Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-206-2010].doc
Bylos nr.: 3K-3-206/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Daugiabučio namo savininkų bendrija "Eglutė" 184213037 Ieškovas
Utenos apskrities viršininko administracija 288625740 tretysis asmuo
UAB ,,NNT" 167614049 tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį:
3.1.14.8.8. Atsisakymas priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė byla Nr. 3K-3-206/2010

Procesinio sprendimo kategorija 106.7.8

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 10 d.

Vilnius             

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos primininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Eglutė“ ieškinį atsakovui E. R. dėl teisių pažeidimo, susijusios su buto naudojimu ne pagal funkcinę paskirtį; tretieji asmenys: UAB „NNT“, Utenos apskrities viršininko administracija.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos vadovo teisės pareikšti ieškinį vienam iš butų savininkų dėl to, kad šis neleistinai butą, rūsį ir stogą naudoja komercinei interneto paslaugų teikimo veiklai, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Ieškovas prašė teismo uždrausti atsakovui naudoti gyvenamąjį butą (duomenys neskelbtini) ne pagal jo funkcinę paskirtį, t. y. uždrausti jame vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, pažeidžiančią daugiabučio namo savininkų bendrijos teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad šalių nesutarimas kilo dėl atsakovo bute vykdomos veiklos keliamo triukšmo bei kitų dėl buto savininko nesirūpinimo butu kylančių problemų. Atsakovui taip pat nuosavybės teise priklausė rūsys Nr. R-38, kurį jis mainų sutartimi po bylos iškėlimo pasikeitė į kitą rūsį Nr. R-3. Ginčo bute ir rūsyje vykdoma veikla, susijusi su internetinių paslaugų ryšio teikimu. Nurodytose patalpose išvedžiota laidų, kurie nustatyta tvarka nepažymėti, kad būtų galima identifikuoti savininką. Prie buto sienų ir ant stogo pritvirtinta antenų, taip pat išvesta laidų. Be to, bute niekas negyvena, bet jame rasta profesionalios kompiuterinės įrangos, kabelių. Atsakovas neturi leidimohigienos paso verstis komercineūkine veikla. Triukšmas ginčo ir kaimyniniame bute viršija leistinas normas. Atsakovas baustas bauda už priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą (ginčo bute elektros kabelis ir kompiuterinės įrangos duomenų perdavimo kabeliai patiesti ant grindų, o ant užmestos medinės lentos). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo bute esanti infrastruktūra, ją papildžius trūkstama aparatūra ir įjungus, galėtų būti naudojama elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Ginčo bute suvartota itin daug elektros energijos. Už butui teiktas paslaugas apmoka trečiasis asmuo UAB „NNT“, teikianti interneto paslaugas. Jos vadovas yra atsakovas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – uždraudė atsakovui naudoti ginčo butą ne pagal jo funkcinę paskirtį, t. y. uždrau bute ir jam priklausančiame rūsyje vykdyti ūkinękomercinę veiklą, pažeidžiant DNSB „Eglutė“ narių teises ir teisėtus interesus. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atsakovo paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ginčo bute ir rūsyje vykdoma veikla, susijusi su internetinio ryšio paslaugų teikimu. Teismas nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo teise, vengė padėti nustatyti objektyviąją tiesą, nes, teismui pavedus atlikti ginčo rūsio patikrą, tą pačią dieną sudarė rūsio mainų sutartį ir nurodė patikrinti naujai po bylos iškėlimo įsigytą rūsį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir rūsyje, kurių paskirtis – gyvenamoji, neteisėtai, t. y. nustatyta tvarka nepakeitus buto paskirties, vykdoma ūkinė–komercinė veikla. Dėl vykdomos veiklos naudojamasi DNSB „Eglutė“ priklausančio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais ne pagal jų funkcinę paskirtį bei neturint bendraturčių sutikimo, taip pažeidžiant CK 1.137, 4.88 straipsnių, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, DNSB „Eglutė“ įstatus ir DNSB gyventojų interesus.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo ir trečiojo asmens UAB „NNT“ apeliacinius skundus bei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, argumentais ir išvadomis. Papildomai Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad bendrijos pirmininkė yra tinkama ieškovo atstovė, nes pagal ieškovo įstatus ji yra ieškovo valdymo organas, per kurį šis įgyvendina teises. Taip pat teismas pabrėžė, kad atsakovo gyvenamojoje patalpoje vykdoma ūkinėkomercinė veikla susijusi su padidintu triukšmu, vibracija buto kaimynams, pašalinių asmenų (darbuotojų, klientų) patekimu į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas. Tai sukelia nepatogumų kitiems daugiabučio namo gyventojams.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl ieškinio padavimo neįgalioto asmens. Teismai padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo atstovė (DNSB „Eglutė“ pirmininkė) neturėjo teisės paduoti ieškinį ieškovo vardu, nes ji neįgaliota atlikti tokį veiksmą. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsnį, 22 straipsnio 4 dalį. Taip pat skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. I. T., UAB „Troba“, byla Nr. 3K-3-752/1999).
  2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais kasatorius pažeidė ieškovo interesus. Įrodymų, kokiais veiksmais pažeistos ieškovo teisės, nėra. Teismai taip pat neįvertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius neatliko neleistinų veiksmų, pažeidžiančių ieškovo interesus (Utenos rajono savivaldybės administracijos rašto, Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų, UAB „Elektros tinklo paslaugos“ protokolo). Be to, teismai neteisingai vertino Ryšių reguliavimo tarnybos atliktos patikros duomenis. Dėl to teismai pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį, 197 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. M. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-449/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., byla Nr. 3K-3-447/2008). Kasatoriaus teigimu, teismų išvados neatitinka logikos dėsnių.
  3. Teismai pažeidė rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nes įrodymus vertino išimtinai ieškovo naudai ir kasatoriaus nenaudai.

Trečiasis asmuo UAB „NNT“ pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovas nurodo, kad DNSB „Eglutė“ pirmininkės įgaliojimai ieškinio pareiškimo metu buvo nepasibaigę, ji supažindino su bylos duomenimis bendrijos narius, kurių dauguma pritarė pirmininkės veiksmams. Ieškovo atstovė turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį bendrijos vardu, nes veikia jos interesais (Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 7, 8 punktai).
  2. Teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatoriaus buto ir rūsio naudojimo ne pagal funkcinę paskirtį faktą patvirtina tai, kad po teismų sprendimo ir nutarties internete nurodytas UAB „NNT“ adresas kasatoriaus bute. Be to, už kasatoriaus bute suvartotą elektros, šildymo energiją  apmoka trečiasis asmuo UAB „NNT“. Ginčo turto patikros metu kasatorius nurodė ne jam priklausantį rūsį.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko teisės paduoti ieškinį

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad DNSB „Eglutė“ pirmininkė neturėjo teisės ieškovo vardu pareikšti ieškinio, nes ji neįgaliota  DNSB „Eglutė“ narių susirinkimo atlikti tokį veiksmą. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Viena tokių sąlygų yra įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškinį dėl uždraudimo atsakovui vykdyti ūkinę–komercinę veiklą gyvenamajame bute daugiabučio namo savininkų bendrijos vardu pareiškė jos pirmininkė. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme reglamentuojami bendrijos steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, valdymas, taip pat bendrijos ir jos narių teisės ir pareigos bei bendrijos turtas ir lėšos. Kasaciniame skunde teisingai pastebima, kad nurodytame įstatyme nekonkretizuota, kuriam organui – bendrijos narių susirinkimui ar valdybai (pirmininkui) – suteikta teisė pareikšti ieškinį teisme. Įvertinus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, DNSB „Eglutė“ įstatų nuostatas, kuriose nustatyta bendrijos narių susirinkimo kompetencija ir veiklos tvarka, konstatuotina, kad šis aukščiausias bendrijos valdymo organas sprendžia esminius, svarbiausius bendrijos, kaip juridinio asmens, funkcionavimo klausimus, susijusius su kitų bendrijos organų rinkimu, jų veiklos organizavimo nustatymu, jų atskaitomybe susirinkimui, disponavimo turtu tvarkos nustatymu ir kt. (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, DNSB „Eglutė“ įstatų 39 punktas). Taigi bendrijos narių susirinkimas nustato esmines bendrijos veiklos, valdymo kryptis ir svarbiausias bendrijos funkcijas įgyvendina bei savo veiklą vykdo šaukiamų susirinkimų forma. Iš Daugiabučių namų savininkų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies analizės darytina išvada, kad bendrijos pirmininkas (kai nuspręsta nerinkti valdybos) yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų. Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir DNSB „Eglutė“ įstatuose (įstatytų 50, 53.5 punktas). Konstatuotina, kad bendrijos pirmininkas vykdo kasdienį bendrijos valdymą, veikos organizavimą (vidinė funkcija), taip pat atstovauja bendrijai (išorinė funkcija), saugo ir gina jos bei bendrijos narių interesus, taip užtikrindamas operatyvų bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą, efektyvų bendrijos tikslų įgyvendinimą. Bendrijos pirmininkas yra permanentinis bendrijos valdymo organas. Tai garantuoja bendrijos valdymo ir veiklos nepertraukiamumą, tęstinumą. Dėl to pripažintina, kad nuolat veikiantis vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas – turi teisę bendrijos vardu pareikšti ieškinį teisme ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir teisėtus interesus nuo pažeidimų. Bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas bendrovės pirmininkui pareikšti ieškinį bendrovės vardu reikalingas tais atvejais, kada ieškiniu siekiama įgyvendinti bendrijos interesus tais klausimais, kurie priskirti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Tam, kad bendrijos primininkas pareikštų ieškinį jo kompetencijai priskirtais klausimais, nebūtinas bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas, nes tokia bendrijos vadovo teisė išplaukia tiek Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek iš bendrijos įstatuose nustatytos bendrijos primininko kompetencijos turinio, nebent bendrijos įstatuose būtų sukonkretinta ir nustatyta priešingai. Atstovavimas bendrijos ir jos narių interesams teisme yra ne tik bendrijos pirmininko, kaip valdymo organo, teisė, bet ir pareiga. Ji išplaukia iš CK 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatyto visiems juridinio asmens valdymo organams taikomo lojalumo principo, kurio esmė ta, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi būti lojalūs juridiniam asmeniui, t. y. veikti pagal steigimo dokumentus ir kitus juridinio asmens organų sprendimus bei rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus. Bendrijos pirmininkas, pareikšdamas ieškinį bendrijos vardu, įgyvendina lojalumo bendrijai pareigą, nes imasi priemonių pašalinti bendrijos ir jos narių interesų pažeidimus. Tai atitinka bendrijos primininko, kaip juridinio asmens valdymo organo, paskirtį ir neprieštarauja teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytai jo kompetencijai. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamo ginčo atveju DNSB „Eglutė“ pirmininkė neturėjo teisės bendrijos vardu pareikšti ieškinio dėl uždraudimo atsakovui naudoti butą ne pagal paskirtį, yra nepagrįstas.

 

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidimo

 

Bylos teisminio nagrinėjimo šiame kasaciniame procese dalykas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumas, todėl teisėjų kolegija tiria, ar šis teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas negali nustatyti naujų faktinių bylos aplinkybių, nes bylos nagrinėjimo ribos kasaciniame teisme yra apskųstų sprendimų (nutarčių) patikra tik teisės taikymo aspektu. Tai darydama, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK įtvirtinta nuostata, kad įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis).

Bylą nagrinėję teismai, laikydamiesi pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė esmines šios bylos aplinkybes. Kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė kasatoriaus neteisėtus veiksmus, kuriais pažeisti DNSB „Eglutė ir jos narių teisėti interesai. Byloje nustatyta, kad kasatorius jam priklausantį butą ir rūsį bei daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, stogą naudojo arba leido naudoti ūkinei–komercinei veiklai (interneto paslaugoms teikti), t. y. ne pagal butui nustatytą gyvenamąją paskirtį. Taip pat teismai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad kasatorius teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeitęs ginčo buto paskirties iš gyvenamosios į komercinę, todėl bute vykdoma veikla prieštarauja CK 4.88 straipsniui, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalims, DNSB „Eglutė įstatų 29.7 punktui. Dėl to kasatorius yra neteisus, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokiais veiksmais jis pažeidė DNSB „Eglutė“ ir jos narių interesus. Be to, nagrinėjamoje byloje teismai, nepažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimų, išsamiai, siekdami padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertino ir išanalizavo byloje surinktus rašytinius įrodymus, nurodydami, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieškovo reikalavimus, o kuriuos atmeta. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai pasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, juos papunkčiui išdėstė ir argumentavo (kasatoriaus ir D. M. 2008 m. birželio 4 d. rūsių mainų sutartis; Utenos savivaldybės administracijos Utenos seniūno sudarytos komisijos 2006 m. gegužės 2 d. ginčo buto patikros duomenys; Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas; Utenos visuomenės sveikatos centro laboratorijos 2006 m. gegužės 2 d. Triukšmo matavimo protokolas; Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gegužės 28 d. raštas; antstolio L. J. 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2009 m. lapkričio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai; Ryšių reguliavimo tarnybos 2008 m. birželio 25 d. aktas ir kt.). Kasaciniame skunde keldamas klausimą dėl įrodymų įrodomosios vertės nagrinėjamo ginčo atveju, kasatorius siekia, kad kasaciniame teisme iš naujo būtų atliktas įrodymų tyrimas ir nustatytos priešingos žemesniųjų instancijų teismų nustatytosioms aplinkybės. Tai yra fakto klausimas, o kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus, negali nustatyti byloje naujų faktų ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir naujų aplinkybių nustatymu.

Kiti kasacinio skundo argumentai nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, yra išvestiniai iš pirmiau aptartų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Paduodamas atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovas patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Tai patvirtina byloje pateiktas 2010 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį, kuriame nustatytas rekomenduojamas maksimalaus atlyginimo už atsiliepimo į vieną kasacinį skundą surašymą dydis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš kasatoriaus priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 90,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Eglutė“ (juridinio asmens kodas 184213037) iš atsakovo E. R. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. R. (duomenys neskelbtini) 90,63 Lt (devyniasdešimt litų 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

 

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

 

Zigmas Levickis