Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-28][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-68-468-2020].docx
Bylos nr.: 1A-68-468/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, Kristina Rekertienė prokuroras
Kategorijos:
23.1. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
1.1. Bendroji dalis
1.1.8.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.1.8.1.1. Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.23.1. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
23.1.2. Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
1.1.7.2. Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
1.2. Specialioji dalis
1.2.23.1.2. Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
2. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.4.6.5.2. Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
1.1.7.2.3. Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
2.4.6.5. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
2.4.6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
1.1.7. Bausmė (BK VII skyrius)
1.1.8. Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
23. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
1.2.23. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)

?

 

                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-468/2020

           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19899-2019-1

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2;

 (S)

               1.1.8.1.1; 1.1.7.2.3; 2.4.6.5.2.                 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P E N D I S 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, 

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,

išteisintajam A. P. K., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nuosprendžio, kuriuo A. P. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

1.       A. P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2019-05-09 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kavinės (duomenys neskelbtini) kiemelyje, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį augalinės medžiagos mišinio, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažesnis nei 0,006 g kiekis psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio. Tęsdamas savo veiksmus, įsigytą augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažesnis nei 0,006 g kiekis psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio, laikė prie savęs iki 2019-05-14 d. 00 val.10 min., adresu (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, peleninėje, kuri buvo ant stalo, stovinčio prie lango, rado ir paėmė šį augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) bei 0,006 g kiekis psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio.

2.       Tokiais savo veiksmais A.P. K. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

 

II.       Apeliacinio skundo argumentai

 

3.       Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė prašo

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nuosprendį panaikinti ir A.P. K. atžvilgiu priimti naują nuosprendį: A.P. K. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 30 MGL dydžio baudą. Įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. 

-Nurodo, kad yra būtina atnaujinti įrodymų tyrimą – apklausti specialistą.

3.1.       Prokurorės teigimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad A.P. K. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių, nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes bei tinkamai neįvertino įrodymų visumos. Mano, jog apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai akcentuodamas tam tikrus bylos duomenis ir aspektus, netinkamai lygino įrodymus tarpusavyje bei nesusiejo jų į vientisą grandinę, klaidingai įvertino įrodymus dėl jų turinio. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kurie sukliudė teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

3.2.       Nurodo, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai – A.P. K. parodymai, specialisto išvada, patvirtina, kad kaltinamasis įgijo, laikė narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurias jis sumaišė su augalinės kilmės medžiaga, ir rūkė, jų likutis - nuorūka buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Dėl objektyvių priežasčių kanapių (antžeminių dalių) masė nebuvo nustatyta, tačiau nustatyta, jog augalinėje medžiagoje yra ?-9-tetrahidrokanabinolio, kuris yra draudžiama psichotropinė medžiaga.

3.3.       Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, motyvuodamas išteisinamąjį nuosprendį, neva nesant nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, išimtinai rėmėsi specialistės paaiškinimais teisme, kurie, prokurorės manymu, akivaizdu, savo turiniu prieštarauja jos pateiktai išvadai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendra paimtos augalinės medžiagos masė yra 0,118 g, o ?-9-tetrahidrokanabinolio masė šioje medžiagoje yra 0,006 g. Atlikus paprastą matematinį veiksmą - apskaičiavus ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentraciją paimtame augaliniame mišinyje (0,006 padalinus iš 0,118 bei padauginus iš 100, gaunama apie 5 procentai), matyti, kad procentinė THC išraiška akivaizdžiai viršija leistiną THC normą pluoštinėse kanapėse. Pažymi, kad net ir pats A.P. K. nurodė žinantis skirtumą tarp narkotinių ir pluoštinių kanapių, teigė įsigijęs ne bet kokių, o būtent narkotinių, jas surūkęs jautėsi apsvaigęs, o jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Nurodo, jog Rekomendacijose žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta ir nurodyta, kad nedidelis kiekis yra ne didesnis kaip 0,02 g, todėl darytina išvada, kad nustačius net ir minimalų psichotropinės medžiagos kiekį jo pakanka konstatuoti, jog tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalykas.

3.4.       Prokurorės manymu, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka įrodyti, kad išteisintasis A.P. K. veikė tiesiogine tyčia įgyti, laikyti ir po to suvartoti narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių veiklioji medžiaga yra ?-9-tetrahidrokanbinolis, kas jam veikos padarymo metu buvo žinoma. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A.P. K. parodė, kad suprato, jog įgyja, perka ne bet kokias medžiagas, o „žolę“, „marihuaną“, kurią įgijo, laikė prie savęs ir suvartojo, sumaišęs su tabaku (surūkė), jautėsi apsvaigęs, nors aplinką suvokė, jam žinoma, kad yra ir pluoštinių kanapių. Be to, atsižvelgtina į tai, kad būtent už kanapių platinimą A.P. K. nuteistas 2018-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad surinktų įrodymų, tame tarpe ir paties A.P. K. parodymų pakanka konstatuoti, kad jis neabejotinai suvokė, kad įgijo, laikė ne bet kokias medžiagas, ne pluoštines kanapes, kaip akcentuoja ir daro išvadas teismas, o narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masės negalint nustatyti dėl negalimumo fiziškai atskirti medžiagos, buvo nustatytas rastame mišinyje esančios psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis. Prokurorės nuomone, todėl visiškai nepagrįstas yra teismo teiginys, jog nėra nustatyta, kad A.P. K. turėjo tyčią įgyti ir laikyti ?-9-tetrahidrokanabinolio - priešingai, akivaizdu, kad A.P. K. įsigijo kanapes (antžemines dalis) būtent turėdamas tikslą jas vartoti dėl jų psichiką veikiančių savybių, dėl veikliosios medžiagos, kuri ir padarė savo poveikį (jis parodė, kad buvo apsvaigęs bei šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties). 

3.5.       Mano, kad visiškai nepagrįsti apylinkės teismo argumentai, kad nuorūkos kaltinamasis neįgijo, jokių duomenų, kad jis turėtų tikslą laikyti šią nuorūką irgi nėra, o apie tai nurodo ir nuorūkos radimo vieta - nuorūka buvo rasta peleninėje, t. y. paruoštoje jos išmetimui, vietoje. Teismo vertinimu, A.P. K. veikoje nebuvo tikslo ir tyčios laikyti psichotropinę medžiagą. Tokie teismo argumentai visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad A.P. K. įgijo ir 5 dienas laikė draudžiamas augalinės kilmės medžiagas, dalį suvartojo, o dalis nuorūkos pavidalu buvo rasta ir paimta. Neįgijus ir nelaikius tokios medžiagos, jos nebūtų buvę galima vartoti. Tai, kad dalis medžiagų buvo suvartota, nėra pagrindas teigti, kad ji nebuvo įgyta ir laikyta, nes tai objektyviai neįmanoma. Jokios teisinės reikšmės tai, kur nuorūka buvo rasta (šiuo atveju peleninėje), veikos kvalifikavimui neturi. Todėl, prokurorės nuomone, nepagrįstas teismo teiginys, kad neva A.P. K. nuorūką jau ketino išmesti, todėl neturėjo tyčios ją laikyti.

3.6.       Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas - psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurį radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, taigi negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybei atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018).

3.7.       Prokurorės nuomone, nors apylinkės teismas išteisintajame nuosprendyje nurodo šią teismų praktikos taisyklę, kad vien tai, jog narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negali užkirsti kelio taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau absoliučiai netinkamai šiuo aspektu vertina bylos įrodymų visumą, tiksliau - remiasi išskirtinai specialistės paaiškinimais teisme (kurie, kaip minėta anksčiau, prieštarauja pateiktai išvadai). Pats kaltinamasis nurodė pirkęs narkotines kanapes, nuo jų vartojimo apsvaigęs, jose nustatytas ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (kas yra atskirai išskirta draudžiama psichotropinė medžiaga sąraše), specialisto išvadoje nurodoma, kad kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai aplinkybę, jog nebuvo nustatyta kanapių (antžeminių dalių) masė, akcentavo kaip apskritai paneigiančią nusikaltimo dalyko egzistavimą. Tačiau negalint fiziškai atskirti medžiagos, tokiais atvejais yra objektyvi galimybė ir specialūs metodai nustatyti psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio masę mišinyje, kas ir buvo padaryta atliekant objektų tyrimą. Teigia, jog nepagrįstas apylinkės teismo argumentavimas, kad negalėjimas apskaičiuoti narkotinės medžiagos masės vienu metodu (šiuo atveju - negalėjimas atskyrus kanapes (antžemines dalis) iš mišinio apskaičiuoti jų masę), tačiau nustatymas psichotropinės medžiagos (kuri yra atskirai nurodoma sąraše) panaudojant kitus metodus, nėra pakankamas duomuo konstatuoti esant BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos dalyko požymį. Nurodo, jog apylinkės teismo samprotavimai, kad kanapės galėjo būti pluoštinės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

3.8.       Pažymi, kad apylinkės teismas taip pat nurodė, kad šioje konkrečioje byloje laikyti tokią veiką tiek pavojinga, kad dėl nuorūkoje rasto itin nedidelio kiekio THC asmeniui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, negalima, kadangi tuo būtų pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas, išplėstos baudžiamosios atsakomybės ribos. Prokurorė su šiuo apylinkės teismo argumentu nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacijose žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta ir nurodyta, kad nedidelis kiekis THC yra ne didesnis kaip 0,02 g, todėl darytina išvada, kad nustačius net ir minimalų psichotropinės medžiagos kiekį jo pakanka konstatuoti, jog tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalykas.

3.9.       Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina A.P. K. tyčią įgyti, laikyti narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat buvo nustatytas tikslus psichotropinės medžiagos kiekis, todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl A.P. K., padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

4.       Teismo posėdžio metu išteisintasis A.P. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo išvados

 

5.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą A.P. K. išteisinti, nurodydama, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad pastarojo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaususi specialistę konstatuoja, kad prokurorės skundas tenkintinas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir A.P. K. atžvilgiu priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

 

6.       Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

7.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2019-04-24 redakcija Nr. V-491, įsigaliojusi nuo 2019-05-01) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, kad kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,02 g.

8.       A.P. K., prokurorui teisminio nagrinėjimo metu pakeitus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-05-09 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kavinės (duomenys neskelbtini) kiemelyje, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyčia įgijo nenustatytą kiekį augalinės medžiagos mišinio, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažesnis nei 0,006 g kiekis psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio. Tęsdamas savo veiksmus, įsigytą augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažesnis nei 0,006 g kiekis psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio, laikė prie savęs iki 2019-05-14 00 val.10 min., adresu (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, peleninėje, kuri buvo ant stalo, stovinčio prie lango, rado ir paėmė šį augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) bei 0,006 g kiekis psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio (b. l. 118).

9.       Teisiamojo posėdžio metu A.P. K. aiškino, kad jis 2019-05-09 iš nenustatyto asmens kanapes nusipirko spontaniškai, pamatęs rūkančią kompaniją. Įgytą kiekį, išteisintojo manymu, mažiau nei 1 g, surūkė per du kartus: 2019-05-09 ir 2019-05-14, kai buvo sulaikytas (b. l. 120).

10.       2019-05-30 specialisto išvadoje Nr.140-(2205)-ISI-2750 nurodyta, kad rudos spalvos augalinės medžiagos, kuria yra užpildyta savadarbės cigaretės nuorūka, 2019-05-14 rasta ir paimta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra kanapių (antžeminių dalių), kurių masės negalima nustatyti, kadangi nėra galimybės atskirti medžiagos. Nustatyta, kad tyrimui pateiktoje augalinėje medžiagoje esančios psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio masė yra 0,006 g (b. l. 21-22). Kaip pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino specialistė R. S., norint nustatyti, kokia medžiaga buvo rasta A.P. K. namuose: pluoštinės ar nepluoštinės kanapinės, būtina nustatyti tetrahidrokanabinolio procentinį kiekį jose. Nagrinėjamu atveju buvo rastas dalinai apanglėjusios augalinės medžiagos mišinys, kurio nebuvo galimybės atskirti, todėl nebuvo galima nustatyti kanapėse esančio minėtos medžiagos procentinio kiekio. Narkotinėms medžiagoms kanapės priskiriamos, jeigu turi daugiau, nei 0,2% veikliosios medžiagos (b. l. 126-127). Tuo tarpu, jei veikliosios medžiagos (tetrahidrokanabinolio) kanapėse nustatoma mažiau, nei 0,2 %, jos priskiriamos pluoštinėms – pramoninėms kanapėms, Lietuvoje auginamoms specialiai pramoniniam naudojimui, kurios nėra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

11.       Taigi, byloje atlikus specialų tyrimą ir pirmosios instancijos teisme apklausus specialistę R. S. buvo konstatuota, kad nėra galimybės atskirti dalinai apanglėjusios medžiagos ir nustatyti procentinės tetrahidrokanabinolio koncentracijos.

12.       Prokurorė apeliaciniame skunde pateikė matematinius skaičiavimus, kurie, jos manymu, leidžia tiksliai nustatyti 2019-05-14 00:10 val. pas A.P. K. rastame augaliniame mišinyje ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentraciją (0,006 padalinus iš 0,118 bei padauginus iš 100, gaunama apie 5 procentai). Augaliniame mišinyje ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos apskaičiavimo galimybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme papildomai/pakartotinai apklausta specialistė R. S.. Specialistė nurodė, jog ji pirmosios apklausos metu nesuprato užduoto klausimo ir patikslinant ankstesnius pasiskaičiavus procentaliai  gaunasi, kad tame mišinyje, kurio masė yra 0,118 g ir kuriame yra tetrahidrokanabinolio 0,006 g, procentine išraiška tai sudaro 4,9 procentų tetrahidrokanabinolio bendrame mišinyje, t. y. tirtos kanapės yra narkotinės. Kad tai ne pluoštinės kanapės, apskaičiavo matematiniais metodais. Tetrahidrokanabinolis yra kanapių aktyvioji kanapių medžiaga. Kanapės yra laikomos narkotinėmis, jeigu tetrahidrakanabinolio koncentracija yra daugiau negu 0,2 procento. Šiuo atveju - 4,9 procento yra mišinyje ir, jeigu būtų galimybė iš to mišinio išskirti kanapes, ta koncentracija padidėtų, nes dabar tą koncentraciją skiedžia kitos medžiagos, kaip tabakas ar dar kas nors. Šiuo atveju nustatyta, kad mišinyje, kuris yra 0,118 g yra 0,006 g tetrahidrokanabinolio ir tai sudaro 4,9 procento tetrahidrokanabinolio visame mišinyje - visoje apanglėjusioje nuorūkoje.

13.       Kaip jau minėta, A.P. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad įgijo ir laikė nenustatytą kiekį augalinės medžiagos mišinio, kurioje buvo nenustatytas kiekis narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažesnis nei 0,006 g kiekį žmogaus psichiką veikiančios psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio. Nors specialistė patvirtino, kad nuorūkos sudėtyje buvo narkotinės, o ne pluoštinės kanapės ir kad nuorūkoje yra 0,006 g tetrahidrokanabinolio, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog minėta psichotropinė medžiaga yra kanapių augalų (antžeminių dalių) ir iš šių augalų pagamintų produktų bei pluoštinių kanapių sudedamoji dalis. Nors A.P. K. patvirtino, kad jam yra žinoma, jog tetrahidrokanabinolis yra veiklioji kanapių medžiaga, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, jis turėjo tikslą įsigyti būtent kanapes, o ne veikliąją jų medžiagą, įeinančią tiek į narkotinės medžiagos kanapių, tiek ir į pluoštinių kanapių sudėtį. A.P. K. savarankiško tikslo disponuoti minėta psichotropine medžiaga, įeinančia į kanapių sudėtį, neturėjo, todėl, nustačius kanapių rūšį (narkotinės) patikslintame kaltinime nurodomos aplinkybės susijusius su psichotropinės medžiagos įgijimu ir laikymu yra perteklinės, todėl iš kaltinimo yra šalinamos.

14.       Nustačius, kad kanapės, kuriomis disponavo A.P. K. yra narkotinės, kiti prokurorės argumentai susiję su kanapių rūšies nustatymu (dėl surūkytos medžiagos poveikio) plačiau nebeaptariami ir neanalizuojami, juo labiau, kad byloje yra duomenų, kad A.P. K. 2019-05-14 vartojo alkoholį (jam alkotesteriu nustatytas 0,37 prom. neblaivumas - b. l. 33, o po keleto valandų paimtame šlapime nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,81 prom. – b. l. 35).

15.       Taigi byloje laikytina nustatytu, kad pas A.P. K. rasta augalinė medžiaga yra narkotinės kanapės, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2019-04-24 redakcija Nr. V-491, įsigaliojusi nuo 2019-05-01) patvirtintą I sąrašą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“.

16.       Teismas sutinka su prokurorės argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas - psichotropinės ir/ar narkotinės medžiagos, kurį radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos nerastos, taigi negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Šioje byloje abejonių dėl medžiagų rūšies nėra, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kanapių kiekybinis tyrimas nėra galimas, nes pasak paties A.P. K. jis visas turėtas kanapes per du kartus surūkė, o, kaip matyti iš specialisto išvados, rastoje nuorūkoje kanapių masės negalima nustatyti, kadangi nėra galimybės atskirti medžiagos, todėl A.P. K. veiksmai kvalifikuotini pagal švelniausią baudžiamąjį įstatymą - BK 259 str. 2 d. numatantį atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

17.       Kaip jau minėta aukščiau, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. T. y., pagal BK 259 str. 2 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 259 str. 2 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šį straipsnį, vienok, nė viena iš šių veikų negali būti preziumuojama, o kiekviena jų turi būti įrodyta byloje surinktais įrodymais.

18.       A.P. K. kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, o būtent, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog alternatyvios veikos – įgijimo faktas objektyviais įrodymais nenustatytas.

19.       Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų pakanka konstatavimui, kad A.P. K. narkotines medžiagas kanapes laikė tyčia. To iš esmės jis savo kaltės neneigia, nurodydamas, jog turėtas kanapes jis surūkė per du kartus ir po antro karto nuorūką rado policijos pareigūnai, t. y. iš esmės jis dėl narkotinių medžiagų laikymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau aplinkybių kur, kada, iš ko, už kiek jis šias medžiagas įgijo, išskyrus jo paties parodymus – byloje nėra. Vien kaltinamojo aiškinimo apie narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, negalint jo patvirtinti kitomis prieinamomis ir objektyviomis proceso priemonėmis ir įrodymais, nepakanka, todėl aplinkybės susijusios su kanapių įgijimu, iš kaltinimo šalinamos.

 

20.       Visi aukščiau išdėstyti įrodymai: kaltinamojo, kratos ir kratos metu rastų daiktų apžiūros protokolai, kaltinamojo paaiškinimai apie narkotinių medžiagų laikymo aplinkybes, specialistų išvada ir specialistė apklausos dėl rastų narkotinių medžiagų rūšių ir kiekių sudaro vientisą įrodymų grandinę, kas leidžia teismui padaryti išvadą, jog A.P. K. tyčia laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių. Duomenų, kad A.P. K. kanapes būtų laikęs pardavimo ar kokio tai kitokio platinimo tikslai, o ne asmeniniam naudojimui, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog jis neturėdamas tikslo platinti nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2019-05-14 00:10 val., adresu (duomenys neskelbtini) laikė augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuomet policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, peleninėje, kuri buvo ant stalo, stovinčio prie lango, rado ir paėmė augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nedidelis nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), bei tokiu būdu padarė jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.

 

21.       Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

 

22.       P.A. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jis 2018-02-05 teistas pagal BK 260 str. 1 d. ir jam bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taigi, baudžiamąjį nusižengimą jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau duomenų apie jo baudimą administracine tvarka, gydymąsi psichiatrinėse ar priklausomybės ligų gydymo įstaigose – nėra (b. l. 81-91). Jis jauno amžiaus, dirba, kritiškai vertina savo veiksmus, ir, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, jo tikslas nebuvo kvaišalus platinti kitiems asmenims, įtraukti ar skatinti kitus į narkotikų vartojimą, padaryti veiksmai nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmes, teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 dalis). Atsižvelgus į teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtina bausmė - laisvės apribojimas, kurios dydis parinktinas artimas BK 48 str. numatytam bausmės vidurkiui. Parinktini jo socialinį statusą ir brandą atitinkantys įpareigojimai. Byla iš esmės išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos ir pagrindai BK 641 str. taikymui.

 

23.       Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2019 05 14 5:20 val. iki 2019 05 15 13:33 – dvi paros (b. l. 40, 54). Taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina. Daiktiniai įrodymai: vokas su tyrimo objektais - augaline medžiaga, rankų nuoplova, saugomi Vilniaus apsk. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2019 07 18 kvitą BBB Nr. 1PK002972 (b. l. 24) sunaikintini.

 

24.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., BPK 329 str. 2 p., 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

 

A. P. K. pripažinti kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

Pritaikius BK 64/1 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą  6 mėnesiams įpareigojant:

- per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su tokias medžiagas vartojančiais asmenimis;

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2019-05-14 iki 2019-05-15 – dvi paras.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

        Daiktinius įrodymus: voką su tyrimo objektais - augaline medžiaga, rankų nuoplova, saugomus Vilniaus apsk. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2019 07 18 kvitą BBB Nr. 1PK002972 - sunaikinti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                     Gintaras Dzedulionis

 

 

                                                                                Daiva Kazlauskienė

 

 

                                                                                Jurgita Mačionytė

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 259 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-85-976/2018
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas
  • BPK