Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-30][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-441-690-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-441-690/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,Turto vertė" 302534842 atsakovas
UAB ,,Inreal" 300576166 atsakovas
UAB ,,Furnitūra marketingas" 1230026667 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.9.6.2. Eksperto išvada
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
3.2.4.9.6.4. Papildoma ir pakartotinė ekspertizė
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.5. Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
3.2.4.9.6. Eksperto išvada
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3.4.5.11. Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-441-690/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00252-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.9.6.4; 3.4.5.11.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra ir marketingas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra ir marketingas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Inreal“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Turto vertė“ dėl ekspertizės aktų pripažinimo neteisingais, trečiasis asmuo antstolis V. K.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę ginčyti vykdomojoje byloje antstolio paskirtos ekspertizės aktą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisingais: 1) atsakovės UAB „Inreal“ 2017 m. birželio 20 d. ekspertizės aktą Nr. 17/06-173KL (toliau – Ekspertizės aktas 1); 2) atsakovės UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. / 2017 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1708-0030 (toliau – Ekspertizės aktas 2); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad antstolis V. K. 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu pavedė UAB Inreal“ atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų Kaune, A. Stulginskio g. 41, ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. UAB „Inreal“ surašė Ekspertizės aktą 1, nustatė 213 000 Eur turto rinkos vertę. Ieškovei paprašius 2017 m. liepos 31 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, atsakovė UAB „Turto vertė“ surašė Ekspertizės aktą 2, nustatė 259 000 Eur turto rinkos vertę. 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu antstolis nustatė 236 000 Eur gamybinių patalpų rinkos kainą, taikydamas aritmetinį ekspertizės aktuose nurodytų turto rinkos vertės rezultatų vidurkį; nurodė, kad abi ekspertizės galiojančios, teismas nėra pripažinęs jų neteisingomis. Ieškovės įsitikinimu, ekspertizės aktai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 22 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika). Ekspertizės aktų pripažinimas neteisingais sukeltų teisines pasekmes vykdomojoje byloje, nes sudarytų sąlygas perkainoti turtą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

5.       Teismas nustatė, kad ekspertizės aktai surašyti antstoliui vykdomojoje byloje paskyrus turto ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovė prašė skirti antrąją pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau antstolis 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu atsisakė tai padaryti.

6.       Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2011 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, pagal kuriuos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuoroda apie turto vertinimo ataskaitos nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka nereiškia, jog tai gali būti daroma tik pareiškiant ieškinį teisme dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ši teisė turi būti įgyvendinama vykdymo procese naudojantis skolininko teise apskųsti antstolio veiksmus ir reikšti prašymus (dėl turto vertės, kt.). Ieškovė siekia nuginčyti vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl bylos išnagrinėjimas pagal ieškovės pateiktą ieškinį sukels jai ne savarankiškus materialinius, o procesinius teisinius padarinius. Ekspertizės aktų ginčijimas teisme neišspręstų kilusio ginčo, atsiradusio vykdymo procese. Rašytiniai įrodymai jau vykstančiame procese gali būti paneigti kitais įrodymais, o ne inicijuojant atskirą procesą, siekiant rašytinius įrodymus nuginčyti. Įrodymas, kuris kitoje byloje įvertintas pagal įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje. Ieškovė, nesutikdama su antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu, gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka.

7.       Teismas pažymėjo, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Ekspertizės aktą 2 neteisingu (civilinės bylos Nr. e2-30156-877/2017). Taigi vienas iš reikalavimų sutampa su pareikštu šioje byloje (tai pačiai atsakovei, tuo pačiu pagrindu). Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, tačiau nutartis neįsiteisėjusi.

8.       Teismas ieškinį atsisakė priimti, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais, 3 straipsnio 6 dalimi.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

10.       Teismas rėmėsi CPK 681 straipsnio 1, 4 dalių, 682 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais 2011 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, nurodė, kad ne kiekvienu atveju dėl turto vertinimo ataskaitos reikia ir galima teisme pradėti atskirą procesą. Ginčai dėl vykdomajame procese atlikto turto įkainojimo ir ekspertizės turi būti sprendžiami specialia CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o ne pradedant atskirą procesą ginčo tvarka.

11.       Teismas pažymėjo, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nereglamentuoja civiliniame procese skiriamų turto vertinimo ekspertizių atlikimo. Šiame įstatyme tiesiogiai nenurodyta, kad antstolio patvarkymas yra pagrindas vertinti turtą (įstatymo 4 straipsnis). Antstolis nėra užsakovas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatų prasme ir nepatenka į šio įstatymo 4 straipsnio 3 punkto atvejį.

12.       Teismas nurodė, kad nors turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto rinkos vertės nustatymo dalyku ir civiliniame procese remiamasi tais pačiais turto rinko vertės nustatymo metodais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė netapatintina su turto vertinimo ataskaita. Vykdymo procese paskirtai turto vertinimo ekspertizei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas tiesiogiai netaikytinas, o turto vertinimo ekspertizė pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį negali būti ginčijama atskirame teismo procese. Vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti vykdomuoju dokumentu patvirtintos išieškojimo teisės įgyvendinimą racionaliu būdu. Atskiras procesas ginčo tvarka būtų nesuderinamas su vykdymo proceso paskirtimi, nes sudarytų galimybę užvilkinti vykdymo proceso eigą.   

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį bei grąžinti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismai netinkamai interpretavo kasacinio teismo išaiškinimus 2011 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, pagal kuriuos galimi keli būdai, kuriais ieškovas gali ginti savo teises dėl ekspertizės akto nuginčijimo: 1) pareikšdamas ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka; 2) ginčydamas ekspertizės aktą, kaip įrodymą, byloje, kurioje jis pateiktas.

13.2.                      Išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, yra aktualūs, nes teisinis reguliavimas dėl vertinimo ataskaitos nuginčijimo iš esmės nepasikeitė.

13.3.                      Teismai paneigė ieškovės teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, pažeidė CPK 5, 13 straipsnių nuostatas. Ekspertizės aktai nė vienoje civilinėje byloje nėra įvertinti teismo pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taigi ieškovė turi teisę pasinaudoti ieškinio institutu.

13.4.                      Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas vykdymo procese paskirtai turto vertinimo ekspertizei apskritai netaikytinas, antstolis nepriskirtinas asmenims, kurie turi teisę kreiptis dėl ekspertizės atlikimo. Ekspertizės aktuose tiesiogiai nurodyta, kad jie parengti, vadovaujantis TVVPĮ. Vykdymo procesą reglamentuojantys CPK 583 ir 682 straipsniai sprendžiant klausimą, kuris teisės aktas taikytinas vertinant vykdymo procese atlikto ekspertizės akto teisėtumą, prioritetinę reikšmę suteikia Sprendimų vykdymo instrukcijai, TVVPĮ ir Metodikai. CPK 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. CPK 682 straipsnio 6 dalis suteikia pirmenybę šio kodekso bendrųjų taisyklių išimtims, kurios įtvirtintos CPK 583 straipsnio 1 dalyje, – vykdomo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šioje instrukcijoje yra nuoroda į TVVPĮ, o šiame įstatyme – nuoroda į Metodiką. Taigi CPK neturi prioritetinės reikšmės, vykdymo procese atliekamam turto vertinimo ekspertizės aktui taikytinos TVVPĮ normos, nustatančios tokio akto ginčijimo tvarką teisme.

13.5.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčai dėl vykdomajame procese atlikto turto įkainojimo ir ekspertizės sprendžiami CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nepagrįsta. Šis straipsnis nereglamentuoja ekspertizės akto nuginčijimo dėl jo neatitikties TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimams tvarkos, jame tik įtvirtinta galimybė antstoliui pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tik TVVPĮ įtvirtina specialią ekspertizės akto nuginčijimo tvarką.

13.6.                      Teismai neįvertino, kad identiška situacija buvo spręsta kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovės ieškinys buvo priimtas (civilinės bylos Nr. e2-23472-433/2017). Prieš pareikšdama šį ieškinį ieškovė kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų – neteisingai nustatytos turto rinkos vertės pagal ekspertizės aktą. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2233-480/2017, be kita ko, nurodė, kad prieštaravimuose nurodytos aplinkybės dėl ekspertizės akto neatitikties TVVPĮ ir Metodikai įrodinėtinos byloje dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu.

14.       Atsakovė UAB „Inreal“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Ginčas nenagrinėtinas teisme. TVVPĮ 22 straipsnyje įtvirtinta turto arba verslo vertinimo ataskaitos sudarymo tvarka ir jai keliami reikalavimai. Ekspertizės aktas nėra turto ar verslo vertinimo ataskaita, jam nekeliami nurodyti reikalavimai.

14.2.                      Antstolis ekspertizės neužsako, o skiria patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė, atsakovė ją atliko ir surašė ekspertizės aktą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė parengė vertinimo ataskaitą. Ekspertizės aktui taikytinos CPK 682 straipsnio nuostatos. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi antstolio atsisakymą skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis) ar turto įkainojimą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasi TVVPĮ, ieškovė siekia nuginčyti ekspertizės akto, kuris nėra turto vertinimo ataskaita, teisingumą. Būtent prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir nustatytos turto rinkos vertės tampa ginčo pagrindu. Prašymai ir prieštaravimai vykdymo procese teikiami tiesiogiai antstoliui. Ekspertizės aktas savaime nėra ginčo objektas. Antstoliui nesutikus skirti pakartotinės ekspertizės dėl antstolio veiksmų kreipiamasi į teismą, išdėstant savo poziciją, kodėl antstolis pasielgė neteisėtai, arba teikiami prieštaravimai dėl netinkamo turto įkainojimo.

15.       Atsakovė UAB „Turto vertė“ įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.  

   

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto ginčijimo vykdymo procese

 

16.       Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

17.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Ši proceso teisės norma reiškia, jog ginčas yra nenagrinėtinas teisme ar tokiems ginčams nustatyta kitokia ginčų sprendimo tvarka, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.

18.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Būtent procesinė norma ir nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti  papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).

21.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ekspertizės aktai surašyti antstoliui vykdomojoje byloje paskyrus turto ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, šią atliko teismo ekspertas, be to, ieškovė prašė skirti antrą pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau antstolis patvarkymu atsisakė tai padaryti. Ieškovė į teismą kreipėsi su reikalavimais pripažinti ekspertizės aktus neteisingais, tačiau neteikė skundo dėl antstolio veiksmų.

22.       Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 pateiktas išaiškinimas leidžia jai pasirinkti alternatyvius teisių gynimo būdus dėl turto vertinimo ekspertizės nuginčijimo – pareiškiant ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka arba ginčyti turto vertinimo ekspertizės aktą, kaip įrodymą, byloje, kurioje jis pateiktas. Teisėjų kolegija su tokiu šios nutarties aiškinimu nesutinka. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl galimybės inicijuoti atskirą procesą ginčijant turto vertinimo rezultatą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu ir kokia forma turto vertinimo rezultatas sukurtas, t. y. ar tai teismo nutartimi, antstolio patvarkymu byloje paskirtos turto vertinimo ekspertizės rezultatas (ekspertizės aktas), ar, pvz., vienos iš šalių užsakymu atlikto turto vertinimo rezultatas (vertinimo ataskaita). 

23.       Nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad turto ir verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (Turto ir verslo vertinimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).  

24.       CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Ginčai dėl turto vertinimo yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 510 straipsnio tvarka apskundus antstolio veiksmą civilinėje byloje eksperto išvada laikytina įrodymu (CPK 177 straipsnio 1 dalis) ir teismo vertinama laikantis CPK 218 straipsnyje nustatytų kriterijų. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Laikytina, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis).

25.       Eksperto išvada dėl turto vertės nustatymo, kaip įrodymas, gali būti ginčijama bylose dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto perdavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, jeigu turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, taip pat jei buvo pažeista ir turto įkainojimo tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

26.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks  įrodymas – eksperto išvada – gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta ne turto ir verslo vertinimo ataskaita, bet antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės rezultatas – teismo eksperto surašytas ekspertizės aktas. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje 2011 m. sausio 15 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 suformulavo taisyklę, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas jau buvo įvertintas, ar dar tik bus vertinamas atitinkamoje byloje.

27.       Ieškovės teigimu, vykdymo procesą reglamentuojantys CPK 583 ir 682 straipsniai sprendžiant klausimą, kuris teisės aktas taikytinas vertinant vykdymo procese atlikto ekspertizės akto teisėtumą, prioritetinę reikšmę suteikia Sprendimų vykdymo instrukcijai, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui ir Turto ir verslo vertinimo metodikai,  nes Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nuoroda į TVVPĮ, o jame – nuoroda į Metodiką, todėl CPK neturi prioritetinės reikšmės, vykdymo procese atliekamam turto vertinimo ekspertizės aktui taikytinos TVVPĮ 23 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios turto vertinimo ataskaitos ginčijimo teisme tvarką. 

28.       Teisėjų kolegija su tokiu teisės normų aiškinimu nesutinka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Šios nutarties 24 punkte minėta, kad turto vertinimo ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis, o teismo ekspertais skiriami asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, – teismo ekspertai, nurodyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme, arba kiti asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (CPK 212 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje pakartotinę turto vertinimo ekspertizę atliko turto vertintojas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ir vien tai, kad jis savo atlikto tyrimo metu vadovavosi, be kitų šaltinių, Metodika, nesukuria galimybės ginčyti turto vertinimo ekspertizės aktą, vadovaujantis TVVPĮ nuostatomis atskirame procese.

29.       Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto vertinimo ataskaitos dalyku, nes tyrimo metu remiamasi tais pačiais turto rinkos vertės nustatymo metodais bei šaltiniais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė negali būti tapatinama su turto vertinimo ataskaita ir tai reiškia, jog vykdymo proceso metu paskirtai turto vertinimo ekspertizei tiesiogiai TVVPĮ dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos netaikomas. Atskiro proceso dėl turto ekspertizės akto nuginčijimo galimybė atskirai nuo vykdymo proceso yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais ir iš esmės sudarytų galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai nustatė, jog ginčas šiuo atveju negali būti nagrinėjamas teisme, nes neegzistuoja viena iš teisės pareikšti ieškinį prielaidų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

31.       Kasacinis teismas patyrė 9,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Furnitūra ir marketingas“ (j. a. k. 1230026667) 9,09 Eur (devynis Eur 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Egidijus Laužikas

           

           Andžej Maciejevski

                                                                                                                       

                                                                                                                       Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • 3K-3-53/2011
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 681 str. Areštuoto turto įkainojimas
  • CPK 682 str. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu
  • CPK 1 str. Civilinio proceso įstatymai
  • CPK 583 str. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas
  • 2S-2233-480/2017
  • 3K-3-215/2014
  • CPK 510 str. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos