Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-495-2013].docx
Bylos nr.: 3K-3-495/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Varėnos rajono savivaldybės administracija 188773873 atsakovas
Rūdupis 170681385 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba išvadą duodanti institucija
"Kortas" 149660899 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.10. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
3.2.6.10.1. Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr

        Civilinė byla Nr. 3K-3-495/2013

        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00736-2012-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupiskasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“ ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“; institucija, teikianti išvadą byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl viešajam pirkimui pateiktame pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos nustatymo, dalyvio teisės susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais įgyvendinimo ir duomenų apie tiekėjų kvalifikaciją atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams vertinimo tinkamumo.

Ieškovė UAB „Rūdupis“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl kvalifikacijos, pasiūlymų įvertinimo ir pasiūlymų eilės sudarymo, 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės sprendimą Nr. PSD-3625-(31.1E) dėl pretenzijos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis vykdė atvirą konkursą „Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos I etapo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 121404; skelbimas apie pirkimą paskelbtas 2012 m. gegužės 8 d., pasiūlymų pateikimo terminas – 2012 m. liepos 12 d. 10.00 val.) (toliau – Konkursas). Atsakovės viešojo pirkimo komisija, 2012 m. rugpjūčio 10 d. pagal mažiausios kainos kriterijų įvertinusi Konkursui pateiktus UAB „Rūdupis“, UAB „Kortas“ ir UAB „LitCon“ pasiūlymus, nustatė pasiūlymų eilę, pripažino laimėjusiu trečiojo asmens UAB „Kortas“ pasiūlymą ir priėmė sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Kortas“.

2012 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė kreipėsi į tiekėjus prašydama nurodyti, kuri jų pasiūlymuose pateikta informacija yra konfidenciali. Ieškovė nurodo, kad, jai kreipusis į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, ieškovei leista susipažinti su trečiojo asmens UAB „Kortas“ įgaliojimais, VĮ Registrų centro pažyma, tiekėjo deklaracija, tiekėjo sąžiningumo deklaracija, UAB „Kortas“ atestatu bei laidavimo raštu; neleista susipažinti su šiais trečiojo asmens dokumentais: įvykdytų statybos ir montavimo darbų sąrašu; specialistų ir asmenų, atsakingų už sutarties įvykdymą, sąrašu, specialistams išduotais atestatais ir jų stažą bei patirtį patvirtinančiais dokumentais; subrangovų dokumentais, įskaitant pažymą apie savo jėgomis atliekamus darbus ir subrangovus; 2009–2011 m. pelno nuostolių ataskaita, 2011 m. balansu; standartų ISO 9001, ISO 14001 ir BSI-OHSAS 18001 atitikties sertifikatais; veiklos sąrašu; banko pažyma apie banko sprendimą suteikti tiekėjui trumpalaikį kreditą ar kredito liniją. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją nurodydama, kad, pirma, perkančioji organizacija, pažeisdama Konkurso sąlygų 5.10 punktą, leido trečiajam asmeniui įslaptinti viešą ar komercinės (gamybinės) paslapties požymių neturinčią pasiūlymo informaciją, antra, trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų, tačiau ši pretenzija buvo atmesta. Ieškovės teigimu, prašydama nurodyti konfidencialią pasiūlymo informaciją, perkančioji organizacija trečiajam asmeniui netaikė Konkurso sąlygų 5.16 punkto; dėl tokių veiksmų ieškovės teisė susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu įgyvendinta tik formaliai, ji negalėjo įsitikinti, ar trečiasis asmuo atitinka tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovės manymu, trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko:

  1. Konkurso sąlygų 1 lentelės 6 punkto reikalavimo, nes, negalėdama susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, atsakovė negalėjo įsitikinti, ar kartu su pasiūlymu pateiktas subrangovų atestatas, suteikiantis teisę atlikti ypatingų statinių statybos darbus nurodytoje statinio grupėje, ar subrangovai atitinka Konkurso sąlygas, ar pateiktos visų trečiojo asmens darbuotojų deklaracijos dėl jų sutikimo dalyvauti Konkurse, ar būsimi vadovai turi Konkurso sąlygose reikalaujamus galiojančius atestatus, ar tinkamas jų darbo stažas;
  2. Konkurso sąlygų 2.3 ir (ar) 5.9 punktų, nes ieškovei pateiktame trečiojo asmens pasiūlymo priedų sąraše nenurodyti orientaciniai kiekių žiniaraščiai ir banko pažyma apie banko sprendimą suteikti tiekėjui trumpalaikį kreditą ar kredito liniją; nėra duomenų apie šių dokumentų pateikimo laiką;
  3. Konkurso sąlygų 1 lentelės 2, 5 punktų reikalavimų, nes pateiktos VĮ Registrų centro pažymos duomenys apie subrangovą UAB „Alkesta“ suformuoti anksčiau kaip 30 dienų iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos;
  4. Konkurso sąlygų 3.9 punkto reikalavimų, nes su subrangovais sudarytų preliminariųjų sutarčių 4 punkte nenustatytas įsipareigojimas, kad subrangovų pajėgumai bus (besąlygiškai) prieinami vykdant sutartį;
  5. Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktų reikalavimų, nes, pateikęs papildomus subrangovų dokumentus (pakeitęs pasiūlymą), trečiasis asmuo neįrodė, kad kartu su subrangovais laikosi nurodytų standartų, nepateikė pažymų apie tai, jog svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai;
  6. Konkurso sąlygų 2 lentelės 4 punkto reikalavimo, nes nepateikė specialiųjų statybos darbų vadovų ir statinio statybos vadovo pasirašytų deklaracijų, kad specialistai sutinka dalyvauti Konkurse ir sutarties vykdymo metu bus prieinami trečiajam asmeniui, gyvenimo aprašymų, nenurodyta, kas vykdys statinio projekto dalių – architektūros, sklypo sutvarkymo, technologijos – vadovų pareigas;
  7. trečiasis asmuo pasiūlymo teikimo metu galbūt yra išnaudojęs 2007 m. balandžio 24 d. sutartimi jam suteiktą kredito liniją.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino; panaikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl atviram konkursui „Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos I etapo darbų pirkimas“ pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacijos, pasiūlymų įvertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. PSD-3625-(31.1E) dėl UAB „Rūdupis“ pretenzijos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje iš esmės keliami tie patys reikalavimai, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės iš dalies sutampa su išdėstytomis pretenzijoje. Teismas sprendė, kad ieškovė pretenzijoje negalėjo nurodyti ieškinyje naujai iškeltų klausimų dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 1 lentelės 6 punkto, 2 lentelės 5– 7 punktų, 2 lentelės 4 punkto, 3.9, 2.3 punktų reikalavimams, nes atsakovė nepateikė tam reikalingos informacijos, todėl, pažymėjęs, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama, teismas konstatavo, kad ginčas teisme spręstinas visa apimtimi. Pripažinęs, kad trečiajam asmeniui pasiūlyme nenurodžius, kokia informacija yra konfidenciali, perkančioji organizacija turėjo teisę kreiptis į jį dėl paaiškinimų, teismas pažymėjo, jog byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad trečiasis asmuo nustatė viso pasiūlymo ar jo dalies konfidencialumą ir kodėl pasiūlymą (jo dalį) laikė konfidencialia informacija. Atsižvelgęs į privalomą viešai skelbti informaciją apie įmonių finansinę būklę, sertifikatus, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012), teismas pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymo duomenys, su kuriais ieškovei neleista susipažinti, neturi komercinės paslapties požymių ir neatitinka CK 1.116 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 22 straipsnio nuostatų, yra akivaizdžiai vieša informacija, todėl negali būti laikomi konfidencialiais. Tai konstatavęs teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), Konkurso sąlygų 5.10 punktą, nepagrįstai suvaržė ieškovės (tiekėjo) teisę gauti tinkamą informaciją apie priežastis, dėl kurių priimtas kito dalyvio pasiūlymas (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad kartu su pasiūlymu, be kita ko, trečiasis asmuo pateikė UAB „Kortas“ atestatą, suteikiantį teisę atlikti statinio dalies projektavimo, statinio ir statinio dalies statybos darbus, vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, statinių kategorijos: ypatingi statiniai, UAB „Kortas“ atitikties ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 standartams sertifikatus, subrangovų dokumentus: UAB „Ugira“, UAB „Alkesta“, UAB „Duventa“ atestatus ir kt. dokumentus; įvertino, jog perkančiajai organizacijai nustačius duomenų apie kvalifikaciją trūkumus (nepateikti subrangovo UAB „Ugira“ kvalifikacijos atitiktį įrodantys dokumentai (Konkurso sąlygų 1 lentelės 1–3 punktai) ir dokumentai, įrodantys, jog tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos statybos srityje (statinio grupė: susisiekimo komunikacijos; keliai (gatvės) ir darbų sritis: šilumos tiekimo tinklų tiesimas), trečiasis asmuo 2012 m. liepos 30 d. papildomai pateikė subrangovų UAB „Alkesta“ ir UAB „Duventa“ atitikties ISO 9001, ISO 14001, BSI-OHSAS 18001 standartams sertifikatus, pažymą apie UAB „Ugira“ teistumą, VĮ Registrų centro išrašą. Kadangi šilumos tiekimo tinklų įrengimo darbus atliksiančiam subrangovui UAB „Duventa“ išduotuose sertifikatuose nenurodytos statinių grupės, nė viena iš privalomų darbų sričių, tai teismas sprendė, kad jis neatitinka Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktų reikalavimų; laikė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 2 lentelės 4 punkto reikalavimo, nes nepateiktos specialiųjų statybos darbų vadovų ir statinio statybos vadovo deklaracijos, jog jie sutinka dalyvauti Konkurse ir sutarties vykdymo metu bus prieinami trečiajam asmeniui, nurodydamas, kad 2012 m. liepos 11 d. deklaracija šių asmenų vardu pasirašyta neįgalioto asmens. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas Konkurso sąlygų 9.7.1 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, pažeisdama Konkurso sąlygų 5.16, 9.1 punktus, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, nepagrįstai tiekėjui suteikė teisę papildyti ar patikslinti jo kvalifikaciją liudijančius duomenis, kurie teismo vertinti kaip tiekėjo pasiūlymo pakeitimas. Teismas atmetė argumentus dėl pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygų 2.3, 5.9 punktų reikalavimams, nes juose nurodyti dokumentai buvo prisegti CVP IS. Teismas laikė, kad ieškovės argumentai dėl VĮ Registrų centro pažymoje nurodytų duomenų apie UAB „Alkesta“ teistumą ir atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondu suformavimo laiko bei trečiojo asmens ir subrangovų preliminarių sutarčių 4 punkto nuostatų nepakankami spręsti, jog trečiasis asmuo negalės tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutarties.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Kortas“ apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 26 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens tikslinant duomenis apie kvalifikaciją pateikti papildomi dokumentai vertintini kaip tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o jo pasiūlymas – kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir pažeidžiantis VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatas. Įvertinusi, kad perkamiems darbams atlikti trečiasis asmuo ketina pasitelkti pasiūlyme nurodytus subrangovus UAB ,,Ugira“, UAB ,,Alkesta“ ir UAB ,,Duventa“, iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikė savo ir subrangovų kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams įrodančius dokumentus, teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustačiusi, kad minėti duomenys yra netikslūs, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalėjo pareikalauti UAB „Kortas“ paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, o tokie trečiojo asmens pateikti dokumentai nelaikytini jo pasiūlymo pakeitimu, bet pripažintini kartu pasiūlymu pateiktų duomenų apie kvalifikaciją patikslinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Duventa“ Aplinkos ministerijos išduotas atestatas Nr. 3053 patvirtina, kad ši įmonė buvo sertifikuojama ir jai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir statinio dalies statybos darbus: statinių kategorijos – ypatingi statiniai, statinių grupės – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai: vandentiekio, šilumos tiekimo tinklai, nuotekų šalinimo; statybos darbų sritys – šilumos gamyba (iki 1 MW galios) ir tiekimas bei kt.; UAB „Duventa“ išduotame sertifikate, patvirtinančiame atitiktį ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 standartams, nurodoma sertifikavimo sritis: inžinerinių sistemų projektavimas ir montavimas, todėl perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad UAB „Duventa“ turi teisę atlikti inžinerinių tinklų (šilumos tiekimo tinklų) montavimo darbus ir, atlikdama šiuos darbus, laikosi ISO 9001, ISO 14001 ir BSI-OHSAS 18001 standartų reikalavimų. Atkreipusi dėmesį į tai, kad 2012 m. liepos 11 d. deklaracijoje (toliau – Deklaracija) nurodyti siūlomi specialiųjų statybos darbų vadovai A. M., J. N., S. V. T. ir J. P. yra UAB „Kortas“ darbuotojai ir atliks visus pagal Konkurso sąlygas jiems priskirtus darbus (bus prieinami viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu), byloje nėra ginčo dėl to, jog šie asmenys yra trečiojo asmens darbuotojai bei turi reikalaujamą kvalifikaciją, sistemiškai taikydama darbo teisinius santykius reglamentuojančias Darbo kodekso nuostatas, teisėjų kolegija konstatavo, kad Deklaracijos turinys įrodo tiekėjo kvalifikacijos tinkamumą, o formalus pažeidimas (nepateiktos atskiros darbuotojų deklaracijos), nesudaro pagrindo atmesti pasiūlymo dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties reikalavimams. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto skaidrumo principo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), Konkurso sąlygų 5.10 punkto pažeidimo, nepagrįstai suvaržytos tiekėjo teisės gauti tinkamą informaciją apie priežastis, dėl kurių priimtas kito dalyvio pasiūlymas (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, atidžiai ir atsakingai spręsdama klausimą dėl Konkurso dalyvių pasiūlymuose pateiktos informacijos konfidencialumo, kreipėsi į visus pirkimo dalyvius, prašydama patvirtinti, kuri jų pasiūlymuose pateikta informacija (jos dalis) yra konfidenciali, leisdama susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais vienodai vertino visų dalyvių pasiūlymus, derino skaidrumo ir proporcingumo principus bei dirbtinai neapribojo tiekėjų teisių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeidė lygiateisiškumo principo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Rūdupis“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo VPĮ 6 straipsnio 1 dalies ir Konkurso sąlygų 5.10 punkto taikymo. Kasatorė nurodo, kad nei VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje, nei Konkurso sąlygų 5.10 punkte nenustatyta atsakovės teisė ar pareiga, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, prašyti tiekėją pakeisti pasiūlymą, nurodant, kuri pasiūlyme esanti informacija yra konfidenciali, jeigu teikdamas pasiūlymą tiekėjas nusprendė, jog tokios informacijos pasiūlyme nėra. Kasatorės manymu, šios teisės normos įpareigoja perkančiąją organizaciją vertinti informacijos konfidencialumą tik tais atvejais, jei tiekėjas nurodo, kad visas pasiūlymas ar jo dalis yra konfidenciali. Pasak kasatorės, teisėjų kolegija nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė ne tik neteisėtai sprendė tikrinti, ar trečiojo asmens pasiūlyme nėra konfidencialios informacijos, bet ir neteisingai ją kvalifikavo, t. y. neleido kasatorei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kuri neturi komercinės (gamybinės) paslapties požymių arba negali būti konfidenciali vadovaujantis teisės aktais. Kasatorė daro išvadą, kad atsakovė nesilaikė savo paties nustatytų Konkurso sąlygų, pagal kurių 5.10 punktą tiekėjui nenurodžius, kuri informacija konfidenciali, laikoma, jog tokios informacijos pasiūlyme nepateikta, pažeidė VPĮ 6 straipsnio 1 dalį ir lygiateisiškumo bei skaidrumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  2. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimo. Kasatorė pažymi, kad trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl UAB „Kortas“ pasiūlyme esančios informacijos konfidencialumo nepateikė ir jos neginčijo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar, trečiajam asmeniui nenurodžius nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, neperžengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  3. Dėl materialiosios teises normų, reglamentuojančių tiekėjo teisę remtis subrangovų pajėgumais ir tikslinti pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurso sąlygų 3.9 punkto reikalavimas reiškia, jog teikdamas pasiūlymą tiekėjas gali nuspręsti, ar jo paties kvalifikacija atitiks Konkurso sąlygų 1 lentelės 6 punkto ir 2 lentelės 4–7 punktų reikalavimus (tiekėjas perkančiajai organizacijai teiks tik savo kvalifikacijos atitiktį šiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus), ar nurodytus reikalavimus atitiks tiekėjo ir jo pasitelkiamų subrangovų kvalifikacija (tiekėjas perkančiajai organizacijai teiks savo ir subrangovų kvalifikacijos atitiktį reikalavimams patvirtinančius dokumentus). Kasaciniame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė tik jam išduotus sertifikatus, turinčius patvirtinti, jog jis laikosi ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 standartų reikalavimų, todėl, atsakovei nustačius, kad trečiojo asmens pateikti duomenys nepatvirtina jo atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktų reikalavimams, trečiasis asmuo galėjo pateikti tik papildomus dokumentus apie savo, o ne subrangovų kvalifikaciją. Atsakovė, priimdama trečiojo asmens pateiktus subrangovams UAB „Alkesta“ ir UAB „Duventa“ išduotus standartų ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 atitikties sertifikatus, kasatorės vertinimu, pažeisdama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį ir Konkurso sąlygų 5.16 punktą, leido trečiajam asmeniui pakeisti pasiūlymą. Kasatorė pažymi, kad teisėjų kolegija padarė nepagrįstą išvadą, jog, pateikus subrangovų dokumentus, trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, nes, atsakovei nustačius, kad trečiasis asmuo neatitinka ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001 standartų reikalavimų vykdant susisiekimo komunikacijų (keliai, gatvės) tiesimo darbus, šis pateikė subrangovo UAB „Alkesta“ standartų ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 ir OHSAS 18001:2007 atitikties sertifikatus, nors šis subrangovas nedalyvaus vykdant susisiekimo komunikacijų (keliai, gatvės) tiesimo darbus, o atliks tik teritorijos sutvarkymo darbus.
  4. Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktų reikalavimams. Kasatorė nurodo, kad teisėjų kolegija nesiaiškino Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinio ir tikslo – neatsižvelgė į tai, jog šiuose punktuose perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas (savarankiškai arba kartu su subrangovais) laikytųsi standartų ISO 9001, ISO 14001, BSI-OHSAS 18001 reikalavimų toje veiklos srityje, kurioje vykdomas viešasis pirkimas – atlikdamas nurodytus darbus (įskaitant ir šilumos tiekimo tinklų tiesimą) statant ypatingus statinius. Kasatorės įsitikinimu, teisėjų kolegija nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Duventa“ išduotas Aplinkos ministerijos atestatas Nr. 3053 įrodo, jog ji laikosi standartų ISO 9001, ISO 14001, BSI-OHSAS 18001 reikalavimų, nes šis atestatas tik patvirtina UAB „Duventa“ suteiktą teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus (Konkurso sąlygų 1 lentelės 6 punkto reikalavimas), tačiau jis neįrodo, kad ji buvo sertifikuojama pagal atestate nurodytas veiklas; teisė vykdyti ypatingo statinio statybą nereiškia, jog ūkio subjektui standartų ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 atitikties sertifikatai buvo suteikti būtent šios kategorijos statinio statybai. Kasatorės manymu, atestato turinys patvirtina, kad jis buvo suteiktas ypatingų statinių kategorijai nepriskiriamų statinių statybai, nes tik šioje veiklos srityje buvo atliktas sertifikavimo auditas arba audito metu buvo nustatyta, jog tik šioje srityje įmonė atitinka konkrečios vadybos sistemos reikalavimus.
  5. Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 4 punkto reikalavimui. Kasatorė teigia, kad Konkurso sąlygų 2 lentelės 4 punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą tiekėjo darbuotojų kvalifikacijai, siekdama išsiaiškinti, ar darbuotojai sutinka būti atsakingais už viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir nesiruošia nutraukti darbo santykių su tiekėju, tai atitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, jog perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus apie susijusius su pirkimu technikos specialistus, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui. Teisėjų kolegija, nesiaiškindama reikalavimo pateikti darbuotojų (specialistų) pasirašytas deklaracijas turinio ir tikslo, kasatorės vertinimu, nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pateikta deklaracija tik formaliai neatitinka šio reikalavimo. Kasatorė mano, kad tokia deklaracija neįrodo, jog darbuotojai (specialistai) sutinka būti atsakingi už viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir bus prieinami viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Pateikdamas bendrą darbuotojų nepasirašytą deklaraciją, trečiasis asmuo savarankiškai interpretavo Konkurso sąlygų reikalavimą, nors teisę aiškinti Konkurso sąlygas nekeičiant jų turinio turi tik perkančioji organizacija; duomenų, kad tai buvo padaryta, byloje nėra.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo VPĮ 6 straipsnio 1 dalies ir Konkurso sąlygų 5.10 punkto taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė atidžiai sprendė klausimą dėl konkurso dalyvių pasiūlymuose pateiktos informacijos konfidencialumo, kreipėsi į dalyvius prašydama patvirtinti, kuri jų pasiūlymuose pateikta informacija (jos dalis) yra konfidenciali, vienodai vertino visų Konkursui pateiktų dalyvių pasiūlymus ir tuo nepažeidė lygiateisiškumo principo. Atsakovė teigia, kad ji kreipėsi į Konkurso dalyvius remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pagal kurią konfidencialumo principas turi būti gerbiamas, siekiant, jog tiekėjai nepiktnaudžiautų savo teise ir taip neleistinai neįgytų konkurencinio pranašumo. Tiekėjai turėtų būti budrūs ir naudotis savo teise įvardyti, kuri pasiūlymo informacija yra laikoma konfidencialia. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat turėtų vertinti joms tiekėjų pateiktą ir kartu patikėtą informaciją bei netaikyti VPĮ mechaniškai.
  2. Dėl materialiosios teises normų, reglamentuojančių tiekėjo teisę remtis subrangovų pajėgumais ir tikslinti pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo. Atsakovė pažymi, kad kartu su pasiūlymu trečiasis asmuo pateikė subrangovų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams iš dalies įrodančius dokumentus, todėl, ketindama atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba jo pasiūlymą pripažinti laimėjusiu VPĮ 39 straipsnio 8 dalies prasme, vadovaudamasi VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, atsakovė privalėjo pareikalauti UAB „Kortas“ paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad jos sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, jog tiekėjo teisė tikslinti neaiškius duomenis apie savo kvalifikaciją nekvalifikuojama kaip pasiūlymo esmės keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).
  3. Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktų reikalavimams. Atsakovė mano, kad kasatorės argumentai dėl UAB „Duventa“ kvalifikacijos prieštarauja byloje esantiems teisėjų kolegijos įvertintiems įrodymams.
  4. Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 4 punkto reikalavimui. Atsakovė sutinka su teisėjų kolegijos pozicija, kuri paremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėdama, kad kasatorės argumentai nepagrįsti.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kortas“ prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo VPĮ 6 straipsnio 1 dalies ir Konkurso sąlygų 5.10 punkto taikymo. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovė buvo ypač atidi, vadovavosi suformuota teismų praktika; gavusi prašymą leisti susipažinti su konkurso dalyvių pasiūlymais, kreipėsi į dalyvius prašydama, jog jie nurodytų, kokia pasiūlymų informacija yra konfidenciali. Atsiliepime pažymima, kad kasatorė susipažino ne tik su trečiojo asmens pasiūlymu, bet ir su išrašu iš CVP IS.
  2. Dėl materialiosios teises normų, reglamentuojančių tiekėjo teisę remtis subrangovų pajėgumais ir tikslinti pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo. Trečiasis asmuo teigia, kad duomenų apie kvalifikaciją patikslinimas pats savaime nėra pateikto pasiūlymo pakeitimas, pabrėždamas, jog tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. VĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012).
  3. Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 5–7 punktų reikalavimams. Trečiojo asmens nuomone, šis kasatorės argumentas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Trečiojo asmens teigimu, UAB „Duventa“ kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams pagrindžia ir byloje esanti TUV Thuringen e. V. Sertifikavimo įstaigos padalinio Lietuvoje UAB „TUV UOLEKTIS“ 2012 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. 26 „Dėl kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos sertifikato galiojimo“.
  4. Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 2 lentelės 4 punkto reikalavimui. Atsiliepime nurodoma, kad DK 93, 118, 142, 155 straipsnių nuostatos leidžia daryti išvadą, jog darbo teisiniams santykiams būdingi vertikalūs santykiai, kai darbuotojas įsipareigoja dirbti jam pavestą (nurodytą) darbą, o darbdavys inter alia įsipareigoja pavesti darbuotojui dirbti tam tikrą darbą, todėl teismas, turėdamas duomenų, jog grįsdamas savo kvalifikaciją trečiasis asmuo inter alia remiasi savo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacija, turėjo sistemiškai taikyti teisės normas bei prieiti prie išvados, kad, esant darbdavio patvirtinimui, darbuotojai jam bus prieinami tiek pasiūlymo pateikimo, tiek ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija proceso ir materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl šių šalių ginčo ir su jomis susijusių aplinkybių: a) dėl atsakovės veiksmų vertinant trečiojo asmens UAB „Kortas“ kvalifikacijos atitiktį Konkurso reikalavimams; b) dėl informacijos pripažinimo konfidencialia.

 

Dėl tiekėjų teisės tikslinti pateiktus netikslius (neišsamius) kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančius duomenis

 

Teisėjų kolegija dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tiekėjų kvalifikacijos atitikties vertinimo procedūroje pirmiausia pasisako dėl trečiojo asmens galimybės tikslinti neaiškius duomenis VPĮ 32 straipsnio 5 prasme. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo pateiktame pasiūlyme nenurodė visų reikalaujamų kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančių duomenų, perkančioji organizacija dėl to jo paprašė pateiktus duomenis patikslinti. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens pateiktų duomenų patikslinimą kvalifikavo pasiūlymo keitimu, o naujai pateiktų duomenų vertinimą pripažino neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmiau nurodytais argumentais, vertino, kad teikdamas papildomus dokumentus, trečiasis asmuo tik patikslino iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pateiktus duomenis apie savo kvalifikaciją. Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai tiekėjas duomenų apie kvalifikaciją, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis iš esmės atitinka reikalavimus, iš viso nepateikė, o pasiūlymų pateikimo terminai pasibaigė, toks tiekėjas neįgyja kvalifikacinių duomenų tikslinimo teisės, nes priešingu atveju, jam būtų leista pateikti šią informaciją po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tokiais atvejais tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo VPĮ 32 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą dėl kvalifikacijos duomenų tikslinimo teisėtumo, tačiau ją iš dalies netinkamai motyvavo, todėl šioje nutartyje skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai atitinkamai keičiami.

VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Pirmiausia pažymėtina, kad, nors duomenys apie kvalifikaciją neišsamiais ar netiksliais kvalifikuojami tada, kai tiekėjas pateikia atitinkamą kvalifikaciją iš dalies pagrindžiančius duomenis arba šie turi trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011), tačiau, taikant VPĮ 32 straipsnį dėl tiekėjo kvalifikacijos patikrinimo ir šio straipsnio 5 dalį dėl tiekėjo kvalifikacijos duomenų trūkumų ištaisymo, turi būti įvertinama kvalifikacijos duomenų visuma, o ne atskira jų grupė ar dokumentas (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011). Kai pasiūlymą pateikia tiekėjas, kuris ketina pasitelkti subrangovus, kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų visuma laikytini visi duomenys, kuriais įrodinėjama tiek rangovo, tiek subrangovo (subrangovų), atliksiančių dalį darbų, pajėgumo atitiktis pirkimo sąlygoms.

Atmesti tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos kopija“ v. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-180/2005). Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

Atsižvelgdamas į perkančiosios organizacijos pareigas vertinant kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentams, kasacinis teismas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju VPĮ 39 straipsnio 8 dalies prasme (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Taigi, netgi tais atvejais, kai tiekėjas nepateikė jokių jo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, jis dėl to nepraranda kvalifikacinių duomenų patikslinimo teisės. Tokia teismo pozicija grindžiama inter alia faktinių aplinkybių, reiškiančių tam tikrą tiekėjo pajėgumą, objektyvumo pobūdžiu (tiekėjas atitinkamą kvalifikaciją turi arba ne), kvalifikacijos ir jos pagrindimo reikalavimų atskirtimi bei kvalifikacijos turinį sudarančio juridinio fakto (pvz., įvykdytos sutarties) atsiradimo momentu, jį susiejant su galutine pasiūlymų pateikimo diena (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“, Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. Z. O. O. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje, juolab kad Konkursas paskelbtas kaip tarptautinės vertės pirkimas. Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. Sprendimą SAG ELV Slovensko, C-599/10, nepaskelbtas Rinkinyje; jame nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją). Šie išaiškinimai išplėtoti naujausiame Teisingumo Teismo Sprendime Manova, kuriame spręstas perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas pirkime, kurio objektas (paslaugos) patenka į Direktyvos 2004/18 II priedo B dalį, t. y. iš esmės tokiam pirkimui šios direktyvos nuostatos neaktualios (žr. VPĮ 84 straipsnio 2 dalį), bet, esant sutarties tarptautiniam interesui, taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos ir bendrieji Europos Sąjungos principai. Pirmiau nurodytame Sprendime Teisingumo Teismas, aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir pasisakydamas dėl jos taikymo sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos prašymo tiekėjams pateikti jų pasiūlymuose trūkstamas balanso ataskaitas teisėtumo, nurodė, kad perkančioji organizacija atskirais atvejais gali prašyti pataisyti ar papildyti tiekėjo paraiškoje pateiktus duomenis, jei toks prašymas susijęs su dokumentais ar duomenimis, kaip antai paskelbtos balanso ataskaitos, kurie yra ankstesni nei diena, kai baigėsi paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas, ir tai galima objektyviai patikrinti (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. Sprendimas Manova, C-336/12, nepaskelbtas Rinkinyje).

 

Dėl trečiojo asmens UAB „Kortas“ kvalifikacijos vertinimo teisėtumo

 

Vienas pagrindinių ginčo šalių nesutarimo objektų – trečiojo asmens UAB „Kortas“, įskaitant jo pasitelktus subrangovus – uždarąsias akcines bendroves „Alkesta“, „Duventa“ ir „Ugira“, kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 3.1 punkte įtvirtintiems bendriesiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, konkrečiai teisei verstis tam tikra veikla (VPĮ 34 straipsnis) – tiekėjas turi teisę atlikti ypatingojo statinio statybos darbus, kai statinio grupė: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), inžineriniai tinklai: vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo, elektros (žemosios įtampos), elektroninių ryšių infrastruktūra (darbų sritys: bendrieji statybos darbai, pastatų vidaus ir išorės vandentiekis bei nuotekų šalinimas, šilumos tiekimo tinklų tiesimas, pastatų šildymas, vėdinimas, nuotolinis ryšys (telekomunikacijos), apsauginė ir gaisrinė signalizacija, automatizavimas (inžinerinių sistemų valdymas), elektrotechnikos: elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas, statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas). Šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjai turėjo pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą atestatą ypatingųjų statinių statybai atitinkamoms pirmiau nurodytoms statinių grupėms ir statybos darbų sritims. Be to, perkančioji organizacija nustatė, kad šioms statinių grupėms ir statybos darbų sritims dalyvis turi laikytis tam tikrų kokybės, aplinkos apsaugos ir darbų saugos vadybos standartų (VPĮ 37 straipsnis): ISO 9001, ISO 14001, BSI-OHSAS 18001 ar šiems lygiaverčių standartų ar priemonių. Visus šiuos reikalavimus ūkio subjektas gali tenkinti kartu su subrangovais, t. y. ne kiekvienas iš jų atskirai.

Teisėjų kolegija dėl šių Konkurso sąlygų pirmiausia pažymi, kad, nors ties reikalavimu, susijusiu su teise verstis atitinkama veikla, nurodyta statinių kategorija – ypatingieji statiniai, tačiau ši nenurodyta ties reikalavimu atitikti kokybės, aplinkos apsaugos ir darbų saugos vadybos standartus, todėl atsakovei, darbus kvalifikuojant kaip sudėtinį, iš pirmiau nurodytų ypatingųjų statinių statybos darbų sudarytą pirkimo objektą, darytina išvada, jog ir visi tarptautiniai standartai sietini būtent su pristatytu pirkimo objekto turiniu, nepriklausomai nuo to, kad iš principo jie gali būti išduoti ir kitoms statinių kategorijoms.

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, sprendžiant dėl subrangovų, kurių pajėgumu atitinkamiems darbams vykdyti naudosis perkančioji organizacija, kvalifikacijos atitikties, svarbu nustatyti, kokią konkrečią viešojo pirkimo sutarties dalį jie įgyvendins. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Be to, pagal Konkurso sąlygų 5.8 punktą nustatyta, kad tiekėjai turi užpildyti darbų pasiskirstymo su subrangovais lentelę (pažymą).

Kasacinio teismo taip pat pripažinta, kad perkančioji organizacija gali iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 3 dalis). Dėl to reikalavimo detalizuoti tiekėjo pasitelkiamus subrangovus ir jų atliekamus darbus sudarysimoje sutartyje tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subrangovų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012). Trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė (T. 1, b. l. 116), kad pats vykdys devyniasdešimt procentų darbų, o jo subrangovai – likusią dalį inter alia UAB „Alkesta“ – tris procentus (teritorijos sutvarkymo darbus), o UAB „Duventa“ – taip pat tris procentus visų darbų (šilumos tiekimo tinklų įrengimo darbus). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šioje rangovo ir jo subrangovų darbų pasiskirstymo pažymoje nurodyti duomenys teisingi, taip pat šalims nekilo poreikio jos tikslinti.

Ieškovė dublike (kai procese susipažino su teismo išreikalautas UAB „Kortas“ pateiktais dokumentais) trečiojo asmens kvalifikacijos neatitiktį, be kitų argumentų, grindė subtiekėjų UAB „Alkesta“ ir UAB „Duventa“ pajėgumą įrodančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai iš esmės pasisakė tik dėl UAB „Duventa“ kvalifikacijos atitikties. Tai galėjo nutikti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas dėl UAB „Alkesta“ kvalifikacijos nepasisakė, o apeliaciniame procese šalys toliau ginčijosi tik dėl UAB „Duventa“ atestatų turinio. Dėl šio šalių nesutarimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai buvo skirtingi.

Dėl UAB „Duventa“ kvalifikacijos šalių ginčas iš esmės kyla dėl atitikties Konkurso sąlygoms, susijusioms su kokybės, aplinkos apsaugos ir darbų saugos vadybos standartų laikymusi. Šiai bendrovei išduotas bendras pagal visus tarptautinius standartus galiojantis sertifikatas, kuriame nurodyta sertifikavimo sritis: inžinerinių sistemų projektavimas ir montavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio dokumento turinį, byloje pateiktus duomenis dėl sertifikato lakoniškumo, kurį nulėmė ribota sertifikato apimtis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, todėl jo motyvai atitinkamai keičiami.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai toliau nevertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos neatsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia. Tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Fima“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-185/2008). Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi.

Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Tiekėjo kvalifikacijos neatitikties atitinkamai pirkimo sąlygai pripažinimo nekeičia tai, kad ginčo pirkime (jei viešojo pirkimo sutartis pradėta vykdyti tebesitęsiant teisminiam ginčui) ar kituose pirkimuose šio tiekėjo teikiama paslauga, atliekami darbai ar tiekiamos prekės tinkamos kokybės, pakankami patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą), todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-280/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Iš šios kasacinės praktikos matyti, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013).

Vis dėlto kruopštus, pirkimo sąlygas atitinkantis tiekėjų kvalifikacijos vertinimas neturi tapti pernelyg formalus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuotas turinio viršenybės prieš formą principas. Tiekėjų kvalifikacijos vertinime šis reiškia perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti realiu tiekėjo pajėgumu, o neapsiriboti kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento formuluočių sutapties su pirkimo sąlygomis vertinimu. Pavyzdžiui, kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose dėl tiekėjų teisės verstis tam tikra veikla įtvirtinta sąvoka „žemės darbai“ nesutampa su specialiuosiuose statybos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, todėl tokie darbai gali būti pripažįstami ne tik tada, kai jie tokiais įvardyti pirkimo dokumentuose. Taigi šiuo atveju svarbiau ne pirkimo sąlygose vartojamų sąvokų pavadinimai, o joms suteikta prasmė bei turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Šioje byloje kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad vienintelė aplinkybė, jog tiekėjo atestate expressis verbis nenurodyta, kad jis turi teisę atlikti tam tikros rūšies darbus, nesiaiškinant šio atestato turinio, ypač atsižvelgiant į jame galimus nurodyti įvairius kvalifikacijos kategorijų ar subkategorijų variantus, tokio tiekėjo kvalifikacijos pagal pirkimo sąlygas savaime neleidžia pripažinti netinkama.

Taigi vertinant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį svarbus tiek perkančiosios organizacijos atidumas, kruopštumas, tiek turiningasis pateiktų dokumentų vertinimas. Preciziškas kvalifikacijos atitiktį įrodančių dokumentų vertinimas neturi tapti išimtinai formaliu, tačiau išlikti objektyviu, nepažeidžiančiu dalyvių teisėtų interesų bei realiai patikrinamu peržiūros procedūroje. Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad turinio viršenybės prieš formą principas tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms tikrinimo procedūroje nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų kvalifikacijos dokumentų turinį. Atitinkamai teismai negali konstatuoti perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant tiekėjo kvalifikaciją teisėtumo, jei tiekėjo pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinę praktiką, pagal kurią tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas. Pavyzdžiui, teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos teisės savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Jei iš objektyviai nepatikimų duomenų bei tiekėjo deklaracijos dėl jo tinkamumo perkančioji organizacija daro išvadą dėl šio kvalifikacijos atitikties, kiti tiekėjai ribojami veiksmingai kvestionuoti tokį perkančiosios organizacijos sprendimą (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB TEO LT v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, bylos Nr. 3K-3-458/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pristatytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio ne tik į tai, kad UAB „Duventa“ išduotame bendrame visų vadybos standartų (ISO 9001, ISO 14001, BS OHSAS 18001) sertifikate ne tik nenurodyta Konkurso sąlygose reikalauta ypatingųjų statinių kategorija, bet ir nepaisyta šiame sertifikate, Aplinkos ministerijos išduotame atestate įtvirtintų sąvokų nesutaptis, jų reikšmė ginčui ir santykis su specialiaisiais statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėtina, kad tarptautinių vadybos standartų atestate įtvirtinta sąvoka „inžinerinės sistemos“, o Aplinkos ministerijos atestate – „inžineriniai tinklai“. Kasacinio teismo dėl šių sąvokų jau spręsta, nurodyta, kad jos netapačios (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Remiantis Statybos įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 2 straipsnio 2 dalimi – statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas; 9 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; 10 dalyje – inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais; 61 dalyje nurodyta, kad statinio inžinerinės sistemosstatinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. 62–64 dalyse įtvirtintos bendrųjų, atskirųjų ir technologinių inžinerinių sistemų sąvokos.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Duventa“ Aplinkos ministerijos išduotame atestate įtvirtinta statinių grupė inžineriniai tinklai (inter alia šilumos tiekimo) netapati tarptautinių vadybos standartų sertifikate nurodytoms inžinerinėms sistemoms, todėl UAB „Kortas“ savo subrangovo jo atliktinų darbų daliai kvalifikacijos neįrodė. Sertifikavimo įstaigos pažymą apie ribotą dokumento apimtį ir negalimumą jame išvardyti visas statinių grupes ir darbų sritis teisėjų kolegija vertina neigiamai, inter alia ir dėl byloje pateiktų kitų panašaus pobūdžio sertifikatų.

Dėl UAB „Alkesta“ kvalifikacijos atitikties vertinimo teisėtumo teisėjų kolegija pažymi, kad šio ūkio subjekto pajėgumas tarptautinių kokybės standartų atžvilgiu buvo įrodinėjamas, nes iš pradžių trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė, kaip laikomasi šių standartų statybos srityje, statinių grupėje – susisiekimo komunikacijos (keliai (gatvės). Atkreiptinas dėmesys į pirmiau nurodytą tiekėjo ir jo subrangovų darbų pasiskirstymo lentelę ir jos reikšmę pagal pristatytą kasacinę praktiką. UAB „Alkesta“ pažymoje nurodyta kaip subrangovas, atliksiantis teritorijos sutvarkymo darbus, taigi ne ypatingojo statinio – susisiekimo komunikacijų – statybos darbus.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, kasacinis teismas konstatuoja, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino trečiojo asmens UAB „Kortas“ ir jo subrangovų kvalifikaciją bei dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, o apeliacinės instancijos teismas dėl UAB „Duventa“ pajėgumo padarė nepagrįstą išvadą, kurią netinkamai pagrindė byloje surinktais duomenimis.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į ginčo Konkurso sąlygas dėl tiekėjų kvalifikacijos. Pagal pirmiau nurodytas nuostatas perkančioji organizacija tiekėjų prašė įrodyti, kad šie turi teisę atlikti ypatingųjų statinių statybos darbus bei atitinka tam tikrus tarptautinius vadybos standartus iš esmės beveik visose statinių grupėse (tiek pastatuose (gyvenamuosiuose, negyvenamuosiuose), inžineriniuose statiniuose (susisiekimo komunikacijose (gatvėse), daugelyje inžinerinių tinklų), vykdant tiek bendruosius, tiek tam tikrus specialiuosius statybos darbus. Iš byloje esančių duomenų neaišku, ar pirkimo objektą – statybos darbus gali sudaryti tokie savo pobūdžiu įvairūs statybos darbai, juolab kad darbų rezultatu Konkurso sąlygose nurodytas daugiafunkcinis centras (baseinas). Teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar toks statinys, kad ir kompleksinis, galėtų būti pripažintas gyvenamuoju pastatu, taip pat neaišku, ar vykdant jo statybos darbus bus atliekami ypatingojo statinio – susisiekimo komunikacijų – statybos darbai, juolab kad tokia išvada neišplaukia iš trečiojo asmens UAB „Kortas“ pasiūlyme nurodytos darbų sąmatos. Objektinėje sąmatoje (T. 4, b. l. 182) nurodyti lokalinės sąmatos pavadinimai inter alia „Konstrukcijos“, pastaroji detalizuota lokalinėje sąmatoje (T. 5, b. l. 127-129), kurioje nurodyta – „Tiesybos darbai“, o ties statiniu – teritorijos sutvarkymas“. Šioje sąmatoje išvardyti įvairūs statybos darbai, pavyzdžiui, šaligatvio dangų klojimo, bordiūrų įrengimo ir pan., tačiau iš jų neaišku, koks konkretus rezultatas bus pasiektas šiuos darbus atlikus, t. y. ar bus vykdomi ypatingojo statinio susisiekimo komunikacijų (keliai (gatvės) statybos darbai. Lygiai tas pats pasakytina ir dėl kitų reikalavimų teisei verstis atitinkama veikla (pavyzdžiui, kyla klausimų, ar visi Konkurso sąlygose išvardyti inžineriniai tinklai iš tiesų nėra inžinerinės sistemos, t. y. neypatingieji statiniai).

Primintina, kad kasacinio teismo jau spręsta, jog Aplinkos ministerijos atestatas, patvirtinantis teisę būti rangovu, išduodamas tik ypatingųjų statinių statybai. Teisė būti neypatingojo statinio rangovu nepriklauso nuo šio atestato, kurio išdavimui nustatyta speciali tvarka, turėjimo. Dėl to Lietuvoje teisė vykdyti neypatingųjų statinių statybą įgyjama ne pagal specifinę atestavimo tvarką, o bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokią teisę įtvirtinant įmonės steigimo ar kituose veiklos dokumentuose (CK 2.47 straipsnio 2 dalis). Pirmiau aptartos nuostatos lemia teismų pareigą įvertinti, pripažintinas statybos darbų objektas ypatinguoju statiniu ar ne (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Kasacinis teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, todėl dėl pirmiau nurodytų abejonių byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nors teisėjų kolegija pripažino neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus vertinant trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį, tačiau, kasacinio teismo vertinimu, šioje byloje būtina išsklaidyti abejones dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir išsiaiškinti, ar nebuvo nepagrįstai suvaržyta kitų tiekėjų konkurencija. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos veiksmai – ar tai pasiūlymų vertinimas ar pirkimo sąlygų nustatymas, – kurie teismo pripažinti neteisėtais, gali sukurti skirtingus padarinius šalims tiek tolesnių viešojo pirkimo procedūrų, tiek perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės atžvilgiu ir pan.

Dėl perteklinių pirkimo sąlygų kasacinio teismo vertinta, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę, tam tikri reikalavimai yra absoliučiai nepateisinami. Tais atvejais, kai atitinkamas elgesio modelis bus įtvirtintas kituose teisės aktuose, perkančioji organizacija privalo jo laikytis, objektyviai negalėdama pateisinti nukrypimo nuo imperatyviųjų teisės normų. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Tokio pobūdžio kvalifikacijos reikalavimas, kokį suformavo perkančioji organizacija, t. y. neypatingųjų statinių statybai reikalavo pateikti ypatingųjų statinių statybos atestatą, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes, priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkančioji organizacija negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi. Jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų atitinkamo teisę verstis veikla suteikiančio dokumento (atestato), nors perkančiosios organizacijos įsigyjamiems darbams toks dokumentas apskritai neprivalomas (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar ex officio atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą. Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011).

Iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas turėtų inter alia pagal techninį projektą (Konkurso sąlygų 5 priedas) nustatyti konkrečias pirkimo objekto sudėtines dalis (statybos darbų rezultatus) ir įvertinti, ar perkančiosios organizacijos nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai – teisė verstis veikla ir vadybos standartų laikymasis – joms (objekto dalims) adekvatūs bei proporcingi ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Jei teismas nustatytų, kad Konkurso sąlygos teisėtos ir neperteklinės, jis galėtų spręsti tik dėl šioje byloje konstatuotų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens kvalifikaciją padarinių inter alia sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai. Dėl konkrečių neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių teismas sprendžia pagal byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant sudarytos viešojo pirkimo sutarties svarbą viešajam interesui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

 

Dėl konfidencialios informacijos

 

Ieškovės ir atsakovės nesutarimas iš esmės kilo dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo kasatorei leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad plačiau nepasisakys dėl tokių veiksmų padarinių, nes, pirmosios instancijos teismui pareikalavus, į bylą buvo pateikti iš pradžių įslaptinti duomenys, todėl tiekėja įgijo realią galimybę gauta informacija pasinaudoti, šią teisę įgyvendino teikdama dubliką ir vėlesnius paaiškinimus teismui. Kasacinis teismas šioje byloje pasisako dėl informacijos kvalifikavimo konfidencialia ir perkančiosios organizacijos pareigų apsaugant tariamai slaptus duomenis.

Skaidrumo principo taikymas, pasireiškiantis viešumo garantijų įgyvendinimu, dažnai sukelia koliziją tarp konfidencialumo pareigos ir viešumo. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus ieškinį teismui (Lietuvoje – pretenziją, nes peržiūros procedūra inicijuojama ne teismo procesu), gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą bei teisminės institucijos pareiga užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl to už viešojo pirkimo procedūrų peržiūrą atsakinga institucija (Lietuvoje – teismai) nepatenka tarp subjektų, kuriems negalima suteikti konfidencialios ir komercinę paslaptį turinčios informacijos. Tačiau ji pati privalo užtikrinti duomenų slaptumą (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. Sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581).

VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Ši VPĮ nuostata taip pat turi būti aiškinama ir taikoma kartu su kitomis VPĮ normomis, kuriose atskirai reguliuojamas dalyvių informavimas dėl jų pasiūlymų atmetimo priežasčių, apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, prekių pavyzdžius (jei tokių pateikimas buvo numatytas pirkimo sąlygose) ir kt. informaciją (VPĮ 41 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija.

VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. VPĮ atskirai neįtvirtinta konfidencialios informacijos sampratos. Ši atskleista Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje: informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra prašoma supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, ji tai turi padaryti atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

Jei tiekėjo pasiūlyme nenurodyta, kad yra teikiama konfidenciali informacija, perkančioji organizacija gali suabejoti, ar įvykdžiusi tiekėjo prašymą, nepažeis konfidencialios informacijos apsaugos, todėl gali kreiptis į tiekėją jo klausdama, ar iš tiesų visa informacija vieša. Tai aiškintina perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi neapsiribojant konkrečiomis VPĮ įtvirtintomis imperatyviosiomis nuostatomis (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013). Teisingumo Teismo pažymėta, kad dėl ypač rimtos žalos, kuri galėtų atsirasti neteisėtai atskleidus konkurentui tam tikrą informaciją, peržiūros institucija, prieš pateikdama šią informaciją bylos šaliai, turi atitinkamam ūkio subjektui suteikti galimybę reikalauti šios informacijos konfidencialumo ar komercinių paslapčių slaptumo (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 1986 m. birželio 24 d. Sprendimą AKZO Chemie ir AKZO Chemie UK prieš Komisiją, 53/85, Rink. p. 1965). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasatorės argumentus, kad atsakovė iš principo negalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį, nes jis savo pasiūlyme nenurodė, kad tam tikri duomenys yra konfidencialūs, tačiau kasacinis teismas plačiau nepasisako dėl šio kreipimosi įgyvendinimo aplinkybių ir jo teisėtumo.

Kita vertus, jei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, kad visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus. Perkančiosios organizacijos veiksmai, susiję su konfidencialios informacijos atskleidimu ar įslaptinimu, skųstini teismui, kuris priima sprendimą, įvertinęs ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos teisių gynybos pusiausvyrą.

Iš pirmiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos, ši dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemesnės instancijos teismų neretai naudojamas pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Varec, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes – prašoma susipažinti informacija buvo susijusi su pasiūlymu siaurąja prasme (techninės specifikacijos duomenimis), ji (tankų vikšrų grandžių brėžiniai) buvo intelektinės apsaugos objektas, dėl jos teisių šalys ginčijosi kitame procese – šią išvadą tik patvirtina. Teisingumo Teismo aptariamame Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad tam, jog neiškraipytos tiekėjų konkurencijos tikslas būtų pasiektas, svarbu, kad perkančiosios organizacijos neatskleistų informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūromis, kuria galėtų būti pasinaudota siekiant iškraipyti konkurenciją tiek vykstant dabartinei sutarties sudarymo, tiek vėlesnėms procedūroms. Informacijos konfidencialumas siejamas su galimos žalos grėsme. Taigi duomenų slaptumas aiškintinas siaurai, neproporcingai neapribojant ieškovo teisės į gynybą ir tik tikslu nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims.

Pirmiau nurodyti Teisingumo Teismo išaiškinimai koreliuoja su kasacinio teismo CK 1.116 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinio teismo dėl šios nuostatos atskirai pažymėta, kad komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.), yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Skirtingai negu kitų pramoninės nuosavybės objektų atveju, komercinės paslapties apsauga siejama būtent su jos slaptumu (neviešumu), o ne registravimu, patentavimu. Kad būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša). Slaptumas yra fakto, o ne teisės klausimas. Komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių. Papildomai pažymėtina, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas; 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog būtų paslaptis, o ne komercinė paslaptis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio ūkio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl šios ginčo dalies, todėl jo motyvai atitinkamai keičiami.

Pažymėtina, kad ieškovės prašomi susipažinti dokumentai iš esmės susiję su informacija dėl trečiojo asmens kvalifikacijos. Tokio pobūdžio dokumentai paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių, jų turinio išviešinimas, be teisių peržiūros procedūroje, tiekėjui nesuteikia jokio neteisėto konkurencinio pranašumo, šią informaciją galima sužinoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, su atitinkamu tiekėju kartu dalyvaujant kitame pirkime. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nors tą privalėjo padaryti, įtikinamai ir patikimai neįrodė, kuo tam tikrų atestatų, sertifikatų ar kitų dokumentų atskleidimas pakenktų jų teisėtiems komerciniams interesams. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju sprendžia dėl jai pateiktos informacijos pripažinimo nevieša, tai ji privalo daryti ypač atidžiai, jog nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir suvaržytos tiekėjų teisės peržiūros procedūroje, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų kvalifikavimo. Iš tiesų nėra aišku, kokie duomenys leidžia teigti, kad atsakovė buvo atidi ir kruopšti vertindama jai pateiktos informacijos pobūdį. Vien kreipimasis į tiekėjus dėl informacijos pripažinimo konfidencialia ir atsakymų nagrinėjimas tik parodo, kad procedūriniai veiksmai buvo atlikti, tačiau savaime neužtikrina jos pareigų tinkamo vykdymo.

Teismui pripažinus, kad perkančioji organizacija nepagrįstai neleido susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, jis pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją.

 

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

 

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad, bylą nagrinėjusiems teismams neatskleidus ginčo esmės, procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovė UAB „Rūdupis“ sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai. Trečiasis asmuo UAB „Kortas“ turėjo 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 45,55 Lt tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teismas atsižvelgia į tiekėjo pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Sigita Rudėnaitė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-326/2012
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-231/2011
  • 3K-3-43/2012
  • DK
  • CPK
  • 3K-3-311/2011
  • 3K-3-158/2011
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-185/2008
  • 3K-3-280/2012
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-458/2011
  • CK
  • 3K-3-249/2011
  • 3K-3-94/2013
  • CPK 360 str. Teismo teisė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui