Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-27][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-333-248-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-333-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
UAB ,,RR logistika" 300650613 Ieškovas
Advokatų profesinė bendrija Viliušis ir Astromskis 302644153 ieškovo atstovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
2.1.5. Bylos dėl nuomos
2.1.5.5. dėl žemės nuomos
2.6. Prievolių teisė
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.16.8. Žemės nuoma
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
2.6.16. Nuoma

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-333-248/2018  

        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14744-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8;

2.6.8.11.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RR logistika“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7) pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RR logistika“ dėl 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2016-148 nutraukimo ir žemės sklypo atlaisvinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį ir nuomojamame žemės sklype nėra statinių, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „RR logistika“ prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą, kuriuo pranešta, kad vienašališkai nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis.

3.       Nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. gavo iš atsakovės 2016 m. gegužės 16 d. rašto, kuriuo buvo pranešama apie 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, kopiją. Sutartimi ieškovė iš valstybės 47 metų terminui yra išsinuomojusi 0,8202 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti paaiškinimus dėl rašto pagrįstumo, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovė vienašališką sutarties nutraukimą grindė tuo, kad sklype nebuvo savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, sklypas nebuvo naudojamas, jame priversta statybinio laužo, blokuojančio per sklypą servituto pagrindais einantį kelią. Ieškovės teigimu, atsakovės rašte išdėstyti teiginiai neatitiko faktinės situacijos. Pagrindinė ieškovės veikla yra logistikos paslaugų teikimas. Dėl šios priežasties ieškovė, planuodama statyti veiklos plėtrai reikalingus sandėlius, sudarė sutartį dėl sklypo nuomos. Sklypas nėra apleistas, o jo būklė yra iš esmės pagerinta, lyginant su sutarties sudarymo diena. Ieškovė siekė naudoti sklypą pagal jo paskirtį, pastatyti sandėliavimo paskirties pastatus. Visa sklypo teritorija ieškovės pastangomis buvo sutvarkyta ir paruošta statybai. Ieškovė sutarties nepažeidė, taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį.

4.       Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nutraukti 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“, įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, pašalinti jame esančius statinius bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro, o tuo atveju, jei ieškovė neatlaisvins žemės sklypo, leisti atsakovei juos pašalinti pačiai ir pateikti prašymą dėl statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškoti iš ieškovės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Atsakovė nurodė, kad nuomojamame sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, sklypas nėra naudojamas, jame priversta statybinio laužo, blokuojančio per sklypą servituto pagrindais einantį kelią. Ieškovė, palikusi nykti, o vėliau ir išregistravusi žemės sklype buvusius pastatus – mazutines su mazuto rezervuarais, prarado teisę ne aukciono tvarka nuomotis valstybinę žemę, todėl tai buvo pagrindas nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti ieškovę atlaisvinti žemės sklypą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino negaliojančiu NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą, kuriuo pranešta UAB „RR logistika“, kad vienašališkai nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, priteisė ieškovei iš atsakovės 2800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą ir 43 Eur žyminį mokestį.

7.       Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 24 d. R. R. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria R. R. buvo išnuomotas 0,8202 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 22 d. ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo teritorijoje esantį pažeistą pastatą – mazutinę su mazuto rezervuarais, todėl ieškovė 2007 m. kovo 20 d. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė susitarimą dėl 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo žemės sklypo nuomininkas R. R. buvo pakeistas į ieškovę.

8.       Iki 2016 m. gegužės 16 d., kai buvo parengtas ginčijamas atsakovės raštas, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, todėl teismas sprendė, kad atsakovė laikė, jog ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį vykdė tinkamai ir tai atitiko atsakovės interesus. Ieškovė, tapusi žemės sklypo nuomininke, atliko parengiamuosius sandėliavimo paskirties pastato statybos žemės sklype darbus – išvalė ir nugriovė žemės sklype stovintį pastatą  mazutinę su mazuto rezervuarais, išregistravo šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro, gavo specialiuosius architektūros reikalavimus sandėliavimo paskirties statybai, sudarė sutartį dėl ekogeologinio tyrimo žemės sklype atlikimo, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos pažymą, sudarė sutartį dėl mazuto atliekų su dumblu išsiurbimo iš žemės sklypo grunto, šios sutarties pagrindu iš nuomojamo žemės sklypo buvo išvežta 22,09 tonos naftos atliekomis užteršto grunto, suprojektavo, pastatė bei Nekilnojamojo turto registre įregistravo dujų tinklus ir aikštelę. Visi šie ieškovės atlikti veiksmai įrodė aiškias bei aktyvias jos pastangas sutvarkyti išsinuomotą žemės sklypą ir pastatyti jame sandėliavimo paskirties pastatą.

9.       Teismo vertinimu, vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovei nuomojamame žemės sklype nebuvo savarankiškai funkcionuojančių statinių, nebuvo pakankama pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, ir dėl to šią nutraukti. Teismas nustatė, kad pastatas  mazutinė su mazuto rezervuarais iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2015 m. gegužės 12 d. Taigi formali padėtis, kuri neišvengiamai atsirado ieškovei siekiant pastatyti nuomojamame žemės sklype sandėliavimo paskirties pastatą ir kurią atsakovė laikė pagrindu nutraukti sudarytą žemės nuomos sutartį, susidarė tik 2015 m. gegužės 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas  mazutinė su mazuto rezervuarais buvo nugriautas siekiant pastatyti nuomojamame žemės sklype kitą tos pačios paskirties pastatą, atitinkantį žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo naudojimo būdą, tai, kad, atsakovei atliekant žemės naudojimo patikrinimą, žemės sklype nebuvo savarankiškai funkcionuojančio statinio, teismo vertinimu, negalėjo būti laikoma esminiu atsakovės interesų pažeidimu.

10.       Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 47 metų laikotarpiui, todėl negalima laikyti, jog dėl savarankiškai funkcionuojančių statinių nebuvimo žemės sklype atsakovės interesai buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą lėmė tai, ar nukentėjusioji šalis negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Pažymėtina, kad atsakovė dėl tariamo valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos.

11.       Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kurių atsakovė neginčijo, teismas nustatė, kad ieškovei išnuomotas žemės sklypas buvo užterštas naftos gaminiais ir jame jokia naujų objektų statyba iki tol, kol buvo atlikti žemės grunto išvalymo darbai, nebuvo galima. Ieškovė atliko aktyvius veiksmus tam, kad išnuomotame žemės sklype būtų pastatytas sandėliavimo paskirties pastatas. Nebuvo paneigta ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad minimų statinių nepavyko pastatyti anksčiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių – 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, kuri yra laikytina visuotinai pripažįstama aplinkybe.

12.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi jį atmetė ir paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindama ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.

13.       Kolegija, spręsdama, ar ieškovė išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudojo pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė atliko veiksmus, kurių tikslas buvo išnuomotame žemės sklype pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą. Bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė 2015 m. balandžio 27 d. sudarė su A. G. sutartį dėl techninio darbo projekto Sandėliavimo paskirties statinių (duomenys neskelbtini) statybos projekto, 2015 m. gegužės 29 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus gavo specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-405 dėl tri sandėliavimo paskirties pasta statybos, 2015 m. rugsėjo 17 d. iš UAB „Kauno vandenys“ gavo prisijungimo sąlygas vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti, 2015 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta sutartis dėl sandėlio patalpų dujofikavimo ir, pasirengiant statyboms, 2016 m. buvo įrengta ir įregistruota aikštelė bei dujų tinklai. Iš kadastrinių matavimų bylos buvo nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype buvo tik pagalbinis pastatas  mazutinė, kuriai dar 2006 m. nustatyta žyma „fiziškai pažeistas“, taip pat nurodyti mazuto rezervuarai, todėl šio statinio ir rezervuarų panaikinimas, tvarkant žemės sklypą, tačiau nekeičiant žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio, kolegijos teigimu, nepanaikino nuomininkės teisės į išnuomotą žemės sklypą, nes sutartyje buvo nurodyta ir galimybė tai pačiai veiklai (sandėliavimo) statyti reikalingus statinius ir įrenginius. Be to, ieškovė 2015 m. birželio 22 d. su UAB „GEOTECH Baltic“ sudarė sutartį Nr. GEO /20150622/1 dėl sklypo ekogeologinio ištyrimo, o 2015 m. spalio 21 d. su UAB „Lūsta“ sudarė sutartį dėl mazuto atliekų su dumblu išsiurbimo, talpyklų išplovimo ir teršalų utilizavimo, tai buvo atlikta ir tą patvirtino ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Kolegijos vertinimu, išvardyti ieškovės veiksmai įrodė, kad ji žemės sklypą naudojo pagal tikslinę žemės paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir jos veiksmai neprieštaravo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms.

14.       Atsakovės nurodytus argumentus, susijusius su valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka reglamentavimu, kolegija pripažino galinčiais būti reikšmingais ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl valstybinės žemės nuomos pagrįstumo ir teisėtumo, o dėl tokios sutarties netinkamo nevykdymo ir jos nutraukimo, tačiau byloje buvo konstatuoti ieškovės veiksmai ir siekis naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį. Tai, kad atsakovė, vykdydama žemės sklypo naudojimo kontrolę, tik 2016 m. gegužės 12 d. atliko patikrinimą, spręstina, jog ji iki tol to nelaikė esminiu sutarties pažeidimu.

15.       Tai, kad ieškovė kurį laiką valstybinės žemės sklypo galimai nenaudojo pagal paskirtį, o atsakovė dėl to nereiškė pretenzijų, o ieškovė nuo 2015 metų ėmėsi aktyvių sklypo sutvarkymo ir naudojimo pagal jo paskirtį veiksmų ir dėl to yra patyrusi tam tikrų išlaidų, kartu įvertinus ekonominės krizės padarinius, kolegija nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio buvo patirta kokia nors reali žala.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos, įtvirtinančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine  ne aukciono  tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

16.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo ir jo metu surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto, kuriame nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, todėl nepagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovės nuomojamame žemės sklype nebuvo savarankiškai funkcionuojančių statinių, nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, ir dėl to šią nutraukti. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais.

16.3.                      Būtina prielaida atsirasti asmens teisei ne aukciono tvarka išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, kad šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

16.4.                      Valstybinės žemės sklypai ne aukciono būdu gali būti išnuomojami tik juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, o ne planuojamiems statyti statiniams. Teismai neįvertino aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir nuomojamas jame esančiam statiniui eksploatuoti. Statiniai, buvę ginčo sklype, 2016 m. gegužės 12 d. buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Vadinasi, išnyko teisinis pagrindas nuomoti būtent šiems pastatams naudoti ne aukciono tvarka suteiktą valstybinės žemės sklypą. Taigi statinių nebuvimas žemės sklype buvo pakankamas pagrindas nutraukti 2007 m. balandžio 24 d. valstybinę žemės nuomos sutartį prieš terminą, nes žemės sklypas nebuvo naudojamas atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, o siekiant apginti viešąjį interesą, buvo būtina nutraukti ginčo sutartį, vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

16.5.                      CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista  žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

16.6.                      Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 8SD-2865-(14.8.7.) yra sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir nėra individualus administracinis aktas, kuris sukelia ieškovei teisinių padarinių. Šis raštas neturi tiesioginio poveikio ieškovės teisėms ir pareigoms, yra tik informacinio pobūdžio, jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, juo netaikomos jokios poveikio priemonės. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai informacinio pobūdžio raštą pripažino individualiu administraciniu aktu. 

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovės nurodomas teisinis reguliavimas apibrėžia valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo stadiją, bet ne tokios nuomos sutarties vykdymo ar nutraukimo stadiją, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai sprendė, kad šalių ginčo dalyką reglamentuoja būtent teisės normos, nustatančios sutarčių nutraukimo tvarką.

17.2.                      Teismai pagrįstai pripažino, kad atsakovė laikotarpiu nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2016 m. gegužės 16 d. jokių pretenzijų ieškovei dėl nuomos sutarties vykdymo nereiškė ir jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties vykdymo neturėjo.

17.3.                      Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Tuo tarpu ieškovei pagal nuomos sutartį perduotas sklypas buvo itin užterštas mazutu ir nebuvo tinkamas naudoti, todėl ieškovė, sudariusi nuomos sutartį, atliko daugybę sklypo sutvarkymo darbų, išvalė mazutu užterštą sklypo gruntą, atliko paruošiamuosius darbus, reikalingus tam, kad sklype būtų pradėtas statyti sandėliavimo paskirties pastatas. Taigi ieškovė aktyviais savo veiksmais siekė pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą sklype, kuris būtų naudojamas ieškovės verslo veikloje ir kuris padėtų sukurti naujų darbo vietų, pagerintų estetinį vietovės vaizdą. Toks ieškovės siekis turi būti laikomas atitinkančiu valstybės (kaip sklypo savininkės) interesus. Dėl to, valstybei nepatyrus realios žalos, teisinga bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, net ir nustačius formalų sutarties nuostatų pažeidimą, jeigu neatsirado neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, nebuvo pagrindo pripažinti buvus esminį sutarties pažeidimą. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojimas pagal paskirtį ir nuomojamame žemės sklype nėra statinių, aiškinimo ir taikymo

 

18.       Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Žemės įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas  užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011). Toks pats aiškinimas taikytinas ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimui.

20.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas  aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata pakartota ir detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą.

21.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; kt.). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodant, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017; 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-545-261/2018). Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą. 

22.       Nutarties 2021 punktuose nurodytiems teisinio reguliavimo tikslams pasiekti būtina ne tik laikytis imperatyvių žemės perleidimo ar nuomos sutarčių sudarymo reikalavimų, bet ir tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimą.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

24.       Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. 

25.       Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

26.       Nagrinėjamu atveju aktualūs ir išaiškinimai, kuriuose kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo 9 straipsnį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Vadinasi, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas jame esantiems statiniams eksploatuoti, šių statinių išnykimas reiškia, kad nebeliko teisėto lengvatinės valstybinės žemės nuomos pagrindo, nes žemės sklypas nebegali būti reikalingas nesančiam statiniui eksploatuoti. Tai sudaro pagrindą žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą.

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovei žemės sklypas buvo išnuomotas jame esančiam pastatui – mazutinei ir dviem mazuto talpykloms eksploatuoti. Atsakovė šios sutarties teisėtumo neginčija, vadinasi, pripažįsta, kad ji buvo sudaryta, laikantis teisės aktų reikalavimų, t .y. kad žemės sklype esantys statiniai galėjo būti naudojami pagal paskirtį ir tokiam naudojimui buvo reikalingas žemės sklypas. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuo metu minėtų objektų ginčo sklype nėra, jie nugriauti ir 2015 m. gegužės 12 d. buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, kaip ir nurodo atsakovė, išnyko pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka, buvęs sudarant nuomos sutartį. Vis dėlto nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti nutarties 25 punkte nurodytus padarinius, t. y. nutraukti žemės nuomos sutartį, būtina sistemiškai įvertinti sutarties nuostatas. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai plėtoti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Tokia nuostata reiškia, kad išnuomotame sklype nuomininkei suteikiama statybos teisė, laikantis sutartyje nurodytų apribojimų ir sąlygų. Šią nuomininkės teisę atsakovė patvirtino ir 2015 m. balandžio 17 d. raštu, nurodydama, kad atskiras atsakovės sutikimas dėl statybos nereikalingas, nes tai aptarta nuomos sutartyje. Byloje nustatyta, kad šiuo metu sklype nauji statiniai, kurie sudarytų pagrindą dėl jų eksploatavimo nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka, nėra pastatyti.

28.       Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, kad tam tikrais atvejais nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tai gali būti susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Kita vertus, nepateisinamai ilgas tokių būtinų veiksmų neatlikimas ir nepradėjimas išnuomoto žemės sklypo naudoti pagal paskirtį gali lemti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kai pripažinta, kad tai, jog nuomotojas nevykdo išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos šešerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008).

29.       Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai. Tačiau tuo metu atsakovė viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybių nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo. Bylą nagrinėjusių teismų yra nustatytos tokios reikšmingos ankstesnę ir dabartinę sklypo būklę ir naudojimą apibūdinančios aplinkybės: nuomojamas žemės sklypas buvo užterštas naftos produktais; žemės sklypo užterštumo lygiui nustatyti ieškovė inicijavo atitinkamus tyrimus; jų pagrindu konstatuota, kad prieš pradedant naujų statinių statybą būtina iki leistino taršos lygio išvalyti gruntą; ieškovė surinko ir išvežė teršalus, išvalė gruntą, sudarė projektavimo darbų sutartį, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo specialiuosius architektūros reikalavimus dėl sandėliavimo paskirties pastatų statybos, sklype įrengti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti dujų tinklai bei kiti inžineriniai statiniai. Tai rodo, kad atlikti paruošiamieji naujų statinių statybos darbai. Atsakovė neteikia argumentų dėl to, kad ieškovės planuojamos statybos neatitinka sutarties ar teisės aktų reikalavimų. Beveik visi nurodyti darbai ir veiksmai atlikti iki atsakovės atlikto žemės naudojimo patikrinimo, akto surašymo ir ieškovės įspėjimo apie sutarties nutraukimą. 

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju žemės nuomos sutarties nutraukimas po to, kai nuomininkė pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, juos tęsia ir šiuo metu yra investavusi į tai lėšų, neatitiktų nuomininkės teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą, kurį pati nuomininkė savo valia ir veiksmais siekia pašalinti.

 

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

 

31.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, būtent nebuvo įvertintas atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo faktas ir jo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių.

32.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

33.       Kasacinio teismo praktika aiškinant pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

34.       Bylą nagrinėję teismai ištyrė pateiktus įrodymus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymu ir sutarties nutraukimo pagrįstumu, atsakovės nurodomą aktą įvertino kartu su kitais įrodymais, remdamiesi jų visetu nustatė, kad ginčo sklype nebuvo statinių, dėl kurių eksploatavimo lengvatine tvarka buvo išnuomotas žemės sklypas, tačiau ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, įvertinę valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas ir nustatę kitas, pirmiau išvardytas, bylai reikšmingas aplinkybes, teikiančias pagrindą netaikyti nuomininkei griežčiausios priemonės  nuomos sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu teismų vertinimu, kuris iš esmės atitinka įrodymų vertinimo taisykles, ir konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7.) kvalifikavimo 

 

35.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 8SD-2865-(14.8.7.) yra sprendimas nutraukti nuomos sutartį, tačiau jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir nesukelia teisinių padarinių.

36.       Pažymėtina, kad, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės yra ir civilinių teisinių santykių dalyvės kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Būdamos šių santykių dalyvės valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms esant civilinių teisinių santykių dalyvėms, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2018; 2018 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-13/2018; 2018 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2018). 

37.       Nagrinėjamoje byloje kilę ginčo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė, valstybinės žemės sklypo nuomos civilinių santykių dalyvė. Civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį. Tai, kad sutartis, laikantis įstatymo reikalavimų (CK 6.379 straipsnis), bus nutraukta po dviejų mėnesių, nesuteikia pagrindo jį kvalifikuoti kitaip. Praėjus nurodytam terminui, šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, pasibaigs. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kasacinio skundo argumentas, kad skundžiamas pranešimas apie sutarties nutraukimą neturi įtakos ieškovės teisėms ar pareigoms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtinas teismuose, yra nepagrįstas. Paminėtina, kad tokio pobūdžio ginčas (dėl įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą teisėtumo) ir anksčiau buvo nagrinėtas kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

38.       Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant ginčą turėjo būti taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis ir joje nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

39.       Kaip jau nurodyta prieš tai (žr. nutarties 3637 punktus), sprendžiamas ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl jam netaikytinos administracinių ginčų nagrinėjimo procedūros. Be to, CPK 347 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Argumentai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka nebuvo pateikti anksčiau ir nebuvo teismų nagrinėti, todėl pagal kasacinio praktiką nenagrinėtini ir šiame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 45 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

40.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

41.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme turėtų 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, pateikė šių išlaidų dydį ir faktą pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad, atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RR logistika“ (j. a. k. 300650613) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 1000 (vieną tūkstantį) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 4,89 Eur (keturis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apie priimtą nutartį dėl valstybinės žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties informuoti VĮ Registrų centrą, išsiunčiant šios nutarties kopiją.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

Dalia Vasarienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-344/2011
  • CK6 6.564 str. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu
  • 3K-3-550/2013
  • CK6 6.483 str. Daikto perdavimas nuomininkui
  • CK6 6.551 str. Valstybinės žemės išnuomojimas
  • 3K-3-96/2008
  • 3K-3-577/2008
  • 3K-3-461/2013
  • A-317-492/2017
  • A-545-261/2018
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai
  • 3K-3-473/2010
  • 3K-3-196/2012
  • 3K-3-570/2008
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-155/2010
  • 3K-3-35/2011
  • 3K-3-486/2012
  • 3K-3-371/2011
  • e3K-3-420-969/2015
  • T-13/2018
  • 3K-3-701/2013
  • 3K-3-197-611/2015
  • e3K-3-360-969/2016
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas