Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-23-248-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-23-248/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno m. 25-asis notaro biuras trečiasis asmuo
Lietuvos notarų rūmai 301538058 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.28. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4.2. Nuginčijami sandoriai:
2.1.2.4.2.3. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.6. Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.7. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.1.2.6. Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai:
2.1.3.3.1. Piniginiai vertybiniai popieriai:
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas:
3.1.1.2. Civilinio proceso principai:
3.1.1.2.3. Teisės į tinkamą teismo procesą principas
3.1.6. Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
3.1.6.4. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.19. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai:
3.3.1.19.1. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                   Civilinė byla Nr. 3K-3-23-248/2015 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09333-2010-1

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                21.4.2.6; 22.3.1; 93.2.3; 98.4; 121.19.1

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 6 d.

Vilnius             

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims J. K., antstoliui M. L., Lietuvos notarų rūmams, Kauno m. 25-ajam notaro biurui dėl vekselio, reikalavimo pagal vekselį ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

             

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

 

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2009 m. balandžio 26 d. paprastąjį vekselį, atsakovo K. K. reikalavimo teisę pagal 2009 m. balandžio 26 d. paprastąjį vekselį, Kauno m. 25-ojo notarų biuro notarės J. K. 2009 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį įrašą; nutraukti 2009 m. balandžio 26 d. vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą antstolio M. L. vykdomojoje byloje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nežinojo, jog yra pasirašęs vekselį: atsakovo K. K. nepažįsta, pinigų iš jo nėra gavęs, nebuvo sudaręs sandorių, iš kurių atsirastų skoliniai įsipareigojimai. Jo draugas Ž. G. lengvai įkalbėjo jį perimti bankrutuojančią įmonę ir pradėti bendrą kompiuterių remonto verslą. Dėl to ieškovas pateikto dokumento neskaitė ir pasirašė. Tokį jo elgesį nulėmė vaikystėje patirta galvos trauma, diagnozuotas mąstymo, dėmesio, emocijų sutrikimas, atsilikęs vystymasis, ribotas intelektas ir kt.

 

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu ieškovo pasirašytą 2009 m. balandžio 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, Kauno m. 25-ojo notarų biuro notarės J. K. 2009 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį įrašą, priteisė iš atsakovo K. K. valstybei bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, remdamasis šalių, liudytojo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovas pasirašė 2009 m. balandžio 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sumokėti K. K. 30 000 Lt (8688,60 Eur); 2009 m. rugpjūčio 28 d. Kauno m. 25-ojo notarų biuro notarės J. K. vykdomuoju įrašu nutartaieškovo išieškoti nesumokėtą vekselio sumą, išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu ir 6 proc. palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos nuo vekselio sumos, skaičiuojant nuo jo apmokėjimo termino pabaigos iki visiško apmokėjimo; 2010 m. gegužės 6 d. patvarkymu antstolis areštavo ieškovo pinigines  lėšas. Teismas, vertindamas vekselio surašymo aplinkybes, atsižvelgė į ieškovo ligas, mažesnį jo gebėjimą suvokti teisinius veiksmus, didesnę galimybę juo manipuliuoti, todėl padarė išvadą, kad nors būdamas veiksnus, pasirašydamas vekselį jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir visiškai jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas vekselio teksto nesurašė, savo ranka įrašė tik pavardę ir padėjo parašą. Teismas laikė, kad ieškovas suklydo tiek dėl sandorio turinio, tiek dėl netinkamai išreikštos valios, nes jis tikėjo ir pagal savo galimybes suprato, jog pasirašo dokumentus, susijusius su įmonės steigimu (apie tai kalbėjo su Ž. G., kuriuo pasitikėjo), bet ne vekselį atsakovui K. K. Suklydimą teismas pripažino esminiu dėl nenaudingo sandorio aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas M. Ž. vekselio nebūtų pasirašęs. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog 2009 m. balandžio 26 d. jis turėjo 30 000 Lt (8688,60 Eur), kuriuos galėjo paskolinti ieškovui. Teismui kėlė abejonių atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas vekselį išrašė pats ir pasirašė dalyvaujant K. K., nes iš tikrųjų vekselis surašytas atsakovo ir ieškovo tik pasirašytas; taip pat ir aplinkybė, jog atsakovas pinigus ieškovui perdavė tiesiog automobilyje, gatvėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas su atsakovu buvo beveik nepažįstami, ir šiuo atveju svarbiu laikė ieškovo ir liudytojo Ž. G. santykį. Nenaudingą sandorį ieškovas sudarė neturėdamas atstovo, negalėdamas tinkamai įvertinti ir dėl ligos suvokti sandorio aplinkybių,  taip pat dėl atsakovo K. K. apgaulės, todėl sandorį pripažino negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus negaliojančiu paprastąjį vekselį, išnyksta ir juo susijusi atsakovo K. K. teisė pateikti vekselį apmokėti, todėl tai teismas laikė pagrindu pripažinti negaliojančiu notarės 2009 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį įrašą. Teismas atmetė reikalavimą nutraukti vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procesą, nes antstolis sprendžia dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu tenkino atsakovo K. K. apeliacinį skundą, panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija sprendime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vekselį pripažino negaliojančiu trimis pagrindais: kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, sudarytą dėl suklydimo ir dėl apgaulės, tačiau šie trys pagrindai negali egzistuoti vienu metu. Pripažinus, kad sandoris sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (t. y. asmuo negalėjo reikšti savo valios), kartu sandoris negali būti sudarytas dėl tam tikrų valios trūkumų (suklydimo ar apgaulės). Kolegija pažymėjo, kad teismas, pripažindamas sandorio negaliojimą trimis pagrindais, iš esmės rėmėsi ta pačia aplinkybe, kad ieškovo sveikatos būklė neleido tinkamai įvertinti ir suvokti sudaromo sandorio. Tą jis įrodinėjo medicininiais dokumentais ir savo paaiškinimais. Kolegija pripažino, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog vekselis negalioja ar nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Kol ieškovas neįrodė vekselio negaliojimo, ir atsakovas neturi pareigos įrodinėti paskolos buvimo, pinigų turėjimo, jų perdavimo fakto ir pan. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi išimtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios prieštarauja esančioms byloje. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad vekselį pasirašė jo neperskaitęs, leido daryti išvadą, kad nėra valios trūkumo (suklydimo, apgaulės), kai pats nesigilina į dokumento turinį. Tai kolegija vertino kaip ieškovo nerūpestingumą, neapdairumą. Aplinkybę, kad jį galbūt apgavo Ž. G., prisidengdamas įmonės steigimu ir pakišdamas pasirašyti vekselį, paneigė tiek liudytojas Ž. G., tiek atsakovas, jų parodymai sutapo, buvo nuoseklūs. Be to, ieškovas pasirašė 2009 m. rugpjūčio 26 d. pranešimą apie vekselio apmokėjimą, tačiau ieškinį jam nuginčyti padavė tik 2010 m. gegužės 26 d. Neįrodytu kolegija pripažino ieškovo aiškinimą, kad šis pranešimas pasirašytas ankstesne data. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek 2009 m. rugpjūčio 625 d., tiek 2010 m. spalio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose nurodyta, jog jis gali suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti, dalyvauti teismo posėdžiuose. Liudytojai taip pat nepatvirtino, kad sudarydamas sandorį ieškovas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad ieškovo sveikatos sutrikimai nėra pagrindas konstatuoti, jog vekselio išrašymo dieną jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Kolegija nereikšminga pripažino aplinkybę, kad atsakovas savo ranka užpildė vekselį, o ieškovas tik pasirašė, nes įstatyme nenustatyta, jog vekselį turi surašyti jį pasirašantis asmuo.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, tiek materialiosios teisės normas, todėl jo sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį atmetė.

 

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl teisėjo šališkumo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėja        V. Gudynienė buvo įtraukta į teisėjų kolegijos sudėtį tiek nagrinėjant bylą dėl ieškovo pripažinimo   neveiksniu (pareiškimas pripažinti neveiksniu atmestas), tiek dėl vekselio, reikalavimo pagal jį ir kt. pripažinimo negaliojančiais. Abi bylos tiesiogiai susijusios, todėl galėjo lemti šališko sprendimo priėmimą. Kasatoriaus nuomone, galėjo būti pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje nustatyta garantija į nepriklausomą ir nešališką teismą. Kadangi ši teisėja nenusišalino, tai yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio      2 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo nurodyta, kad, siekiant išvengti teismo sprendimo negaliojimo, teisėjai turi nusišalinti patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012), remiantis EŽTT praktika, pasisakyta dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UADB „Baltijos garantas, bylos Nr. 3K-3-675/2007). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, į šią praktiką neatsižvelgė, todėl apeliacine tvarka byla nagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

2. Dėl įrodymų apie kasatoriaus sveikatos būklę, jo asmenybę vertinimo ir jų įtakos valiai suformuoti. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi išimtinai atsakovo             K. K. nurodomomis aplinkybėmis, atmesdamas kasatoriaus pateiktą aplinkybių vertinimą. Nurodydamas, kad kasatorius, neperskaitęs dokumento ir jį pasirašęs, elgėsi nerūpestingai, todėl turi prisiimti iš to atsiradusius padarinius, apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus sveikatos sutrikimų (potrauminio sindromo padarinių, pasireiškusių negebėjimu susikoncentruoti ir atlikti protines užduotis, pakenkta atmintimi), jo asmenybės, išsivystymo lygio (jo vystymasis atsilikęs trejus metus, patiklus, lengvai pasiduodantis kitų įtakai, silpnos valios). Toks asmuo neatitinka protingo ir apdairaus asmens tipo, galinčio atsakyti už savo sudarytus sandorius. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai nesikeitė visos bylos nagrinėjimo metu. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertino teismo ekspertizės aktus, kuriais buvo vertinama, ar kasatorius, sirgdamas jam diagnozuotomis ligomis, gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau neanalizuota ir nepasisakyta, ar jam diagnozuotos ligos galėjo lemti jo savarankišką apsisprendimą ir valios formavimąsi. Dėl šios priežasties ekspertizių aktai neturi būti vertinami kasatoriaus gebėjimo savarankiškai formuoti valios ir apsisprendimo aspektais. Byloje esantys duomenys, asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad kasatorius lengvai pasiduoda kitų įtakai, juo lengva manipuliuoti. Kasatorius nuomone, svarbi aplinkybė, kieno ranka surašomas vekselis: ja įrodoma ir patvirtinama, kad kasatorius nežinojo vekselio turinio ir to, ką pasirašė, taip pat kad suklydo. Atsižvelgiant į kasatoriaus ligas, jam taikytinas mažesnis nei įprastai atidaus ir rūpestingo elgesio standartas.

3. Dėl suklydimo sudaryto vekselio negaliojimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Kasatorius nurodo, kad vekselį pasirašė dėl suklydimo, įtikintas     Ž. G. patikinimų ateityje kartu valdyti kompiuterių remonto įmonę. Kasatorius, būdamas impulsyvus ir neprotingas (baigęs tik 10 klasių pagal adaptuotą ugdymo programą ir tik žemiausiais balais), pasirašė iš pradžių tuščius lapus, o vėliau ir vekselį. Tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad kasatorius nežinojo, kas yra vekselis, kam jis skirtas, kad pasirašo būtent tokį dokumentą,  taigi neteisingai suvokė sandorio esmę, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo.

4. Dėl pagrindo prievolei pagal vekselį atsirasti. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013, išaiškinta, kad vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeninais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba jis negalioja. Kasatorius karto nenurodė, kad jam ginčijamo vekselio pasirašymo laikotarpiu reikėjo pinigų ir jis faktiškai juos; atsakovas neįrodė, kad pinigus perdavė, nepagrindė, jog realiai tokius pinigus turėjo (pagrindė tik 242,20 svaro realumą). Atsižvelgiant į tai, kad vekselis negali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo, o atsakovo nurodytas vekselio atsiradimo pagrindas yra paskola, todėl nesant įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties, atsakovas, kaip paskolos davėjas, turėjo pareigą įrodyti, kad pinigai buvo perduoti ieškovui kaip paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Atsakovas turėjo įrodyti pinigų perdavimą kasatoriui, taip pat tokių santykių atsiradimą, pateikti rašytinę paskolos sutartį (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, kad paskolos suteikimą patvirtina vekselis, tačiau vekselyje neužfiksuotas atsakovo pinigų perdavimo kasatoriui faktas, todėl vekselis, kaip skolos dokumentas, neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje     R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Taigi, atsakovas neįrodė paskolos santykių, todėl darytina išvada, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Nustačius, kad pinigai ieškovui nebuvo paskolinti, pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas gavo iš kasatoriaus vekselį apgaulės būdu.

 

Trečiasis asmuo Lietuvos notarų rūmai pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, jame nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nes jie nėra notarų, kurių įgaliojimai sustabdyti, teisių perėmėjai, todėl prašo jį pašalinti iš bylos.

Trečiasis asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą jai, kaip notarei, atmetė, ši sprendimo dalis nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl mano, kad nepagrįstai byloje įtraukta kaip atsakovė. Kitus kasacinio skundo argumentus prašo vertinti savo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasatorius reiškė ieškinį keliais pagrindais: kasatorius prašė pripažinti negaliojančiu jo pasirašytą 2009 m. balandžio 26 d. paprastąjį vekselį, kaip sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, kaip sudarytą dėl suklydimo ir dėl apgaulės, taip pat nutraukti šio vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, vekselį pripažino negaliojančiu visais nurodytas pagrindais, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, nes nekonstatavo nė vieno pagrindo vekseliui pripažinti negaliojančiu. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ginčijamas tik vekselio, kaip sudaryto dėl suklydimo, negaliojimo aspektu, todėl  teisėjų kolegija pasisakys tik dėl kasaciniame skunde įvardyto sudaryto sandorio negaliojimo pagrindo – dėl suklydimo.

 

Dėl teisėjo šališkumo

 

              Kasatorius teigia, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes bylą apeliacine tvarka nagrinėjo teisėjų kolegija, kurioje dalyvavo teisėjas, prieš tai nagrinėjęs su šia byla susijusią civilinę bylą dėl kasatoriaus pripažinimo neveiksniu. Kasatoriaus nuomone, tai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, nes toks teisėjo elgesys neatitinka objektyvaus teisėjo (teismo) nešališkumo.               Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, pažymi, kad tiek Konstitucijos               31 straipsnio 2 dalyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tiek CPK 21 straipsnyje užtikrinta asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas, įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB ,,Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. DUAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; kt.). CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 6567 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

              Teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Kasacinio teismo aptarta EŽTT praktika subjektyviojo ir objektyviojo teisėjo ir teismo nešališkumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. Anykščių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-444/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, išaiškinta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Kasatorius teisės į nešališką  teismą pažeidimu įvardija tai, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėja V. Gudynienė CPK 6466 straipsnių pagrindu privalėjo nusišalinti, nes ji dalyvavo nagrinėjant kitą su kasatoriumi susijusią bylą, bet šios nusišalinimo pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus įvardijama aplinkybė neatitinka CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto privalomo pagrindo teisėjui nusišalinti. CPK 71 straipsnyje nustatytas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą. Situacija, kai ta pati teisėja dalyvavo nagrinėjant ir kitą su kasatoriumi susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo apimtį. Taigi, aplinkybė, jog ta pati teisėja dalyvavo nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą dėl kasatoriaus pripažinimo neveiksniu, savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo buvimo. Kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo šioje byloje, nenurodyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjos nešališkumo klausimas keliamas tik kasacinės instancijos teisme, tačiau byloje nėra įrodymų, jog kasatorius, turėdamas tuos pačius duomenis apie teisėjų kolegijos sudėtį, būtų pasinaudojęs nušalinimo institutu apeliacinės instancijos teisme. Tai rodo, kad kasatorius teisėjos nešališkumu suabejojo ne dėl jos dalyvavimo kitoje jo byloje, o dėl jam nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaida, kuri nepaneigia preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadą, jog objektyviąja prasme teisėja, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, buvo šališka. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą kaip nesudarantį pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

 

              Dėl vekselio, išduoto suklydus, pripažinimo negaliojančiu

 

              Kasatorius ginčija vekselį kaip išduotą dėl suklydimo. Jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias dėl suklydimo sudaryto sandorio (vekselio) pripažinimo negaliojančiu sąlygas, nes neatsižvelgė į svarbias aplinkybes: kasatorius turi sveikatos sutrikimų, yra patiklus, impulsyvus ir menko išsilavinimo, todėl paveiktas Ž. G. pažado atidaryti bendrą įmonę ir manydamas, kad pasirašo su įmone susijusius dokumentus,  neskaitė jų turinio bei pasirašė tuščiuose lapuose.

Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios; tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. UAB ,,Šebsta“, bylos Nr. 3K-3-493/2014; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013 ir jose nurodyta praktika).

CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje     J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos        Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

              Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai reikšmingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pagal šiuos kriterijus turi būti vertinamos faktinės byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės skirtingai aiškina vekselio pasirašymo aplinkybes: ieškovas nurodo, kad su atsakovu niekada nebendravo ir dokumentų nepasirašinėjo, kažkokius dokumentus ir tuščius popieriaus lapus pasirašė įtikintas Ž. G. ateityje kartu valdyti kompiuterių remonto įmonę; atsakovas nurodo, kad vekselį ieškovas pasirašė jiems esant dviese, Ž. G. nedalyvaujant, vekselis išduotas kaip suteiktą paskolą patvirtinantis dokumentas, niekaip nesusijęs su ketinimais steigti įmonę. Teismų nustatyta, kad vekselis surašytas atsakovo, o kasatorius įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal CPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatė, kad vekselis buvo pasirašytas atsakovo nurodomomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja ir yra saistomas pirmosios ir   apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius neteikia teisinių argumentų, kad nustatant vekselio išdavimo aplinkybes buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos, o tik dėsto savo nuomonę, jog pagal byloje esančius įrodymus turėjo būti padarytos jam palankios išvados. Pripažinus, kad ieškovui pinigus paskolino ir vekselį pasirašyti pateikė atsakovas, nedalyvaujant Ž. G., tampa teisiškai nereikšmingi veiksniai, kasatoriaus nurodomi kaip lėmę jo suklydimą (ieškovo patiklumas, pasitikėjimas Ž. G. ir pasidavimas šio įtakai), bei aplinkybė, kad Ž. G. jis pasirašė tuščiame popieriaus lape. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, vertino kasatoriaus sveikatos būklės ir asmeninių savybių įtaką galimybei suvokti sudaromo sandorio esmę. Kitų aplinkybių, lėmusių kasatoriaus suklydimą būtent santykiuose su atsakovu, pasirašant šio naudai vekselį, byloje nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatorius neįrodė, jog vekselį pasirašė dėl suklydimo. Kasatoriaus argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant dėl sandorio, sudaryto iš esmės suklydus, pripažinimo negaliojančiu.

 

Dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl pagrindo prievolei pagal vekselį atsirasti

 

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl pagrindo prievolei pagal vekselį atsirasti padarė netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą – įrodyti, kad atsakovas turėjo pinigų ir juos paskolino kasatoriui, yra atsakovo pareiga.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. UAB ,,Šebsta, bylos Nr. 3K-3-493/2014 ir joje nurodyta praktika). Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Kita vertus, tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys egzistuoja,  nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu ir šis ryšys gali būti reikšmingas tiesioginiams vekselių teisinių santykių subjektams, t. y. vekselio davėjui ir pirmajam vekselio turėtojui, kurie tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Taigi pirmasis vekselio įgijėjas, būdamas tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; kt.).

Taigi šiuo atveju būtent kasatoriui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai iš esmės neegzistuoja. Kasatorius be teisinio pagrindo jam tenkančią įrodinėjimo naštą dėl paskolos teisinių santykių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti atsakovui, tokia pozicija neatitinka ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tyrė kasatoriaus nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio išdavimo pagrindu (paskolos teisiniais santykiais tarp kasatoriaus ir atsakovo) ir, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, ar toks pagrindas egzistavo. Teismas priėjo prie išvados, kad kasatorius neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, t. y. kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindui įrodyti, atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų.

              Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir procesinių išlaidų priteisimo

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0022/10/15429). Atmetus kasacinį skundą, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 28 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies           3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28 (dvidešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0011/10/15429) sustabdymą.

Nutarties kopiją nusiųsti antstoliui M. L.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Birutė Janavičiūtė

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Donatas Šernas

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-234/2012
  • 3K-3-675/2007
  • 3K-3-504/2008
  • 3K-3-531/2009
  • 3K-3-171/2013
  • 3K-3-366/2010
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-389/2007
  • 3K-3-444/2013
  • CPK 65 str. Pagrindai teisėjui nušalinti
  • CPK 71 str. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas
  • 3K-3-493/2014
  • CK1 1.90 str. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
  • 3K-3-85/2011
  • 3K-3-585/2006
  • 3K-7-216/2007
  • 3K-3-181/2011
  • 3K-3-605/2012
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu