Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-14][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-95-695-2019].docx
Bylos nr.: 3K-3-95-695/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 288600210 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.12. Savininko teisių gynimas

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-95-695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07082-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 14 d.  

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui A. M. dėl pažeistų teisių atkūrimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. L. (V. L.), institucija, teikianti išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos).  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

  

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, statinių sodo žemės sklype statybai keliamus reikalavimus ir asmens, ginančio savo privatų interesą, teisę reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, aiškinimo ir taikymo.          

2.       Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą panaikinti infiltravimo lauką, įrengtą mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).   

3.       Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Šalių žemės sklypai turi bendrą ribą.

4.       Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 14 d. savo žemės sklype įsirengė individualią nuotekų valymo sistemą, kuri susideda iš įrenginio „Bioclar-6“, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais. Infiltravimo laukas įrengtas maždaug 1020 cm atstumu nuo ieškovės sklypo ribos ir maždaug 1 m atstumu nuo jos sodo pastato, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo. Ieškovė pažymėjo, kad ji nedavė sutikimo dėl nuotekų valyklos įrengimo mažesniu, negu reglamentuoja teisės aktai, atstumu, be to, atsakovo įrengtas infiltravimo laukas pažeidžia jos, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, teises: pradėjus funkcionuoti nuotekų valymo sistemai, kanalizacijos srutos tekės per infiltravimo lauką ir terš žemę, pateks į jos sodo pastato rūsį, taip pat sklis blogas kvapas. Taip bus teršiama gamta, be to, bus pažeista jos ir trečiojo asmens teisė į saugią aplinką.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė ieškinį.   

6.       Teismas nurodė, kad statiniai sodo žemės sklype turi būti statomi, laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi, turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

7.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252 patvirtintų Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 m atstumas (nuo požeminės filtravimo sistemos) turi būti užtikrintas tik iki gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių, o ieškovės pastatas, esantis sodo žemės sklype, nėra gyvenamasis. Požeminė filtravimo sistema yra inžinerinis statinys, pats šio įrenginio pavadinimas rodo, kad jis turi atlikti nuotekų filtravimo funkciją. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei priklauso sodo namas, o teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus leistinas atstumas nuo sodo namo iki vietinės nuotekų valyklos.

8.       Teismas nustatė, kad pats nuotekų valymo įrenginys su vietiniu vamzdynu yra pastatytas didesniu (1,5 m) atstumu nei 1 m iki sklypo ribos, todėl nebuvo privalomas gretimų sklypų savininkų ar valdytojų sutikimas pastatyti šį įrenginį. Teismas šiame kontekste papildomai pažymėjo, kad teisės aktai nenustato minimalaus privalomo atstumo nuo namo ar sklypo ribos, kuriuo turi būti įrengiamas infiltracinis laukas (plotas).

9.       Teismas, remdamasis liudytojo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojo Z. J. J. parodymais, nustatė, kad atsakovo filtravimo įrenginys yra sertifikuotas, statybą leidžiantis dokumentas tokiam įrenginiui pastatyti nėra reikalingas, kad ginčo objektas – infiltravimo laukas nėra įrenginys. Teismas, įvertinęs atsakovo valymo įrenginio techninį pasą, nustatė, kad infiltravimo laukas nėra būtinoji valymo įrenginio sudėtinė dalis. Teismas nurodė, jog techniniame pase užfiksuota, kad įrenginį sudaro biologinis reaktorius, visas nuotekų valymas vyksta vienoje talpykloje, kad išvalytos nuotekos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją arba į filtracijos šulinį bei laukus. Teismo manymu, tikslesnis atsakovo įrengto filtravimo lauko pavadinimas būtų absorbcijos laukas, nes šiame lauke nėra vykdomas filtravimo procesas, o iš įrenginio ištekantis vanduo yra toks švarus, kad gali būti išleidžiamas į laukus, atvirus vandens telkinius ir pan. Atsakovo įrengto lauko paskirtis – sugerti išvalytą (o ne valyti) vandenį. Teismas, remdamasis šiais argumentais, konstatavo, kad infiltraciniu įvardijamas laukas negali būti traktuojamas kaip filtravimo sistema.

10.       Kartu teismas atmetė ieškovės argumentus dėl jos, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo (žr. šios nutarties 4 punkto pabaigą). Teismas pažymėjo, kad kanalizacijos srutos neterš žemės, nes jos apskritai nebus išleidžiamos – iš valymo įrenginio teka švarus vanduo, kuris gali būti išleistas į vandens telkinius ir panaudotas kitais tikslais. Vadinasi, gamta nebus teršiama, ieškovės ir trečiojo asmens teisė į saugią aplinką nebus pažeista. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrenginio techniniame pase nurodyta, jog nuotekų valymo proceso metu yra efektyviai išvalomas azotas, todėl valymo sistemos neskleidžia blogo kvapo.

11.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo įrengtas infiltracinis laukas yra ne inžinerinis įrenginys, o paprasčiausiai modifikuotas gruntas, jo paskirtis – pagerinti išvalyto vandens susigėrimo į žemę galimybes, o ne jį išvalyti. Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu negu 1 m atstumu nuo žemės ribos, todėl nėra Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo.  

13.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės argumentų, susijusių su savavališka nuotekų valymo įrenginio statyba, pažymėjo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuotekų valymo įrenginio statybos pripažinimo savavališka ir atitinkamų sankcijų atsakovui taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šį klausimą, priešingu atveju būtų buvusios peržengtos bylos nagrinėjimo ribos.   

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

14.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismai netinkamai aiškino inžinerinio statinio – individualios nuotekų tvarkymo sistemos – sąvoką. Individuali nuotekų tvarkymo sistema susideda iš valymo įrenginio „Bioclar-B6“, filtravimo šulinio, sujungto vamzdžiais su filtravimo lauku. Teismai, remdamiesi techninio paso duomenimis, konstatavo, kad nuotekų tvarkymo sistemą sudaro tik įrenginys „Bioclar-B6“. Teismų manymu, visas nuotekų valymo procesas vyksta vienoje polipropileno talpykloje, infiltravimo laukas visiškai nėra būtinas, o išvalytos atliekos yra išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją ir laukus. Vis dėlto, kitaip negu konstatavo bylą nagrinėję teismai, nuotekos suteka į filtravimo lauką, įrengtą ties ieškovės žemės sklypu, patenka į gruntinius vandenis, į sklypo gruntą, sodo namo rūsį. Įrenginio „Bioclar-B6“ techniniame pase nurodyta, kad svarbiausias veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti montuojant įrenginį, yra aukštas gruntinių vandenų lygis. Pažymėtina, kad vietovėje, kurioje yra šalims priklausantys sodo žemės sklypai, yra aukštas gruntinių vandenų lygis. Ieškovė reikalavo, kad atsakovas pateiktų įrodymus, patvirtinančius geologinių tyrimų atlikimą prieš statybos projekto parengimą, tačiau jis nepateikė tokių įrodymų.  

14.2.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkto nuostatas dėl reikalavimo išlaikyti 15 m atstumą. Ieškovei priklausantis sodo namas yra gyvenamasis namas, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti 15 m atstumą nuo nuotekų valymo įrenginio iki ieškovės namo.

14.3.                      Teismai be pagrindo nesprendė klausimo dėl nuotekų valymo įrenginio statybos teisėtumo. Ieškovė įgijo galimybę susipažinti su atsakovo gyvenamojo namo projektu, kitais dokumentais tik tada, kai pirmosios instancijos teismas jau buvo išėjęs rašyti sprendimo, todėl ji negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal statybos projekto planą nuotekų valymo sistema turėjo būti įrengta kitoje vietoje, negu yra įrengta, t. y. ne prie gyvenamojo namo, o prie ūkio pastato. Be to, atsakovas įrengė kito tipo, negu buvo nustatyta projekte, nuotekų šalinimo sistemą. Teismai visiškai nepasisakė dėl šių aspektų, patvirtinančių projekto reikalavimų nesilaikymą.    

15.       Trečiasis asmuo prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.

16.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos faktinius duomenis, vadovaudamasis teisės aktais, pagrįstai konstatavo, kad paprastas rezervuaras negali būti prilygintas valymo įrenginiui. Ieškovė teigia, kad nuotekos išteka į jos sodo žemės sklypo gruntą, sodo namo rūsį, tačiau nepateikė argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius.

16.2.                      Kasacinio skundo argumentas dėl Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkto nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo yra nepagrįstas. Pagal šias nuostatas turi būti užtikrintas 15 m atstumas nuo požeminės filtravimo sistemos iki gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatų. Viešo registro duomenys patvirtina, kad ieškovės namas nėra gyvenamosios paskirties, vadinasi, pirmiau įvardytas reikalavimas šios bylos atveju apskritai nėra taikomas.

16.3.                      Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad filtravimo įrenginiui įrengti nėra būtinas projektas, statybą leidžiantis dokumentas, todėl ieškovės argumentas, kad nuotekų valymo įrenginys turėjo būti įrengtas pagal namo projektą, yra visiškai nepagrįstas. Kartu nėra pagrindo konstatuoti savavališką statybą.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl savininko teisės reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, statinių sodo žemės sklype statybai keliamų reikalavimų ir asmens, ginančio savo privatų interesą, teisės reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius 

 

17.       Ši civilinė byla pradėta pagal ieškinį, kuriuo ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą panaikinti infiltravimo lauką, įrengtą greta bendros šalims priklausančių sodo žemės sklypų ribos. Formuluojant faktinį ieškinio pagrindą, be kita ko, nurodyta, jog:

17.1.                      Infiltravimo laukas įrengtas maždaug 10–20 cm atstumu nuo bendros šalių sodo žemės sklypų ribos ir maždaug 1 m atstumu nuo ieškovės sodo pastato, t. y. nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto atstumo.  

17.2.                      Funkcionuojant atsakovo įrengtai nuotekų valymo sistemai, kanalizacijos srutos tekės per infiltravimo lauką ir terš žemę, pateks į ieškovės sodo pastato rūsį, taip pat sklis blogas kvapas. Taip bus teršiama gamta, be to, bus pažeista ieškovės ir trečiojo asmens teisė į saugią aplinką.

18.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovės materialusis subjektinis reikalavimas, konstatuoja, kad ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą:

18.1.                      Tiek, kiek ieškovė savo reikalavimui pagrįsti nurodo šios nutarties 17.2 punkte išdėstytas aplinkybes, ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje. 

18.2.                      Tiek, kiek ieškinio reikalavimas grindžiamas 17.1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų.   

19.       Šios nutarties 18.1–18.2 punktuose įvardyti pažeistų teisių gynimo būdai yra savarankiški ir kartu skirtingi, todėl teisėjų kolegija skyrium aptaria šiuos teisių gynimo būdus, pirmiausia pasisakydama dėl sąlygų, kurios yra būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti.    

20.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).

21.       Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė priešingas aplinkybes, negu įrodinėja ieškovė, siekdama pagrįsti savo teisių pažeidimą (šios nutarties 17.2 punktas): teismai nustatė, kad kanalizacijos srutos neterš žemės, nes jos apskritai nebus išleidžiamos – iš valymo įrenginio teka švarus vanduo, kuris gali būti išleistas į vandens telkinius ir panaudotas kitais tikslais, vadinasi, gamta nebus teršiama, ieškovės ir trečiojo asmens teisė į saugią aplinką nebus pažeista, be to, nustatė, kad, vykstant nuotekų valymo procesui, yra efektyviai išvalomas azotas, todėl valymo sistemos neskleidžia blogo kvapo. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kasacinio skundo turinį, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, kuriais būtų keliamas tinkamo įrodymų vertinimo teismams nustatant pirmiau nurodytas aplinkybes klausimas, ir todėl plačiau nepasisako dėl šio klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis).

22.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas, patvirtinančias, kad ieškovė, kaip sodo žemės sklypo ir sodo pastato savininkė, neįrodė savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.98 straipsnį.

23.       Kaip minėta, egzistuoja ir kitas teisinis ieškinio pagrindas, t. y. CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų materialiųjų teisės normų turinį, konstatuoja, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos.

25.       Statinio statybai keliami reikalavimai pirmiausia ir daugiausia yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Šios civilinės bylos procese keliamas klausimas dėl statybos sodo žemės sklype teisėtumo, o mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo bendrieji, inter alia (be kita ko), statinių statybai keliami, reikalavimai yra reglamentuoti specialiame norminiame teisės akte, t. y. Sodininkų bendrijų įstatyme, todėl šio teisės akto nuostatos pirmiausia ir taikytinos sprendžiant pirmiau įvardytą klausimą.

26.       Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo bendruosius reikalavimus, šio straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinti statinių sodo žemės sklype statybai keliami reikalavimai, tarp šių reikalavimų – ir tas, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui; mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo nuostatas, įtvirtinančias minimalius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir galimybę sumažinti šiuos atstumus iki 1 m, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą), konstatavo, kad statytojas turi pareigą laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, o kaimyninio sklypo savininkas (naudotojas) teisę sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu yra nustatytas norminiuose teisės aktuose, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

28.       Pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota aiškinant kito teisės akto, reglamentuojančio statybos teisinius santykius, nuostatas, tačiau pačių (išaiškintų) nuostatų turinys yra tapatus šios civilinės bylos ginčui spręsti reikšmingų nuostatų (žr. šios nutarties 26 punktą) turiniui, todėl aptariama kasacinio teismo praktika yra aktuali aiškinant ir Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, įtvirtinančias minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio sodo žemės sklypo ribos.

29.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų, reglamentuojančių minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio sodo žemės sklypo ribos, pažeidimas, lemiantis atitinkamo statinio statybos neteisėtumą, kartu reiškia ir kaimyninio sodo žemės sklypo savininko subjektinių teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija vertina, kad kaimyninio sodo žemės sklypo savininko subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis apginti pakanka įrodyti, kad ginčo statinys be jo sutikimo gretimame sodo žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas, atstumu.

30.       Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad infiltravimo laukas yra įrengtas mažesniu negu 1 m atstumu iki bendros šalių sodo žemės sklypų ribos, kita vertus, kilo klausimas, ar infiltravimo laukas apskritai gali būti laikomas statiniu (jo dalimi) Statybos įstatymo prasme. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad infiltravimo laukas nėra statinys (jo dalis). Ieškovė savo kasaciniame skunde išreiškė nesutikimą su tokia teismų išvada, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio klausimo, nes jis turi esminę reikšmę sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas pripažinti ieškovės subjektinių teisių pažeidimą ir kartu jos pasirinktu būdu apginti (galimai) pažeistas subjektines teises.

31.       Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalis). Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalis).

32.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas įsirengė nuotekų valymo įrenginį „Bioclar B-6“, filtravimo šulinį (rezervuarą), kuris sujungtas vamzdžiu su valymo įrenginiu, ir ginčo infiltravimo lauką. Teismai, įvertinę aptariamo nuotekų valymo įrenginio techninio paso duomenis, nustatė, kad infiltravimo laukas nėra būtinoji valymo įrenginio sudėtinė dalis, kad valymo įrenginį sudaro biologinis reaktorius, visas nuotekų valymas vyksta vienoje talpykloje, o išvalytos nuotekos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją arba į filtravimo šulinį bei laukus, kad infiltravimo lauko paskirtis – sugerti išvalytą (o ne valyti) vandenį. Pažymėtina, kad šiais argumentais ir yra iš esmės paremta teismų išvada, kad ginčo infiltravimo laukas nėra statinys (jo dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada.

33.       Teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų išvadą, kad infiltravimo lauko įrengimas nėra ta sąlyga, be kurios apskritai negalėtų būti užtikrintas nuotekų valymo įrenginio „Bioclar B-6“ funkcionavimas, – kaip pirmiau nurodyta, išvalytos nuotekos gali būti išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją ir kt., tačiau šios bylos atveju infiltravimo laukas buvo įrengtas, siekiant užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą nuotekų valymo įrenginio ir kartu paties nuotekų valymo proceso funkcionavimą. Nuotekų valymo proceso užbaigimas yra neatskiriamas nuo išvalytų nuotekų pašalinimo, kitaip tariant, išvalytų nuotekų šalinimo procesas yra sudėtinė nuotekų valymo proceso, kaip visumos, dalis, o infiltravimo laukas, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, būtent ir buvo įrengtas išvalytų nuotekų pašalinimo funkcijai įgyvendinti, t. y. užtikrinti išvalytų nuotekų pašalinimą sugerdinimo į gruntą būdu. Išvalytų nuotekų susigėrimo procesas gali vykti natūraliai, t. y. neįrengiant infiltravimo lauko, arba statybos būdu įrengiant tokį lauką. Jeigu susigėrimo (sugerdinimo) vieta yra įrengiama statybos būdu (atliekant statybos darbus (statybos darbų sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje) ir naudojant statybos medžiagas, t. y. atliekant žemės darbus, vykdant natūralaus grunto pakeitimą susigėrimo procesui užtikrinti reikalingais substratais ar medžiagomis ir kt.), egzistuoja teisinis pagrindas vertinti tokį infiltravimo lauką kaip nuotekų valymo įrenginio sudėtinę dalį. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendžia, kad nuotekų valymo įrenginys Bioclar B-6“, vietinis vamzdynas, filtravimo šulinys (rezervuaras) ir infiltravimo laukas kartu sudaro vietinį inžinerinį nuotekų valymo ir šalinimo tinklą, atitinkantį Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 ir 66 dalių apibrėžtis. Inžineriniai tinklai yra priskiriami inžineriniams statiniams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), vadinasi, ginčo infiltracinis laukas yra (inžinerinio) statinio (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme) dalis. 

34.       Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad infiltravimo laukas, kaip vietinio inžinerinio nuotekų valymo ir šalinimo tinklo dalis, turėjo būti įrengtas laikantis inžinerinių statinių sodo žemės sklype statybai keliamo atstumo reikalavimo, įtvirtinto Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Kaip nustatyta, infiltravimo laukas be gretimo sodo žemės sklypo savininkų sutikimo įrengtas mažesniu, negu yra reglamentuotas, atstumu iki bendros šalių sodo žemės sklypų ribos, vadinasi, atsakovas pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir kartu ieškovės, kaip gretimo sodo žemės sklypo savininkės, subjektines teises (žr. šios nutarties 29 punktą).

35.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių ir Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, neatliko tinkamo santykio tarp šių materialiosios teisės normų teisinio įvertinimo, be to, netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9, 10 ir 66 dalių nuostatas, reglamentuojančias statinio, inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų ir vietinių inžinerinių tinklų sąvokas, o netinkamai aiškinant ir taikant nurodytas materialiosios teisės normas buvo neteisingai išspręsta byla.

36.       Kaip nustatyta, ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą panaikinti ginčo infiltravimo lauką, t. y. taikyti kraštutinę ir pačią griežčiausią pažeistų teisių gynimo priemonę – įpareigoti sunaikinti atsakovo nuosavybės teisės objektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės, kaip gretimo sodo žemės sklypo savininkės, subjektinės teisės gali būti apgintos taikant įrenginio savininko nuosavybės teisę varžančią priemonę tiek, kad ji pašalintų pažeidimą – įpareigojant atsakovą išmontuoti infiltravimo lauko dalį, esančią mažesniu negu 1 m atstumu nuo bendros šalių sodo žemės sklypų ribos.

37.       CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. 

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pačius neteisėtos statybos padarinius, ieškovės pažeistoms subjektinėms teisėms apginti taikytą šių padarinių šalinimo būdą, sprendžia, kad trijų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo šios nutarties priėmimo dienos, yra pakankamas teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio termino sprendimui įvykdyti nustatymas nereikš teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principų (ieškovės teisėtų interesų atžvilgiu) pažeidimo, todėl, remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti nustatytinas trijų mėnesių terminas.

39.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, naikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priima naują sprendimą – tenkina ieškinį iš dalies: įpareigoja atsakovą trijų mėnesių terminu nuo šios nutarties priėmimo dienos išmontuoti infiltravimo lauko dalį, esančią mažesniu negu 1 m atstumu nuo bendros šalių sodo žemės sklypų ribos (arba, kitaip tariant, nuo ieškovės ir trečiojo asmens sodo žemės sklypo ribos) (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

40.       Panaikinus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis), be to, paskirstytinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme.  

41.       Nustatant, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios nagrinėjant šią civilinę bylą, akcentuotini tie aspektai, kad bylos išsprendimo rezultatas formaliai skiriasi nuo to rezultato, kurio siekė ieškovė, pareikšdama ieškinį, – atsakovas įpareigotas pašalinti neteisėtos infiltravimo lauko statybos padarinius kitu, negu ieškovė reikalauja, būdu. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ieškovės interesas, kuriam apginti buvo pradėta ši civilinė byla, yra pasiektas – atsakovas įpareigotas eliminuoti imperatyvių teisės normų ir kartu ieškovės subjektinių teisių pažeidimo padarinius, t. y. išmontuoti statinio dalį, užtikrinant įstatymo reikalaujamo atstumo iki bendros šalių sodo žemės sklypų ribos laikymąsi. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, pripažįsta, kad ieškovė laimėjo šią bylą ir todėl turi teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

42.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. birželio 22 d., 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimais suteikė ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atleido ją nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šios tarnybos 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 20 d. ir 2019 m. sausio 21 d. pažymos patvirtina, kad, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, pirmosios instancijos teisme patirta 1040,15 Eur išlaidų, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme – po 179,79 Eur išlaidų. Atsakovas pralaimėjo šią civilinę bylą, todėl jam tenka pareiga padengti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokant į valstybės biudžetą atitinkamą šių išlaidų atlyginimą (1399,73 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

43.       Kaip minėta, ieškovė atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų, vadinasi, ir žyminio mokesčio, mokėjimo. Už ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą pagal pareikšto materialiojo subjektinio reikalavimo pobūdį mokėtinas (atskirai už kiekvieną procesinį dokumentą) 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis), todėl iš atsakovo papildomai priteistinas 300 Eur žyminis mokestis.

44.       Kasaciniame teisme susidarė 16,17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiga padengti šias išlaidas taip pat tenka atsakovui.

      

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patenkinti ieškinį iš dalies:

Įpareigoti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 (trijų) mėnesių terminu, skaičiuotinu nuo šios nutarties priėmimo dienos, išmontuoti infiltravimo lauko sodo žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalį, esančią mažesniu negu 1 (vieno) metro atstumu iki T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. L. (V. L.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) sodo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

Atmesti kitą ieškinio dalį.


 

Priteisti valstybei iš A. M. 300 (trijų šimtų) Eur žyminį mokestį ir 16,17 Eur (šešiolikos Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei A. M. 1399,73 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt devynių Eur 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė                

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

 

        

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Algis Norkūnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.103 str. Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės
  • 3K-3-407/2008
  • CPK
  • 3K-7-230/2010
  • CPK 273 str. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis