Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-15][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-83-695-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-83-695/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.8.2. Prejudiciniai faktai
3. CIVILINIS PROCESAS
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
3.2.4.8. Atleidimas nuo įrodinėjimo
2.4.2.12. Savininko teisių gynimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-83-695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06727-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.4.8.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovėms D. K., A. K. teisių perėmėjoms B. K. ir I. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių gynimą reiškiant negatorinį ieškinį, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje, taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą; perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo ieškovų žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius ir pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 0,0651 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius. Ieškovės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu 0,0439 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora). Atsakovų gyvenamasis namas yra iš 2 statinių, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pastatas yra 2-ų aukštų, o kiemo viduje kita pastato dalis yra 3-ų aukštų, abiejų pastatų stogai yra šlaitiniai, stogų šlaitų nuolydis yra į atsakovės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę. Atsakovų trijų aukštų pastato lietvamzdžiai, katilinės garo vamzdžiai įrengti, atidirbusio kuro dujos ir garas iš jų nuvestas taip pat į ieškovės sklypo pusę.

4.       2016 m. sausio 25 d. nuo atsakovų namo stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės žemės sklype tuo metu stovėjusius automobilius, o vasaros metu nuo stogo krenta lietus ir kiti krituliai. Ieškovė dar 2011 m. sausio 7 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti ieškovų gyvenamojo namo priėmimo naudoti 1997 m. vasario 5 d. aktą ir įpareigoti juos pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, nurodydama ne tik padarytus statybos pažeidimus, bet ir savo teisių pažeidimus: sniego nuo ieškovų pastato stogo kritimą, jo valymą bei keliamą grėsmę, dėl netinkamai įrengtų lietvamzdžių bei katilinės vamzdžių, nuvestų į atsakovės kiemo pusę, daromą žalą. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1058-555/2012, nors ir netenkino ieškovės reikalavimų dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, nurodė, kad įrengtas vandens nuvedimas nuo atsakovų namo į ieškovei priklausantį žemės sklypą ar sniego patekimas nuo atsakovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti, tačiau savininko pažeistos teisės gali būti ginamos kitais adekvačiais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138, 4.98 straipsniai).

5.       Ieškovė teigia, kad jos teisės pažeidžiamos, nes žiemos metu sniegas krenta ant pravažiavimo, krenta varvekliai, nesaugu vaikščioti, buvo apgadintas automobilis, žalą atlygino draudimas. Lietvamzdžiai ir katilinės vamzdžiai yra ieškovės sklypo pusėje, išlindę 30 cm, bėga vanduo, darosi pelkės. Pažeidimai tęsiasi nuolat. Nežino, kaip atsakovai turi pertvarkyti stogą, galbūt perdaryti jį į lygų stogą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti jiems priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę, įpareigodamas ieškovę įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbams atlikti; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš ieškovės atsakovams po 126,81 Eur, valstybei 8,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su atsakovų gyvenamojo namo stogo konstrukcijos pakeitimu, nurodė, kad šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės sklype stovintį automobilį. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 medžiagos teismas nustatė, kad 1990 m. liepos 1 d. tuometė ieškovės žemės sklypo savininkė E. G. davė sutikimą, kad atsakovas A. K. į rytų pusę statytų garažą, o virš jo – gyvenamąsias patalpas ant sklypo ribos. Tokį pat sutikimą davė ir kito gretimai esančio žemės sklypo tuometinis savininkas J. D.. 1991 m. buvo parengtas projekto papildymas, kurį 1991 m. lapkričio 12 d. suderino Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotojas. Pabaigus statinio rekonstrukcijos darbus, atsakovų gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 1997 m. vasario 5 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu. Ieškovė atsakovams gretimos namų valdos savininke tapo 1994 metais.

8.       Buvusios savininkės duotą sutikimą statybai (rekonstrukcijai) teismas traktavo kaip vienašalį sandorį, įpareigojantį jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas pažymėjo, kad ankstesnio savininko duotas sutikimas privalomas naujam savininkui, kadangi jokie teisės aktai nenustato reikalavimo, jog, pasikeitus savininkui, turi būti gautas naujas sutikimas. Iki šios dienos sutikimas, kaip civilinis sandoris, nėra įstatymo nustatyta tvarka atšauktas ar teismine tvarka panaikintas. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ir negaliojantis. Įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovų gyvenamasis namas, taip pat ir stogas, pastatyti bei įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, teismas nurodė, jog ant atsakovų gyvenamojo namo stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Nors ieškovė teigia, kad sniego gaudytuvai nefunkcionuoja, tačiau jokių duomenų apie tai, jog sniego gaudytuvai įrengti netinkamai, yra nefunkcionalūs, nepateikė. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai turi būti atlikti stogo pertvarkymai, tačiau teigė, kad tam reikalingi projektai, stogas gali būti perdarytas į lygų, iš esmės reikalaudama keisti projektą, pagal kurį atsakovams priklausantis gyvenamasis namas pastatytas ir priduotas.

9.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti krentantis sniegas, nepaneigia sniego gaudytuvų funkcionalumo. Teismas sprendė, kad dėl gamtinių sąlygų, t. y. gausaus snygio, tam tikrais atvejais, stogo konstrukcijai esant įrengtai tinkamai ir pagal visus teisės aktų reikalavimus, visgi galima sniego nuošliaužos susiformavimo ir (ar) varveklio (-) susidarymo tikimybė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad taip yra pažeidžiamos ieškovės teisės.

10.       Teismas sprendė, kad įvykis, kai ant ieškovės automobilio stogo nukrito sniego nuošliauža ir jį apgadino, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų gyvenamojo namo stogo konstrukcijos pertvarkymo. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintą projektą, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus; atsakovams priklausantis gyvenamasis namas pastatytas, priduotas ir pripažintas tinkamu naudoti; savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą atsakovai yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre; duomenų, kad po 1997 metų buvo daryti statinio pakeitimai, nėra; ant stogo įrengti sniego gaudytuvai, jų funkcionalumui paneigti jokių objektyvių duomenų nepateikta; tuometė gretimo sklypo savininkė davė sutikimą rekonstruojant atsakovų gyvenamąjį namą statyti ant sklypo ribos ir byloje nėra duomenų, kad rekonstrukcijos metu ji būtų reiškusi kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams, taigi ji nemanė, jog jos teisės yra pažeidžiamos. Teismas pažymėjo, kad iš byloje šalių pateiktų fotonuotraukų darytina išvada, jog ieškovė turi galimybę automobilį statyti ne tik ties atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu. Tai ypač aktualu esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, nes kiekvienas asmuo turi vadovautis sąžiningumo, protingumo principais, elgtis apdairiai, siekti išvengti žalos.

11.       Spręsdamas dėl reikalavimo, susijusio su garo vamzdžių perkėlimu, teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 esančius įrodymus, padarė išvadą, kad jie patvirtina, kad visi atsakovų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti remiantis išduotu statybos leidimu, statinio projektu, jo papildymais (suderintais su Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotoju), kita projektine medžiaga. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovams priklausančiame name katilinės garo vamzdžiai įrengti teisėtai ir pagal projektą.

12.       Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog antstolio M. P. 2011 m. gruodžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės vadovo pažymoje konstatuotas kaimyninio namo katilinės garo vamzdžių įrengimas bei įsikišimas į ieškovės sklypo pusę, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, nes tai atitinka statinio projektą, o normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų nenustatyta. Iš minėtos civilinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad garo vamzdžiai įrengti būtent pagal projektą ir gyvenamajame name esančios katilinės pusėje. Ieškovė savo pažeistas teises dėl šios dalies grindė tuo, kad katilinės garo vamzdžiai įrengti ir 0,3 m išsikišę į ieškovės žemės sklypo pusę, iš jų pučiamas garas, atidirbusio kuro dujos rūksta į ieškovės sklypo pusę, skleidžia blogą kvapą. Teismas sprendė, kad toks ieškovės nurodytas teisių pažeidimas yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovus keisti projektinius sprendinius. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartyje nurodė, jog savininko pažeistos teisės turi būti ginamos nesukeliant neproporcingų pasekmių kitam savininkui.

13.       Tačiau teismas, spręsdamas dėl lietvamzdžių perkėlimo į atsakovų žemės sklypo pusę, šį reikalavimą laikė pagrįstu. Ieškovė savo teisių pažeidimą dėl šios dalies įrodinėjo tuo, kad namas yra pastatytas ant sklypo ribos ir iš lietvamzdžių tekantis lietaus vanduo bėga į jos sklypo pusę, dėl to ant trinkelėmis iškloto įvažiavimo į kiemą susidaro ir laikosi bala. Tokias ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje pateiktos fotonuotraukos. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad šiuo metu situacija nėra pasikeitusi, ant ieškovės įvažiavimo į kiemą yra bala. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – STR 2.05.02:2008) 15 punktu, teismas padarė išvadą, kad pateiktose fotonuotraukose užfiksuota situacija sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ant pravažiavimo susidaranti vandens bala daro neigiamą poveikį trinkelėmis grįstam įvažiavimui į kiemą (keliukui / šaligatviui). Teismas pažymėjo, kad iš esmės atsakovai dėl lietvamzdžių perkėlimo neprieštaravo, teigė, jog sutiktų juos perkelti į savo sklypo pusę ir jau seniau tai ketino padaryti, tačiau ieškovė neįsileidžia į kiemą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino šią ieškinį dalį.

14.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 2 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d.  sprendimą nepakeistą.

15.       Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendė, kad teismas išvadą, jog atsakovai nepažeidžia ieškovės teisių valdydami nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, grindė įrodymų visuma, todėl atmetė ieškovės argumentą, kad teismo išvados prieštarauja viena kitai. Kolegija pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl lietvamzdžių perkėlimo buvo patenkintas ne dėl to, kad jie įrengti ne pagal projektą, o dėl to, kad su šiuo reikalavimu sutiko atsakovai, kurie nurodė, jog jau anksčiau norėjo lietvamzdžius perkelti, tačiau pati ieškovė jų neįleido į savo sklypą ir nebuvo galima apžiūrėti, kaip ir kur juos perkelti. Todėl teismas netgi sprendime įpareigojo ieškovę įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbams atlikti.

16.       Remdamasi CK 4.98 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014), įvertinusi bylos įrodymus, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 medžiagą, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog stogas yra įrengtas ne teisės aktų nustatyta tvarka ir ne pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, ant stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Kolegijos vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai turi būti atlikti pertvarkymai, reikalavo, kad stogas būtų perdarytas į lygų. Iš esmės, kolegijos nuomone, tai reikalavimas keisti projektą, pagal kurį atsakovai namą pastatė ir pridavė.

17.       Kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad rekonstrukcijos teisėtumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams klausimas civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nebuvo išspręstas dėl senaties termino. Kolegija pažymėjo, kad minėtoje byloje teismas nurodė, jog atsakovai yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis atlikę jiems priklausančio namo rekonstrukciją, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą įregistravę Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jų atlikti rekonstrukcijos darbai yra savavališki ir turi būti pašalinti teismo tvarka. Taigi, kolegijos vertinimu, klausimas dėl atsakovų namo stogo įrengimo, kapitalinio namo remonto atlikimo yra išspręstas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012. Šiame sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, t. y. iš naujo aplinkybių, kad namo rekonstrukcija atlikta teisėtai ir pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovams įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

18.       Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sniego gaudytuvai įrengti netinkamai; pažymėjo, kad žala buvo padaryta automobiliu, kuris stovėjo prie atsakovų namo, tačiau nepriklausė ieškovei. Be to, tuo metu stipriai snigo, pūtė stiprus vėjas, dėl to susidarė ekstremali situacija, kai sniego buvo daug ir jis čiuožė nuo stogo. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovė turi pakankamai vietos automobiliams statyti, jų nestatydama prie atsakovų namo sienos.

19.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl katilinės vamzdžių perkėlimo, nes jie įrengti teisėtai, pagal projektą ir tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo 2012 metų sprendimu.

20.       Kolegija nesutiko su ieškovės argumentais dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkų statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) ir 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.09:2005) pažeidimo, nes ieškovė remiasi 2005 ir 2017 metų reglamentais, o rekonstrukcija buvo atlikta 1997 metais, nurodyti reglamentai atgaline tvarka negalioja ir atsakovai turi sutikimus dėl statybos ant sklypo ribos.

21.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 12 d. papildoma nutartimi D. K. ir B. K. priteisė iš ieškovės R. Ž. po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

22.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl sniego gaudytuvų sutvarkymo ir katilinės garo vamzdžių perkėlimo, ir priimti naują sprendimą  tenkinti šią ieškinio dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismai, netinkamai nustatydami išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 dalyką ir joje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikydami CPK 182 straipsnio 2 punktą, nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; kt.), nepagrįstai sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje. Minėtoje byloje nebuvo spręstas lietvamzdžių, katilinės vamzdžių ar sniego gaudyklių įrengimo teisėtumo klausimas. Pareikštas ieškinys buvo atmestas pritaikius ieškinio senatį, nepasisakant dėl ieškinio dalyko ir neišsprendus ieškinio iš esmės, nevertinus ir netyrus atsakovų gyvenamojo namo statybos teisėtumo aplinkybių. Be to, ieškovės teisių pažeidimas įvyko 2016 m. sausio 25 d., kai nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo nukrito sniego nuošliauža į ieškovės sklypą ir apgadino ten stovintį automobilį, t. y. jau po 2012 metų išnagrinėtos bylos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad 2012 metais teismas jau yra pasisakęs dėl šios bylos ginčo ir kad 2012 metų byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, kurių atsakovams įrodinėti nereikia, neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei prejudicinio fakto instituto paskirties.

22.2.                      Teismai, pažeisdami CK 4.98 ir 4.99 straipsnių nuostatas, nukrypdami nuo šių teisės normų kasacinio teismo formuojamo aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 374/2013; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018; kt.), negatorinio ieškinio įrodinėjimo dalyką, netinkamai paskirstydami ir nustatydami šalių įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi įrodyti neleistiną atsakovų elgesį ir jų gyvenamojo namo stogo, sniego gaudytuvų, lietvamzdžių ir katilinės vamzdžių įrengimą ne teisės aktų nustatyta tvarka ir ne pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Reiškiant negatorinį ieškinį ieškovei nereikia įrodinėti, kad atsakovai elgiasi neteisėtai, jos įrodinėjimo prievolė turėjo apsiriboti tik jos sklypui ir jame esančiam turtui daromo neigiamo poveikio įrodinėjimu. Ieškovė jos turtui daromą žalą byloje tinkamai įrodė; pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, tai, kad nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo nukrito sniegas ir buvo apgadintas automobilis ir kad yra galima sniego nuošliaužos susiformavimo ir (ar) varveklio (-) susidarymo tikimybė, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas; aplinkybių dėl ieškovės turtui daromos žalos nepaneigė ir atsakovai, sutikdami perkelti lietvamzdžius į savo žemės sklypo pusę. Faktas, kad rekonstruotas gyvenamasis namas, kurio teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėjamas dėl suėjusio ieškinio senaties termino, yra priduotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra nepakankamas konstatuoti, kad nėra ieškovės teisių pažeidimo. Vien aplinkybė, kad nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo krenta sniego luitai, susidaro ledo varvekliai, ieškovės žemės sklype kaupiasi vanduo, telkšo balos ant praėjimo trinkelių, suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovės sniego gaudytuvai, lietvamzdžiai ir katilinės garo vamzdžiai įrengti netinkamai.

22.3.                      Teismai, atlikdami neteisingą teisinį vertinimą ir motyvuodami savo išvadą STR 1.05.01:2017 bei STR 2.02.09:2005 negaliojimu rekonstrukcijos atlikimo metu, nepagrįstai ankstesnių savininkų sutikimą dėl statybos ant sklypo ribos prilygino sutikimui dėl lietvamzdžių, katilinės garo vamzdžių įrengimo į ieškovės žemės sklypo pusę bei stogo dalies su nuolydžiu įrengimo už žemės sklypo ribos 0,5 metro. Nustatę, kad statybos (rekonstrukcijos) metu galiojo ankstesnės redakcijos teisės aktai, teismai privalėjo nustatyti, ar šie ir (ar) kiti teisės aktai nenustatė pareigos gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimus dėl lietvamzdžių, katilinės garo vamzdžių įrengimo, 0,5 metro stogo dalies sikišimo už sklypo ribos į ieškovės žemės sklypo pusę.

22.4.                      Teismai, nepagrįstai eliminuodami ieškovės teisę nuosavybę valdyti savo nuožiūra, pažei savininko daiktinių teisių gynimą reglamentuojančias teisės normas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtintų teisinio santykio subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, geros moralės principų. Teismai padarė išvadą, kad ieškovė turi galimybę automobilį statyti ne ties atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu, tačiau ši išvada nesuderinama su CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno savininko teise nuosavybę valdyti savo nuožiūra, jei toks valdymas nepažeidžia įstatymų ar kitų asmenų teisių bei interesų. Šiuo atveju ieškovė automobilius stato jos nuosavybės teise valdomame sklype. Toks automobilių statymas nepažeidžia jokių teisės aktų ar atsakovų interesų. Toks savo nuosavybės teisės valdymas yra teisėtas ir tinkamas, atitinka CK 4.37 straipsnio 1 dalį, todėl negali būti apribotas teismo sprendimu.

22.5.                       Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176185, 263, 270, 331 straipsniai).

23.       Atsakovai atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki paaiškės mirusio atsakovo A. K. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

25.       Kauno miesto 1-asis notaro biuras 2019 m. vasario 20 d. informavo Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kad po A. K. mirties palikimą priėmė B. K. ir I. K..

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą ir pakeitė atsakovą A. K. jo teisių perėmėjomis B. K. ir I. K.. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl prejudicinių faktų

 

27.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). 

28.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29.       Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui).

30.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai prejudiciniu faktu pripažino civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nustatytą aplinkybę, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas teisėtai.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1058-555/2012, ja minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, turinį, konstatuoja, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nustatyta, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybos darbai atlikti pagal statybos teisinių aktų reikalavimus ir pagal galiojantį statybos leidimą. Ši aplinkybė, vadovaujantis šios nutarties 28 punkte nurodytomis taisyklėmis, pripažįstama prejudiciniu faktu. Taigi šis prejuducinis faktas yra nurodyto turinio ir apimties (atsakovių gyvenamojo namo statyba atlikta teisėtai), todėl, remiantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, neleidžiama šią aplinkybę ginčyti ar kitaip ją įrodinėti.

32.       Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 29 punkte nurodytą išaiškinimą, pažymi, kad, siekiant šiuo prejudiciniu faktu vadovautis nagrinėjamoje byloje, turi būti įvertinta, kad šioje byloje nagrinėjamas savininko teisių pažeidimo klausimas, kuris nesutampa su statybos atitikties teisės aktų reikalavimams klausimu. Statybą reglamentuojantys aktai nustato tam tikrus reikalavimus statybos procesui, pavyzdžiui, kokiais atstumais turi būti statomi pastatai ar statiniai, kokie yra reikalavimai statinio konstrukcijoms, jų sujungimui, išdėstymui, atsparumui, taip pat procedūrinius statybos klausimus – kokie dokumentai turi būti pateikiami, parengiami ir kaip yra teisiškai įforminamas statybos procesas bei jo rezultatai. Šie statybos teisės aktais reglamentuojami klausimai neapima absoliučiai visų statybos reikalavimų ir negarantuoja, kad vykdant statybą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės.

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų padaryto CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti. Šios nutarties 31 punkte nurodytais išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nustatytais faktais, kaip įrodytais, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą vadovautis. Tačiau šie faktai turi būti tinkamai įvertinti dėl jų reikšmės sprendžiant, ar jie teisiškai svarbūs nagrinėjamam klausimui dėl gretimo žemės sklypo savininkės (ieškovės) teisių gynimo.

 

Dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo

 

34.       Žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

36.       Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.

37.       Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems šios nutarties 35 punkte nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

38.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.

39.       Savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

40.       Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

41.       Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovė siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkės, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos į ieškovės sklypą įsikišant atsakovų gyvenamojo namo katilinės garo vamzdžiui ir neigiamas poveikis daromas nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo krentant sniegui ir ledui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, duodant sutikimą statyti pastatą ant sklypo ribos, turi būti laikomasi tokio susitarimo, todėl statinio, kuriam išduotas toks sutikimas, konstrukcijų išsikišimas už sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu ir todėl teisiškai turi būti vertinamas kaip neteisėtas kišimasis į gretimą (besiribojantį) žemės sklypą.

42.       Neigiamas poveikis dėl kritulių nuo gretimo sklypo statinio, kai statinys su gretimo sklypo savininko sutikimu pastatytas ant sklypo ribos, gali būti vertinamas kaip neteisėtas, nors savininkas davė sutikimą statyti statinį ant sklypo ribos. Toks sutikimas neduoda pagrindo vertinti, kad sutikimą davusiam gretimo sklypo savininkui turi tekti neigiami statinio eksploatavimo padariniai, tokie kaip kritulių nuo statinio stogo patekimas į jo sklypą. Statinio savininkui, kaip įgyvendinančiam savo nuosavybės teisę, tenka pareiga tvarkyti savo statinį taip, kad nuo jo krentantys krituliai nepatektų ant kaimyninio sklypo. Tam arba atitinkamai įrengiamas stogas, parenkant jo tinkamą konstrukciją, arba montuojami sniegą sulaikantys įrenginiai, vandens nutekėjimo latakai, kitos techninės priemonės. Jas turi numatyti ir įgyvendinti statinio savininkas statybos metu, kadangi jam tenka pareiga nedaryti gretimame sklype neigiamo poveikio – neleisti nenatūraliai atsirandančių kritulių nuo statinio į gretimą sklypą.

43.       Nagrinėjant ginčą dėl gretimo sklypo savininko teisių pažeidimo sprendžiama, ar statinio stogo konstrukcijos pasirinkimas, sumontavimas ir papildomi įrenginiai užtikrina, kad nebūtų pažeistos gretimo sklypo savininko teisės, kad jo sklypui nebūtų daromas neigiamas poveikis, turi būti įvertinta, ar pasirinkti konkretūs sprendiniai (šlaitinio ar kitokio stogo įrengimas, šlaito kryptis, kritulių sulaikymo ar nuvedimo įrenginiai ir kt.) ir jų įrengimo pobūdis bei kokybė užtikrina, kad gretimo sklypo savininko teisės nebūtų pažeidžiamos nenatūraliai patenkančiais krituliais. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka nustatyti tik aplinkybes, ar statiniai pastatyti teisėtai, su projektine dokumentacija ir pagal projektą.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog vykdant statybą buvo įgyvendinti suprojektuoti sprendiniai ir įvykdyti jiems keliami reikalavimai, nesudarytų pagrindo vertinti, kad gretimo sklypo savininko teisės nepažeidžiamos, jeigu tos priemonės būtų nepakankamos ir vis tiek būtų vykdomas neigiamas poveikis – kristų sniego nuošliaužos, susidarytų ir kristų varvekliai ar būtų daroma kita neigiama įtaka gretimam sklypui. Jeigu ant šlaitinio stogo yra įrengiami sniego gaudytuvai, bet jie neužtikrina, kad efektyviai ir visada būtų sulaikomas sniegas, tai statinio savininko pareiga yra tinkamai juos prižiūrėti, laiku valyti sniegą, tinkamai išlaikyti lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą, kadangi būtent jam tenka atsakomybė už tinkamą statinio eksploatavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkamu statinio eksploatavimu pripažįstamas toks, kai dėl jo (statinio eksploatavimo) nedaroma žala ar kitoks neigiamas poveikis gretimam žemės sklypui. Kitu atveju gretimo sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir (ar) kad būtų pašalintas jo teisių pažeidimas, pasireiškiantis ne natūraliai, o nuo statinio stogo atsirandančiais krituliais jo sklype.

45.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

46.       Nutraukiant savininko nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus konkrečiu atveju gali būti pertvarkyti ar papildomai įrengiami sniego gaudytuvai, sumontuojamos kitos apsaugojimo nuo sniego nuošliaužų priemonės (barjerai, atramos ar pan.), sumontuojama lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, net keičiama stogo konstrukcija (pakeičiama šlaito kryptis, stogas pertvarkomas į plokščią) ar dar taikomos kitos priemonės, kurios užtikrintų, kad krituliai (sniegas, ledas, vanduo) nuo pastato stogo nekristų ant gretimo sklypo ir neigiamas poveikis tokiu būdu būtų pašalintas. Savininko reikalavimą šiais atvejais sudaro prašymas įpareigoti atsakovą per konkretų laiką įgyvendinti priemones, kurios nutrauktų pažeidimą, tačiau savininkas neprivalo nurodyti pažeidimų pašalinimo konkrečių techninių sprendinių (kaip antai pertvarkyti gaudytuvus, pakeisti stogo konstrukciją ir kt.). Bylos nagrinėjimo metu siekiama operatyviai pašalinti teisių pažeidimą, nekonkretizuojant, kokiu konkrečiai techniniu būdu tai gali būti įgyvendinta. Atsakovui vykdant teismo sprendimą dėl pažeidimo pašalinimo galimas tam tikras pasirinkimas, kaip tai įgyvendinti ekonomiškai ir veiksmingai.

47.       Nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi prejudiciniu faktu, kad „visi atsakovų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti remiantis išduotu statybos leidimu, statinio projektu, jo papildymais (suderintais su Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotoju), kita projektine medžiaga“. Šio neįrodinėtino, t. y. jau nustatyto, fakto (CPK 182 straipsnio 2 punkto) turinys kalba apie tai, kad buvo laikomasi statybą reglamentuojančių teisės aktų, juose nurodytų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagal pasirinktą projektą. Kaip minėta šios nutarties 32, 33, 42 punktuose, tai savaime neužtikrina, kad pasirinkti sprendiniai ir techninis jų įgyvendinimas nepažeis gretimo sklypo savininko (šiuo atveju ieškovės) teisių. Įrodymų pakankamumo prasme šie prejudiciniai duomenys yra nepakankami, kad patvirtintų aplinkybę, jog statinio savininkas (šiuo atveju atsakovės) nevykdo neteisėtų veiksmų eksploatuodamas statinį, jeigu nuo jo krituliai nenatūraliai patenka į gretimą sklypą (CPK 183, 185 straipsniai).

48.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis yra nustatytas kritulių (sniego nuošliaužos, vandens) nuo statinio stogo patekimas į gretimą, ieškovei nuosavybės teise priklausantį, sklypą, katilinės garo vamzdžio išvedimas už atsakovių pastatyto pastato sklypo ribų. Pagal CK 4.98 straipsnį tai vertinama kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys gretimo žemės sklypo savininko, t. y. ieškovės, teises. Taigi priešingos bylą nagrinėjusių teismų išvados yra teisiškai nepagrįstos, padarytos pažeidžiant CK 4.98 straipsnio nuostatas. Tai sudaro pagrindą panaikinti atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis atmesta dalis reikalavimų (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

49.       Taikydama CK 4.98 straipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovėms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo stogu ir katilinės vamzdžiu. Reikalavimas dėl katilinės garo vamzdžio išsikišimo neatitinka savininko duoto sutikimo, kad pastatas statomas ant sklypo ribos, todėl yra vertinamas kaip neteisėtas ir kaip gretimo sklypo savininko teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu. Tai sudaro pagrindą jį pašalinti. Reikalavimas sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje, taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą, iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas. Sniego nuošliaužų, ledo, varveklių susidarymas ir kritimas į gretimą sklypą ne natūraliai, o nuo stogo yra neigiamas neteisėtas poveikis ir šio sklypo savininkų teisių pažeidimas, todėl yra pagrindo juos pašalinti. Turi būti imtasi priemonių, kad neliktų galimybės nuo statinio stogo kristi sniegui ir ledo varvekliams ant gretimo ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo. Dėl šios priežasties atsakovės įpareigojamos sutvarkyti jų gyvenamojo namo stogo dalį taip, kad būtų pašalinti ieškovės žemės sklypui daromi pažeidimai, tačiau nenurodant, ar tai daroma sniego gaudytuvų pertvarkymo, ar kitu būdu.

50.       Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad netenkintina reikalavimo, susijusio su atsakovėms priklausančio gyvenamojo namo stogu pertvarkymu, dalis dėl saugos reikalavimų, nes tai nėra susiję su savininko teisių pažeidimo pašalinimu pagal CK 4.98 straipsnį. 

51.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53.       Tenkinus kasacinį skundą yra tenkinami pagrindiniai ieškovės reikalavimai, kurie buvo atmesti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, t. y. iš esmės ieškinys yra tenkinamas visiškai, nes atsakovės yra įpareigojamos pašalinti ieškovės žemės sklypui daromus pažeidimus. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovių priteistinas jos patirtų bylinėjimosi visų instancijų teismuose išlaidų atlyginimas. Atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

54.       Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas bei jų dydį patvirtinančius įrodymus: 677,60 Eur advokato pagalbą ruošiant ieškinį; 205,70 Eur advokato pasirengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 23 d. posėdyje; 31 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį; 84,70 Eur advokato pagalbą ruošiant ieškinio reikalavimo tikslinimą; 96,80 Eur advokato pasirengimą 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui; 90 Eur advokato atstovavimą 2017 m. rugsėjo 7, 11 d. ir spalio 9 d. teismo posėdžiuose; 28,90 Eur advokato susipažinimą su prijungta civiline byla Nr. 2-156-364/2012; 152 Eur advokato susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymo teismui dėl trūkstamų įrodymų parengimą; 160 Eur advokato pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje; 28,90 Eur pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą; 435 Eur advokato teisines konsultacijas, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2018 m. vasario 8 d. teismo posėdyje; 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 435,60 Eur advokato pagalbą ruošiant apeliacinį skundą; 31 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą; 1089 Eur advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą. Taigi iš viso ieškovė patyrė 3577,20 Eur bylinėjimosi visų instancijų teismuose išlaidų. 

55.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, sprendžia, kad 28,90 Eur išlaidos už advokatės parengtą pažymą apie ieškovei suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįstos, todėl jos ieškovei neatlygintinos.

56.       Prašomos priteisti sumos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, suteiktomis teisinėmis konsultacijomis, pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu teismo posėdžiuose, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.10, 8.13, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovų priteistina visa prašomų atlyginti patirtų nurodytų atstovavimo išlaidų suma – 3455,30 Eur, taip pat 93 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, apeliacinį ir kasacinius skundus. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3548,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. po 1182,77 Eur iš kiekvienos atsakovės.

57.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 20,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių, t. y. po 6,70 Eur iš kiekvienos. Iš atsakov taip pat lygiomis dalimis priteistinos pirmosios instancijos teismo patirtos 11,43 Eur (po 3,81 Eur iš kiekvienos) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Taigi iš atsakov valstybei iš viso priteistina po 10,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, susiję su atsakovių gyvenamojo namo stogo konstrukcija ir katilinės garo vamzdžiais, taip pat kuria iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovėms ir valstybei, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti nurodytą Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį ir tenkinti šią ieškinio dalį:

įpareigoti atsakoves D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjas B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos (2019 m. balandžio 15 d.) sutvarkyti joms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dalį, esančią ieškovės R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pusėje, taip, kad nesusidarytų ir nekristų į ieškovės žemės sklypą ledo varvekliai ir sniego nuošliaužos, taip pat perkelti atsakovių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), katilinės garo vamzdžius į atsakovių žemės sklypo pusę.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 12 d. papildomą nutartį.

Priteisti ieškovei R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1182,77 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovių D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 10,51 Eur (dešimt Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Andžej Maciejevski 

 

 

        Algis Norkūnas

 

 

        Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 2A-1058-555/2012
  • CK
  • 2-156-364/2012
  • CK4 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
  • 3K-3-86/2014
  • CPK
  • 3K-3-97/2009
  • 3K-3-134/2011
  • 3K-7-304/2011
  • 3K-7-230/2010
  • 3K-3-7-378/2015
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • 3K-3-285/2010
  • 3K-3-344/2012
  • 3K-3-407/2008
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos