Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-11-10][nuasmeninta nutartis byloje][eA-3830-261-2021].docx
Bylos nr.: eA-3830-261/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 188659948 pareiškėjas
Kategorijos:
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga

?

Administracinė byla Nr. eA-3830-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03560-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo tretieji suinteresuoti asmenys D. Z. ir R. K., dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. Z., R. K.) dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5196 (2.13.) (toliau – ir Nurodymas) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-298 (2.13-1) (toliau – ir Sprendimą) ta apimtimi, kiek tai susiję su STT.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – ir SM) pateikė informaciją dėl galimai padaryto ar daromo tarnybinio nusižengimo. SM 2017 m. gegužės 17 d. raštu STT informavo, jog visapusiškam patikrinimui atlikti reikalingi turimi papildomi išsamūs duomenys apie D. Z. galimai neteisėtą veiklą, todėl paprašė pateikti turimą papildomą medžiagą. Pareiškėjas 2017 m. birželio 7 d. raštu pateikė prašomą papildomą medžiagą dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus (toliau – ir Direkcija) pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo. Skundžiamu Sprendimu VDAI pripažino pagrįsta D. Z. ir R. K. skundo dalį dėl asmens duomenų tvarkymo SM ir STT veiksmų teikiant pareiškėjų asmens duomenis SM bei nusprendė pateikti STT nurodymą, siekiant užtikrinti asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Skundžiamu Nurodymu VDAI nurodė STT užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami tik esant nors vienai 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kurio panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. VDAI nekvestionuoja pirminio informacijos perdavimo SM teisėtumo, t. y. informacijos perdavimo 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir 2017 m. vasario 17 d. raštas) teisėtumo klausimo, taip pat nenurodo, jog toks informacijos perdavimas galimai įvyko siekiant neaiškių tikslų tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) kontekste. Būtent STT 2017 m. vasario 17 d. raštu perduotos išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimas yra neatsiejamas nuo STT 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. 4-01-4268 (toliau – ir 2017 m. birželio 7 d. raštas), kuriame nurodyta, jog siunčiama tik papildoma medžiaga dėl Direkcijos vadovo pavaduotojo galimo nusižengimo. Pareiškėjo teigimu, Nurodymas yra nepagrįstas, nėra įvertintas išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo procesas, nėra aišku, kokius dar asmens duomenų tvarkymo tikslus turi atitikti išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, kai tokia informacija perduodama vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi. VDAI neanalizavo jai pateikto pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. rašto, kuriame buvo aiškiai aprašyta pozicija bei nurodytas teisinis reguliavimas, iš kurio analizės akivaizdu, kad asmens duomenys nebuvo perduoti jokiems tretiesiems asmenims. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimas buvo atliktas įgyvendinant konkretų KŽĮ įvardintą tikslą bei siekiant ne tik eliminuoti galimas korupcijos apraiškas, tačiau ir užtikrinant išsamų galimos drausminės ir (ar) tarnybinės atsakomybės tyrimą šią informaciją pateikiant 2 kartus.

4.       Pareiškėjo teigimu, KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma. ADTAĮ neturėtų būti aiškinamas kaip siaurinantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę perduoti informaciją siekiant visapusiškai atlikti galimai padarytų drausminių ir (ar) tarnybinių nusižengimų tyrimus. Minėta norma, be kita ko, nenumato, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija gali būti pateikta tik asmenį į pareigas skiriančiam asmeniui, todėl nesuprantama, kuo remiantis VDAI priėjo prie išvados, jog asmens duomenys buvo tvarkomi ar perduoti neteisėtai. Be to, duomenų perdavimo metu galiojusio ADTAĮ 6 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas. Pareiškėjo teigimu, išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija neišvengiamai yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu (tuomet galiojusio ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalis), tačiau tuometinio ADTAĮ įvardyta asmens duomenų sąvoka nėra tapati KŽĮ įvardintai kriminalinės žvalgybos informacijos sąvokai. Būtent todėl tuometinio ADTAĮ nuostatos turi būti aiškintinos sistemiškai, atsižvelgiant į KŽĮ ir ADTAĮ reglamentavimo visumą.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad SM negali būti traktuojama kaip trečiasis asmuo teisėtai vykusiame procese, todėl konstatavimas, kad STT neteisėtai perdavė asmens duomenis tretiesiems asmenims, yra teisiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Atitinkamos srities ministras turi pagrįstą teisę žinoti apie savo kuruojamoje srityje vykdomą jam tiesiogiai pavaldžių institucijų veiklą. Nors pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose už korupcijos prevenciją atsako vadovas, tačiau ši nuostata negali būti aiškinama kaip siaurinanti galimybes ministrui ir viceministrams žinoti apie savo srities ministerijoje ar jai pavaldžioje įstaigoje nustatytas galimos korupcijos apraiškas.

6.       Pareiškėjas pabrėžė, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl D. Z. atleidimo, nekvestionavo proceso, pagal kurį duomenys buvo perduoti SM, teisėtumo. Teismų argumentai taip pat parodo, jog pats procesas, numatytas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje, buvo teisėtas. Taigi, VDAI Nurodymas ir Sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti, nes teisės aktai negali būti aiškintini taip, jog sudarytų prielaidas ar siaurintų galimybes užkirsti kelią korupcijai ministerijos valdymo srities įstaigose, taip pat paneigtų galimybes panaudoti išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją tarnybinei ir (ar) drausminei atsakomybei nagrinėti.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad buvo praleisti skundo nagrinėjimo metu galiojusio ADTAĮ numatyti terminai. Be to, VDAI neteisingai pritaikė teisės aktus ir tai lėmė įstatymo negaliojimo atgal principo pažeidimą, nes dėl STT veiksmų 2017 m. vasario 17 d. raštu perduodant informaciją buvo pritaikytas reglamentavimas, kuris įsigaliojo tik 2018 m. Neaišku, kodėl pritaikytas vėliau įsigaliojęs ADTAĮ, kadangi viso proceso, t. y. iki kol pateiktas fizinio asmens skundas turėjo būti ištirtas, metu galiojo ankstesnė ADTAĮ redakcija.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad kriminalinė žvalgyba yra siejama su nusikalstamų veikų prevencija, išaiškinimu bei kitais kriminalinės žvalgybos uždaviniais, įvardytais KŽĮ 4 straipsnyje. Teikiant kriminalinės žvalgybos informaciją KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu šiam procesui turi būti taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingos institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – ir Direktyva), o ne BDAR nuostatos. Aptariamų STT veiksmų atlikimo metu BDAR, kaip ir naujos redakcijos ADTAĮ, dar nebuvo įsigaliojęs.

9.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas suklydo nurodydamas, jog teikiant informaciją pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį galimi atvejai, kai tokia informacija pateikiama institucijai paprašius. Vadovaujantis KŽĮ nuostatomis, kriminalinė žvalgyba savo esme yra neviešo pobūdžio veikla, informacija yra renkama tik tam, jog būtų įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždaviniai, o tokia informacija būtų panaudota tik tai paskirčiai, kuri yra numatyta KŽĮ. Vadovaujantis KŽĮ reikalavimais, visa informacija turi būti renkama tik siekiant KŽĮ nustatytų tikslų, o ne tam, kad pastaroji būtų teikiama pagal atskirus institucijų paklausimus, todėl VDAI konstatuotos aplinkybės neatitinka teisinės realybės. Įstatymų leidėjas, numatydamas išslaptintos informacijos perdavimo mechanizmą, aiškiai numatė asmenų privatumo ir valstybės intereso balansą, kuris atsispindi KŽĮ reguliavime, o ne ADTAĮ. Šiuo atveju informacijos pateikimas SM pateisinamas, kadangi informacija svarbi ne tik konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo prasme, bet ir veiklos organizavimo ir kontrolės prasme.

10.       STT pažymėjo, kad Nurodymas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes nurodyta laikytis ne to teisės akto, o pats Nurodymas priimtas pažeidžiant procedūrinius terminus bei nepagrįstai konstatuoti ADTAĮ pažeidimai.

11.       Pareiškėjo teigimu, prašydamas panaikinti Nurodymą ir Sprendimą ji taip pat siekia, kad būtų apgintas ir viešasis interesas, nes STT, be kita ko, perduodant išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, negali „užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų“, nes BDAR 2 straipsnio 2 dalies d) punktas aiškiai numato, jog šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Tokio reguliavimo netaikymą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies taikymo atveju patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019.

12.       Atsakovas ADAI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13.       Atsakovas nurodė, jog Direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 (2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 3-19(1.5 E) redakcija) (toliau – ir Direkcijos nuostatai) 17 punkte numatyta, kad Direkcijai vadovauja direktorius. Pagal Direkcijos nuostatų 19 punktą, direktorius turi pavaduotojus, kuriuos jis skiria į pareigas ir atleidžia iš jų. Direkcijos direktoriaus pavaduotojai tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi Direkcijos direktoriui, kuris nustato jų administravimo sritis. Iš šių teisės normų darytina išvada, kad Direkcijoje už korupcijos prevenciją atsako ne ministras, o Direkcijos direktorius. Atsakovas nekvestionavo ministrų teisės gauti korupcinių nusižengimų prasme svarbią informaciją jiems pavestose srityse, tačiau teigė, kad tokių asmens duomenų teikimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į tai, ar yra teisėtas asmens duomenų teikimo ir gavimo pagrindas. Šiuo atveju 2017 m. gegužės – birželio mėn. SM neatliko jokio drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl D. Z., todėl nesuprantama, kodėl tokius asmens duomenis, kaip slapti pokalbių įrašai, reikėjo teikti SM ir kodėl jų nebuvo galima pateikti pačiai Direkcijai, kuri tuo metu ir atliko D. Z. tarnybinės veiklos patikrinimą.

14.       Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nors trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. 2017 m. gruodžio 22 d. skundas buvo nagrinėjamas ilgiau nei ADTAĮ 49 straipsnyje numatytas 4 mėnesių terminas, tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir jo praleidimas nedaro jokios įtakos STT pareigoms, neeliminuoja STT padaryto pažeidimo ir nedaro Nurodymo negaliojančiu ar neteisėtu. VDAI neturėjo tyčios vilkinti skundo nagrinėjimą, tačiau dėl didėjančio darbo krūvio, skundus nagrinėjančių specialistų trūkumo ir kitų aplinkybių skundo nagrinėjimas VDAI užtruko.

15.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad neaišku, kodėl Sprendime ir Nurodyme minimas šiuo metu galiojantis, o ne ankstesnės redakcijos ADTAĮ, galiojęs tuo metus, kai turėjo būti ištirtas fizinio asmens skundas, atsakovas nurodė, kad teisės norma, įtvirtinanti VDAI teisę teikti nurodymus, yra procesinė, todėl nurodymai turėtų būti teikiami vadovaujantis nurodymo teikimo metu galiojančiais teisės aktais. Lyginant pažeidimo padarymo metu ir Nurodymo teikimo metu galiojusias ADTAĮ redakcijas, VDAI teisė teikti nurodymus, jų teisinė galia, apskundimo tvarka, priimami sprendimai iš esmės nesiskiria. Tiek pagal iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusią ADTAĮ redakciją (41 straipsnio 5 punktas), tiek pagal šiuo metu galiojančią ADTAĮ redakciją (12 straipsnio 2 dalies 5 punktas) VDAI turėjo ir turi teisę teikti duomenų valdytojams nurodymus.

16.       Atsakovas nurodė, kad STT 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. 4-01-4268 teikdama SM trečiųjų asmenų asmens duomenis pažeidė ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnį, t. y., STT veika buvo vertinama pagal pažeidimo metu galiojusį teisės aktą. VDAI nuomone, būtų nelogiška nurodyti ateityje užtikrinti jau nebegaliojančių teisės normų laikymąsi, todėl VDAI nurodė užtikrinti Nurodymo teikimo metu galiojančių teisės aktų laikymąsi (kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų).

17.       Inspekcija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. VDAI nuomone, nagrinėjamu atveju STT trečiųjų asmenų asmens duomenis SM teikė ne nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, o tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslu, o tai nepatenka į Direktyvos ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo sritį. Dėl to turėtų būti taikomos ADTAĮ ir BDAR nuostatos. Be to, pareiškėjas asmens duomenis SM teikė 2017 metais, t. y. kai dar nebuvo taikomas nei BDAR, nei Direktyva, o buvo taikomas ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), kuriame nebuvo numatyta jokių jo taikymo išimčių tokio tvarkymo atveju.

18.       Atsakovas teigė, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu KT13-N5/2019, darytina išvada, kad pagal KŽĮ renkant ir išslaptinant informaciją taikomos Direktyvos nuostatos, o išslaptintos informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į BDAR taikymo sritį. Konstitucinis Teismas minimame nutarime nekonstatavo, jog KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į KŽĮ taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su STT argumentais, kad jos veiksmai perduodant informaciją pateko į KŽĮ, be ne ADTAĮ reguliavimo sritį.

19.       Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir D. Z. atsiliepime į skundą prašė  atmesti.

20.       Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. su skundu kreipėsi į atsakovą dėl to, kad 2017 m. lapkričio 14 d. interneto svetainėje www.15min.lt buvo paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens R. K., N. E. ir A. R. pokalbio, vykusio 2016 m. vasario 4 d., garso įrašas, kuriame minimas trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z..        

21.       Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su atsakovo išvada, kad SM 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 2-1551 nebuvo nurodytas trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų teikimo teisinis pagrindas, trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų gavimo SM teisinis pagrindas, R. K. asmens duomenų naudojimo tikslas, D. Z. asmens duomenų naudojimo tikslas SM. Tokia atsakovo išvada atitiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta dėl ADTAĮ 6 straipsnio aiškinimo ir taikymo: net ir vienkartinio duomenų teikimo atveju duomenų gavėjas turi pateikti prašymą ir jame nurodyti duomenų naudojimo tikslą; taigi, ADTAĮ reikalavo, kad asmens duomenų vienkartinis perdavimas būtų rašytinės formos, nurodant duomenų naudojimo tikslą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-02-01774-01).

22.       Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad pagrįstai buvo taikoma ADTAĮ redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d., kadangi skundžiamas Nurodymas priimtas 2018 m. rugsėjo 19 d. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Direkcija priklauso vykdomosios valdžios šakai, kuriai būdinga hierarchinė sistema, ir patenka į susisiekimo ministrui pavestą valdymo sritį. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įstaigose už korupcijos prevenciją atsako vadovas, o Direkcijai vadovauja direktorius, kuris skiria į pareigas ir atleidžia iš jų jam pavaldžius direktoriaus pavaduotojus. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai trečiąjį suinteresuotą asmenį D. Z. atskirais laikotarpiais siejo su Direkcija, o ne su SM. Tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atliko ir teisminiame procese dėl jo galimai neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos taip pat dalyvavo ne SM, o Direkcija. Tai reiškia, kad už korupcijos prevenciją Direkcijoje atsakė jos direktorius, todėl SM nebuvo įstatymu įpareigota rinkti trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis iš pareiškėjo, o pareiškėjas neturėjo pagrindo teikti trečiųjų asmenų asmens duomenų SM. Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. jokie teisiniai santykiai nei su Ministerija, nei su Direkcija iš viso niekada nesiejo. Vadinasi, SM prašė pateikti, o pareiškėjas pateikė SM pašalinių asmenų asmens duomenis. Pareiškėjo argumentas, kad informacijos pateikimas SM pateisinamas korupcijos prevencijos prasme, stokoja konkretumo ir faktinio pagrindimo, todėl vertintinas tik kaip prielaidos.

23.       Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas ne Reglamentas, bet Direktyva, nes trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atžvilgiu nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, jam nebuvo reiškiami įtarimai, nebuvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. keltų grėsmę visuomenės saugumui, nebuvo taikomos baudžiamosios sankcijos ir pan. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. jokia forma ir apimtimi tarnybiniame ginče tarp trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. ir Direkcijos nedalyvavo. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų perdavimas SM neatitiko Direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų ir ši Direktyva nagrinėjamoje byloje netaikytina.

24.       Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog kadangi byloje aktualu, kuris Europos Sąjungos teisės aktas – Reglamentas ar Direktyva, taikytinas ginčo situacijai, yra pagrindas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

 

II.

 

25.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Nurodymą.

 

III.

 

26.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčui teisingai išspręsti yra aktualios šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d. (materialiosios teisės pažeidimas ar pažeidimo paneigimas) ir nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (procesinės normos, kurių pagrindu priimtas atsakovo sprendimas).

28.       Teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 31 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, pažymėjęs, kad analogiškos ADTAĮ 31 straipsnio nuostatos yra ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje, bei atsižvelgdamas į atsakovo priimtus Sprendimą bei Nurodymą, sprendė, kad esminis dokumentas, kuriuo buvo konstatuotas pareiškėjo padarytas ADTAĮ pažeidimas bei priimtas sprendimas teikti pareiškėjui atitinkamą nurodymą, yra atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 3R-298 (2.13-1). Tuo tarpu, Nurodymas vertintinas kaip jau priimtą sprendimą vykdantis dokumentas. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui sukelia atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 3R-298 (2.13-1), kurį, siekiant apginti savo teises, pareiškėjas ir turėtų ginčyti administraciniame teisme. Sprendžiant ginčą tik dėl Nurodymo teisėtumo, nėra teisinio pagrindo revizuoti Sprendimą, todėl net ir išsprendus ginčą dėl Nurodymo teisėtumo (jį panaikinant), administracinis ginčas tarp šalių liktų iš esmės neišspręstas.

 

IV.

 

29.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Inspekcijos Sprendimą ta apimtimi, kiek tai susiję su STT veiksmų teisėtumu, ir Nurodymą. 

30.       Teismas nurodė, kad Sprendimu atsakovas nustatė, kad STT 2017 m. birželio 6/7 d. raštu SM pateikdama trečiųjų asmenų skunde minimą 2016 m. vasario 4 d. garso įrašą, tai atliko neturėdama nei vieno iš teisinių pagrindų, numatytų ADTAĮ 3 ir 5 straipsniuose, t. y. pasielgė neteisėtai. STT 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas VDAI Nurodymas, kuriame buvo nurodyta užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtų teikiami tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų. Pareiškėjui Sprendime ir Nurodyme suformuluotas įpareigojimas taikytas įvertinus jo veiksmus perduodant SM su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis susijusius duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti ir perduoti duomenys (garso įrašas ir kt.) apie Direkcijos direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimai padarytas tarnybinio nusižengimo veikas buvo išslaptinti bei SM perduoti pagal jos prašymą (visapusiškam patikrinimui atlikti ir teisminio ginčo procesui sustiprinti).

31.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies, Lietuvos respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 3 dalies 12 punkte, 30 straipsnio 5 dalyje, SM nuostatų 7 punkte, Direkcijos nuostatų 4 punkte, Korupcijos prevencijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintas teisės aktų nuostatas, STT veiksmuose, perduodant atitinkamą medžiagą SM (duomenų tvarkymas), nenustatė neteisėtumo, kaip jis apibrėžiamas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas nurodė, kad SM, kaip Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, turi pareigą ne tik kontroliuoti, bet ir užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Direkcija patenka į susisiekimo ministro valdomą sritį, todėl SM kontrolės Direkcijos atžvilgiu įgyvendinimas, tame tarpe ir Direkcijos darbuotojų, įtariamų korupcinio pobūdžio pažeidimo (-ų) padarymu, duomenų tvarkymas, teisiškai pateisinamas. Remdamasis šiais argumentais teismas nesutiko su atsakovo Sprendime pateikta išvada, kad STT 2017 m. birželio 6 d. raštu duomenis apie trečiuosius suinteresuotus asmenis SM teikė neteisėtai, t. y. nesant nei vieno ADTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymas (jų perdavimas SM) buvo susijęs su ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintais kriterijais – įgyvendinami oficialūs įgaliojimai; teisėtas interesas (SM kontroliuoja ir užtikrina korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą jai pavaldžiose įstaigose; būtent SM pavaldžios įstaigos direktoriaus pavaduotojo atžvilgiu atliekamas tarnybinis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio pažeidimo). Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime nurodydamas, kad SM trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu jokio tyrimo neatlikinėjo/neatliko, todėl neturėjo teisės jų gauti, pernelyg siaurai aiškino ir vertino ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad STT SM trečiųjų asmenų duomenis teikė neteisėtai.

32.       Teismas papildomai pažymėjo, kad siekiant konstituciškai svarbaus valstybės tikslo užkardyti korupcijos apraiškas ar korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje, kad būtų užtikrintas tinkamas valstybės tarnybos funkcionavimas, jos skaidrumas ir viešumas, valstybės tarnautojui (pareigūnui), galimai darančiam nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, be kita ko, tarnybinius nusižengimus, gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis ribojamas naudojimasis teise į privataus gyvenimo apsaugą (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas byloje Nr. KT13-N5/2019). Be to, šiuo atveju SM perduota informacija buvo tiesiogiai susijusi su valstybės tarnautojo pareigomis (Direkcijoje vykdomais viešaisiais pirkimais), todėl tokios informacijos teikimas SM tik dar labiau pateisinamas ir proporcingas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nagrinėjamas STT duomenų perdavimas SM buvo tęstinis veiksmas. STT SM dėl ginčo atvejo jau buvo teikusi informaciją (2017 m. vasario 27 d. raštu), kuri sudarė faktines prielaidas pradėti trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinį patikrinimą, tačiau dėl šio fakto VDAI tyrimo nebuvo pradėjusi.

33.       Teismas nesutiko su atsakovo vertinimu dėl STT padaryto ADTAĮ 6 straipsnio pažeidimo (STT teikiant duomenis 2017 m. birželio 6 d. raštu nebuvo nurodyti duomenų tvarkymo SM tikslai). SM turėjo teisę gauti STT pateiktus duomenis (SM vykdoma politika korupcijos prevencijos srityje (prioritetinė sritis); Direkcijos, kuri pavaldi SM, darbuotojų, įtariamų korupcinio pobūdžio pažeidimo (-ų) padarymu, duomenų tvarkymas teisiškai pateisinamas ir pan.), todėl SM teisėtas interesas ir teisė gauti duomenis buvo aiškus ir pagrįstas (teikiama medžiaga buvo susijusi galimai padarytu korupciniu pažeidimu). Be to, SM kreipimesi buvo nurodžiusi, kad papildoma medžiaga reikalinga visapusiškam patikrinimui atlikti.

34.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime, nagrinėdamas KŽĮ nuostatų santykį su asmens duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, pateikė KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies aiškinimą, pagal kurį KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į KŽĮ, o ne į asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų reguliavimo sritį. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, būtent KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis reglamentavo duomenų perdavimą SM. Todėl ir STT veiksmai, perduodant informaciją SM, pateko į KŽĮ reguliavimo sritį.

 

V.

 

35.       Atsakovas VDAI apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Teismas kaip pagrindą, kuriuo gali būti paremtas SM vykdomas trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų tvarkymas ir, atitinkamai, teisinį pagrindą šiuos duomenis gauti, nurodė SM vykdomą funkciją – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimas taip pat ir jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys korupcijai atsparios aplinkos kūrimą SM, reglamentuoja bendrus korupcijos prevencijos SM klausimus, tuo tarpu, šio ginčo atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų teikimas, rinkimas ir tvarkymas susijęs su tarnybiniu patikrinimu dėl konkretaus galimo tarnybinio pažeidimo, todėl ginčo aplinkybėms vertinti bendro pobūdžio teisės nuostatos netaikytinos. Direkcijos direktoriaus pavaduotojai tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi Direkcijos direktoriui. Tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens galimo tarnybinio pažeidimo atliko ne SM, o Direkcija. Taigi, SM nebuvo įstatymų įpareigota rinkti pareiškėjų asmens duomenis iš STT. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų asmens duomenų rinkimui SM būtų turėjusi kurį nors kitą ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6 punkte nustatytą teisėtą asmens duomenų tvarkymo pagrindą.

35.2.                      Nesutiktina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų teikimas SM gali būti pateisinamas siekiant konstituciškai svarbaus valstybės tikslo užkardyti korupcijos apraiškas. Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu byloje Nr. KT13-N5/2019, nepagrįstai teigė, jog „teismas išaiškino, kad Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Be to, šiuo atveju SM perduota informacija buvo tiesiogiai susijusi su valstybės tarnautojo pareigomis (Direkcijos vykdomais viešaisiais pirkimais), todėl tokios informacijos teikimas SM tik dar labiau pateisinamas ir proporcingas“. Remiantis Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 5.3, 5.4 ir 49.1 punktais, darytina išvada, kad asmens teisės į privatumą ribojimas, siekiant konstituciškai svarbaus valstybės tikslo – užkardyti korupcijos apraiškas, yra kraštutinė priemonė, siekiant valstybės tarnautojo atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. 2017 m. kovo 6 d. buvo atleistas iš Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų ir dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo Direkcija pradėjo tarnybinį patikrinimą. Inspekcijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad duomenų pateikimu ne SM, o Direkcijai nebūtų buvęs pasiektas tikslas, dėl kurio D. Z. asmens duomenys buvo perduoti SM. Darytina išvada, kad D. Z. asmens duomenys SM buvo perduoti nesant tikslo.

35.3.                      Nesutiktina, kad STT, teikdama trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis SM, nepažeidė ADTAĮ 6 straipsnio nuostatų. SM STT pateiktame 2017 m. gegužės 17 d. prašyme nenurodytas duomenų teikimo/gavimo teisinis pagrindas, nenurodyta, kokiu tikslu prašoma pateikti duomenis SM, kai tarnybinį patikrinimą atlieka Direkcija. Nesutiktina su teismo pozicija, kad numanomas duomenų teikimo/gavimo teisinis pagrindas „darbuotojų, įtariamų korupcinio pobūdžio pažeidimo (-ų) padarymu, duomenų tvarkymas, teisiškai pateisinamas ir pan.“ (skundžiamo teismo sprendimo 11 puslapio 2 pastraipa), atitinka ADTAĮ 6 straipsnyje numatytus prašymui taikomus reikalavimus.

35.4.                      Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymas (jų perdavimas SM) sietinas su ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintais kriterijais. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas ir ADTAĮ tikslą dėl žmogaus privataus gyvenimo apsaugos darytina išvada, kad teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas Sprendime pernelyg siaurai aiškino ir vertino ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad STT SM trečiųjų asmenų duomenis teikė neteisėtai. Priešingai – Inspekcija, atsižvelgdama į ADTAĮ tikslą, pagrįstai plečiamai netaikė Direkcijos nuostatų.

35.5.                      STT skunde teismui nesirėmė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi, taigi teismas, pasisakydamas, kad nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymas (jų perdavimas SM) buvo susijęs su ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintais kriterijais, peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

35.6.                      Teisėto intereso bei valdžios institucijos funkcijų vykdymo, kaip teisinių pagrindų asmens duomenų tvarkymui, taikymas laikytinas ydinga praktika, kadangi tai iš esmės du skirtingi, skirtingomis sąlygomis taikytini asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindai. 29 straipsnio darbo grupė 2014 m. balandžio 9 d. Nuomonėje Nr. 06/2014 dėl duomenų valdytojo teisėtų interesų sampratos pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnį analizuodama asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą „tvarkyti reikia vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui, arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui arba trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys“ yra pažymėjusi, kad šie oficialūs įgaliojimai arba viešojo intereso užduotis paprastai turi būti nustatyti įstatymais arba kitais teisės aktais. Jeigu tvarkant duomenis kišamasi į privatų gyvenimą arba, kitu atveju, tai yra privaloma pagal nacionalinę teisę atitinkamų asmenų apsaugai užtikrinti, taikomas teisinis pagrindas turėtų būti pakankamai konkretus ir tikslus, kad būtų aišku, kaip gali būti leidžiama tvarkyti duomenis. Nagrinėjamu atveju tokių teisės aktų nuostatų, iš kurių trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. būtų galėjęs suprasti, kad STT duomenis dėl tarnybinės atsakomybės taikymo perduos ne Direkcijai, o SM, nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai taikė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir pernelyg plečiamai aiškino ir taikė bendro pobūdžio nuostatas, pasisakydamas, jog SM kontroliuoja ir užtikrina korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą jai pavaldžiose įstaigose, būtent SM pavaldžios įmonės direktoriaus pavaduotojo atžvilgiu atliekamas tarnybinis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio pažeidimo, todėl taikytini ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai.

36.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

36.1.                      Sprendimas ir Nurodymas neatitinka VAĮ reikalavimų, juose remiamasi netaikytinais teisės aktais, juose turėjo būti remiamasi KŽĮ ir Direktyva, o ne BDAR ir ADTAĮ, ADTAĮ 6 straipsnis negali būti duomenų perdavimo teisėtumo pagrindu, apeliantas nekvestionuoja pirmojo STT informacijos perdavimo, iki šiol nėra pateikęs Sprendimo, pateiktos informacijos perdavimas (vykdytas 2 kartus) buvo įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019, todėl nėra jokių priežasčių spręsti, jog buvo padaryti kokie nors pažeidimai.

36.2.                      Nėra jokio objektyvaus pagrindo ginčo aplinkybes aiškinti siaurai. Be to, apeliantas nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie leistų konstatuoti, jog ginčo aplinkybes pirmos instancijos teismas aiškino netinkamai. Apelianto pozicija dėl siauro ginčo aplinkybių vertinimo yra nesuderinama su ABTĮ įtvirtintais bylos betarpiškumo ir laisvo įrodymų vertinimo principais. Teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes.

36.3.                      Apeliantas nenurodo jokių aiškių motyvų, kuriais remiantis ministras, kaip Direkcijos direktoriaus vadovas, negalėtų gauti informacijos apie korupcijos apraiškas savo koordinuojamoje ir kontroliuojamoje institucijoje, taip siekiant užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. Nurodymas ir Sprendimas itin apribotų galimybes užkirsti kelią korupcijai, nes tam tikrais atvejais informacijos pateikimas ministerijai apie korupcijos apraiškas pavaldžioje įstaigoje yra objektyviai reikalingas. Žinant, kad vadovo pavaduotojas galimai dalyvauja korupcinėje veikloje, yra tam tikra tikimybė, kad pavaldžios institucijos vadovas nenorės atskleisti informacijos ministrui (ministerijai), taip pat tai gali būti siejama ir su pavaldžios įstaigos vadovo atsakomybe organizuojant įstaigos darbą. Asmens duomenų apsaugos reikalavimų absoliutinimas tokiais atvejais sudaro palankias sąlygas ignoruoti skaidrumo reikalavimus viešajame sektoriuje. Informacijos apie galimai padarytą korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą pateikimas gali suteikti galimybes ne tik patraukti atsakingą tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, tačiau kartu imtis platesnio poveikio priemonių kovos su korupcija požiūriu. Skaidrumas koordinuojame srityje yra neatsiejamas nuo ministro atsakomybės.

36.4.                      Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog SM nebuvo įstatymų įpareigota rinkti pareiškėjų asmens duomenis iš STT. KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, jog išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys gali būti panaudojami tarnybiniam ir drausminiam nusižengimui tirti. Apelianto nuomonė dėl ADTAĮ pažeidimų yra visiškai nepagrįsta todėl, jog duomenys buvo perduoti vadovaujantis KŽĮ.

36.5.                      Apelianto nurodomi argumentai, susiję su duomenų naudojimo tikslu ir gavimo teisiniu pagrindu, yra visiškai neaktualūs nagrinėjamai bylai, nes galutinį sąrašą atvejų, kaip gali būti naudojama išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija, reglamentuoja KŽĮ. Be to, teiginiai apie numanomą duomenų gavimo teisinį pagrindą ir tikslą yra klaidinantys, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o apeliantas teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką vertina formaliai, nesigilina į situacijos esmę.

36.6.                      KŽĮ nenumato konkretaus subjekto, kuriam tokie duomenys galėtų būti teikiami, taip pat neįgalioja spręsti dėl konkrečių asmenų, kurių atžvilgiu tarnybinė atsakomybė turėtų būti taikoma ar atitinkamai inicijuojamas pats tyrimas (-ai). Todėl akivaizdu, jog disponuojant apie vieno iš institucijos vadovų galimą tarnybinę atsakomybę, už kurią gali būti pritaikyta tarnybinė nuobauda atleidimas, išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją teikiantis subjektas iš anksto negali objektyviai spręsti dėl tyrimo apimties ar kištis į tyrimą, nes vien kriminalinės žvalgybos informaciją išslaptinus KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies pagrindu, nėra nustatomi konkretūs asmenys ar jų kaltė, kurių atžvilgiu tarnybinė atsakomybė bus taikoma. Tiriant tokio pobūdžio nusižengimus, nėra aiški konkretus galimai padaryto tarnybinio ar drausminio nusižengimo tyrimo apimtis ir (ar) trauktinų asmenų atsakomybėn skaičius, todėl Apelianto nurodomi argumentai, susiję su neaiškaus tikslo pasiekimu perduodant duomenis ne SM, o būtent Direkcijai yra visiškai nepagrįsti.

36.7.                      Konkretūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos veiksmus ar disponuojamą kriminalinės žvalgybos informaciją kitoms institucijoms yra neprieinami, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog institucijos turi nurodyti konkrečią prašomą duomenų apimtį ir (ar) teisinį pagrindą.

36.8.                      Apelianto nurodoma ekspertinė nuomonė yra teikiama dėl Europos Sąjungos teisės akto, kuris cituojamos nuomonės kontekste buvo netaikomas STT išslaptintos kriminalinės žvalgybos duomenų perdavimui.

36.9.                      Apelianto teiginiai, susiję su tuo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. negalėjo suprasti, kad STT duomenis dėl tarnybinės atsakomybės taikymo perduos ne Direkcijai, o SM, yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla ir neturi teisinio pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmuo, einantis valstybės tarnautojo pareigas, turi susitaikyti su proporcingo lygio privatumo praradimu. Asmuo, būdamas vienu iš institucijos vadovų, darantis priešingas teisei veikas aiškiai suvokia, jog tokia informacija bus prieinama tiek tiesioginiams vadovams, tiek nagrinėjamu atveju – ministrui, kadangi asmuo dirba institucijoje, kuri yra pavaldi ministerijai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos visos galimybės ginti savo interesus kitame administraciniame procese.

37.       Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir D. Z. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame prašo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo STT skundą atmesti.

38.       Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad atmetus STT skundą atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K., priteistina 3096,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

VI.

 

39.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

40.       Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl atsakovo apeliacinį skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

41.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl materialiosios teisės taikymo bei aiškinimo ginčo santykiams.

42.       Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (ABTĮ 147 straipsnis).

43.       Atsakovas šioje byloje ginčijamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjas nesivadovavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir pažeidė 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 6 straipsnį, perdavė asmens duomenis Susisiekimo ministerijai be teisinio pagrindo, numatyto 5 straipsnio 1 dalyje.

44.       ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, tik esant kuriems asmens duomenys gali būti tvarkomi.

45.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu ir nurodo, kad korupcinio tyrimo medžiaga, kurioje buvo trečiojo asmens D. Z. duomenų, perdavė Susiekimo ministerijai vadovaudamasis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi, kuria nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.).

46.       Tokiu būdu kilo teisės normų taikymo konkurencija ir teisingam ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, kuri iš taikytinų teisės normų turi pirmenybę prieš kitą.

47.       Šio ginčo santykių kvalifikavimui yra reikšmingos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo išvados dėl KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatų santykio su asmens duomenų apsaugą nustatančiais teisės aktais. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tarnybinių nusižengimų tyrimui patenka į KŽĮ, o ne į asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų reguliavimo sritį.

48.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėto Konstitucinio Teismo nutarimo išvadomis, teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir pagrįstai suteikė pirmenybę KŽĮ nuostatoms, numatytomis šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, remiantis kuriomis pareiškėjas turėjo pagrindą perduoti kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką tarnybinio nusižengimo tyrimui.

49.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarnybinį patikrinimą pateiktos informacijos pagrindu vykdė Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjas informaciją be teisėto pagrindo perdavė Susiekimo ministerijai.

50.       Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pilnai ištyrė ir įvertino minėtų administravimo subjektų santykius bei padarė pagrįstą išvadą, jog Susiekimo ministerija ir Direkcija susietos pavaldumo santykiais. Šioms išvadoms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria, todėl jų nekartoja ir tik atsakydama į apeliacinio skundo argumentus šias išvadas papildo, pažymėdama, kad administracinių sprendimų įgyvendinimas, be kita ko, turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas (žr. VAĮ 9 str. 1 d.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, viena iš pagrindinių viešojo administravimo sričių yra įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra) (aktuali ginčui akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.).

51.       Remiantis šiomis nuostatomis daroma išvada, jog Susiekimo ministerija savo kompetencijos ribose turėjo įgalinimus organizuoti bei kontroliuoti atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl pareiškėjas kriminalinės žvalgybos informaciją perdavė tinkamam subjektui.

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, skundo nagrinėjimo ribų neperžengė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo tretieji suinteresuoti asmenys D. Z. ir R. K., atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo tretieji suinteresuoti asmenis D. Z. ir R. K., atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Stasys Gagys

        

 

        Romanas Klišauskas

 

 

        Milda Vainienė

 


Paminėta tekste:
  • 2-15
  • eA-3140-556/2019