Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-04-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-188-686-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-188-686/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SEB bankas 112021238 atsakovas
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.2. Priežastinis ryšys
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.9. Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis):
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. e3K-3-188-686/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00059-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.2

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ir trečiojo asmens V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – V. V.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priežastinio ryšio nustatymą, sprendžiant dėl neprofesionaliajam investuotojui atsiradusių investicinių nuostolių atlyginimo, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 111 651,91 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškinyje nurodė, kad, nusprendęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas investuoti į vertybinius popierius, kreipėsi į atsakovę, kuri elektroniniu paštu pateikė jam pasiūlymą dėl investicijų. Prie pasiūlymo buvo pridėtas vidutinės rizikos investicijų portfelio pasiūlymo planas, parengtas pagal ieškovo žodžiu išsakytus pageidavimus dėl polinkio rizikuoti, siekiamos investicijų grąžos. 2007 m. kovo 19 d. ieškovas su atsakove sudarė privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį ir investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį (toliau – Konsultavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pagal individualią ieškovo investavimo strategiją teikti jam konsultacijas dėl jo investuojamo turto valdymo ir kitais su investavimu susijusiais klausimais.
  4. 2007 m. balandžio 3 d. ieškovas pateikė pavedimą nupirkti, o atsakovė nupirko 4596 GILD Arbitrage Risk Capital fondo (toliau – GILD fondas, Fondas) vienetus, kurių vertė, įskaitant komisinį mokestį, buvo 111 651,91 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė investicinio portfelio paskirstymo plane GILD fondą įvardijo kaip ribotos rizikos fondą, jo vidutinė metinė investicijų grąža nuo 2001 m. siekė 25 proc., o Fondo svyravimų ribos buvo vos 8 proc. Tačiau atsakovė neinformavo ieškovo apie riziką, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, jie gali būti neišpirkti ir ieškovas gali prarasti visą kapitalą; tokia rizika neatskleista ir Konsultavimo sutartyje.
  5. Ieškovas teigė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. jis iš atsakovės sužinojo, jog dėl galimų GILD fondo likvidumo problemų stabdoma prekyba Fondo vienetais. 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovas, kurio netenkino atsakovės paslaugų kokybė ir taikomi padidinti įkainiai, nutraukė Konsultavimo sutartį. Ieškovas 2012 m. sausio 17 d. gavo iš atsakovės pranešimą, kad fondo vienetų vertė lygi 0 Eur, o 2014 m. gruodžio 15 d. buvo informuotas, jog 2014 m. gruodžio 29 d. planuojamas GILD fondo vienetų nurašymas ir išregistravimas.
  6. Ieškovas nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo yra neprofesionalieji investuotojai, 2009 m. balandžio 7 d. užpildytoje fizinio asmens konsultavimo anketoje ieškovas pažymėjo, jog pageidauja tokių investicinių priemonių, kurios nors ir gali svyruoti investavimo metu, tačiau investavimo laikotarpio pabaigoje turi užtikrinti, kad pagrindinis investuotas kapitalas nesumažės ir nebus prarastas. Tačiau atsakovė, neįspėdama ieškovo apie riziką, suklaidino jį, įsiūlė netinkamas investavimo priemones, pažeidė Konsultavimo sutartį, neįvykdė pareigos atskleisti ieškovui informaciją apie Fondo galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą ar jų neišpirkti, taigi atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovo vertinimu, atsakovė (finansų tarpininkė) nesielgė atidžiai ir rūpestingai, profesionaliai, todėl ji kalta dėl ieškovui kilusios žalos. Jeigu atsakovė pareigas būtų įvykdžiusi tinkamai, ieškovas nebūtų priėmęs sprendimo įsigyti tokių jo investavimo tikslų ir poreikių neatitinkančių vertybinių popierių. Taigi egzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių žalingų padarinių priežastinis ryšys.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 55 825,95 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Remdamasis kasacinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014) ir Vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1746/2012), teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ginčo santykiams netaikoma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalis. Laikydamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRĮ) (galiojusio iki įsigaliojant FPRĮ) 24 straipsnio, FPRĮ 22 straipsnio 3–5 dalių reikalavimų, atsakovė privalėjo surinkti iš kliento informaciją apie jo žinias, investavimo patirtį, finansinę padėtį bei investavimu siekiamus tikslus, t. y. atlikti tinkamumo testą, ir tik tada teikti jam tinkamą rekomendaciją, aiškiai ir suprantamai supažindinti su siūloma finansine priemone ar investavimo strategija. Atsakovė laiku nepateikė ieškovui klientų anketos (užpildyta tik 2009 m. balandžio 7 d.), nereikalavo pateikti kitokio pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų pirmiau nurodyta informacija. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nurodytas aplinkybes banko darbuotojai išsiaiškino individualių susitikimų metu, nes jų atsakovė neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
  3. Teismas sutiko su ieškovu, kad šis nei ikisutartinių santykių metu, nei pasirašant Konsultavimo sutartį nebuvo informuotas, jog GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas ar sustabdytas ir ieškovas gali prarasti visą kapitalą. Ieškovas yra neprofesionalusis investuotojas, pageidavęs vidutinės rizikos investicijų, atsakovei buvo žinomos šios aplinkybės. Teismas nustatė, kad investicijų portfelio paskirstymo plane ieškovui nebuvo pateikta informacija apie investavimo į investicinius fondus riziką; jame buvo nurodyta, kad GILD fondo tikėtina investicijų grąža 15–30 proc.; vertės svyravimo rizika 3 metams – 8 proc.; vidutinė portfelio vertės svyravimo rizika, remiantis 3 metų vidutinėmis siūlomų investavimo priemonių svyravimo ribomis, 14 proc.; vidutinė metinė investicijų grąža nuo 2001 m. 25 proc., Fondo vertės svyravimų ribos 8 proc. Duomenų apie tai, kad ieškovas ar trečiasis asmuo buvo supažindinti su GILD fondo 2007 m. kovo mėn. emisijos prospektu ar kad šis jiems buvo įteiktas, byloje nėra, todėl šią atsakovės nurodytą aplinkybę teismas pripažino neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
  4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad rizika neatgauti visos ar dalies investuotos sumos yra įprastinė ir visoms investicinėms priemonėms būdinga rizika, kurią ieškovas (verslininkas) suprato, pažymėdamas, kad ieškovas yra neprofesionalusis investuotojas, todėl rizikos mastas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kuris jam turi būti atskleistas. Vertybinių popierių kainų kritimo rizika, apie kurią ieškovas buvo informuotas, skiriasi nuo investuojamo kapitalo praradimo rizikos, sukelia skirtingas pasekmes, todėl privalėjo būti tinkamai atskleista ieškovui, kad jis galėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl investavimo. Teismo vertinimu, tokios informacijos nepateikimas klientui negali būti pripažįstamas veikimu geriausiomis klientui sąlygomis. Teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę Fondui sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą, atsakovė pažeidė Konsultavimo sutarties 4.1, 4.2 punktus, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą, todėl atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo patirti nuostoliai gali būti laikomi atsakovės veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovė jį būtų tinkamai informavusi apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas.
  5. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas yra neprofesionalusis investuotojas, tačiau jis yra verslininkas, todėl jam turėjo būti objektyviai žinoma ir suprantama nemokumo rizika versle, jis turėjo ir galėjo suvokti, kad kaip investuojant į bendrovių akcijas yra prisiimama akcijų emitento mokumo rizika, taip investuojant į fondų vienetus, prisiimama atitinkama Fondo nemokumo rizika. Šitą suprasdamas ieškovas galėjo kreiptis į atsakovę dėl visų galimų rizikų išaiškinimo, o to nepadaręs, elgėsi nepakankamai rūpestingai. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad priimdamas sprendimus dėl investavimo ieškovas elgėsi nerūpestingai, teismas sumažino atsakovės atsakomybę 50 proc. (CK 6.248 straipsnio 4 dalis), nurodė, kad ieškovui padaryta žala sudaro 55 825,95 Eur.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  7. Kolegija nurodė, kad nei Konsultavimo sutarties nuostatose, nei pasiūlyme dėl investicijų ir investicijų portfelio paskirstymo plane, nei kituose ieškovui pateiktuose dokumentuose ar žodžiu susitikimo metu atsakovė neinformavo jo apie riziką, jog siūlomų įsigyti GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas arba apskritai nutrauktas, nesupažindino su GILD fondo vienetų emisijos prospektu. Apibendrintas rizikos nurodymas Konsultavimo sutarties 4.2.6, 4.2.7 punktuose, nesant aiškaus nurodymo, paaiškinimo dėl GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo arba nutraukimo galimybės, neatitinka FPRĮ 22 straipsnio reikalavimų.
  8. Kolegija sprendė, kad atsakovė, neatskleisdama ieškovui visos reikšmingos ir būtinos atskleisti informacijos, pažeidė FPRĮ nustatytą kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Atsakovės kaltės nepaneigia aplinkybė, kad ji negalėjo numatyti, jog GILD fondo vienetų išpirkimas bus nutrauktas ir fondas bus išregistruotas, nes atsakovės kaltė susijusi su jos pareigos pateikti informaciją apie galimą fondo bankroto riziką pažeidimu, o ne su tikimybės, ar ir kada ši rizika materializuosis, nurodymu. Aplinkybės, kad Konsultavimo sutartis buvo sudaryta dėl investicijų portfelio kaip visumos (lot. in corpore) valdymo konsultavimo pagrindais, o bendras portfelio rizikingumas paprastai yra kitoks nei atskirų jo sudedamųjų dalių, ir ieškovo portfelis, nepaisant GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo ir nutraukimo, išliko likvidus, nereiškia, jog atsakovė neturi tinkamai ir rūpestingai atlikti informavimo pareigos dėl kiekvieno į portfelį patenkančio produkto (finansinės priemonės), kaip to reikalauja FPRĮ 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos.
  9. Įvertinusi bylos duomenis kolegija padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog labiau tikėtina, kad net jei ji būtų tinkamai informavusi ieškovą apie visas su GILD fondu susijusias rizikas, be kita ko, apie galimą fondo vienetų išpirkimo sustabdymo ir (ar) neišpirkimo galimybę, ieškovas nebūtų atsisakęs investuoti į šią investicinę priemonę, todėl ieškovo patirti nuostoliai nėra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Iš investicijų portfelio paskirstymo plano, kuriame nuspręsta kliento lėšas investuoti į vidutinės ir didelės rizikos investicijų priemones, kolegija sprendė, kad ieškovas nebuvo linkęs investuoti labai konservatyviai, saugiai, pasirinko vidutinės ir didelės rizikos lygio investavimo strategiją, siekdamas gauti pakankamai didelę grąžą (vidutiniškai 22,4 proc. per metus) bei prisiimdamas nemažą portfelio vertės svyravimo riziką (14 proc.). Fizinio asmens konsultavimo anketoje ieškovas nurodė planuojamą investicijų trukmę – nuo 6 iki 10 metų, galimą investicinio portfelio vertės bet kuriuo investavimo laikotarpiu sumažėjimą net iki 20 proc., nesuteikė reikšmės santaupų draudimui, užtikrinančiam apsaugą nuo visiško santaupų praradimo. Be to, pagrindiniu investicijų tikslu ieškovas nurodė ne pinigų taupymą, mokesčių mokėjimą, didesnės pensijos užsitikrinimą, o „kita“, kas patvirtina, kad esminis ieškovo investavimo tikslas buvo pelno siekimas. Kolegija pažymėjo, kad net po 2008 m. lapkričio 4 d. atsakovės pranešimo apie sandorių, susijusių su GILD fondo vienetais ir GILD Arbitrage AS obligacijomis, vykdymo sustabdymą ieškovas neatsisakė kitų savo turimų investicinių fondų vienetų, t. y. ir toliau investavo savo lėšas būtent į šias investicines priemones (į Fidelity China Focus Fund ir Schroder Global Emerging Market Fund vienetus).
  10. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė dar 2009 m. kovo 13 d. rekomendavo ieškovui mažinti portfelio riziką (parduoti rizikingų fondų vienetus ir investuoti lėšas į mažiau rizikingas investicines priemones), tačiau ieškovas siūlytų pakeitimų neatliko. Nors ieškovas akcentuoja, kad, atsisakydamas parduoti turimų fondų vertybinius popierius ir įsigyti atsakovės siūlytas mažiau rizikingas priemones, siekė išvengti didelių nuostolių (fondų vienetų vertės buvo sumažėjusios, todėl juos pardavęs ieškovas būtų patyręs nuostolių), kolegija sprendė, kad tokiu elgesiu ieškovas tik patvirtino savo pasiryžimą rizikuoti – t. y. net žinodamas apie investicinių fondų vienetų galimą išpirkimo sustabdymą ir visišką nutraukimą jis pasirinko ne parduoti iš dalies nuvertėjusius vienetus ir taip bent dalies išsaugoti savo lėšas, o toliau palikti investuotas lėšas fondų vienetuose, tikėdamasis teigiamo rinkų kilimo tendencijų poveikio investicijoms. Tai patvirtina, kad fondų vienetų išpirkimo sustabdymo ir nutraukimo rizika ieškovui nebuvo esminė (lemianti jo priimamus investicinius sprendimus), dėl kurios jis būtų atsisakęs galimybės gauti siekiamą didesnę grąžą.
  11. Kolegija nustatė, kad 2008 m. ieškovas investavo į dar rizikingesnes priemones – vertybinių popierių atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius (toliau – REPO sandoriai). Ieškovo paaiškinimus, kad REPO sandorius jis sudarė, nes jam skubiai reikėjo lėšų (o parduoti vertybinius popierius, į kuriuos tuo metu buvo investuoti visi ieškovo pinigai, buvo nuostolinga), kolegija vertino kaip didesnės rizikos prisiėmimą patvirtinančius įrodymus, nes ieškovas, žinodamas, kad jam reikės nemažos pinigų sumos mokesčiams sumokėti, priėmė sprendimą investuoti į vidutinės ir didelės rizikos priemones ir už visas turimas laisvas lėšas įsigyti ne trumpalaikius, o ilgalaikius vertybinius popierius. Be to, iš atsakovės pasiūlytų skolintų lėšų gavimo būdų (REPO sandorių, kredito litais ar eurais paėmimo) ieškovas pasirinko rizikingiausią priemonę.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovas ir trečiasis asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus – pasiūlymą dėl investicijų, investicijų portfelio pasiūlymo planą, fizinio asmens konsultavimo anketą, selektyviai vertino tik tam tikras šių dokumentų dalis, neatsižvelgė į įrodymų visetą ir taip pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį. Tiek pasiūlyme dėl investicijų, tiek investicijų portfelio pasiūlymo plane nurodomos vidutinės rizikos investicijos ir tik vienoje investicijų portfelio pasiūlymo plano vietoje investicijos vadinamos vidutinės ir didelės rizikos priemonėmis; būtent ja rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, taip ignoruodamas likusį šio ir kitų dokumentų turinį. Dėl šių pažeidimų buvo padarytos nepagrįstos ir nepatikimos išvados, kad ieškovas pasirinko didesnę nei vidutinę riziką ir nekonservatyvią investavimo strategiją. Ieškovui rizikingos investicijos būtų netikusios, jei jis būtų buvęs įspėtas apie riziką prarasti visą investicijų vertę (tai patvirtina jo paaiškinimai, fizinio asmens konsultavimo anketa, kurioje pažymėta, kad investicinio portfelio vertė investavimo pabaigoje negali sumažėti).
    2. Šios nutarties 15 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta. Fizinio asmens konsultavimo anketoje ieškovas nėra pažymėjęs, kad pagrindinis jo investavimo tikslas yra pelno siekimas (pažymėta „kita“). Kiekvieno investuojančio asmens teisėtas ir natūralus tikslas bei siekis yra gauti kuo didesnį pelną, priešingu atveju jis neinvestuotų, tačiau tai nereiškia, kad, žinodamas apie investicinių fondų vienetų sustabdymo ar jų neišpirkimo riziką, asmuo ją prisiimtų. Vien investicijų pobūdis ir jų rizikingumas pats savaime negali padėti nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinio ryšio buvimo arba nebuvimo.
    3. Aplinkybė, kad po atsakovės 2008 m. lapkričio 4 d. pranešimo apie GILD fondo vienetų prekybos sustabdymą ieškovas neatsisakė kitų savo turimų investicinių fondų vienetų, neįrodo priežastinio ryšio nebuvimo. Kadangi šis pranešimas buvo pateiktas prasidėjus finansų krizei, kai ieškovo valdomo investicinio portfelio vertė buvo sumažėjusi 40–50 proc., tai ieškovas, veikdamas kaip bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus), nepriėmė sprendimo parduoti turėtų investicijų, nes laukė situacijos pagerėjimo ir krizės pabaigos, siekė sumažinti patirtus nuostolius. Ieškovas atsižvelgė į dalį atsakovės rekomendacijų dėl portfelio pozicijų pakeitimo – bylos duomenys patvirtina, kad jis pardavė SEB Nordic fondo vienetus ir dalį kito fondo vienetų; spręsdamas priešingai, apeliacinės instancijos teismas neištyrė visoje byloje esančių įrodymų (pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį).
    4. Teismų nustatytas faktas, kad, sužinojęs apie prekybos GILD fondo vienetais sustabdymą, ieškovas įsigijo dar dviejų naujų fondų vienetų, nepatvirtina jo prisiimamos rizikos, nes šiuos vienetus jis įsigijo veikdamas pagal atsakovės pasiūlymus ir raginimus keisti investicinio portfelio sudėtį. Taip ieškovas siekė kaip galima labiau mažinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusį portfelio vertės sumažėjimą – neturėjo kitos išeities, kaip tik prisiimti tokią riziką, apie kurią investavimo pradžioje, pažeisdama fiduciarinę lojalumo ir veikimo geriausiais kliento interesais pareigą, neinformavo atsakovė.
    5. Ieškovas sudarė REPO sandorius pasiūlytas atsakovės, jis nebuvo informuotas, kad šie sandoriai yra didesnio rizikingumo priemonės, kurios nerekomenduojamos neprofesionaliesiems investuotojams. REPO sandoriai yra kredito sutartis su vertybinių popierių įkeitimu jų neparduodant, todėl akivaizdu, kad REPO sandorius gali ir galėjo sudaryti bet kuris (taip pat ir nepatyręs bei konservatyvus) investuotojas, savo vertybinių popierių sąskaitoje turintis likvidžių ir bankui tinkamų vertybinių popierių; šių sandorių sudarymas nereiškė ir nereiškia, kad ieškovas toleravo labai didelę riziką ar pasirinko rizikingiausią priemonę skolintoms lėšoms gauti.
    6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino su REPO sandorių sudarymu susijusius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad REPO sandorius prireikė sudaryti, nes atsakovės darbuotojas, prieš Konsultavimo sutarties pasirašymą informuotas, kad ieškovas iki 2008 m. balandžio 30 d. privalės sumokėti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį, nepasiūlė investuoti į terminuotuosius indėlius ar įsigyti trumpalaikių vertybinių popierių.
    7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014, kurios faktinės aplinkybės labai panašios į šios bylos aplinkybes, konstatavo, kad, taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti, laikoma, jog tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją; atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai. Anot ieškovo ir trečiojo asmens, šis išaiškinimas reiškia, kad galioja tvirta prezumpcija, jog asmuo nebūtų priėmęs investicinio sprendimo, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodymai, paneigiantys priežastinio ryšio buvimą, turi būti neginčijami, paremti objektyviais duomenimis, akivaizdūs; nepakanka abejotinų samprotavimų, išvestinių aiškinimų vertinant tam tikrus faktus, įvykusius po sužinojimo apie neteisėtus veiksmus. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio apeliacinės instancijos teismas lemiamą reikšmę nepagrįstai suteikė toms aplinkybėms ir ieškovo veiksmams, kurie vyko po to, kai atsakovė jį informavo apie prekybos GILD fondo vienetais sustabdymą ir kuriais ieškovas siekė sumažinti galimus nuostolius. Aplinkybės, įvykusios paaiškėjus atsakovės neteisėtiems veiksmams, neįtrauktinos į faktinio priežastinio ryšio nustatymo testą ir vertintinos ribotai, nes po jų pasikeitė ieškovo žinios ir elgesys – jis suprato, kad gali nebeatgauti visų į GILD fondą investuotų lėšų, ir dėl šios priežasties bei siekio kompensuoti atsiradusius nuostolius pakeitė savo elgesį, buvo priverstas prisiimti tą riziką, kurios investavimo pradžioje nebūtų prisiėmęs.
    8. Kasaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės (dėl pasirinktų investicijų, jų rizikos, iš esmės nesiskiriančio investicijų tikslo, investuotojo patirties ir savybių) patvirtina, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014 yra priimta teismui įvertinus analogiškas kaip ir šios bylos aplinkybes. Joje teismas konstatavo, kad egzistuoja AB SEB banko neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei kasacinis teismas, rėmėsi aplinkybėmis, kurios objektyviai negali paneigti priežastinio ryšio buvimo, klaidingai interpretavo faktus (dėl REPO sandorių sudarymo, ilgesnis investavimo terminas), rėmėsi aplinkybėmis, kurios aiškintinos kitaip, nei nurodė teismas (kitų fondų vertybiniai popieriai įsigyti pagal atsakovės rekomendacijas ir kt.), ir taip pažeidė CK 6.247 straipsnio nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nukrypo nuo 2013 m. gruodžio 20 d. kitoje savo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-344/2013 priimtos nutarties, kurioje, konstatavęs neteisėtus kaltus AB SEB banko veiksmus, laikė, kad egzistuoja neteisėtų veiksmų ir investuotojui atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys.
  2. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, pagrįstai konstatavo, kad nėra neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovo nuostolių priežastinio ryšio – ieškovo finansinės priemonės nurašytos ne dėl atsakovės veiksmų (rizikos neatskleidimo), bet dėl finansų krizės, todėl nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys (perkant Fondo vienetus jokių duomenų apie jo likvidumo problemas nebuvo). Taip pat neegzistuoja ir netiesioginis priežastinis ryšys, nes net jei atsakovė būtų atskirai nurodžiusi nespecifinę (visiems fondams būdingą) riziką, kad fondo vienetų prekyba gali būti sustabdyta ar nutraukta, tai nebūtų turėję jokios įtakos ieškovo sprendimui įsigyti Fondo vienetus, kurį lėmė Fondo valdytojo skelbti sėkmingi Fondo veiklos retrospektyviniai rodikliai ir prognozuojama investicinė grąža. Tam tikrų bendrų visiems suprantamų rizikų identifikavimas yra antraeilis dalykas; priimant atitinkamą investicinį sprendimą, dėmesys kreipiamas į konkrečios priemonės finansinius rezultatus.
    2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino individualias su ieškovu susijusias aplinkybes (siekį investuoti į vidutinės ir didelės rizikos investicines priemones, investicijų trukmę, pelno siekimą, kaip pagrindinį investavimo tikslą, kitų investicinių fondų vienetų įsigijimą, REPO sandorių sudarymą ir kt.), kurios įrodo jo gebėjimus savarankiškai priimti individualius investicinius sprendimus ir atskleidžia, kad jis labai gerai suvokė ir prisiėmė su investavimu į Fondo vienetus susijusią riziką. Ieškovas (patyręs verslininkas) suvokė nemokumo riziką versle, todėl jam negalėjo būti nesuprantama ir rizika, susijusi su investicinio fondo vienetų nuvertėjimu. Dėl to net ir negavęs iš atsakovės informacijos apie riziką, kad prekyba Fondo vienetais gali būti nutraukta, ieškovas turėjo suprasti šią visiems fondams būdingą nespecifinę riziką ir jos pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą investuoti į Fondo vienetus. Nustačius, kad investavimo rizika ieškovui buvo suprantama ir priimtina, nėra jokio objektyvaus pagrindo kilti atsakovės atsakomybei.
    3. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ieškovo ir trečiojo asmens nurodoma kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014, tačiau aplinkybė, kad teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė kitokias išvadas nei kasacinis teismas, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ar kad jį priimant nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog net jei ji būtų tinkamai informavusi ieškovą apie visas su Fondu susijusias rizikas, šis nebūtų atsisakęs investuoti į Fondo vienetus. Priežastinio ryšio nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes; tą ir padarė apeliacinės instancijos teismas.
    4. Atsakovė atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teismingumo teismo Karalienės teismo poskyrio Komercinio teismo (angl. High Court of Justice Queen‘s Bench Division Commercial Court) 2012 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Camerata prieš Credit Suisse, kuriame konstatuota, kad emitento nemokumas negalėjo būti iš anksto numatytas, o aplinkybė, jog klientas nebuvo atskirai informuotas, kad investicijos ar jų dalis gali būti prarasta dėl emitento sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nėra reikšminga, nes klientas vis tiek būtų investavęs. Nuostolius klientas patyrė ne dėl šios aplinkybės, o dėl nenumatyto obligacijų emitento nemokumo. Teismas nurodytoje byloje sprendė, kad kliento nuostoliai atsirado ne dėl atitinkamos informacijos nepateikimo, o dėl ištikusios finansų krizės, kas iš esmės atitinka šios bylos faktines aplinkybes.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl finansų maklerio įmonės neteisėtų veiksmų

 

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar atsakovė AB SEB bankas yra atsakinga dėl ieškovui atsiradusių nuostolių, jam investavus lėšas į GILD fondą. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė nei teikdama jam (neprofesionaliajam investuotojui) investavimo konsultaciją, nei sudarydama ir siūlydama ieškovui konkrečių finansinių priemonių įsigijimo investicinį portfelį, nei prieš perkant GILD fondo vienetus neatskleidė informacijos, jog šio Fondo vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas ar sustabdytas, o ieškovas gali prarasti investuotą kapitalą. Ieškovo teigimu, atsakovė jam siūlė netinkamas investavimo priemones, pažeidė Konsultavimo sutartį bei teisės aktuose nustatytus atsakovei taikomus profesinio atidumo bei rūpestingumo standartus.
  2. FPRĮ 22 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančiame finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (1 dalis); visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama (2 dalis); finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (3 dalis). FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Tik surinkusi ir įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.
  3. Šalių pasirašytos Konsultavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad bankas pagal individualią kliento investavimo strategiją teikia konsultacijas klientui dėl jo investuojamo turto valdymo (įskaitant investuojamo turto formavimą ir valdymą, konkrečių vertybinių popierių, rinkų, regionų parinkimą, tinkamą pirkimo (pardavimo) laiką, bet neapsiribojant jais) ir kitais su investavimu susijusiais klausimais. Teikdamas konsultacijas dėl kliento investuojamo turto valdymo, bankas įsipareigoja veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos klientui (Konsultavimo sutarties 4.1 punktas).
  4. Iš šios nutarties 21–22 punktuose nurodyto atsakovės veiklos reglamentavimo akivaizdu, kad tiek pagal FPRĮ, tiek pagal šalių pasirašytos Konsultavimo sutarties nuostatas atsakovė turėjo įstatymo ir sutartimi apibrėžtas pareigas teikti klientui investicines paslaugas sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, užtikrinti, kad teikiama informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, atskleisti siūlomoms finansinėms priemonėms būdingą riziką.
  5. Tiek pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, tiek apeliacinės instancijos teismas, ieškinį atmesdamas, spręsdami dėl atsakovės, teikusios ieškovui investicines paslaugas, informavimo pareigos vykdymo tinkamumo ir atsakovės civilinės atsakomybės už ieškovui investuojant atsiradusius nuostolius taikymo, konstatavo, kad apibendrintas rizikos nurodymas, nesant aiškaus paaiškinimo dėl ieškovo siekiamų įsigyti GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo arba apskritai nutraukimo galimybės, neatitinka reikalavimo atskleisti neprofesionaliajam investuotojui informaciją nedviprasmiškai, išsamiai ir suprantamai. Teismai pripažino, kad atsakovė pažeidė kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais kliento interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis (CK 6.38 straipsnio 2 dalis) ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus.
  6. Kasaciniame skunde šios teismų išvados nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

 

Dėl neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių (žalos) priežastinio ryšio

 

  1. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai, žala, neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys bei skolininko kaltė.
  2. Byloje ginčo dėl ieškovo patirtos žalos nėra. Bylą nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad atsakovė atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Ginčas kilo dėl priežastinio ryšio nustatymo – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga egzistuoja, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo investavimo procese patirtų nuostolių (investicijų į GILD fondo vienetus praradimo) priežastinį ryšį.
  3. Nesutikdamas su šia apeliacinės instancijos teismo pozicija, ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus: pasiūlymą dėl investicijų, investicijų portfelio planą, fizinio asmens konsultavimo anketą, neatsižvelgė į įrodymų visetą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas pasirinko didesnę nei vidutinė ir nekonservatyvią investavimo strategiją. Ieškovas pažymi, kad įrodymai, paneigiantys priežastinio ryšio buvimą, turi būti neginčijami, pagrįsti objektyviais duomenimis, akivaizdūs. Nepakanka abejotinų samprotavimų, išvestinių aiškinimų vertinant tam tikrus faktus, įvykusius sužinojus apie neteisėtus atsakovės veiksmus. Ieškovas taip pat nurodo, kad ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
  4. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios kategorijos bylose, vienoje iš jų nustatęs, kad atsakovas patarė ieškovui, kokius investicinius produktus pirkti, ir neatskleidęs siūlomų produktų rizikingumo pasiūlė ieškovui įsigyti jo poreikių neatitinkančių produktų, yra pripažinęs, jog atsakovas netinkamai teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių šis, žinodamas visą informaciją, nebūtų pirkęs. Tokiu atveju svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutartinės ir įstatyme nustatytos pareigos informuoti klientą apie finansinėms priemonėms būdingą riziką vykdymo (neinformavimo apie riziką, kad investicinių vienetų išpirkimas bus sustabdytas), ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių ieškovui žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).
  7. Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas pripažino tinkama apeliacinės instancijos teismo išvadą, kuris, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (kad ieškovo tikslas buvo taupymas, o ne pelno gavimas, ieškovas pageidavo, kad santaupos būtų apdraustos, ieškovas siekė investuoti sąlyginai trumpą (iki 3 metų) laikotarpį tik į mažos ir vidutinės rizikos investicijas (nuo 8 proc. iki 12 proc.), sprendė, jog ieškovo nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovas būtų jį tinkamai informavęs apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, inter alia (be kita ko), apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą, t. y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos šios kategorijos bylose, ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl atsakovės pasiūlyto investicijų portfelio, o dėl to, ar atsakovė AB SEB bankas yra atsakinga dėl ieškovui atsiradusių nuostolių, jo lėšas investavus į GILD fondą. Nagrinėdamas šį klausimą apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, neatskleisdama ieškovui visos reikšmingos ir būtinos atskleisti su investavimu į GILD fondo vienetus susijusios informacijos, pažeidė FPRĮ nustatytą kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais kliento interesais, kaip tokiomis aplinkybėmis turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas, ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Taigi, remiantis šios nutarties 31–32 punktuose aptartomis taisyklėmis, atsakovės neteisėti veiksmai turėjo būti pripažinti pakankamais spręsti dėl jų ir kilusios žalos priežastinio ryšio buvimo.
  10. Tačiau vertindamas atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo investavimo procese patirtų nuostolių (investicijų į GILD fondo vienetus praradimo) priežastinio ryšio klausimą, apeliacinės instancijos teismas ypatingą reikšmę suteikė ieškovo veiksmams sudarant vėlesnius sandorius, jų rizikingumui ir kitoms aplinkybėms, kurios, anot teismo, patvirtino ieškovo siekį rizikuoti ir dėl kurių jis bet kokiu atveju (net ir jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų) būtų įsigijęs GILD fondo vienetus.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 29 punkte buvo nurodyta taisyklė, kad sprendžiant dėl priežastinio ryšio vertinama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Ji reiškia, kad svarbūs ir teisiškai reikšmingi yra tie skolininko neteisėti veiksmai, kurie atlikti iki žalos atsiradimo. Atitinkamai vertinant, ar žala kilo (padidėjo) dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų (neveikimo), svarbus jo elgesys iki žalos atsiradimo (sužinojimo, kad ji neišvengiamai kils), o ne paskesni jo veiksmai. Kilus žalai atlikti veiksmai nėra jos priežastis, tai – jos padariniai, kurie gali būti nulemti tiek siekio žalą sumažinti ar ją pašalinti, tiek kitų su kilusia žala susijusių aplinkybių. Toks paskesnis elgesys negali būti pripažįstamas charakterizuojančiu skolininką ir apibūdinančiu jo elgesį įprastinėmis sąlygomis.
  12. Pirmiau nurodytus išaiškinimus taikant nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovo elgesį (nesutikimą atsisakyti turimų investicinių fondų vienetų, REPO sandorių sudarymą (šios nutarties 15–17 punktai), kai ieškovas, jau sužinojęs apie GILD fondo likvidumo problemas bei prekybos Fondo vienetais sustabdymą, reagavo į susiklosčiusią situaciją, todėl iš tokio ieškovo elgesio negalima daryti išvados, kad, net ir jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovas būtų priėmęs sprendimus dėl siūlomo investavimo.
  13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo investavimo procese patirtų nuostolių priežastinio ryšio, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  14. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi šalių ginčui išspręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasaciniam teismui patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas bei paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 1054 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš ieškovo nepriteistinos.
  3. Pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovas turėjo 625 Eur išlaidų advokato pagalbai, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
  4. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 1054 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą, sumokėtas žyminis mokestis ieškovui priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  5. Už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovas turėjo 1150 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.13 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
  6. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė turėjo 2606,40 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šis atsakovės prašymas atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą.

Priteisti K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš AB SEB banko (j. a. k. 112021238) 1054 Eur kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 1775 Eur apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, iš viso 2829 (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis) Eur.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Donatas Šernas