Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-18][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-538-916-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-538-916/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
5.1. Bylos dėl paveldėjimo pagal įstatymą
2.5.1. Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
5. BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
2.5. Paveldėjimo teisė
2.5.7. Įpėdinių savitarpio santykiai

?PASTABA: D

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. 3K-3-538-916/2018

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00390-2017-3

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.7.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams I. M., V. Š., trečiasis asmuo D. S., dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių perkėlimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisių pardavimą ir įpėdinio pirmenybės teisės įgyti jas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė G. B. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Šilalės rajono notarų biuro notarės D.  S., kuriuo I. M. paveldėjo M. Š., mirusio 2008 m. duomenys neskelbtini, 1/4  dalį žemės sklypo, esančio Šilalės  r. sav., duomenys neskelbtini, ir perkelti jai pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį pirkėjo teises ir pareigas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2008 m. duomenys neskelbtini mirė jos motina E. Š., o 2008 m. duomenys neskelbtini mirė tėvas M. Š. Po tėvo mirties ji palikimą priėmė 2008 m. liepos 28 d. kartu su broliu V.  Š., o kiti paveldėtojai – broliai V. Š. ir A. Š. – jai padovanojo savo paveldėjimo teises. 2017 m. balandžio 26 d. jai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo ieškovė paveldėjo 3/4 dalis mirusio M. Š. turto, t. y. 3/4 dalis žemės sklypo, esančio Šilalės  r.  sav., duomenys neskelbtini. Turtą įregistravus VĮ Registrų centre paaiškėjo, kad 1/4 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui I. M. 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutarties pagrindu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12  d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. 

5.       Teismas konstatavo, kad nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 28 d. išduotas liudijimas, jog V. Š. yra M. Š. įpėdinis pagal įstatymą ir yra priėmęs palikimą, 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi V. Š. pardavė I. M. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Š. mirties, už 1906,24 Eur, 2017 m. kovo 10 d. I. M. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad I. M. paveldi 1/4 dalį mirusio M.  Š. palikimo. Nors išduotame paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, kad palikimą sudaro ieškinyje nurodytas žemės sklypas, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad M. Š. nuosavybės teise priklauso ir 257/1000 dalys pastato Nr. duomenys neskelbtini, be to, I. M. sumokėjo M. Š. skolas. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog dar nėra žinomas visas M. Š. palikimas, todėl konstatuoti, kad V. Š. su I. M. sudarė žemės sklypo pirkimopardavimo sutartį, o ne paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, nėra teisinio pagrindo.

6.       Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisių pirkimopardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimą kaip visumą, t. y. perleidžia teises į jam paliktą turtą ir skolas (aktyvą ir pasyvą), todėl paveldėjimo teisės gali būti įvertintos piniginiu ekvivalentu, atsižvelgiant į įpėdinio priimto palikimo (jo dalies) sudėtį. Aptariamos rūšies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Teismas nustatė, kad iki ginčijamos paveldėjimo teisių pirkimopardavimo sutarties sudarymo nebuvo atliktas atsakovui V. Š. atitekusio paveldimo turto apyrašas, o ginčijamu sandoriu šalys aiškiai susitarė dėl paveldėjimo teisių, bet ne dėl konkretaus paveldėto turto (žemės sklypo ir kt.) pirkimo ir pardavimo, todėl sutarties šalių valia perleisti paveldėjimo teises negali būti tapatinama su konkretaus palikimą sudarančio daikto perleidimu. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip nekilnojamųjų daiktų pirkimopardavimo sutartis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos yra specialiosios, skirtos daiktų pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti, ir dėl to netaikomos paveldėjimo teisių pirkimui bei pardavimui, todėl pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ji turėjo pirmumo teisę ir jai turėjo būti pasiūlyta pirkti paveldėjimo teises.

7.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018  m. gegužės 17 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.       Kolegija nurodė, kad tam, jog įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimą, reikia, kad šios teisės jam priklausytų. Ginčijama paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V. Š. patvirtino, kad jis priėmė palikimą.        Palikimo turinį sudarančia žemės sklypo dalimi, kaip nuosavybės teisių objektu, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Byloje nenustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas V. Š., taip pat nėra duomenų apie tai, kad šio asmens vardu būtų įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo sklypo dalį. Todėl ieškovė nepagrįstai sutapatina paveldėjimo teisių turėjimą su turto nuosavybės teisės turėjimu. Kolegija nurodė, kad paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties šalių valia perleisti paveldėjimo teises negali būti tapatinama su konkretaus palikimą sudarančio daikto perleidimu, nes toks tapatinimas nepagrįstai susiaurintų šalių nusistatytą sutarties dalyką.

9.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų pačios ieškovės domėjimąsi ir siekį įsigyti parduodamas paveldėjimo teises, taip pat nenustatyta jokių kliūčių ieškovei nusipirkti šias teises. Ieškovė, būdama viena iš įpėdinių, taip pat dalyvavo paveldėjimo procedūrose ir galėjo derinti savo interesus įgyjant palikimą.   

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

10.       Kasaciniu skundu ieškovė G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtinta, kad 1/4 M. Š. palikimo paveldi I. M., ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                       Praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, kai yra leistina palikimo priėmimo teisė, vėliau ši teisė tampa priimtu palikimu ir jau egzistuoja kaip turtinė išraiška natūra, o ne kaip turtinė, nevaldoma, tik egzistuojanti teisė. Pagal CK normas, palikimo negalima priimti dalimis, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nagrinėjamu atveju teismai nekreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad palikimu priimtas turtas buvo ilgą laiką valdomas kaip konkretus turtas, o ne turtinė teisė į jį, todėl buvo prarasta galimybė pasinaudoti CK 6.426 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl palikimo teisės pardavimo.

10.2.                       Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, o jo teisė, todėl įstatyme ir nėra įtvirtintas terminas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Tačiau tai nereiškia, kad įpėdinis neribotą laiką disponuoja paveldėjimo teise, o ne palikimą sudarančiu turtu.

11.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. Š. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                       Ieškovė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų priimtais sprendimais, iš principo motyvuodama tuo, kad parduodant paveldėjimo teises buvo pažeistas CK 4.79 straipsnis, nustatantis, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi savarankišką paveldėjimo teisę, susijusią su ją turinčiu asmeniu, kuri nėra dali ir nėra bendrosios nuosavybės objektas. Būtent nuo palikimo priėmimo momento įpėdinis įgyja teisę savo paveldėjimo teises parduoti savo pasirinktam asmeniui.

11.2.                       Ieškovės klausimas, per kiek laiko galima parduoti paveldėjimo teises, keliamas tik kasaciniame skunde ir nebuvo nagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.   

   

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl paveldėjimo teisių pardavimo ir įpėdinių tarpusavio santykių 

 

12.       Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). 

13.       Paveldėjimo teisiniai santykiai formuojasi vienašalių sandorių pagrindu, pavyzdžiui, testamento parengimas, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti, prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pateikimas notarui. Kiekvienas vienašalis sandoris turi savo tikslus. Asmuo, išreikšdamas valią priimti palikimą, patvirtina savo ketinimą toliau paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikti kaip įpėdinis ir perimti palikėjo turėtą turtą ir pareigas. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Iš to darytina išvada, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, bet nesikreipęs į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neišreiškė savo ketinimo teises į palikimo turinį sudarantį turtą įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti nuosavybės teises viešuose registruose, sudaryti perleidimo sandorius ir pan.).

14.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis savo dispozicijoje turi paveldėjimo teises, apimančias tiek aktyvą (turtą ir turtines teises), tiek pasyvą (palikėjo prievoles), bet ne teises į konkretų paveldėtą turtą. Todėl iki teisių apie turimas teises į paveldėtą turtą išviešinimo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – palikimo turinį sudarantis turtas lieka registruotas mirusiojo vardu, o įpėdiniai, priėmę palikimą, disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ir kitaip perleisti, gali tik paveldėjimo teisėmis, bet ne jo turinį sudarančiu konkrečiu turtu.

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, 2008 m. mirus ieškovės G. B. ir atsakovo V.  Š. tėvui, visi keturi mirusiojo vaikai priėmė palikimą, tačiau du iš jų – broliai V.  Š. ir A. Š. – savo paveldėjimo teises padovanojo ieškovei. Suėjus palikimo priėmimo terminui paveldėjimo teises į mirusiojo palikimą turėjo du įpėdiniai – ieškovė į 3/4 palikimo ir atsakovas V. Š. į 1/4 palikimo. Ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2017 m. balandžio 26 d., o atsakovui V. Š. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo.

16.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, teikdama kasacinį skundą, neteisingai nurodo, jog jos broliai savo turto dalies atsisakė ieškovės naudai, t. y. savo palikimo dalį jai padovanojo dar nepriėmę palikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas draudžia atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, nes palikimo atsisakymas sukelia tokius pat padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnis), todėl, įpėdiniui atsisakius palikimo, jo dalis patenka į bendrą paveldimo turto masę ir dalijama įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad palikimo atsisakymas nėra tapatus paveldėjimo teisių dovanojimui, nes pastarąsias dovanoti galima, kaip pažymėta pirmiau, tik priėmus palikimą iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Būtent paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ir leidžia įpėdiniui perleisti jo turimas paveldėjimo teises tam asmeniui, kuriam jis pageidauja, pavyzdžiui, kitam įpėdiniui.

17.       Ieškovė ginčija atsakovo V. Š. 2017 m. vasario 17 d. sudarytą paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, pagal kurią V. Š. pardavė savo dalį paveldėjimo teisių atsakovui I. M. Ieškovė teigia, kad ji, kaip palikimo bendraturtė, turėjo pirmenybės teisę pirkti paveldėjimo teises. 

18.       CK 5.68 straipsnis nustato, kad, esant keletui įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų jų bendroji dalinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas kalba apie paveldėto turto, bet ne palikimo, paveldėjimo teisių bendrumą, todėl nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisės į paveldėtą turtą atsiranda nuo palikimo priėmimo momento, įpėdiniai paveldimo turto bendraturčiais tampa tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento. Iki to laiko įpėdiniai disponuoja paveldėjimo teisėmis, kurios yra kiekvieno palikimą priėmusio įpėdinio savarankiška teisė, nesanti visų palikimą priėmusių įpėdinių bendrąja nuosavybe, ir jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne daiktinės teisės normos.

19.       CK 6.426 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą. Toks materialios formos neturintis sutarties dalykas, aiškiai susijęs su konkrečiu asmeniu, ir yra teisių pirkimo–pardavimo sutarties skiriamasis (kvalifikuojantis) bruožas. Būtent šis paveldėjimo teisių sąsajumas su konkrečiu asmeniu – įpėdiniu ir neleidžia jų pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės objektu, o vienam iš įpėdinių – suteikti pirmenybės teisės perkant paveldėjimo teises. Įstatymas tik išimtiniais atvejais suteikia įpėdiniui pirmenybės teisę į konkrečius paveldimo turto objektus, siekdamas išsaugoti jų funkcionalumą (CK 5.715.73 straipsniai), tačiau ne į paveldėjimo teises kaip tokias, net ir tuo atveju, jei jos yra į tą patį turtą. 

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymas ir neįpareigoja įpėdinio pranešti apie paveldėjimo teisių perleidimą kitam asmeniui, tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, o palikimo turinį sudaro bendrai valdytinas paveldimas turtas, kitų, palikimą priėmusių įpėdinių informavimas apie paveldėjimo teisių perleidimą reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas. Vis dėlto nagrinėjamu atveju tokio veiksmo neatlikimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį negaliojančiu.

21.       Ieškovė, ginčydama atsakovo V. Š. sudarytą paveldėjimo teisių pardavimo sandorį, nurodo, kad atsakovas I. M. sumokėjo už atsakovo skolas, o ne už palikėjo skolas. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio K. Košio kontoroje vykdomosios mirusiojo M. Š. bylos baigtos vykdyti 2005–2009 m. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ji vienintelė padengė visas mirusiojo skolas ir taip faktiškai buvo perėmusi visą palikimą, o ne tik jai priklausančią jo dalį. Tai, kad palikimą ginčo sutarties sudarymo metu galimai sudarė tik aktyvas, neturi didelės reikšmės, nes iki paveldėjimo teisių įforminimo nėra iki galo žinomas visas palikimo turinys ir turtas ar jo dalis, atitenkanti kiekvienam iš įpėdinių. Tai, jog I. M. įvykdė paveldėjimo teisių pardavėjo finansinius įsipareigojimus, yra viena iš galimų atsiskaitymo už paveldėjimo teises formų ir nelaikytina teisės normoms prieštaraujančiu veiksmu.

22.       Byloje nustatyta, kad didžiąją palikimo dalį sudaro žemės sklypas. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad atsakovas V. Š. žodine sutartimi savo turėtą dalį palikimo perdavė ieškovei, pats palikimu, kurį sudarė žemės sklypas, nesirūpino, todėl tik ieškovė viena tvarkė, valdė žemės sklypą ir juo disponavo, jį įdirbdavo, bendrai su savo turima žeme deklaruodavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir už naudojamą žemę gaudavo išmokas. CK 5.70 straipsnis nustato, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė iki 2017 m., paveldėjimo teisės į jo turimą palikimo dalį liudijimas nebuvo išduotas ir atsakovui V. Š. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1 dalį notaras, išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui paveldėjimo teisės liudijimo pagrindinius duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje iki ginčijamo sandorio dėl paveldėjimo teisių pardavimo sudarymo įpėdinių teisės į paveldimus daiktus nebuvo registruotos viešame registre. Įpėdinių sudaromai paveldimo turto pasidalijimo sutarčiai taikomos bendros sandorių sudarymo taisyklės. Todėl jeigu įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma (CK 1.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.70  straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. Š. būtų susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo ir šį susitarimą būtų įforminę įstatymo nustatyta tvarka.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuoja, kad iki ginčo pradžios tiek ieškovė, tiek atsakovas V. Š. buvo priėmę palikimą, t. y. aktyvą ir pasyvą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nė vienam iš jų išduotas nebuvo, susitarimo dėl paveldimo turto pasidalijimo įstatymo nustatyta tvarka jie nebuvo sudarę, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas V.  Š. disponavo ne paveldėtu turtu, o paveldėjimo teisėmis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tik išviešinus turimas paveldėjimo teises į paveldėtą turtą, yra užbaigiamas paveldėjimo procesas ir toliau įpėdinių tarpusavio santykiams taikomos nebe paveldėjimo, o daiktinės ar prievolių teisės normos, todėl bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad atsakovas V. Š. turėjo teisę sudaryti paveldėjimo teisių pardavimo sutartį net ir neinformuodamas apie tai ieškovės, nes, nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdiniai nėra palikimo bendraturčiai.  

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paveldėjimo teisės liudijimas teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008), paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas yra svarbus įpėdinio ir trečiųjų asmenų santykiams. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra įpėdinio teisė, o ne pareiga, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, būtent paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas užbaigia paveldėjimo procesą ir leidžia įpėdiniams disponuoti paveldėtu turtu, o ne paveldėjimo teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik paveldėtą turtą įregistravus viešuose registruose tolesni įpėdinių tarpusavio santykiai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis sutartinius teisinius santykius ir bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018, 32, 36 punktai), todėl įpėdinis, siekdamas įgyvendinti ne tik naudojimo ir valdymo, bet ir disponavimo paveldėtu turtu teises, turi kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

25.       Įstatymas nenustato maksimalaus termino, per kurį įpėdinis turi kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Įstatyme nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas neturėtų būti išduodamas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), siekiant užtikrinti visų įpėdinių lygias galimybes kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas išviešina įpėdinio turimas teises į palikėjo turtą, praktikoje dažnai susiklosto situacija, kai įpėdinis, priėmęs palikimą, dėl vienų ar kitų priežasčių, pavyzdžiui, siekdamas turėti mažiau deklaruojamo turto, nesikreipia dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, pavyzdžiui, įpėdinio kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, 27 punktas).

26.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisių pardavimą, paveldėto turto, o ne palikimo ar paveldėjimo teisių bendrumą, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

27.       Kasacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas V.  Š. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 400 Eur. Kadangi ši suma neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkte nustatyto dydžio, ji priteisiama iš ieškovės atsakovo V. Š. naudai.

29.       Kasacinis teismas patyrė 18,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Gražinos B. (a. k. duomenys neskelbtini) atsakovo V. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės G. B. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,42 Eur (aštuoniolika Eur 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Janina Januškienė

 

        Andžej Maciejevski

 

        Dalia Vasarienė

        


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.79 str. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe
  • CK5 5.1 str. Paveldėjimo samprata
  • 3K-7-18/2014
  • 3K-3-348/2011
  • CK5 5.60 str. Palikimo atsisakymas
  • CK5 5.68 str. Paveldimo turto teisinė padėtis
  • CK6 6.426 str. Paveldėjimo teisių pardavimas
  • CK5 5.70 str. Turto pasidalijimo būdai
  • CK1 1.47 str. Skolininkų daugetas
  • 3K-3-240/2008
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos