Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-13][nuasmeninta nutartis byloje][eA-5515-438-2018].docx
Bylos nr.: eA-5515-438/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis

?

Administracinė byla Nr. eA-5515-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01929-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-600 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. A.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nesutiko su ginčijamo sprendimo teiginiu, kad UAB „Weldgroup“ (toliau  ir Bendrovė) vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą. VĮ „Registrų centras“ pateiktuose Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2016 metus yra padaryta techninė klaida. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, UAB „Weldgroup“ 2016 m. spalio 17 d. vykdė veiklą, kurios kodas 301100 (plūdurų ir laivų statyba), 2018 m. vasario 13 d. – veiklą, kurios kodas 256200 (mechaninis apdirbimas). Faktą, kad Bendrovė nėra laikinojo įdarbinimo agentūra, patvirtina ir tai, kad tarp jos (kaip rangovo) ir kitų įmonių (kaip užsakovų) buvo sudaromos rangos sutartys. Remdamasis pridedamomis sutartimis pareiškėjas teigė, kad sandoriuose su UAB „Melkra“ ir UAB „Danės perlas“ Bendrovė veikė kaip rangovas, prisiimdama visas iš to kylančias pareigas bei įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus. Be to, UAB „Weldgroup“, kaip rangovas, buvo iniciavęs teisminį procesą vienam iš savo užsakovų UAB Aditis (kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir dėl atliktų darbų kokybės). UAB Weldgroup“ nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Bendrovės internetiniame tinklalapyje nurodoma, jog jos pagrindinės veiklos yra suvirinimas, įvairios plieno konstrukcijų montavimo paslaugos.

3.       Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog UAB „Weldgroup“ darbuotojams darbo užmokestis mokamas nereguliariai, o tai reiškia, kad darbuotojai nevykdo nuolatinės darbinės veiklos šioje Bendrovėje. Nuo 2017 m. spalio mėn. iki dabar jam buvo ir yra mokamas pastovus darbo užmokestis, tačiau, susiklosčius tam tikroms šeiminėms aplinkybėms, jis privalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl darbdavys jam suteikė neapmokamas atostogas.

4.       Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas klaidingai nurodė, jog UAB „Weldgroup“ sudarė laikinojo įdarbinimo sutartis su trečiųjų šalių piliečiais, tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi tokiems užsieniečiams išdavimo, siuntė dirbti į kitas įmones. Priešingai, Bendrovė, sudarydama darbo sutartį su pareiškėju, siekė, kad jis, kaip geras specialistas, nuolat dirbtų UAB „Weldgroup“, o ne būtų nuomojamas kitoms įmonėms. Tai patvirtina darbo sutarties su pareiškėju sąlygos.

5.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas ginčijamame sprendime taip pat neteisingai nurodė, jog darbo sutartis, sudaryta tarp jo ir UAB „Weldgroup“, yra laikinoji darbo sutartis. Pareiškėjas pažymėjo, kad sudaryta darbo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 73 straipsnio 13 punktuose nurodytų reikalavimų. Iš sutarčių, sudarytų tarp UAB „Weldgroup“ ir UAB „Melkra“ bei UAB „Danės perlas“, nuostatų matyti, jog tarp pareiškėjo ir užsakovų nesusiklostė darbo teisiniai santykiai, numatyti DK 78 straipsnyje. Tai dar kartą patvirtina, jog jis nebuvo išnuomotas ar įdarbintas užsakovų įmonėse, o Bendrovė neatliko tarpininko vaidmens. Be to, visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Weldgroup“ buvo sudarytas susitarimas, numatytas DK 72 straipsnio 1 dalyje, nes, kaip jau buvo minėta, jis buvo visiškai pavaldus UAB „Weldgroup, ir UAB „Weldgroup“ buvo atsakinga už jį.

6.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas, remdamasis tuo, jog ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą, deklaravo, kad ketina dirbti UAB „Weldgroup“ suvirintoju (kaip darbuotojas, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad UAB „Weldgroup“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą. Vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 11 punktu, 62 straipsniu, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį. Įstatyme nėra numatyta galimybė išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą trečiųjų šalių piliečiams, sudariusiems laikinojo įdarbinimo sutartis, todėl ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Be to, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą UAB „Weldgroup“.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus, jog UAB Weldgroup dirba 70 asmenų, iš kurių tik 2 – Lietuvos piliečiai, o kiti 68 – užsieniečiai; UAB Weldgroup“ darbuotojams darbo užmokestis mokamas nereguliariai (ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad darbuotojai nevykdo nuolatinės darbinės veiklos šioje įmonėje). Bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2016 metus (aiškinamajame rašte) nurodyta, kad Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą. Aiškinamajame rašte Bendrovė apskritai nenurodė, kad užsiimtų dar kokia nors kita veikla. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre nebuvo paskelbta naujesnių UAB Weldgroup“ finansinių ataskaitų, t. y. Migracijos departamentas vadovavosi aktualiausiais duomenimis.

9.       Atsakovo nuomone, pateiktos sutartys savaime nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Duomenų apie faktinį šių sutarčių vykdymą nėra. Be to,  pateiktų sutarčių matyti, kad būtent užsakovas aprūpina darbuotojus reikalingomis darbo priemonėmis, t. y. UAB Weldgroup“ neaprūpina savo darbuotojų reikiamomis priemonėmis.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF) informacinės sistemos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos.

11.       Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad, remiantis Įstatymo nuostatomis, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį. Vadovaujantis DK 72 straipsnio 1 dalimi, laikinojo darbo sutartis  darbuotojo (toliau  laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau  laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau  laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Taigi, šiuo atveju darbuotojas dirbtų ne pas darbdavį, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Situacija, jei užsieniečiai atvyktų dirbti į laikinojo įdarbinimo įmones, o vėliau būtų siunčiami dirbti į kitas įmones, neatitiktų užsieniečiams nustatytos įdarbinimo tvarkos.

12.       Migracijos departamentas, įvertinęs byloje esančią informaciją, kad UAB „Weldgroup“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, ginčijamame sprendime pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, atvykstantis dirbti į laikinojo įdarbinimo agentūrą, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtino, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, todėl kilo pagrįstų įtarimų dėl sąžiningo pareiškėjo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, kas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

 

II.

 

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas per įgaliotą atstovą 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo atstovas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso kopiją, (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 4 d. pažymą dėl teistumo, su UAB „Weldgroup“ 2017 m. liepos 21 d. sudarytą darbo sutartį suvirintojo pareigoms užimti, UAB „Weldgroup“ 2017 m. lapkričio 22 d. tarpininkavimo raštą Nr. 171122-01, suvirintojo kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimą pagal EN ISO 9606-1, 2013 reglamentą, bendros įmonės AZFEN pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. dirbo įmonėje suvirintojo pareigose, pranešimą dėl užsieniečio apgyvendinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. (15/4-15)10K-3459 kreipėsi į UAB „Weldgroup“, be kita ko, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius, kad Bendrovė užsiima būtent pramonės sektoriui priskirta veikla ir kad šiai veiklai reikalingi suvirintojai, nes trūkstamų profesijų sąraše nurodyta suvirintojo pramonės sektoriuje profesija. UAB „Weldgroup“ 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu Migracijos departamentui pateikė 2017 m. spalio 31 d. subrangos sutartį, sudarytą su UAB „Danės perlas“, 2017 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 30-05-17, sudarytą su UAB „Aditis“ dėl surinkimo ir suvirinimo darbų atlikimo, 2017 m. spalio 6 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „Melkra“ dėl metalo konstrukcijų surinkimo ir suvirinimo darbų. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo ir UAB „Weldgroup“ pateiktus dokumentus, paties surinktus viešųjų registrų duomenis apie UAB „Weldgroup“, ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

15.       Iš byloje ginčijamo sprendimo turinio teismas nustatė, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.), užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

16.       Teismas bylos duomenimis nustatė ir dėl šių aplinkybių ginčas nekilo, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi prašė išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip darbuotojas, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo, kaip suvirintojo, turimą profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, su UAB „Weldgroup“ 2017 m. liepos 21 d. sudarytą darbo sutartį suvirintojo pareigoms užimti, UAB „Weldgroup“ 2017 m. lapkričio 22 d. tarpininkavimo raštą Nr. 171122-01.

17.       Teismas, išanalizavęs Įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas leidimo laikinai gyventi užsieniečiui aptariamu pagrindu išdavimą sieja su sąlyga, jog užsienietis dirbs toje įmonėje, su kuria sudaryta darbo sutartis pagal jo turimą kvalifikaciją. Todėl, vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas iš tiesų ketino dirbti nurodytoje Bendrovėje pagal jo turimą profesinę kvalifikaciją, taip pat, ar UAB „Weldgroup“ apskritai turi galimybę pareiškėjui suteikti darbą pagal jo turimą profesinę kvalifikaciją.

18.       Teismas pažymėjo, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo procedūros metu Migracijos departamentas nustatė, jog UAB „Weldgroup“ vykdo laikino įdarbinimo agentūrų veiklą. Tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis pačios Bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus aiškinamuoju raštu, kuriame du kartus aiškiai nurodyta, kad Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, nurodant šios veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 782000. Šiame aiškinamajame rašte Bendrovė kitų veiklos rūšių nenurodė, tik pažymėjo, kad įmonė gali vykdyti ir kitą Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamą veiklą. Šį aiškinamąjį raštą pasirašė Bendrovės direktorius, tuo patvirtindamas jame nurodytos informacijos teisingumą. Atsakovas taip pat rėmėsi Juridinių asmenų registro „Finansinės ataskaitos ir dokumentai“ 2018 m. liepos 3 d. išrašo duomenimis, pagal kuriuos UAB „Weldgroup“ 2016 metų finansiniu laikotarpiu deklaravo užsiimanti laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (kodas 7820). Duomenų apie vėlesniais laikotarpiais teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose būtų nurodyta kita, nei 2016 metais deklaruota, veiklos rūšis, Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta.

19.       Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta VMI duomenų bazės informacija (2016 m. spalio 17 d. Bendrovė deklaravo vykdanti laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statybos veiklą (kodas 301100), 2017 m. balandžio 18 d. – laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą (kodas 782000), 2018 m. vasario 13 d. – mechaninio apdirbimo veiklą (kodas 2018 m. vasario 13 d.)), nepaneigia atsakovo nustatytos aplinkybės, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu (2017 m. lapkričio 23 d.) Bendrovė vykdė laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą (kodas 782000). Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus, buvo padaryta techninė klaida, įvertino kaip pareiškėjo pasirinktą gynybos būdą. Byloje duomenų, jog Bendrovė ėmėsi kokių nors priemonių šiai techninei klaidai ištaisyti ir ši pareiškėjo skunde nurodyta techninė klaida buvo ištaisyta, nėra.

20.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2017 m. sausio 24 d. raštu prašė Bendrovės pateikti dokumentus, įrodančius, jog ji užsiima būtent pramonės sektoriui priskirta veikla ir šiai veiklai reikalingi suvirintojai. Pateiktos rangos sutartys su UAB Melkra“, UAB „Danės perlas“ ir UAB „Aditis“ pačios savaime nepatvirtina, kad Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė metalo konstrukcijų surinkimo, suvirinimo darbus, kadangi duomenų apie faktinį šių sutarčių vykdymą byloje nėra, t. y. nėra pateikta darbų pagal šias sutartis priėmimo-perdavimo aktų, pavedimų konkretiems Bendrovės darbuotojams atlikti darbus pagal šias sutartis, atsiskaitymo pagal šias sutartis duomenų. Be to, iš pateiktų sutarčių nuostatų matyti, kad būtent užsakovai įsipareigojo aprūpinti reikalingomis darbo priemonėmis, suvirinimo ir šlifavimo įranga rangovo (Bendrovės) darbuotojus, suteikti jiems patalpas. Tai reiškia, kad Bendrovėje nėra įsteigta darbo vietų ir nesudaryta darbo sąlygų konkrečios profesijos asmenims. Taigi, Bendrovė, kurioje siekia įsidarbinti pareiškėjas, nevykdo tokio pobūdžio veiklos, kurioje būtų reikalinga pareiškėjo turima profesinė kvalifikacija. 

21.       Teismas įvertino, kad pareiškėjo pateiktas UAB „Weldgroup“ ieškinys atsakovui UAB Aditis“ dėl skolos priteisimo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E2-4305-642/2018, taip pat nepaneigia atsakovo išvadų dėl UAB Weldgroup“ vykdomos laikino įdarbinimo veiklos teisingumo, kadangi šioje civilinėje byloje teismas nenustatinėjo jokių su Bendrovės veikla susijusių faktinių aplinkybių. Byla baigta taikos sutartimi, kurios turinys neatskleidžia UAB „Weldgroup vykdomos veiklos pobūdžio.

22.       Teismas pareiškėjo pateikto Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo nelaikė tinkamu įrodymu byloje, nes iš jo turinio nėra aišku, kokį laikotarpį jis atspindi, kada ir kokia institucija jį paskelbė. Be to, aplinkybė, kad Bendrovė nėra įtraukta į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, dar nereiškia, jog ši Bendrovė tokios veiklos nevykdo. Pagal Informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-298, 4 punktą, pareiga pateikti pranešimą apie pradėtą vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą tenka pačiam šią veiklą vykdančiam ūkio subjektui.

23.       Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, kad jo veiklą pagal profesinę kvalifikaciją Bendrovėje patvirtina darbo sutarties su juo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Įstatymo pagrindu, turi ne tik formaliai atitikti Įstatymo 58 straipsnio nuostatas. Vien darbo sutarties sudarymo faktas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas iš tikrųjų dirbo UAB „Weldgroup pagal savo specialybę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas atliko jo profesinei kvalifikacijai priskirtus konkrečius darbus Bendrovėje. Iš darbo sutarties, sudarytos su pareiškėju, nuostatų matyti, kad ji sudaroma iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis dirbant visą darbo laiką. Konkreti darbo vieta nenurodoma. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė nepakankamus įrodymus, kurie, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, nepatvirtina, jog pareiškėjas realiai dirbo UAB „Weldgroup“ pagal savo specialybę.

24.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog Bendrovėje dirba 70 asmenų, iš kurių tik 2 yra Lietuvos piliečiai, o kiti 68 – užsieniečiai. Bendrovė darbuotojams nereguliariai moka darbo užmokestį, kas leidžia daryti išvadą, jog darbuotojai Bendrovėje dirba ne nuolatos. Nors pareiškėjas savo nereguliarų darbo užmokesčio gavimą pateisina suteiktomis neapmokamomis atostogomis, jokių oficialių duomenų (Sodros išrašo ar pan.) apie jų suteikimą byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pagal jo pateiktus prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo buvo priimti atitinkami Bendrovės administracijos sprendimai.

25.       Teismas padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Weldgroup“ susiklostę darbo teisiniai santykiai, kai darbuotojas dirba ne pas darbdavį, o pas kitą darbdavio nurodytą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, kuris jį prižiūri, suteikia darbo priemones, atitinka laikinojo įdarbinimo susitarimo sąvoką, apibrėžtą DK 72 straipsnio 1 dalyje. Toks pareiškėjo įdarbinimas neatitinka Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte nustatytų sąlygų.

26.       Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvadomis, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie darbą UAB „Weldgroup“ neatitinka tikrovės ir kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Tuo tarpu pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

27.       Įvertinęs ištirtų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog tikrasis pareiškėjo atvykimo tikslas yra ne darbas UAB Weldgroup“ pagal profesinę kvalifikaciją, o darbas kitose Lietuvos bendrovėse, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo. Pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, nors realiai jis yra laikinai įdarbintas Lietuvoje, sudarė teismui pagrindą daryti išvadą, jog kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, kas taip pat sudaro pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, ginčijamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, šis sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

 

III.

 

28.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, o administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai vertino santykius, susiklosčiusius tarp rangovo UAB „Weldgroup“ ir užsakovų UAB „Melkra bei UAB „Danės perlas“. Nei atsakovas, nei teismas neanalizavo ir nesigilino į UAB „Weldgroup“ ir UAB „Melkra“ bei UAB „Weldgroup“ ir UAB „Danės perlas“ sudarytas sutartis, kurios savo turiniu turėtų būti prilyginamos rangos sutartims. Melkros ir Danės sutartyse nurodytos sąlygos ir aplinkybės atitinka rangos sutartims keliamus reikalavimus, todėl jos turi būti vertinamos kaip rangos sutartys, o santykiai, susiklostę tarp UAB Weldgroup“ ir užsakovų, – rangos santykiais. UAB „Weldgroup“ veikia ne kaip laikinojo įdarbinimo agentūra, bet rinkoje dalyvauja kaip pilnateisis civilinių santykių dalyvis – rangovas, prisiimdamas visas iš to kylančias pareigas bei įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus.

30.       Pareiškėjas mano, kad teismo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su UAB Weldgroup, kaip rangovo, inicijuotu teisminiu procesu vienam iš savo užsakovų UAB Aditis, yra nepagrįsti. Laikinojo įdarbinimo įmonė apskritai nebūtų kreipusiusi į teismą tokiu pagrindu, be to, ieškinyje yra nurodyta, kad užsakovo teritorijoje buvo atlikti surinkimo ir suvirinimo darbai, vadinasi Bendrovė vykdė suvirinimo ir surinkimo darbus, taip pat, visiškai yra nesvarbu, kokia forma buvo baigta byla.

31.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neįsigilino į DK 72 straipsnio turinį, nes sudaryta darbo sutartis neatitinka tokio pobūdžio sutartims keliamų reikalavimų. Pareiškėjas buvo visiškai pavaldus ne trečioms įmonėms, o UAB „Weldgroup“. Tai patvirtina ir rangos sutarčių nuostatos. UAB „Weldgroup“ su pareiškėju sudarė 2017 m. liepos 21 d. terminuotą darbo sutartį Nr. AZE 170721-9, pagal kurią įsipareigojo mokėti 495 Eur darbo užmokestį, o vėliau 2017 m. gruodžio 29 d. buvo įsipareigota darbo užmokestį padidinti iki 521 Eur. Jeigu pareiškėjas būtų pavaldus užsakovams, UAB „Weldgroup“ būtų nenaudinga ir netikslinga pareiškėjui didinti darbo užmokestį. Be to, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Weldgroup“ buvo sudaryta ne laikinojo darbo sutartis, o terminuota darbo sutartis su tikslu ją pratęsti (arba modifikuoti į neterminuotą) po to, kai bus gautas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32.       Aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Weldgroup“ susiklostė darbo santykiai, kurie negali būti priskiriami prie DK 72 straipsnyje numatytų santykių, patvirtina VSDFV Klaipėdos skyrius pažyma Dėl informacijos apie nedraudžiamuosius laikotarpius pateikimo“, kurioje atsispindi informacija apie pareiškėjo nedraudžiamuosius laikotarpius. Šioje pažymoje taip pat nurodyta svarbi informacija, jog pareiškėjo draudėjas yra UAB „Weldgroup“. Taigi teismo teiginiai, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Weldgroup“ susiklostę darbo teisiniai santykiai, kai darbuotojas dirba ne pas darbdavį, o pas kitą darbdavio nurodytą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, yra nepagrįsti ir prieštarauja realiai situacijai.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, jog vienu iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėjas savo skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė UAB „Weldgroup“, tačiau teismas nutartimi UAB „Weldgroup“ pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų bylos procese. Nepaisant to, teismas skundžiamą sprendimą bei atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš esmės motyvavo ir grindė UAB Weldgroup“ veiklos analize, pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, pavyzdžiui, kad Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, darbuotojams darbo užmokestis mokamas nereguliariai, neturi teisės samdyti trečiųjų šalių piliečių, neturi teisės tarpininkauti dėl leidimų laikinai gyventi tokiems užsieniečiams išdavimo ir kt.

34.       Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog, apeliaciniame skunde formuluodamas reikalavimus, padarė techninę klaidą, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; nesant galimybės priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Weldgroup“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis.

35.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36.       Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo savo argumentus, pateiktus savo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais dėl UAB „Weldgroup“ įtraukimo į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, rangos sutarčių ir darbo sutarties vertinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

37.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (15/42)3I600 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. A.“, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

38.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, o administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Weldgroup“ veikia ne kaip laikinojo įdarbinimo agentūra, bet kaip rangovas, ką patvirtina byloje esančios rangos sutartys, sudarytos su užsakovais, bei vienam iš užsakovų UAB Aditis inicijuotas teisminis procesas; pareiškėjas darbo sutartį sudarė būtent su UAB „Weldgroup, jis yra pavaldus šiai įmonei, jam mokamas atlyginimas; teismas sprendime pasisakė dėl į teismo procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtrauktos UAB „Weldgroup“ teisių ir pareigų.

40.       Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais, be kita ko, siekia patikslinti 2018 m. spalio 23 d. pateikto apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; nesant galimybės priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Weldgroup“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis. 

41.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinį skundą galima tikslinti tik nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir paskelbė 2018 m. spalio 9 d., todėl apeliacinis skundas turėjo būti pateiktas, o esant atitinkamoms aplinkybėms – patikslintas, iki 2018 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas pageidavimą patikslinti apeliacinio skundo reikalavimus išreiškė 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. pateiktą apeliacinį skundą pagal jame išdėstytus reikalavimus.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėją atstovaujantis advokatas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

43.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44.       Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

45.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl UAB Weldgroup“ įtraukimo į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nurodo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (15/42)3I600 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. A.“ teisėtumas ir pagrįstumas. Nei ginčijamas sprendimas, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra susijęs su UAB Weldgroup“ teisėmis ir pareigomis. Byloje esantys duomenys, susiję su UAB „Weldgroup“, įvertinti tik leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo(neišdavimo) pareiškėjui kontekste. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino UAB „Weldgroup“ iš trečiųjų suinteresuotų asmenų bylos procese (I t., b. l. 41).

46.       Iš byloje ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.), užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

47.       Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi prašė išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip darbuotojas, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo, kaip suvirintojo, turimą profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, su UAB „Weldgroup“ 2017 m. liepos 21 d. sudarytą darbo sutartį suvirintojo pareigoms užimti, UAB „Weldgroup“ 2017 m. lapkričio 22 d. tarpininkavimo raštą Nr. 171122-01 (t.b. l. 7879).

48.       Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

49.       Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (ir užsienietis atitinka kitas šiame punkte nurodytas sąlygas); b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. C papunktis nagrinėjamu atveju netaikomas (Įstatymo 44 str. 2 d.). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

50.       Taigi nurodytame teisiniame reglamentavime vienareikšmiškai įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (nagrinėjamu atveju – suvirintojo pramonės sektoriuje).

51.       Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar UAB „Weldgroup“ pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje padavimo metu (2017 m. gruodžio 23 d.) turėjo galimybę pareiškėjui suteikti darbą pagal jo turimą profesinę suvirintojo kvalifikaciją pramonės sektoriuje (darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2017 m. liepos 21 d.; I t., b. l. 35–38).

52.       Teisėjų kolegija bylos medžiaga nustatė, kad pati bendrovė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui 2017 m. balandžio 28 d. pateiktuose dokumentuose nurodė vykdanti laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą (kodas 7820; I t., b. l. 107), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. kaip savo vykdomos veiklos rūšį taip pat nurodė laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą ir tik 2018 m. vasario 13 d. deklaravo vykdanti jau kitą veiklą (I t., b. l. 12). Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pačios bendrovės nurodyta vykdoma veikla.

53.       Nors byloje yra su UAB „Melkra“ sudaryta 2017 m. spalio 6 d. rangos sutartis (I t., b. l. 13–14), su UAB „Danės Perlas“ sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. generalinė rangos sutartis DP/WELD01 (I t., b. l. 16–17), 2017 m. gegužės 15 d. subrangos sutartis (I t., b. l. 96–97) ir 2017 m. spalio 31 d. subrangos sutartis (I t., b. l. 89–90), su UAB „Aditis“ sudaryta 2017 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. 30-05-17 (I t., b. l. 91–93), teisminį procesą su UAB „Aditis“ patvirtinantys dokumentai (I t., b. l. 18–24), tačiau jokių dokumentų apie realų šių sutarčių vykdymą byloje nėra (darbų priėmimo-perdavimo aktų, apmokėjimą už atliktus darbus patvirtinančių dokumentų, kokie darbuotojai buvo siunčiami dirbti į nurodytus objektus ir pan.). Pažymėtina, kad apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę bendrovė buvo informuota atsakovo 2018 m. sausio 24 d. raštu (I t., b. l. 87). Be to, atsakovui priėmus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas, kurio įgaliotas atstovas yra tas pats, kaip ir bendrovės (I t., b. l. 59), ir kuriam buvo aiškūs tokio sprendimo priėmimo motyvai, taip pat ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių apie realiai vykdomas sutartis, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjo įgaliotas atstovas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (I t., b. l. 194–196), tačiau nepateikė jokių prašymų išsireikalauti atitinkamus dokumentus ar apklausti liudytojais bendrovės darbuotojus ar kitus asmenis.

54.       Akcentuotina ir tai, iš prieš tai paminėtų sutarčių turinio matyti, kad didžiąją dalį darbdaviui būdingų pareigų prisiima būtent užsakovai (vežioti darbuotojus, suteikti jiems priemones, nustatyti darbo funkcijas, 2017 m. gegužės 15 d. subrangos sutartyje (I. t., b. l. 96–97) net apmokėjimas nurodytas ne už darbo rezultatą, kuris ir kitose sutartyje nėra apibrėžtas, bet už darbuotojų darbo valandas).

55.       Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė, kurioje nori dirbti pareiškėjas, vykdo tokio pobūdžio veiklą, kurioje būtų reikalinga pareiškėjo turima profesinė kvalifikacija (atsižvelgiant ir į pačios bendrovės deklaruotą vykdomą veiklą). Priešingos išvados nesuponuoja nei teisminis procesas su UAB „Aditis“, nei su pareiškėju sudaryta darbo sutartis, juo labiau, kad nemažą darbo sutarties galiojimo laikotarpį pareiškėjas buvo nemokamose atostogose, jam nebuvo reguliariai mokamas atlyginimas (I t., b. l. 32–34, 108).

56.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nenurodė, todėl konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

57.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

58.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

 

 

Teisėjai

Stasys Gagys

 

 

Romanas Klišauskas

 

 

Dainius Raižys

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • e2-4305-642/2018