, turinčias asbesto, pridavė atskirai ir jas apskaitė reikiamu kodu (17 06 05). Tai, kad atliekas priėmusi įmonė jų laiku neperdavė atliekas apdorojančiai įmonei, yra aplinkybė pernelyg nutolusi nuo ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal Energetinių paslaugų sutartį. Be to, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, po šių atsakovės nustatytų faktų, ieškovė sudarė sutartį su nauja atliekų tvarkymo paslaugų teikėja UAB „Ekorama“ ir kad Energetinių paslaugų sutartis toliau yra vykdoma nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų.
  9. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymą kaip esminį sutarties pažeidimą laikė tuo, kad ieškovė atsisakė suteikti jai visišką prieigą prie nuotolinės informacinės duomenų stebėjimo sistemos „Rubisafe IV“ su galimybe matyti temperatūros grafikus ir jų pakeitimo ataskaitas. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai paaiškino, kad iš tiesų atsakovė siekė gauti ne suvestų duomenų ataskaitą, bet siekė dalyvauti vykdant šilumos sistemų valdymą (monitoringą). Teismas sprendė, kad tokia perkančiosios organizacijos teisė nėra aiškiai apibrėžta sutartyje, ir kad tokia informacija, sudaranti teikiamų energijos taupymo paslaugų esmę, yra konfidenciali, remiasi ieškovės vykdomos veiklos metu įgyta patirtimi. Taigi atsakovė siekė ne susipažinti su duomenų bazės valdymu, bet perimti komerciškai vertingą informaciją, leidžiančią valdyti sistemą ekonomiškai (angl. know how). Ieškovės atsisakymas atskleisti tokią informaciją nėra aiškiai apibrėžtas sutartyje ir todėl negali būti laikomas sutarties pažeidimu.
  10. Teismas nustatė, kad ieškovė sutartimi taip pat buvo įsipareigojusi įrengti spindulinio šildymo sistemas dviejose sporto salėse. Tačiau sutartis nenustatė nei kokiose mokyklose, nei kaip konkrečiai ir už kokią konkrečią kainą šios sistemos bus įrengtos. Pagal sutartį ieškovė turėjo pasirinkti dvi sporto sales ir parengti projektą, nustatantį kaip ši sistema būtų įrengta konkrečiose sporto salėse. Spindulinių šildytuvų projektą ieškovė turėjo parengti iki 2015 m. spalio 31 d. Remiantis elektroninio susirašinėjimo tarp šalių kopija, ieškovė parengė projektinius pasiūlymus ir atliko derinimo darbus su atsakove dar 2015 m. liepos mėnesį. Pagal atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. A51-84480/15(3.3.10.1-EM4), užsakovė tik tuo metu išreiškė pageidavimą dėl spindulinio šildymo sistemos įrengimo konkrečioje sporto salėje – Vilniaus gimnastikos mokykloje.
  11. Teismas sprendė, kad sutartyje nebuvo apibrėžta, kokios formos ir turinio dokumentas turi būti parengtas ir suderintas su atsakove ir ar toks derinimas yra privalomas. Sutartis apibrėžė tik energijos taupymo priemonių parinkimo ir atlikimo principus (sutarties 7.4 p.), projektinės dokumentacijos derinimą pagal „gerąją praktiką“ (sutarties 7.5 p.), darbų atlikimą pagal rinkos kainas. Nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad esant neapibrėžtai ir neaiškiai sutarties vykdymo tvarkai, ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo su užsakove siekiant sutartyje apibrėžto rezultato. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad konkrečios sutartyje numatytos energiją taupančios priemonės įrengimas nėra įvykdytas grafike numatytu terminu tik dėl ieškovės kaltės.
  12. Teismas, remdamasis šalių pateiktu susirašinėjimu ir šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, nustatė, kad vykdant sutartį tarp šalių buvo kilęs nesutarimas dėl inžinerinių sistemų defektų remonto, kurie kilo iki lopšelio-darželio „Jurginėlis“ perdavimo ieškovės techninei priežiūrai ir eksploatavimui. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė šiuos darbus priėmė kaip atliktus pagal sutartį. Teismas konstatavo, kad sutartis šioje dalyje buvo įvykdyta pagal abiejų šalių pasiektą susitarimą, ir kad atsakovė negali remtis šia situacija kaip esminiu sutarties pažeidimu.
  13. Atsakovė sutarties esminiu pažeidimu taip pat laikė aplinkybę, kad ieškovė negrąžino išmontuotų šilumos valdiklių „Rubisafe“, kurie buvo išmontuoti ieškovei įrengiant sutartyje numatytas naujas energiją taupančias priemones „Enco control“. Sutarties 7.6 punktas nustato, kad diegiant energijos taupymo priemones pakeistos ir energetinėms paslaugos teikti netinkamos ar nereikalingos inžinerinės sistemos, suderinus su perkančiąja organizacija privalo teisės aktų nustatyta tvarka būti nurašytos ir utilizuotos. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju išmontuotos įrangos nurašymas nėra suderintas su perkančiąja organizacija ir ieškovės pretenzijos į šią įrangą nėra pagrįstos. Tačiau toks sutarties vykdymo pažeidimas nėra toks, dėl kurio užsakovė apskritai nebegalėtų tikėtis pasiekti sutarties tinkamo įvykdymo. Ieškovės atstovas teisme patvirtino, kad šis klausimas gali būti išspręstas abipusių nuolaidų būdu susitariant dėl kompensacijos ar kitais sutartyje numatytas būdais, įskaitant užsakovės teisę panaudoti užstatą.
  14. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 5 dalyje nustatytą 15 dienų ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti. Atsakovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašte nurodyta, kad sutartis yra nutraukiama nuo 2017 m. balandžio 1 d. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2017 m. sausio 10 d., t. y. sutarties nutraukimui dar neįvykus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, nes jis nepraleistas.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino pagal VPĮ 94 straipsnio 5 dalį. Ieškinio senaties eiga prasidėjo ieškovei sužinojus apie atsakovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto priėmimą, t. y. rašto gavimo dieną – 2016 m. rugpjūčio 19 d., nes būtent šis raštas sukėlė konkrečius teisinius padarinius ieškovei – atsakovė, pasinaudodama esminio sutarties pažeidimo institutu, nurodė nutraukianti sutartį vienašališkai nuo 2017 m. balandžio 1 d. Visgi teismas tik deklaratyviai nurodė, kad nėra pagrindo paminėtam ieškinio senaties termino taikymui.
    2. Teismas nepagrįstai teigė, kad visi pažeidimai turi būti vertinami tik per sutarties 19.2.5 punktą, numatantį, kad sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai teikėjui padarius kitą esminį sutarties pažeidimą. Sutartyje yra numatytas ne tik toks nebaigtinis esminių sutarties pažeidimų sąrašas, bet ir konkretūs bei aiškiai įvardinti esminiai pažeidimai (sutarties 19.2.1 – 19.2.4 punktai), kuriuos atsakovė nurodė tiek rašte, tiek savo procesiniuose dokumentuose. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai šalys nutraukimo pagrindą įtvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar šis pagrindas savo pobūdžiu atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius kriterijus. Taigi atsakovei rašte nurodžius, kad sutartis nutraukiama ne tik 19.2.5 punkte, bet ir 19.2.2, 19.2.3 punktuose nurodytais pagrindais, teismas apskritai neturėjo vertinti ar minėti sutarties nutraukimo pagrindai atitinka bendruosius įstatyminius esminio sutarties pažeidimo kriterijus.
    3. Teismas, spręsdamas dėl neoperatyviai pašalintos avarijos lopšelyje-darželyje „Bildukas“, nustatė aplinkybę, kad tarp dviejų to paties pastato korpusų esantys inžineriniai tinklai yra šio pastato inžinerinės sistemos dalis, todėl pagal sutartį perdavus vieną iš pastato korpusų ieškovės priežiūrai, ši privalėjo ne tik užtikrinti minėtos avarijos šalinimą, bet ir užtikrinti, kad pagal sutartį būti tinkamai prižiūrimi tiek perduotų pastatų išorėje, tiek viduje esantys inžineriniai tinklai ir jų sistemos.
    4. Be to, ieškovė viešojo pirkimo metu sutarties priede Nr. 1 pateikė energijos taupymo priemonių aprašymą su „Tipiniais projekto išmatavimais, kuriuose išdėstyti pastatų planai kartu su pastatų su keliais korpusais, sujungtais galerijomis, išplanavimais. Tai patvirtina, kad ieškovei buvo žinomi atsakovės perduodamų pastatų išplanavimai ir ji įvertino, kad tokio tipo pastatuose inžinerinės sistemos gali būti nutiestos ne tik pastatų patalpose, bet ir šalia jų.
    5. Teismas klaidingai sprendė dėl ieškovės laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d. neužtikrinto sutarties įvykdymo visa sutartyje nurodyta apimtimi, t. y. trūkstamo sutarties įvykdymo užtikrinimo 101 367,01 Eur sumą. Sutarties 40 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas užstatu arba banko garantija 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur) sumą, įskaitant teikėjo (ieškovės) sumokėtą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą užstatą, lygų 350 000 Lt (101 367,01 Eur), likusią sumą (1 400 000 Lt arba 405 468,03 Eur) papildomai pervedant atsakovei per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą su juo sudaryti sutartį gavimo. 2015 m. sausio 12 d. pasibaigus ieškovės pateiktai banko garantijai pasiūlymui užtikrinti (101 367,01 Eur), ieškovė privalėjo užtikrinti naujos garantijos (ar užstato) pateikimą, kad bendra sutarties vykdymo užtikrinimo suma būtų lygi 506 835,03 Eur. To ieškovė nepadarė, dėl ko net trečdalį sutarties galiojimo termino buvo tęstinai pažeidžiamas sutarties 40 punktas.
    6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepilnas ar neišsamus investicijų aktų pateikimas savaime nepagrindžia, kad sutartis yra nevykdoma ir atsakovė negali tikėtis, kad ieškovė pasieks esminius sutarties vykdymo tikslus. Patikrinti pagal sutartį atliekamus inžinerinėse šildymo sistemose atliktus remonto darbus, jų kiekius ir kokybę įmanoma tik turint visą informaciją apie konkrečiame objekte atliktus darbus – ši informacija yra pateikiama investicinių aktų pavidalu, tad šių aktų tikslas yra suteikti atsakovei galimybę vykdyti visapusišką sutarties vykdymo kontrolę. Sutarties 7.11 (a) punkte nustatytas reikalavimas ieškovei, teikiant atsakovei informaciją apie investicijas, pateikti išsamų energijos taupymo priemonių aprašymą bei diegiant šias priemones įsigytos įrangos, objektų ir atliktų darbų specifikacijas. Sutarties 7.5.1 punkte nustatyta, kad diegiant energijos taupymo priemones ieškovė privalo parengti / pakoreguoti ar užtikrinti, kad būtų parengta, pakoreguota visa reikiama projektinė dokumentacija, privaloma energetinėms priemonėms atlikti pagal gerąją praktiką bei teisės aktų reikalavimus – taigi nors šalys nesusitarė dėl konkrečios teikiamų investicijų aktų formos, tačiau iš sisteminio sutarties nuostatų aiškinimo matyti, kad tokios informacijos teikimas privalo atitikti teisės aktų reikalavimus, o pati informacija būtų pakankamai aiški atsakovei, kuri ir vykdo pagal sutartį teikiamų paslaugų kontrolę. Atsakovei nurodžius, kad ieškovės teikiami dokumentai trukdo Savivaldybei tinkamai atlikti savo sutartines pareigas, ieškovė privalėjo į tai atsižvelgti, o ne teisintis, kad sutartis nenustato konkrečios teikiamų dokumentų formos.
    7. Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės statybinių atliekų, turinčių asbesto, netinkamo tvarkymo kaip pernelyg nutolusio nuo ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį ir toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu pagal Sutarties 19.2.5 punktą. Pagal sutartį ieškovė yra įsipareigojusi ne tik išvežti, bet ir utilizuoti asbesto turinčias atliekas (sutarties 7.6 punktas). Pagal sutarties 7.13 punktą būtent ieškovė yra atsakinga už teisės aktų laikymąsi aplinkos apsaugos srityje, kiek tai yra susiję su sutarties vykdymu. Sutarties 6.1.7 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja savo jėgomis ir sąskaita užtikrinti, kad ji, jos darbuotojai bei subteikėjai visą šios sutarties galiojimo laikotarpį turės visus reikiamus atestatus, leidimus, licencijas, sutikimus, patvirtinimus ir (ar) kitus dokumentus, būtinus įsipareigojimams pagal šią sutartį vykdyti; vykdys juose numatytas sąlygas bei jomis vadovausis. Be to, remiantis CK 6.257 straipsniu, 6.717 straipsnio 3 dalimi, klientui už sutarties vykdymui pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus atsako tokius asmenis pasitelkęs subjektas.
    8. Teismas klaidingai vertino ieškovės atsisakymą suteikti atsakovei visišką prieigą prie nuotolinės informacinės duomenų stebėjimo sistemos „Rubisafe IV“. Sutarties 1 punkte yra numatyta, kad ieškovė sudaro sąlygas prieigai prie nuotolinės duomenų stebėjimo sistemos ir užtikrina duomenų suvedimo atsekamumą. Sutartyje nėra numatyta jokių tokios prieigos prie minėtos sistemos išimčių. Be to, ieškovė teikdama pasiūlymą nurodė, kad yra galimybė matyti įstaigoms nustatytus šildymo bei karšto vandens sistemų kontūrų temperatūros grafikus ir jų pakeitimų ataskaitas, tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu atsisakė tokią prieigą suteikti. Teismas visiškai nepagrįstai sutapatino „valdymo“ ir „monitoringo“ sąvokas.
    9. Teismas netinkamai vertino ieškovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą pagal sutartyje numatytą grafiką įrengti spindulinio šildymo sistemas dviejose atsakovės įstaigose. Pagal energiją taupančių priemonių įgyvendinimo grafiką (sutarties priedas Nr. 5), ieškovė iki 2015 m. rugsėjo mėnesio turėjo parengti spindulinių šildytuvų įrengimo projektus dviejose įstaigose, tačiau iki to laiko ieškovė su atsakove derino tik šios priemonės įdiegimo vienoje įstaigoje aiškinamąjį raštą, t. y. minėti projektai laiku parengti nebuvo ir dėl to ginčo nėra. Taigi vėliau sekę minėtų projektų derinimai tarp ieškovės ir atsakovės neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar ieškovė laikėsi sutartinio įsipareigojimo iki 2015 m. rugsėjo mėnesio parengti ne kokius nors aiškinamuosius raštus, bet konkrečius spindulinio šildymo sistemų įrengimo projektus pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas reikalavimus. Spindulinio šildymo sistemų projektavimo darbai, kaip galima spręsti pagal ieškovės 2016 m. vasario 24 d. raštą Nr. 20-16-131, buvo pradėti gerokai vėliau nei tai numatyta sutarties priede Nr. 5. Todėl tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu pagal sutarties 19.2.2 punktą.
    10. Teismas netinkamai vertino šalių nesutarimus dėl lopšelio-darželio „Jurginėlis“ inžinerinių sistemų defektų remonto ir tik deklaratyviai nurodė, kad bet kokiu atveju tvarkymo darbai minėtame lopšelyje-darželyje buvo atlikti ir atsakovės priimti.
    11. Taip pat ieškovė, ignoruodama sutarties nuostatas dėl išmontuotų šilumos valdiklių „Rubisafe priklausomumo atsakovei, jų piktybiškai negrąžino ir juos perdavė su sutarties vykdymu nieko bendro neturinčiam trečiajam asmeniui. Daugkartiniai atsakovės prašymai grąžinti išmontuotus valdiklius ieškovei yra teikiami nuo 2016 m. pradžios, todėl ieškovės teiginiai apie ketinimus šį nesutarimą išspręsti abipusių nuolaidų būdų yra niekiniai, kadangi ieškovė to niekada atsakovei per 1,5 m. laikotarpį nesiūlė ir nesiūlo.
    12. Sutarties 7.12 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai numatyta, kad sutarties galiojimo metu energijos taupymo priemonės nuosavybės teise priklausys teikėjui. Siekiant išvengti abejonių, šalys pažymėjo, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį inžinerinės sistemos ir visos jų sudėtinės dalys, nesvarbu, ar jos energijos taupymo priemonių diegimo metu yra išmontuojamos (pakeičiamos kitomis dalimis), ar lieka toliau funkcionuoti kaip sudėtinė pastatų dalis (išskyrus, kiek 7.6 punkte nustatyta tvarka buvo nurašytos arba utilizuotos), išlieka atsakovės nuosavybe. Kadangi ieškovė privalėjo atsakovei grąžinti šilumos punktų „Rubisafe valdiklius po jų demontavimo, tačiau to piktybiškai nepadarė, šis ieškovės veiksmas laikytinas esminiu ir šiurkščiu pažeidimu pagal sutarties 19.2.5 punktą.
  2. Ieškovė UAB „Mano būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nepagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį, kadangi atsakovė sprendimo įvykdymą numatė 2017 m. balandžio 1 d., todėl būtent minėtu metu sprendimas dėl sutarties nutraukimo gali būti vykdomas ir sukeliantis atitinkamas teises ir pareigas šios bylos šalimis, be to, atsižvelgiant į šios bylos mastą, suformuluoti pagrįsto ieškinio reikalavimo, ir išsamiai atskleisti aplinkybes, reikšmingas teismui, nėra įmanoma. 
    2. Ginčas dėl lopšelio-darželio „Bildukas“ avarijos kilo ne dėl to kaip skirstomi inžineriniai tinklai (į lauko ar vidaus sistemas), tačiau kur yra ieškovės atsakomybės riba. Sutartyje yra aiškiai išdėstyta, kas yra teikiamos paslaugos, tiek ir jų suteikimo vieta. Sutarties 1 priedeieškovės pasiūlyme, kuris buvo pripažintas laimėjusiu pirkime ir atsakovės akceptuotas,  nėra nė vienos nuostatos ar pareiškimo, kuris leistų tvirtinti, kad ieškovė yra įsipareigojusi suteikti atsakovei atitinkamas paslaugas ne pastate, bet tarp pastatų, kaip kad šiuo atveju, tarp lopšelio-darželio „Bildukas“ ir Vilniaus miesto pedagoginės-psichologinės pagalbos tarnybos pastatų.
    3. Be to, atsakovė, nustatydama, jog sutartis nebuvo deramai vykdoma, užsitikrino savo teisių apsaugą, pareikalaujant 13 874,09 Eur su PVM kompensacijos iš ieškovės ir taip įgyvendindama sutarties 17.3 punktą. Sumokėjus šią sumą 2015 m. gruodžio 18 d., ji nenutraukė sutarties ir neinicijavo tokios procedūros, leisdama ieškovei tikėtis sklandaus sutarties vykdymo.
    4. Atsakovė teigia, kad ieškovės pateikta sutarties įvykdymo garantija buvo ne tai sumai, kuri nurodyta Pirkimo sąlygų 40 punkte, t. y. 1 750 000 Lt arba 506 835,03 Eur sumai. Pagal tų pačių Pirkimo sąlygų 40 punktą nustatyta, kad visa aptariamos garantijos suma susideda iš dviejų dalių: 350 000 Lt (101 367,01 Eur) pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantijos, kuri teikiama kartu su pasiūlymu, Pirkime ir 1 400 000 Lt (405 468,02 Eur) garantijos, kuri suteikiama atsakovei, pasirašant sutartį.
    5. Ieškovė savo pasiūlymą buvo tinkamai užtikrinusi 101 367,01 Eur garantija, kuri buvo pateikta dar dalyvaujant pirkimo konkurse (iki sutarties sudarymo) ir galiojo sudarant sutartį. Taip pat 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu į atsakovės banko sąskaitą buvo sumokėta  405 468,02 Eur, t. y. likusi prievolių užtikrinimo suma. Atsakovė tik 2016 m. sausio 11 d. pastebėjo, kad pasibaigęs ieškovės sutarties prievolių įvykdymo 101 367,01 Eur sumai užtikrinimas. Apie tai ieškovė buvo informuota ir nedelsiant pateikė atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo raštą – AB Nordea Bank garantiją.
    6. Ginčas dėl pateiktų investicijų aktų kilo dėl to, kad atsakovė, suprasdama, jog sutartis tiksliai nenumato pateikiamo investicijų akto formos, neteisėtai kėlė daugybę reikalavimų dėl pateikiamų investicijų aktų turinio. Atsakovė siekia nutraukti sutartį dėl to, kad ji laiko, jog atliktų investicijų aprašymas yra nepakankamas ar turėtų būti atliktas kitaip, tačiau nėra nustatyta, kad pačios investicijos buvo atliktos netinkamai ar nukrypstant nuo ieškovės Pasiūlymo, kurį ji teikė konkurse. Kaip toks investicijų aktas turi būti surašomas sutarties nuostatos nenumato.
    7. Atsakovės pateiktuose raštuose buvo keliamas klausimas dėl pateikiamų aktų formos (prašant sunumeruoti lapus, pateikti sunumeruotus atsakymus, nurodyti ieškovės tikslų pavadinimą ir pan.), aprašymuose keliami klausimai dėl investicijų aktuose nurodytų sąvokų. Į šiuos ir kitus klausimus buvo atsakyta tinkamai ir laiku. Taip pat buvo pateikti ir patikslinti investicijų aktai – suvienodinant sąvokas ir pateikiant atitinkamus paaiškinimus, tačiau visais atvejais šiuose aktuose įtvirtinta investicijų atlikimo tvarka, būdai, kainos ir kt. esminiai kriterijai nesikeitė. Atsakovė siekia nutraukti sutartį formaliais pagrindais, nors ši aplinkybė negali būti suvokiama kaip sutarties esminis pažeidimas pagal sutarties 19.2.5 punktą.
    8. Atsakovė esminiu sutarties pažeidimu laiko tai, kad ieškovė perdavė UAB „Gruzdeta“ saugoti statybines asbesto atliekas, nors ši įmonė neturi privalomo taršos leidimo leidžiančio laikyti tokias pavojingas atliekas. Tačiau UAB „Gruzdeda“ nėra apribota galimybė tvarkyti atitinkamas atliekas, t. y. nėra panaikinti, sustabdyti leidimai ir licencijos, kuriomis vadovaujantis ši bendrovė gali vežti pavojingas atliekas, o atsakovės teisėti lūkesčiai, gauti sutartyje nustatytą rezultatą (išvežant statybines atliekas, turinčias asbesto) nebuvo pažeisti. Tai, kad atliekas priėmusi įmonė jų laiku neperdavė atliekas apdorojančiai įmonei, yra aplinkybė pernelyg nutolusi nuo ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal Energetinių paslaugų sutartį. Be to, ieškovė sudarė sutartį su nauja atliekų tvarkymo paslaugų teikėja UAB „Ekorama“ ir kad Energetinių paslaugų sutartis toliau yra vykdoma nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų.
    9. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė siekė ne susipažinti su duomenų bazės valdymu, bet perimti komerciškai vertingą informaciją, leidžiančią valdyti sistemą ekonomiškai (angl. know how). Ieškovės atsisakymas atskleisti tokią informaciją nėra aiškiai apibrėžtas sutartyje, todėl negali būti laikomas sutarties pažeidimu. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta pareiga Energetinių paslaugų teikėjui sudaryti reguliavimo sąlygas, kuriomis galėtų naudotis atsakovė. Pagal sutarties nuostatas ir ieškovės teiktą pasiūlymą, ieškovė privalo suteikti prieigą ir teikti ataskaitas. Prieiga, sudaranti sąlygas matyti grafikus ir kitus parametrus, atsakovei suteikta. Ataskaitų sudėtis ir formatas aprašytas „Paslaugų kokybė“ aprašymo 6.6.6 papunktyje.
    10. Atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo laiku pateikti spindulinio šildymo projektus, kurie atitiktų STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Tačiau ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20-15-959, 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 20-15-1014 teikė prašymus suderinti spindulinių šildytuvų įrengimą, bei 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-16-077 pakartotinai pateikė atsakovei visą reikiamą informaciją apie numatomas įrengti energijos taupymo priemones, taigi ji tinkamai vykdė savo pareigą įrengti spindulinio šildymo sistemas dvejose atsakovės įstaigose (Vilniaus gimnastikos mokykloje ir A. Mickevičiaus gimnazijoje). Atsakovė nepagrindžia savo teiginių, kad ieškovės teikti aktai būtų netinkami, nesuprantami ar pažeidžiantys galiojančias teisės normas.
    11. Atsakovė neginčija fakto, kad šiuo metu visos investicijos lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ yra atliktos ir priimtos. Tokiu pareiškimu atsakovė patvirtina ieškovės išdėstytą poziciją, kad sutartis yra įvykdyta. Tačiau atsakovė kaip nutraukimo pagrindą nurodo hipotezę, kad galbūt ateityje ieškovė siektų vengti tinkamo ir griežtai sutarties nuostatas atitinkančio sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas.
    12. Ieškovė, vykdydama energetikos taupymo priemonių investicijas ir teikdama Energetines paslaugas, demontavo senus (netinkamus naudoti) „Rubisafe“ valdiklius ir juos pakeitė naujaisEnco control. Demontuotieji valdikliai nuosavybės teise priklausė ankstesniajai Energetinių paslaugų teikėjai AB „City Service“, kuriai šie demontuoti valdikliai ir buvo perduoti.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).

Dėl faktinių aplinkybių

  1. Byloje nustatyta, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2014 m. rugsėjo 9 d. paskelbė atvirą konkursą, kuriuo siekė įsigyti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) energetines paslaugas. Ieškovės UAB „Mano būstas“ pateiktas pasiūlymas 2014 m. gruodžio 9 d. buvo pripažintas konkursą laimėjusiu pasiūlymu. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. sausio 6 d. sudarė Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutartį Nr. A72-1/15 (3.1.36-AD4). Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu – pranešimu pareiškė vienašališkai nutraukianti sutartį su ieškove nuo 2017 m. balandžio 1 d. dėl esminių ieškovės sutarties pažeidimų pagal sutarties 19.1, 19.2.2, 19.2.5 punktus.
  2. Pagal sutarties 19.1 punktą perkančioji organizacija (atsakovė) turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį, kai teikėjas (ieškovė) nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o perkančioji organizacija yra prieš tai pranešusi teikėjui apie sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau teikėjas nepašalino esminių sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį protingą laikotarpį, kurie buvo numatyti tokiame pranešime, arba tokio pažeidimo pašalinti negalima ar pašalinimas nebetenka prasmės. Visais atvejais trumpesnis nei 30 dienų laikotarpis tokiems pažeidimams pašalinti būtų laikomas neprotingu.
  3. Sutarties 19.2.1 punktu šalys susitarė, kad sutarties esminiais pažeidimais 19.1 punkto atžvilgiu, be kita ko, bus laikomi šie pažeidimai: teikėjas daugiau kaip 3 mėnesius vėluoja atlikti investicijas į energiją taupančių priemonių diegimą pagal sutarties 5 priede pateikiamą grafiką arba neištaiso energiją taupančių priemonių diegimo darbų trūkumų per sutartyje nustatytus terminus, ir vėlavimas tęsiasi daugiau kaip 3 mėnesius (sutarties 19.2.2 punktas); teikėjas iš esmės pažeidžia 6 punkte numatytus pareiškimus ir garantijas ir atitinkamas pažeidimas daro sutartį negaliojančia arba reikšmingai apsunkina perkančiosios organizacijos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą (sutarties 19.2.3 punktas); teikėjas padarė kitą esminį sutarties pažeidimą (sutarties 19.2.5 punktas).

Dėl VPĮ 94 straipsnio 5 dalies taikymo

  1. Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu atsakovė visų pirma grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai netaikė VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje (2015 m. birželio 16 d. redakcija) numatyto 15 dienų senaties termino ieškiniui pareikšti, nes atsakovė raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovei buvo pateikusi 2016 m. rugpjūčio 19 d.
  2. Teisėjų kolegija tokį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje, galiojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., buvo įtvirtinta, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Šio straipsnio TAR pastaba nustatė, kad straipsnio nuostatos taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui, atsiradusiems nuo 2016 m. sausio 1 d. Taigi ne nuo rašo dėl vienašališko sutarties nutraukimo pateikimo, kaip nurodo ieškovė, bet nuo tokių sutarties pažeidimų atsiradimo momento. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi galimi esminiai sutarties pažeidimai buvo padaryti dar iki 2016 m. sausio 1 d., dėl ko paminėta VPĮ 94 straipsnio 5 dalies redakcija netaikytina. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija nereglamentavo viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo apskundimo terminų ir dėl šių sutarčių nutraukimo buvo taikomi bendrieji CK ieškinio pareiškimo senaties terminai.
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareiškė vienašališkai nutraukianti sutartį su ieškove nuo 2017 m. balandžio 1 d. Taigi ieškovas iš esmės ginčija sutarties nutraukimo nuo 2017 m. balandžio 1 d. pagrindus. Pagal CK 1. 124 straipsnio, 1.125 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 1.127 straipsnio nuostatas, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ginti pažeistą teisę, pateikdama ieškinį teismui 2017 m. sausio 9 d.

Dėl pagrindų vienašališkai nutraukti sutartį

  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų. Tačiau sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismo gali būti patikrintos. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-143-690/2015).
  2. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovės veiksmų (neveikimo) atsakovės buvo kvalifikuoti kaip kiti esminiai pažeidimai pagal sutarties 19.2.5 punktą, tačiau kas yra kiti sutarties esminiai pažeidimai sutartyje nebuvo apibrėžta. Todėl vertinant, ar ieškovės veiksmus (neveikimą) galima būtų pripažinti kaip esminius sutarties pažeidimus, reikia įvertinti, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).
  3. Atsakovė kaip esminį sutarties nutraukimo pagrindą nurodžiusi neoperatyviai pašalintą avariją lopšelyje-darželyje „Bildukas“. Kaip matyti iš bylos duomenų, ši avarija buvo užfiksuota dar 2014 m. gruodžio mėnesį, t. y. dar iki 2015 m. sausio 6 d. Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutarties sudarymo. Nors atsakovei informavus ieškovę apie šią avariją iš pradžių tarp šalių kilo ginčas dėl šio objekto priklausomumo sutarčiai, tačiau vėliau avarijos padariniai buvo pašalinti ieškovės užstato lėšomis ir atsakovė dėl šios avarijos daugiau jokių pretenzijų nereiškė iki pat 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto pateikimo, sutartis buvo toliau vykdoma. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti ir atskleisti šio gedimo likvidavimo darbų tariamų pažeidimų esmingumo, t. y. kuo tie pažeidimai yra tokie esmingi, kad jie trukdė sutartį įvykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad avarijos šalinimo darbai lopšelyje-darželyje „Bildukas“ nelaikytini esminiu sutarties pažeidimu.
  4. Taip pat atmestini atsakovės argumentai dėl ieškovės sutarties užtikrinimui pervestos ne visos pinigų sumos. Sutarties priedo Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 36-40 punktuose nėra aiškiai apibrėžta, kaip ieškovės 350 000 Lt pasiūlymo galiojimo užtikrinimo užstatas, kuriam ji buvo pateikusi banko garantiją, bus įskaitomas į sutarties vykdymo užtikrinimo užstatą. Be to, paaiškėjus užtikrinimo trūkumui ir atsakovei informavus ieškovę, ji per tris dienas pateikė banko garantiją, garantuojančią už sutarties pažeidimus nuo jos sudarymo momento. Taigi sutartis buvo užtikrinta, atsakovei dėl to neatsirado jokių neigiamų pasekmių, sutartis buvo toliau vykdoma, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu nei pagal sutarties 19.2.5 puntą, nei pagal 19.2.3 punktą.
  5. Atsakovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašte – pranešime ieškovei, priešingai nei nurodo atsakovė, sutarties 19.2.3 punkto pažeidimas nebuvo minimas, dėl galimų šio sutarties punkto pažeidimų atsakovė pretenzijas reiškė tik vėlesniuose procesiniuose dokumentuose.
  6. Atsakovė nurodo, kad ieškovė taip pat nesilaikė teikiamų investicijų atlikimo ataskaitų formos, netinkamai tvarkė statybines atliekas, turinčias asbesto, netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartyje numatytą grafiką įrengti spindulinio šildymo sistemas dviejose atsakovės įstaigose ir atliko kitus sutarties pažeidimus, dėl kurių atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės veiksmai nėra esminiai sutarties pažeidimai. Ieškovė teikė investicijas pagal sutartį, visus numatytus darbus atliko. Kaip teismo posėdžio metu pripažino bylos šalys, šiuo metu visi sutartyje numatyti darbai yra atlikti, sutartis yra įvykdyta. Atsakovė jokių pretenzijų dėl pačios sutarties ar atliktų darbų nereiškė, juos priėmė ir apmokėjo.
  7. viešųjų pirkimų sutartis turi būti aiški, be dviprasmybių ir suprantama visiems asmenims. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties dalis, kurioje įtvirtinti esminiai sandorio pažeidimai yra labai abstraktaus pobūdžio, todėl natūralu, kad dėl jų interpretavimo galėjo iškilti ginčų ir nesusipratimų. Nepaisant atsakovės nurodomų ieškovės veiksmų (neveikimo), sutartis yra visiškai įvykdyta; atsakovė jokių neigiamų pasekmių nepatyrė ir dėl pačios sutarties įvykdymo pretenzijų nereiškė. Be to, nors 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovei teikė 2016 m. rugpjūčio 19 d., tačiau sutartį buvo pasiruošę nutraukti tik po 8 mėnesių, t. y. 2017 m. balandžio 1 d. Atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti tokio ilgo delsimo, nes per šį laikotarpį sutartis buvo vykdoma, atliekami sutarti darbai. Nei sutarties vykdymas, ne darbai nebuvo sustabdyti.
  8. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino ginčijamas faktines aplinkybes ir priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovė neturėjo pagrindo vienašaliai nutraukti ginčo sutart dėl esminių sutarties aplinkybių, nes tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas naujų aplinkybių nenurodė, naujų įrodymų nepateikė. Iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teisme teiktus paaiškinimus bei ginčo rašto – pranešimo turinį, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė (CPK 178 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu bylos įrodymų tyrimu ir vertinimu, jų vertinimo nekartoja, nes visi patiekti įrodymai įvertinti tinkamai, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados, procesinės teisė normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimų nėra, ginčui aktualios materialiosios teisės normos aiškintos ir taikytos tinkamai (CPK 185 str.).
  9. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).
  2. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 669,80 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1 062,88 Eur (817,60 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, spręstina, kad ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 062,88 Eur (CPK 98 str.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei – uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“, (j. a. k. 300883806) atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (j. a. k. 188710061) 1 062,88 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

                                                                                                                              Nijolė Piškinaitė

 

                                                                                                                              Vigintas Višinskis


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.257 str. Atsakomybė už trečiųjų asmenų veiksmus
  • CPK
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • 3K-3-244/2013
  • 3K-3-89/2014
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas