Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-23][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-691-313-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-691-313/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Lietuvos draudimas 110051834 atsakovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.1. Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.8. Sutarčių teisė:
2.5.8.6. Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.5.39. Draudimas:
2.5.39. Draudimas:
2.5.39.1. Bendrosios draudimo nuostatos
2.5.39.1. Bendrosios draudimo nuostatos
2.5.39.2. Draudimo rūšys:
2.5.39.2. Draudimo rūšys:
2.5.39.2.5. Turto draudimas:
2.5.39.2.5.8. Kito turto draudimas
2.5.39.2.13. Kitos draudimo rūšys
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-691-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10297-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.6;

                                 2.5.39.1; 2.5.39.2.5.8 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimaskasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo taisyklių sąlygos pripažinimo siurprizine ir draudimo išmokos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl supažindinimo su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis tinkamumo ir sutarties sąlygos pripažinimo siurprizine kriterijų.

Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 4.1.5. punkto sąlygą siurprizine ir priteisti iš atsakovės 46 082 Lt draudimo išmoką bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas teigė, kad buvo pavogtas ūkininko turto draudimu apdraustas plūgas, tačiau žemės ūkio techniką apdraudusi atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 2 d.) (toliau – Taisyklės) 4.1.5 punktu ir nurodydama, jog pavogtas plūgas buvo paliktas neaptvertoje ir nesaugomoje teritorijoje. Ieškovo teigimu, prieš pasirašant draudimo liudijimą, jam nebuvo įteikta Taisyklių kopija, su jomis jis nesupažindintas teisės aktų nustatyta tvarka, negalėjo protingai tikėtis tokios sutarties sąlygos, todėl Taisyklių 4.1.5 punktas turi būti pripažintas siurpriziniu ir negaliojančiu. Be to, ieškovo vertinimu, teritorija, kurioje buvo laikomas plūgas, buvo saugoma, todėl draudimo sąlygos pažeistos nebuvo.

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys sudarė Ūkininko turto draudimo sutartį, kuria apdrausta ieškovui priklausanti žemės ūkio technika: diskinis skutiklis, traktorinė puspriekabė, plūgas ir traktorinė priekaba. Sudarydamos draudimo sutartį, šalys susitarė, kad žemės ūkio technika draudžiama Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 2 d.) nustatytomis sąlygomis. Pagal Taisyklių 4.1.5 punktą (kilnojamojo turto vagystė ar vandalizmas ne pastatuose) nuostoliai neatlyginami, jei žemės ūkio technika buvo palikta neaptvertoje tvora arba nesaugomoje teritorijoje. 2013 m. balandžio 1 d. buvo pastebėta, kad pavogtas prie ūkinio pastato stovėjęs pakabinamas apverčiamas plūgas. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad teritorija, kurioje buvo paliktas plūgas, neaptverta ir nesaugoma (Taisyklių 4.1.5 punktas).

Teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai supažindino ieškovą su Taisyklėmis, todėl sutarties standartinės sąlygos (draudimo taisyklės) jam tapo privalomos (CK 6.185, 6.991, 6.992 straipsniai, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), o pagal Taisyklių 4.1.5 punktą nuostoliai dėl kilnojamojo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose neatlyginami, jei žemės ūkio technika buvo palikta neaptvertoje tvora arba nesaugomoje teritorijoje. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad draudimo sutarties sąlygos yra neaiškios, prieštaringos ir neapibrėžtos. Dėl to, teismo teigimu, nėra pagrindo ignoruoti draudiko prisiimtos rizikos ir priskirti jos daugiau, nei jis prisiėmė sudarydamas draudimo sutartį. Teismas pripažino, kad pavogtas plūgas buvo laikomas neaptvertoje teritorijoje, nuolat nesaugomas ir neprižiūrimas. Šią išvadą teismas grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad vielinė tvora juosė tik tris puses iš keturių, be to, didelių gabaritų plūgo (jis svėrė apie vieną toną, aukštis apie 170 cm, ilgis – 3 m) dingimas buvo pastebėtas tik po kelių dienų.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: priteisė ieškovui D. G. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 13 346,27 Eur (46 082 Lt) draudimo išmoką, 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė nesilaikė savo pačios sudarytų Taisyklių 2.4.1 punkto, CK 6.185 straipsnio 3 dalies ir 6.992 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nesupažindino ieškovo su Taisyklėmis, neįteikė jų kopijos ir jokiais kitais būdais neatskleidė standartinių sutarties sąlygų. Grįsdama šią išvadą, kolegija teigė, kad atsakovė neįrodė draudimo rūšies taisyklių kopijos įteikimo draudėjui (ieškovui) fakto, nes atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė negalinti patvirtinti, jog ieškovui Taisyklių kopija buvo įteikta, ir nepaaiškino, kaip buvo atskleista draudimo apsaugos esmė, ar buvo išaiškintos ieškovo, kaip draudėjo, teisės ir pareigos, ar buvo paaiškinta, kokie yra nedraudžiamieji įvykiai ir t. t. Draudimo liudijime ir draudimo sąlygose nenurodytas internetinės svetainės adresas, kuriuo būtų siūloma ieškovui pačiam susipažinti su Taisyklėmis. Be to, ieškovo iš karto po įvykio pateiktas pirmasis pranešimas atsakovei ir pačios atsakovės pagal jį telefonu užpildytas pranešimas-apskaičiavimas patvirtina, kad ieškovas nurodė, jog vagystė įvyko neaptvertoje ir nesaugomoje teritorijoje. Vėliau, susipažinęs su atsakovės atsisakymo mokėti draudimo išmoką argumentais, advokato rengtoje pretenzijoje ieškovas išdėstė kitokį teisinį aplinkybių vertinimą, nurodydamas, kad teritorija buvo prižiūrima jo paties ir kaimynų bei iš dalies aptverta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirminiuose pranešimuose draudikei adekvačiai atsispindėjo ieškovo suvokimas, kokie yra nustatyti apdrausto turto saugojimo reikalavimai, ir tai patvirtina, kad ieškovas su Taisyklėse išdėstytomis standartinėmis sutarties sąlygomis susipažinęs nebuvo.

Kolegija taip pat nustatė, kad draudimo sutartyje (Ūkininko draudimo liudijime), be kitų sąlygų, yra konkrečiai nurodyta, jog draudėjas, pasirašydamas šią draudimo sutartį, patvirtino, kad yra susipažinęs ir pritaria jos sąlygoms ir kad jam yra įteikta jų kopija. Kolegijos vertinimu, tokios formuluotės atskleidžia, kad Ūkininko turto draudimo liudijimas yra įvardytas kaip draudimo sutartis ir toliau yra kalbama apie tą patį dokumentą, t. y. draudimo sutartį (draudimo liudijimą) ir draudimo sąlygas, kurios parengtos kaip atskiras draudimo sutarties priedas. Jokios nuorodos, kad ieškovui yra įteikta Taisyklių kopija, nėra. Draudimo sutartį sudarančiame ūkininko turto draudimo liudijime ir jo priedu esančiose draudimo sąlygose nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra „kilnojamojo turto vagystė ar vandalizmas ne pastatuose“, o nuorodų apie tai, jog būtina sąlyga yra teritorijos apsauga ar aptvėrimas, nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas negalėjo protingai tikėtis, jog Taisyklių 4.1.5 punktas gali būti taikomas draudimo sutartyje (liudijime) apibrėžtiems draudžiamiesiems įvykiams, todėl tokią sąlygą pripažino siurprizine, negaliojančia ir ieškovui netaikytina (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Kolegijos teigimu, atsakovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, negali remtis šalių santykiams reglamentuoti netaikytina Taisyklių 4.1.5 punkto nuostata.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė AB ,,Lietuvos draudimasprašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 6.185 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.185 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas buvo netinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Kasatorė ieškovą su draudimo sutarties sąlygomis tinkamai supažindino vadovaudamasi CK 6.185 straipsnio 3 dalimi, t. y. draudimo liudijime nurodyta, pagal kokias Taisykles bus sudaroma draudimo sutartis, o faktą, kad susipažino su visa draudimo sutartimi ir jos sąlygomis, gavo jų kopiją, ieškovas patvirtino pasirašydamas sutartį. Draudėjas patvirtino susipažinęs ne su priedo, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, o su visos sutarties, kurios sudedamoji dalis yra ir Taisyklės, sąlygomis. Apie Taisyklių buvimą ieškovas buvo informuotas, nes draudimo liudijime ne kartą buvo pabrėžtas minėtų Taisyklių, kaip sudedamosios draudimo sutarties dalies, egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad draudimo rūšies taisyklių kopija draudėjui yra įteikiama visais atvejais, be to, draudimo taisyklės yra paskelbtos ginčijamoje draudimo sutartyje nurodytoje draudimo įmonės interneto svetainėje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šalys bendravo nuo 2008 m., buvo sudaryta daugybė Ūkininko turto draudimo sutarčių dėl įvairių žemės ūkio technikos objektų, todėl ieškovas ne kartą buvo supažindintas su atitinkamomis Taisyklėmis ir turėjo suvokti jų reikšmę.

2. Dėl netinkamo CK 6.186 straipsnio taikymo ir nepagrįsto sutarties sąlygos pripažinimo siurprizine. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.186 straipsnio 1 dalį, nes nevertino, ar Taisyklių 4.1.5 punkto sąlyga yra aiški ir suprantama, o tik nurodė, kad ieškovas negalėjo protingai tikėtis tokių reikalavimų. Tokia išvada nepagrįsta, nes, apdraudus turtą, svarbiausias ir esminis elementas yra jo apsauga, ir neteisėta teigti, jog nebuvo galima tikėtis tam tikrų turto apsaugos reikalavimų. Taip pat nepagrįstas teismo vertinimas, kad asmuo (verslininkas) galėjo nesuvokti, jog egzistuoja tam tikri nedraudžiamieji įvykiai, kurie liudijime ir draudimo sąlygose nurodyti nebuvo, nes yra įtvirtinti Taisyklėse.

Ieškovas D. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Dėl nesupažindinimo su Taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatorės pareiga buvo ne tik supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, tačiau ir įteikti jų kopiją draudėjui. Kasatorė neįrodė, kad šiuos veiksmus atliko. Ieškovas, pasirašydamas draudimo sutartį, patvirtino tik tai, kad yra susipažinęs ir pritaria atskirai draudimo sutarties priede nurodytoms draudimo sąlygoms, o ne standartinėms draudimo rūšies taisyklėms. Draudimo sutartyje niekur nėra nuorodos, kad ieškovas patvirtina gavęs Taisyklių kopiją.

2. Dėl ginčo sąlygos pripažinimo siurprizine ir draudimo sutarties sąlygų neaiškumo. Atskirame draudimo sutarties priede buvo išdėstytos draudimo sąlygos, t. y. nurodyti draudžiamieji įvykiai, tarp jų – kilnojamojo turto vagystė ar vandalizmas ne pasatuose. Dėl to ieškovas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad apsauga vagystės atveju galioja, ir negalėjo protingai tikėtis, jog Taisyklių 4.1.5 punktas gali būti taikomas draudimo sutartyje (draudimo liudijime) ir jo priede (draudimo sąlygose) nenurodytiems įvykiams. Todėl tokia sąlyga pripažintina siurprizine ir yra negaliojanti (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Be to, tiek Taisyklių, tiek draudimo sutarties (draudimo liudijimo) nuostatos yra prieštaringos, neapibrėžtos ir neaiškios, nes jose nėra detalizuota, kada teritorija yra laikoma saugoma ir aptverta, t. y. nėra nurodyta jokių saugotinos teritorijos reikalavimų. Ieškovas, palikdamas plūgą savo tėvams priklausančioje teritorijoje, kurioje yra laikoma ir visa kita žemės ūkio technika, veikia kitos bendrovės ir ten laiko savo brangų turtą, kuri iš esmės yra aptverta ir patekimas į ją ribojamas, pats imdamasis aktyvių veiksmų plūgo priežiūrai bei saugumui užtikrinti ir paprašydamas tą padaryti ten veikiančių bendrovių darbuotojų, turėjo pagrindą manyti, kad jis tinkamai rūpinasi turto apsauga ir kad toks saugojimo būdas atitinka protingumo kriterijus. Ieškovo supratimu, teritorija buvo saugoma ir plūgas nebuvo paliktas be priežiūros, todėl draudimo sąlygos nebuvo pažeistos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl tinkamo supažindinimo su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis

 

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl CK 6.185 straipsnio 2, 3 dalių, 6.992 straipsnio taikymo, t. y. kasatorė ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir kad dėl to negali būti atsisakoma mokėti draudimo išmoką Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 4.1.5 punkto pagrindu.

Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga paprastai nėra absoliuti, todėl šios sutarties sąlygų svarba pirmiausiai pasireiškia tuo, kad jos atskleidžia ir apibrėžia draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Inkorus“ v. „If P&C Insurance AS“, bylos 3K-3-172/2013, ir joje nurodytą teismų praktiką). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis). Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jujūra“ v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-263/2009).

Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). CK 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatyti supažindinimo pareigos tinkamo įvykdymo alternatyvūs būdai, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai). Pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-689/2006). CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui. Draudimo įstatymo nuostatos įtvirtina reikalavimą draudimo taisykles paskelbti draudimo įmonės interneto svetainėje (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Lestrama“ v. GF Forsakringsaktiebolag, bylos 3K-3-407/2013). Aplinkybę, jog kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB Baltikums draudimas“, bylos 3K-3-516/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su standartinėmis Ūkininko turto draudimo taisyklėmis, kasatorė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo taisykles parengusi šalis, turi pareigą įrodyti, kad tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją (ieškovą) su nurodytomis Taisyklėmis. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB Regio, bylos Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merkys“ v. UAB Balticum TV“, bylos Nr. 3K-3-589-684/2015, ir šiose nutartyse nurodytą teismų praktiką).

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismas būtų nukrypęs nuo pirmiau nurodytų tinkamo supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis nustatymo kriterijų ar pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, ginčo draudimo sutarties sudedamąsias dalis, jų sąlygų turinį, ir atsižvelgdamas į šalių elgesį vykdant sutartį, konstatavo, jog kasatorė neįrodė ginčo Taisyklių kopijos įteikimo ieškovui fakto, o draudimo liudijime ir sąlygose nenurodytas internetinės svetainės adresas, kuriame ieškovas galėtų pats susipažinti su Taisyklėmis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas su Taisyklėmis būtų supažindintas nors vienu iš pirmiau aptartų supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis būdų – įteikiant jas raštu, nurodant galimą susipažinimo vietą ar pasiūlant atsiųsti jų kopiją.

Kasatorė, nesutikdama su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde minėtų teismo nustatytų faktų iš esmės neginčija, o teiginius dėl tinkamo ginčo Taisyklių įteikimo ieškovui grindžia pateikdama savo nuomonę dėl draudimo liudijimo teksto aiškinimo, t. y. nurodydama, kad šalių pasirašytame ūkininko turto draudimo liudijime Taisyklės yra minimos kaip sudėtinė draudimo sutarties dalis, o faktą, kad susipažino su visa draudimo sutartimi ir jos sąlygomis, gavo jų kopiją, ieškovas patvirtino pasirašydamas sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasatorės argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl netinkamo ieškovo supažindinimo su standartinėmis ūkininko turto draudimo taisyklėmis, nes ūkininko turto draudimo liudijimo turinys ieškovo supažindinimo su sutarties sąlygomis vertinimo prasme yra prieštaringas, t. y., nors iš tiesų kaip sudėtinės draudimo sutarties dalys yra nurodyti 1) prašymas draudimo sutarčiai sudaryti, 2) priede pateiktos draudimo sąlygos ir 3) ūkininko turto draudimo taisyklės, tačiau draudėjo parašu šiame liudijime patvirtinama tik tai, kad pastarasis yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš individualiai aptartų ginčo draudimo sutarties sudedamųjų dalių yra draudimo liudijimo priedas, vadinamas ,,draudimo sąlygomis“, konstatuotina, jog minėto turinio ieškovo patvirtinimas apie susipažinimą su draudimo sąlygomis nepatvirtina jo supažindinimo su kita sutarties sudedamąja dalimi – standartinėmis draudimo Taisyklėmis. Rizika dėl tokios klaidinančios draudimo liudijimo formuluotės, kai nėra aiškiai įvardijama, su kuriomis konkrečiai draudimo sutarties sudedamosiomis dalimis draudėjas tvirtina esąs supažindintas ir gavęs jų kopiją, kaip minėta, tenka draudimo sutarties sąlygas rengusiai draudikei profesionalei kasatorei. Šios rizikos nepaneigia aplinkybė, kad draudėjas nagrinėjamu atveju nėra prilyginamas vartotojui. Kasatorės teiginiai, kad ieškovas apie Taisyklių buvimą turėjo suvokti, nes jos daug kartų buvo minimos draudimo liudijime, neatitinka tikrovės, nes, kaip minėta, šios Taisyklės nurodytos tik vieną kartą išvardijant sutarties dalis, tačiau nebeminimos grafoje, kurioje ieškovas parašu patvirtina savo supažindinimą su draudimo sutarties sąlygomis. Be to, liudijime nėra aiškių nuorodų į internetinės svetainės adresą, kurioje būtų galima susipažinti su Taisyklėmis. Vertinant draudėjo supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis tinkamumą, reikšminga ir tai, kad, kaip buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, individualiai aptartos sutarties sąlygos turi prioritetą prieš standartines, o nagrinėjamu atveju individualiai aptartose ir sudėtine draudimo sutarties dalimi (priedu prie draudimo liudijimo) esančiose draudimo sąlygose Taisyklės nėra minimos; aptariant draudžiamuosius įvykius įvardijama kilnojamojo turto vagystė ar vandalizmas ne pastatuose, nenurodant jokių papildomų sąlygų. Kasatorė savo teiginių apie tai, kad draudimo rūšies taisyklių kopija draudėjui yra visais atvejais įteikiama, nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, o aplinkybės, susijusios su kitų šalis siejusių draudimo santykių buvimu, nėra reikšmingos vertinant šios konkrečios ginčo draudimo sutarties turinio tinkamą atskleidimą draudėjui.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodytu tinkamo ieškovo supažindinimo su ginčo Taisyklėmis faktą ir teisėtai laikė, jog kasatorė neatskleidė standartinių sutarties sąlygų, todėl negali jomis remtis atsisakydama išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.185 straipsnio taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl sutarties sąlygos pripažinimo netikėta (siurprizine)

 

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 4.1.5 punkto, pagal kurį nuostoliai dėl kilnojamojo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose neatlyginami, jei žemės ūkio technika buvo palikta neaptvertoje tvora ar nesaugomoje teritorijoje, pripažinimo siurprizine draudimo sutarties sąlyga.

Pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Šių nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008). Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė), reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (CK 6.186 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytas aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-689/2006). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014). Taigi CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 4.1.5 punkto sąlygas pripažino netikėtomis (siurprizinėmis), nes nėra abiejų pirmiau nurodytų sąlygų. Nors, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, kasatorė neįrodė sudariusi tinkamas galimybes ieškovui susipažinti su standartinėmis draudimo Taisyklėmis ir nurodyta ginčijama jų sąlyga, tačiau kasacinio skundo argumentai dėl tokios sąlygos tikėtinumo ir draudėjo galimybės ją protingai numatyti yra pagrįsti. Drausdamas kilnojamąjį turtą nuo vagystės ar vandalizmo ne pastatuose, protingas ir apdairus verslininkui prilyginamas brangios žemės ūkio technikos savininkas (valdytojas) turi suvokti, kad draudimas neatleidžia jo nuo pareigos protingai rūpintis šiuo turtu ir jį saugoti, stengtis išvengti draudžiamųjų įvykių. Tačiau ši išvada, kad tokia sutarties sąlyga nėra siurprizinė, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo, nes, kasatorei tinkamai nesupažindinus ieškovo su nurodomo Taisyklių punkto sąlyga ir jos turiniu, t. y. neįrodžius, jog ieškovui buvo konkrečiai išaiškintas protingo rūpinimosi turtu turinys – kaip, kokiomis priemonėmis ir apimtimi žemės ūkio technika turi būti saugoma, kokius reikalavimus turi atitikti turto laikymo teritorija, kad ją galima būtų laikyti aptverta ar saugoma ir pan., neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo elgesys su apdraustu turtu neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartų. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal savo subjektyvų supratimą rūpinosi turto saugumu – laikė jį iš dalies aptvertoje teritorijoje, šalia pastatų ir kitos žemės ūkio technikos, rūpinosi, jog toje teritorijoje dirbę asmenys atkreiptų dėmesį į laikomą techniką ir kt. Kasatorei neįrodžius, kad ieškovui buvo išaiškinti konkretūs aptvertos tvora ir saugomos teritorijos reikalavimai, nėra pagrindo pripažinti, jog toks ieškovo elgesys pagal subjektyvų saugomos teritorijos suvokimą neatitiko draudimo sutarties sąlygų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad savaime nėra pagrindo pripažinti netikėta (siurprizine) draudimo taisyklių sąlygą, nustatančią pareigą rūpintis apdrausto turto saugumu, tačiau, nesant duomenų apie tinkamą tokios sąlygos turinio atskleidimą draudėjui, nėra pagrindo laikyti, jog protingo ir rūpestingo asmens standartą atitinkantis turto savininko (valdytojo) elgesys neatitiktų draudimo sutarties sąlygų ir leistų draudikui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jo kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

 

                                                                      Egidijus Laužikas

 

                                                                      Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.185 str. Sutarčių standartinės sąlygos
  • CK6 6.186 str. Netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos
  • CK6 6.992 str. Draudimo sutarties sudarymas pagal standartines sąlygas
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 3K-3-263/2009
  • DK
  • 3K-3-13/2013
  • 3K-3-589-684/2015
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-114/2014
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas